Žymos archyvas: venera

Po kosmosą klaidžiojęs japonų zondas vis dėlto pasiekė Venerą (0)

Venera ir Zeme_wikipedija.org

Japonijos Akatsuki zondas pagaliau pasiekė Veneros planetą, iki kurios skriejo daugiau kaip penkerius metus – jis dėl variklių gedimo neišnaudojo pirmojo savo šanso įskrieti į orbitą aplink Venerą. Tada, prieš 5 metus atrodė, kad 300 mln. dolerių vertės zondas prarastas, tačiau Japonijos aeronautikos agentūrai JAXA nesklandumus pavyko eliminuoti.

Zondas Akatsuki į savo misiją leidosi 2010 m. kovą kartu su kitu JAXA zondu, saulės vėjo bangas kosmose išbandančiu IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun).

Veneros orbiton Akatsuki turėjo įskrieti 2010 m. gruodžio 6 d. Jo užduotis – mažiausiai dvejus metus tyrinėti planetos debesis, orus ir atmosferą. Japonų mokslininkai tikėjosi, kad tai padės išsiaiškinti, kodėl ir kaip planeta tapo karščiausia planeta Saulės sistemoje – gyvybei visiškai netinkančiu pragaru. Skaityti toliau

Sausio danguje: ryškusis Jupiteris, išraiškingi Šienpjoviai ir neprognozuojamas Saulės elgesys (2)

Priešpilnis Mėnulis sausio 21 d. susitinka su Jupiteriu | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Giedrais sausio vakarais į dangų nukreipti žvilgsniai pirmiausia susitiks su ryškiuoju Jupiteriu. Po juo temstant išryškės virš rytų horizonto kopiantys Šienpjoviai (Orionas) ir kiek kairiau nuo jų – Dvynių žvaigždės. Virš Dvynių matysime Vežėją su ryškiąja Kapela, o virš Šienpjovių – Taurą su rausvuoju Aldebaranu ir greta spindinčiu Jupiteriu. Vėliau, apie 19 val., žemiau Dvynių pasirodys ir Mažasis Šuo su ryškiu Prokionu, o po valandos pietryčiuose išnirs įspūdingasis Didysis šuo su ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde Sirijumi. Vis šie ryškiausi žvaigždynai kartu paėmus sudarys didelį daugiakampio arba rato pavidalo žvaigždžių telkinį vadinamą – Didžiuoju žiemos žvaigždžių ratu. Skaityti toliau

Šiąnakt danguje susikryžiuos meteorų strėlės (0)

Ryškus meteoras | Wikimedia Commons nuotr.

Giedrais lapkričio vakarais žvilgsnį trauks rytuose tekantis Tauro žvaigždynas su jame švytinčia stebėtinai ryškia Jupiterio planeta. Tuo tarpu Liūto žvaigždyne beveik visą mėnesį bus leonidų meteoritų srautas. „Krentančios žvaigždės“ suintensyvės naktį iš lapkričio 16 į 17 d.

Temstant viena paskui kitą žiebsis ryškiausios lapkričio žvaigždės: šiaurės rytuose Vežėjo žvaigždyne – gelsvoji Kapela; vakaruose link horizonto bekrypstančiame Lyros žvaigždyne – melsvoji Vega; pietvakariuose besileidžiančiame Erelio žvaigždyne – gelsvai baltas Altayras; rytuose, Tauro žvaigždyne tiesiai po Jupiteriu išsiskirs oranžinis Aldebaranas; Skaityti toliau

Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą (0)

Paukščių takas | efoto.lt, Donato nuotr.

Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.

Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau

Rugpjūtį planetų paradas ir kibirkštys danguje (0)

Andriaus Mačiūno nuotr.

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, Skaityti toliau

Liepą toliausiai nuo Saulės ir su „pradingusiu“ Jupiteriu (0)

Paukščių Takas. B.Tafreši nuotr.

Liepos mėnesio antroje pusėje dangus vėl sutemsta pakankamai, kad užmiestyje plika akimi galėtume gėrėtis tūkstančiais Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ar, pasitelkę teleskopą, pasižvalgytume į dar tolimesnius pasaulius.

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Skaityti toliau

Žemės gyvybės skydas: titaniškoji magnetosferos galia (video) (0)

Saulės dalelių štormas artėja prie magnetinio skydo neturinčios Veneros. NASA nuotr.

Kai įsiaudrinusi Saulė savo vaikų, taip pat ir Žemės link sviedžia pliūpsnį energingųjų dalelių, mūsų planetos ašigalių regionuose (o kartais – ir žemesnėse geografinėse platumose) naktinis dangus sušvinta kerinčiomis pašvaisčių šviesomis. Tai – Žemės magnetosferos darbas. Tačiau šiaurinė ar pietinė pašvaistė toli gražu neatspindi tos titaniškos galios, kuria magnetosfera atremia Saulės dalelių išpuolius. NASA Godardo kosminių skrydžių centro kolektyvas sukūrė įspūdingą vaizdo įrašą apie Žemės gyvybės skydą – magnetosferą. Skaityti toliau

Molėtų astronomijos obseravorijoje stebėtas paskutinis šio amžiaus Veneros proslinkis (nuotraukos) (0)

Alkas.lt nuotr.

Jau birželio 5 dieną į Molėtų astronomijos observatoriją sugužėjo ne mažas būrys dangaus šviesulių stebėtojų.

Tą vakarą susirinkusieji klausėsi įdomių paskaitų apie Saulę ir Venerą. Molėtų astronomijos observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas intriguojančiai papasakojo apie Veneros proslinkius (tranzitus) praeityje ir dabar. Erika Pakštienė iš VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto kalbėjo apie saulės aktyvumo ciklus. Skaityti toliau

Birželis su trumpiausiomis naktimis ir Veneros tranzitu (0)

Veneros tranzitas. „Australian Space Alliance“ nuotr.

Birželio mėnesį naktys pačios trumpiausios ir šviesiausios, todėl danguje matomos tik ryškesnės žvaigždės ir planetos. Šio mėnesio 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu naktys vėl ims ilgėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė.

Mėnesiui įpusėjus, apie vidurnaktį, pietryčiuose jau aukštai pakilęs pūpsos Didysis Vasaros Trikampis – ryškių žvaigždžių trijulė: Vega, Denebas ir Altayras. Skaityti toliau

Gegužę – įspūdinga pilnatis ir kibirkštys danguje (0)

Pilnatis. NASA nuotr.

Šį mėnesį Saulė danguje judės Avino žvaigždynu iki 14 dienos, kada pereis į Jautį ir ten pasiliks iki gegužės pabaigos. Naktis sparčiai trumpės ir per mėnesį neteksime 1 val. ir 41 min. tamsaus paros laiko. Mūsų žvaigždės aktyvumas toliau kyla, todėl verta kiekvieną saulėtą dieną nukreipti žiūronus ar teleskopą ir apžiūrėti Saulės dėmes ar (per specialų Saulės teleskopą) gėrėtis žavingais protuberantais. Žinoma, kad tiesiogiai į Saulę žiūrėti pavojinga, todėl būtina naudoti specialius filtrus!

Mėnulio pilnatis stos gegužės 6 dieną ir ji šį kartą bus ypatinga, nes tuo metu mūsų gamtinis palydovas bus arčiausiai Žemės ir atrodys 14 proc. Skaityti toliau

Balandžio mėnesio danguje Jupiterį keičia Saturnas (0)

Saturnas. NASA nuotr.

Vos sutemus sparčiai leisis Didysis Žiemos Trikampis: Betelgeizė, Sirijus ir Prokionas, o su jais ir žiemos žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Didysis ir Mažasis Šuo. Kiek aukščiau už juos bus Dvyniai, neįsimintinas Vėžys ir didingas Liūtas. Rytuose vis aukščiau kils Mergelė, Jaučiaganis, Heralkis, Šiaurės vainikas (Darželis).

O štai artėjant aušrai, rytinės pusės dangus pasidabins vasaros šaukliu, Didžiuoju Vasaros Trikampiu: Vega, Denebu ir Altayru. Pavasaris – puiki galimybė pamatyti abi skirtingų sezonų puošmenas, todėl verta nemiegoti, juolab, kad ir kitų dangaus grožybių šiais metais apstu. Skaityti toliau

Kovo mėnesį dienos ir nakties paliaubos bei sugrįžęs Marsas (0)

Marsas 2003 m. pro Hablo kosm. telesk. | NASA nuotr.

Kovo 20 d. 07 val. 14 min. Lietuvos laiku Saulė kirs dangaus pusiaują ir prasidės astronominis pavasaris. Nuo to laiko diena aplenks naktį ir ilgės iki pat vasaros saulėgrąžos birželio mėnesį.

Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė keliaudama dangaus skliautu atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio) susikirtimo taške. Skaityti toliau

Dangus speiguotą vasarį (0)

Efoto.lt nuotr.

Pirmąjį šių metų mėnesį debesys labai retai kada leido gėrėtis pražystančiu žvaigždėmis dangumi. Tik paskutinėmis dienomis pragiedrėjo ir staigiai atšalo. Vasarį taip pat dažnai pasitaiko speigų, bet su jais ir giedras dangus – langas į Visatą.

Saulė šį mėnesį keliaus Ožiaragio žvaigždynu iki 17 dienos, kol pereis į Vandenį ir ten pasiliks iki mėnesio pabaigos. Dienos sparčiai ilgės ir per vasarį šviesusis paros laikotarpis išsiplės beveik dvejomis valandomis, o 10 valandų ilgio atžymą kirs 19 dieną. Skaityti toliau

Sausį skriesime arčiausiai savo žvaigždės (1)

Vos sutemus naujų metų pirmą mėnesį rytuose tekės Dvyniai ir Orionas (Šienpjoviai). Aukščiau jų –Tauras ir Vežėjas. Grįžulo Ratai tuo metu ritinėsis žemiausiai nusileidę šiaurės kryptimi. Jei norite pamatyti vasaros ryškiausią tandemą, Didįjį Vasaros Trikampį, tai nedelskite, nes jis sparčiai leisis vakaruose. Jau po 21 val. galima dairytis į rytus ir ieškoti Didžiojo Žiemos Trikampio: Didžiojo Šuns ryškiausios žvaigždės Sirijaus, Mažojo Šuns ryškiausiojo Prokiono ir Oriono Betelgeizės, o kairiau jau ir Vėžys su Liūtu stiebsis aukštyn. Skaityti toliau

Kepler-20: 5 planetos iš kurių 2 Žemės dydžio (video) (0)

Dailininko akimis artimiausioji Kepler-20e planeta. NASA pav.

NASA teleskopas „Kepler“ dar visai neseniai pranešė, kad aptiko 2,4 karto didesnę už Žemę egzoplanetą, skriejančią savo žvaigždės gyvybės zonoje, o jau dabar skelbia apie atrastas dar mažesnes planetas.

Žvaigždė, prie kurios buvo aptiktos net penkios egzoplanetos yra panaši į mūsų Saulę, bet šiek tiek mažesnė ir šaltesnė. Skaityti toliau

Planetų paradas, Mėnulio užtemimas ir dar daugiau gruodžio mėnesį (1)

Giedrais gruodžio vakarais apie šeštą valandą vakaro leisis vasaros įsimintiniausių žvaigždžių trijulė, Didysis Vasaros Trikampis: Lyros Vega, Erelio Altayras ir Gulbės Denebas. Po poros valandų rytuose kils žiemiškieji žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Dvyniai. Sulaukus vidurnakčio pakyla Vėžys, Liūtas ir Didysis bei Mažasis Šuo. Tuo pačiu metu aukščiausiai kulminuoja ir Didysis Žiemos Trikampis: Didžiojo Šuns žvaigždyno ir viso dangaus ryškiausia žvaigždė Sirijus, Mažojo Šuns ryškiausias Prokionas ir Oriono Betelgeizė. Skaityti toliau

Kris ne tik lapai, bet ir „žvaigždės“ (0)

Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo. Dažnai šį mėnesį būna debesuota, o pragiedrėjus jau žnaibosi ir žiemiškas šaltukas, bet atsispirti pražydusio žvaigždėmis dangaus kerams yra sunku.

Sutemus dar galime gana aukštai pamatyti Vasaros Didįjį Trikampį: Denebą, Vegą ir Altayrą, bet jis jau sparčiai leidžiasi žemyn į vakarų pusę. Skaityti toliau

Vasario dangų dalinsis trys planetos (1)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Sietynas fotografuotas su 200/1000 teleskopu ir Canon 350D, apdorota Photoshop ir Paint Shop pro, R.Balčiūno nuotr.

Tarp žvaigždžių išsiskirs Šienpjoviai

Giedrais vasario vakarais žvaigždėtame danguje žvilgsnį trauks virš pietų horizonto iškilęs įspūdingas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas ir  neaukštai pietvakariuose ryškumu išsiskirianti gelsva Jupiterio planeta.

Virš Šienpjovių puikuosis Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadų) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais. O dar aukščiau švytės į patį zenitą įkopęs Vežėjas su ryškiąja Kapelos žvaigžde ir Persėjas. Skaityti toliau