Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

N. Laurinkienė. Artėjant deivės Mildos dienai

Nijolė Laurinkienė, www.alkas.lt
2020-05-12 16:00:56
2
Lietuvių meilės deivės Mildos šventė bus švenčiama ir Londone
Mildos šventė Londone | Romuvos nuotr.
Mildos šventė Londone | Romuvos nuotr.

Gegužės 13-oji tradiciškai laikoma meilės deivės Mildos diena. Su meile, jos vienokia ar kitokia raiška, vedybomis yra susijusios keletas lietuvių deivių. Kaip ir graikų mitologijoje, lietuvių mitologinėje tradicijoje tarp dievų ar mitinių veikėjų vyksta įvairios su intymiais jausmais susijusios peripetijos. Dievų pasaulis, žmonijos vaizduotės padarinys, atkartoja jos pačios būties grožį ir problemas.

Lietuvių mitologijoje bene akivaizdžiausiai su meile turi sąsajų dvi esybės, tyrėjų apibrėžiamos kaip meilės deivės. Žemiškoji Milda, įsivaizduota kaip ištaki, ilgaplaukė, giliomis akimis žmogiška būtybė, ir dangiškoji Aušrinė. Pastaroji – žvaigždė  (Venera) tikrąja to žodžio prasme, spindinti danguje.

Pirmoji labiau siejasi su žemiškais, žmogiškais dalykais, antroji – su dvasine, idealizuota meile. Logiška, kad gegužės mėnesio vidurys, kuomet visa gamta pražysta, įgyja gyvybinės energijos, tapo meilės deivės reaktualizavimo laiku. Juk kartu atsinaujina, tiesiog ima veržtis, paskatinti tų kosminių galių ir žmogaus jausmai. Milda yra paliudyta vėlyvų rašytinių šaltinių. Deivės vardas kildinamas nuo žodžio „milti“, kurio dažniau vartojama forma yra „pamilti“. Daugiausia žinių apie ją pateikė XIX a. istorikas romantikas Teodoras Narbutas. Jis teigė, kad šiai deivei buvo paskirtos dvi šventyklos – viena Kaune, Aleksote, kita Vilniuje, Antakalnyje, dabartinės šv. Petro ir Povilo bažnyčios vietoje. Rašytojas Petras Tarasenka yra užsiminęs, kad Mažeikių rajone, Sedos apylinkėse buvo Mildos slėnis su ąžuolynu ir šventu šaltiniu, kurio vandeniu žmonės gydydavosi. Tad pavieniai šaltiniai liudija deivei skirtą šventvietę ir net šventyklas, tačiau kaip reiškėsi jos garbinimas, beveik nieko nepasakoma.

Aušrinė yra kur kas archaiškesnė mitinė būtybė ir, skirtingai nei Milda, užfiksuota daugelyje rašytinių bei žodinių šaltinių. Ji žinoma ne tik lietuviams, bet ir latviams, taigi gali būti laikoma senovės baltų deive. Aušrinė siejasi su vadinamuoju dangiškųjų vestuvių mitu, tai yra su dangaus mitiniame pasaulyje vykusiomis šviesulių vedybomis. Pasak rekonstruojamą šio mito siužetą, Aušrinė esanti Saulės duktė, pasirodanti danguje prieš Saulės laidą ir prieš jos patekėjimą.

Tautosakos naratyvuose sakoma, kad ji buvusi įspūdingo grožio. Danguje ją regime kaip ryškiai spindintį šviesulį. Beje, kartais ji ir personifikuojama, jai suteikiamas žmogiškas vardas (Alena) bei pavidalas. Mitą patvirtinantys naratyvai sako, jog šią esybę, tai yra žvaigždę, danguje pastebi Mėnulis, Saulės sutuoktinis ir ją įsimyli. Mėnulio jaunaties metu turbūt esate pastebėję netoli jo danguje išsiskiriančią švytinčią žvaigždę. Kas vakarą ji artėja prie Mėnulio.

Žmonės šį reiškinį stebėjo ir savaip įprasmino, savo įspūdžius ir jų aiškinimą perteikdami žodiniuose pasakojimuose, perduodamuose iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Kaip liudija latvių sakmės ir dainos, Mėnulis dėl naujos mylimosios Aušrinės atsiskiria nuo savo sutuoktinės Saulės. Dėl to supyksta Perkūnas, dievas teisėjas, gyvenimo danguje ir žemėje stebėtojas bei tvarkdarys ir nubaudžia neištikimą Mėnulį jį perskeldamas pusiau. Taip paaiškinama Mėnulio fazių kaita – jo dilimas, mažėjimas, pilnačiai pereinant į delčią. Aušrinė baltų meilės deive kažkada buvo pavadinta Marijos Gimbutienės, ir kaip rodo su šia esybe siejamas mitas, pagrįstai.

Manau, kad neturėtų būti keliamas klausimas, kurią deivę laikyti tikrąja lietuvių meilės deive. Kaip minėta, esama žinių, tiesa, negausių, apie Mildą, kiek daugiau jų –  apie Aušrinę. Abi jos asocijuojasi mūsų sąmonėje su meilės dalykais. Vieniems, matyt, būsianti artimesnė Milda, kitiems – Aušrinė, nelygu, kokie kiekvieno mūsų polinkiai. Jos abi atspindi meilės jausmo įvairiapusiškumą, gal būt ir gylį.

Artėjant deivės Mildos šventei belieka palinkėti, kad šiuo metu kiek prigęsusiose mūsų sielose atgytų  pakylėjantys jausmai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia Deivės Mildos šventė
  2. Lietuvių meilės deivės Mildos šventė bus švenčiama ir Londone
  3. Mildos šventė Londone (nuotraukos)
  4. Mildos šventė (nuotraukos)
  5. Lietuvių meilės deivės šventė Londone (video)
  6. Skambės lietuvių meilės dienai skirtos lietuviškos „Quorum“ dainos (video)
  7. Plungės kultūros centras kviečia dalyvauti konkurse ,,Mildos kostiumas“!
  8. S.Stacevičius. Milda supaisys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Nijolė says:
    3 metai ago

    Labai įdomu. Iš tiesų turtinga mūsų mitologija, tik per mažai žinome. Ačiū autorei.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      3 metai ago

      O jeigu paklausius kaimyninio kunigėlio. Kodėl mes nežinom savos mitologijos. Jis “viską žino”.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

A. Matulevičius. Vertybės ir prisitaikėliškumas

2022 11 14
Atidaroma paroda „Sofijos ir Konstantino meilė“

Atidaroma paroda „Sofijos ir Konstantino meilė“

2022 09 15
Daigas | pixabay.com, Tumisu nuotr.

M. Kundrotas. Dar kartą: už gyvybę

2022 09 04
Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30
R.Garuolio nuotr.

M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?

2022 05 11
Unsplash.com, J. Duli nuotr.

J. Dapšauskas. Santykių, seksualumo ir tantros bei neotantros ryšiai ir menas

2022 02 10
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Nušventintų Kalėdų belaukiant

2021 11 29
Izoliatoriuje bausmę atliekančių nepilnamečių netradicinė tapybos paroda

Izoliatoriuje bausmę atliekančių nepilnamečių netradicinė tapybos paroda

2021 10 15
Mažoji Lietuva švenčia Marijos Gimbutienės atmintinus metus (video)

Mažoji Lietuva švenčia Marijos Gimbutienės atmintinus metus (video)

2021 07 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

2023 03 30
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Pataisos padės kovoti su internetiniais sukčiais

2023 03 30
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino pakyčius keleivių vežėjams

2023 03 30
Agnė Bilotaitė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministrė prašo daugiau lėšų sienų apsaugai

2023 03 30
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Artėja diena, kai putinui maldos nepadės

2023 03 30
2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais | JP.lt nuotr.
Kultūra

2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais

2023 03 30
Nacionaliniai ir regioniniai parkai kviečia į gamtos mokyklas | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kai kurie vaikai nėra buvę miške

2023 03 30
Margučiai | Zanavykų muziejaus nuotr.
Kultūra

Zanavykai dalijosi kiaušinių marginimo paslaptimis

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Č. Iškauskas. Šeima, marš į būdą!
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Žemyna apie Artėja diena, kai putinui maldos nepadės
  • Naivuoliams apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus
  • Pataisos padės kovoti su internetiniais sukčiais
  • Prezidentas patvirtino pakyčius keleivių vežėjams
  • Ministrė prašo daugiau lėšų sienų apsaugai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

2022 metų pabaigoje pasirodė nauja filosofo, rašytojo, mistiko Vilhelmo Storostos-Vydūno (1868 – 1953) knyga – „Kaip tapti saulėtu žmogumi“. Tai...

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Vertybės ir prisitaikėliškumas

by daiva
2022 11 14
34
Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

Norint pridengti kažkokį sunkiai paaiškinamą poelgį, sprendimą, ypač iš politikų girdime paaiškinimą, kad mes (t.y. jie) tai darome vadovaudamiesi vertybėmis....

Skaityti toliau

Atidaroma paroda „Sofijos ir Konstantino meilė“

by daiva
2022 09 15
0
Atidaroma paroda „Sofijos ir Konstantino meilė“

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, 18 val.  M.K. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) pristatoma paroda „Sofijos ir Konstantino meilė“, skirta paminėti genijaus 147-ąjį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Č. Iškauskas. Šeima, marš į būdą!
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Žemyna apie Artėja diena, kai putinui maldos nepadės
  • Naivuoliams apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Traukinys | sumin.lt nuotr.

Siūloma atkurti geležinkelio liniją į Gardiną

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai