Žymos archyvas: Vacys Bagdonavičius

V. Bagdonavičius. Vydūnas apie tautą ir valstybę (6)

Alkas.lt koliažas

Vydūno 150- mečiui artėjant

Tiek Vydūno kūrybą, tiek visą XX a. pradžioje įsibėgėjusį plačiašakį veikimą, to veikimo motyvus, užmojus galima apibūdinti, madingais šiandienos terminais kalbant, kaip nuoseklų, kryptingą, filosofiškai pagrįstą ir labai reikšmingą tautos dvasinio ugdymo projektą, kuriame ypač svarbus vaidmuo skiriamas pačiai tautai ir valstybei, įtvirtinančiai. jos raišką

Vokietijai pripažinus ką tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas sveikinimo laiške Lietuvos Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Jis buvo Lietuvos ąžuolas, likimo persodintas (0)

Ilgametis Vydūno fondo valdybos pirmininkas bei VF tarybos narys Vytautas Mikūnas. Nuotrauka daryta 2004 m, švenčiant jo 80 metų amžiaus sukaktį | Vydūno fondo nuotr.

Vytautą Mikūną (1922 – 2007) prisimenant

1968 m. vasarą Vilniaus universiteto bibliotekos specialiam fonde kvapą užgniaužęs skaičiau Čikagoje leidžiamo žurnalo – „Mūsų Vytis“ tų metų ketvirtąjį numerį. Jis buvo skirtas Vydūno šimtosioms gimimo metinėms. Ką tik buvau pradėjęs rinkti medžiagą moksliniam darbui apie Vydūną, ir tai, ką čia radau, buvo tikras lobis. Pamačiau keliolika mūsuose neprieinamų nuotraukų, paties Vydūno pasakojimą apie skaudžią bėglio kelionę Vokietijos gilumon baigiantis karui, įdomius Jono Dainausko, Jono Kubiliaus straipsnius, Erdmono Simonaičio bei Igno Končiaus atsiminimus apie pažintį su Vydūnu. Skaityti toliau

Seime įvyko konferencija Vydūno idėjoms prisiminti (video) (0)

Alkas.lt koliažas

Birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seime  Vakarų Lietuvos regiono atstovų laikinoji grupė „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ ir Vydūno draugija surengė mokslinę praktinę konferenciją „Vydūnas  šiuolaikiniam  Lietuvos  valstybingumui“.

Iškilaus kultūros veikėjo ir rašytojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) gimimo 150-metis bus minimas kitąmet. Artėjančios sukakties proga Seime surengtoje konferencijoje buvo prisimintos Vydūno idėjos, siekiai ir puoselėtos vertybės. Vydūnas savo kūryboje nuolat pabrėžė lietuvių tautinės savimonės ugdymą bei ragino visuomenę rinktis dvasinės kultūros puoselėjimo kelią. Jis skyrė dideles pastangas tautos kūrybinių galių stiprinimui ir kvietė Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Vydūnas šiuolaikiniam Lietuvos valstybingumui“ (tiesioginė transliacija) (1)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Birželio 28 d., 15–17 val., Vilniuje, Seimo Konferencijų salėje (III rūmuose) vyks mokslinė-praktinė konferencija „Vydūnas  šiuolaikiniam  Lietuvos  valstybingumui“. Ją Seimo pavasario sesijai besibaigiant surengs Lietuvos Respublikos Seimo narių Vakarų Lietuvos regiono atstovų laikinoji grupė „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ ir Vydūno draugija. k

Kitąmet minėsime iškilaus kultūros veikėjo ir rašytojo Vydūno (Vilhelmo Storostos) gimimo 150-metį. Artėjančios sukakties proga rengiamoje konferencijoje bus prisimenamos Vydūno idėjos, siekiai ir puoselėtos vertybės. Vydūnas Skaityti toliau

Kernavėje – 50-oji Rasos šventė ir Rasos šventės 50-mečiui skirta konferencija (0)

JonasTrinkūnas – Rasos švenčių Kernavėje sumanytojas – sako prakalbą Rasos šventėje | Archyvinė nuotr.

Birželio 23 d. 16 val. Kernavėje, Valstybiniame Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje (Kerniaus g. 4A,) bus surengta Rasos šventės atkūrimo 50-mečiui skirta konferencija „Rasos šventumo beieškant“.

Konferencijoje pranešimus skaitys ir savo prisiminimais apie pirmąsias Rasos šventes bei etnokultūrinį sąjūdį dalinsis šio sąjūdžio pradininkai ir dalyviai: Nijolė Balčiūnienė, Vacys Bagdonavičius,  Antanas Gudelis, Birutė Teresė Burauskaitė, Inija Trinkūnienė, Veronika  Povilionienė ir kiti. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

Pagėgiuose paminėtos Vydūno perlaidojimo 25-osios metinės (nuotraukos) (0)

Vydūnas. Skulptorius A. Žukauskas |  | A. Andriulienės nuotr.

Prieš 25 metus, 1991 m. spalio 19 d., Bitėnų kapinėse (Pagėgių savivaldybė) buvo iškilmingai perlaidoti iš Detmoldo (Vokietija) atvežti Vydūno palaikai. Ši sukaktis spalio 15 d.  buvo gražiais renginiais paminėta  Vilkyškiuose ir Bitėnuose (Pagėgių savivaldybė).

Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko  sukakčiai skirta konferencija, kurioje pasisakė Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Domas Kaunas, Pagėgių savivaldybės vicemeras Sigitas Stonys, pranešimus skaitė  Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius, žurnalistas Saulius Sodonis, architektas Martynas Purvinas, svečias iš Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Rasos ugnių prasmė (7)

Krivis Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Prieš porą metų mus palikusiam bičiuliui Kriviui Jonui Trinkūnui, šias ugnis užkūrusiam, atminti

Mūsiškei šeštąjį dešimtmetį įpusėjusių kartai Rasos laužų liepsnos nušvito brandžiais jaunystės metais, t.y. tada, kai pradėjome savarankišką veiklą, kai ėmė įsitvirtinti nebe iliuziniai, o daugiau ar mažiau realybe grįsti vertybių ir idealų orientyrai, kai ryškėjo jau ne kieno nors primesta, o pačių atrandama gyvenimo ir būsimų darbų prasmė. Nušvito pačiu laiku, nes vos ne kiekvienam tos liepsnos lėmė šių vertybių, idealų bei prasmės pobūdį. O ir pats Rasos laužų plykstelėjimo istorinis laikas buvo šiuo tuo ypatingas. 1967-ieji. Jau vėsta chruščiovinio atšilimo sudrungnintas oras. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Zauerveinas ir Vydūnas (7)

Jurgis Zauerveinas (1831–1904)

Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metinėms

Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 – 1904 12 16) ir Vydūnas – dvi ryškios tautinio Rytų Prūsijos lietuvių judėjimo figūros XIX ir XX amžių sandūroje. J. Zauerveinas buvo vokietis, tačiau savo vokiškumo misiją jis matė garbingoje pareigoje padėti mažoms, priespaudą kenčiančioms tautoms. Tam jį skatino tvirtos humanistinės nuostatos, taip pat išskirtinė Dievo dovana – žavėjimasis vos ne kiekviena išgirsta kalba ir nuostabus gebėjimas panorėjus ją išmokti. Fenomenalių sugebėjimų poliglotas kalbėjo, rašė, net poeziją kūrė daugiau kaip penkiasdešimt kalbų. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai? (0)

draugija Birute_mlimuziejus.lt

Šiemet suėjo 130 metų nuo pirmosios kultūrinės Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutės“  įsisteigimo (1885 m.) ir 120 metų nuo Vydūno įkurtos ir vadovautos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos veiklos pradžios (1895 m.). Šias sukaktis primindami skelbiame tų draugijų teatrinei veiklai skirtą V. Bagdonavičiaus straipsnį.

Lietuviškasis mėgėjiškas teatras Mažojoje Lietuvoje su nedidelėmis pertraukomis gyvavo keturis dešimtmečius – nuo 1895 m. pradžios iki 1935 m. pradžios. Tiesa, nuo 1923 m. Lietuvai priklaususiame Klaipėdos Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris (1)

Albertas_Sveiceris-wikipedia.or-nuotr.jpg

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Romualdas Ozolas ir visuomeniniai kultūriniai judėjimai (9)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pranešimas, skaitytas gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.

Romualdo Ozolo kelias į didžiąją politiką ėjo per kultūrinę veiklą, per visuomeninius kultūrinius judėjimus, iš kurių faktiškai ir susikūrė Nepriklausomybės nešėjas Sąjūdis. Daugelis į Sąjūdį įsitraukusių, netgi elitine jo dalimi tapusių žmonių, nors ir būdami visuomeniškai kiek aktyvesni tuo, kad drąsiau išreikšdavo savo kritinį nusiteikimą buvusios santvarkos atžvilgiu, anksčiau nebuvo tiesiogiai dalyvavę kokiame organizuotame visuomeniniame veikime. Tačiau nemaža sąjūdininkų dalis turėjo vienokią ar kitokią nekonjunktūrinės visuomeninės veiklos, Skaityti toliau

Konferencija Romualdui Ozolui atminti (video, tiesioginė transliacija) (9)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 8 d. 14 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks konferencija, skirta iškiliam Lietuvos žmogui, vienam iš Sąjūdžio kūrėjų, Nepriklausomybės Akto Signatarui Romualdui Ozolui atminti.

Konferencijoje dalyvaus ir savo prisiminimais bei mintimis apie R. Ozolą dalinsis jo bendražygiai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Zigmas Vaišvila, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas Alvydas Medalinskas, filosofai Vytautas Radžvilas ir Vacys Bagdonavičius, kino režisierius Gytis Lukšas ir kiti. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Baisioji grėsmė tebetvyro (2)

sausio_13

1991 metų sausio įvykiai šiandien mums atrodo kaip šventa misterija, kaip skaudus, tragišku optimizmu nuspalvin­tas didingas baigiamasis laisvės kovų akordas. Tai šventai mis­terijai vykstant nežvanginome ginklais, neatlikome jokių karinių veiksmų, o ir mūsų dainuojamos dainos nešaukė mūšin, neragino be gailesčio triuškinti priešą. Bet mes stovėjo­me kaip tvirčiausias mūras. Atskirus akmenis, t.y. mus, į tą galingą mūrą vienijo ne kas kita, o laisvės dvasia, kurios kitas var­das – laisva dvasia.

Gerai prisimenu, jog tada, jausdamasis esąs to stipraus mū­ro mažyte dalele, aiškiai suvo­kiau, kad mus sujungusi vieny­bės galia yra būtent toji, apie ku­rią nuolat kalbėjo, kurią mumy­se ugdė Vydūnas Skaityti toliau

Filosofui V. Bagdonavičiui įteikta Valstybinė J. Basanavičiaus premija (nuotraukos) (0)

j.basanaviciaus-premija-v.bagdonaviciui-lrv.lt-nuotr8

Lapkričio 20 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, filosofui, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjui, humanitarinių mokslų daktarui Vaclovui Bagdonavičiuibuvo įteikta 2014 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija.

Premija skirta už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Anot premjero, V. Bagdonavičius – garsiausias Vydūno tyrinėtojas, neabejotinai esantis pavyzdžiu daugeliui jaunų mokslininkų ir tyrinėtojų.

Garbingą apdovanojimą V. Bagdonavičiui  įteikė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir kultūros ministras Šarūnas Birutis. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Ar verta sugrįžti prie Vydūno? (5)

Vaclovas Bagdonavicius

Kovo 22 d. pasitinkame didžio mūsų tautos sūnaus Vydūno (1868 – 1953) 146-ąjį gimtadienį. Jo idėjinis palikimas niekada nepraranda aktualumo, nesvarbu kokiomis politinėmis, kultūrinėmis ar socialinėmis sąlygomis begyventume. O aktualios jo idėjos visada yra dėl to, kad  visada buvo ir bus aktualus žmogaus dvasinis tobulėjimas –  jo būtį įprasminantis pagrindinis gyvenimo tikslas. Skirtingos gyvenimo aplinkybės sąlygoja skirtingus žmogaus dvasinės raiškos būdus,  vis kitaip išbando jo dvasinę stiprybę ir pasiryžimą ugdytis tauresnį žmoniškumą, tam išbandymui pamėtėja vis kitokius sunkumus.

Ar šiandien nesame tų išbandymų lauke, kuris nors vis kitoks, bet buvo ir prieš 150  metų (uždrausta spauda), ir prieš  96 metus (paskelbta Neprikausomybė), Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Atsisveikinimo žodis Jonui Trinkūnui (3)

Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Krivi Jauniau, iškilus vydūnieti, brangus bičiuli,

mums, artimiems Tavo draugams, sunku patikėti ir susitaikyti su tuo, kad žemiškasis Tavo kelias jau baigėsi. Tačiau nepulkim neviltin, nes tasai kelias tik dalis Didžiojo kelio, kurio galo, kad ir kaip norėtume, savo kūniškomis akimis nepajėgtume užmatyti: jis nuvingiuoja į begalines ateities amžių tolumas, į kurias, kaip mes šventai tikime, eina ir eis mūsų tauta, o su ja kartu ir mes. Tą šventą tikėjimą mumyse sustiprinai Tu, Jonai. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. 25 metai Vydūno idejų šviesoje (II) (1)

Vacys Bagdonavičius | asmeninė nuotr.

Pirmiausia Vydūno draugija stengiasi, kad Vydūno palikimas taptų visiems prieinamas. Tų pastangų rezultatas labai akivaizdus: dabartine rašyba išleista keturi Vydūno filosofijos raštų tomai, atskiromis knygomis  traktatai „Sąmonė“, „Sveikata, jaunumas grožė. Gimdymo slėpiniai“, rinktinė rusų kalba „Я верю в святое таинство“, publicistikos ir eseistikos dvitomis „ Žvilgis į gyvenimo gelmes,“ „Pasikalbėjimai apie sveikatą“, rinkinys jaunimui „Kaip tapti saulėtu žmogumi“, dramų rinktinė „Amžina Ugnis“, draminių pasakų vaikams rinkinys „Sigutė“, garsiosios istoriosofinės knygos „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ vertimas iš vokiečių kalbos. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. 25 metai Vydūno idejų šviesoje (I) (3)

Vacys Bagdonavičius | asmeninė nuotr.

Nors mūsų nepriklausomybės atstatymo laikrodis tiksi nuo 1990 m. Kovo 11- osios, tačiau laisvai būčiai tauta akivaizdžiai regima forma pabudo 1988-ųjų kovą, Lietuvai švenčiant Vydūno 120-ąsias gimimo metines. Tą sukaktį šventė ne tuometinė valstybė ir jos institucijos, o pati tauta, joje besikuriančios visuomeninės organizacijos, savos iniciatyvos ėmęsi, nors ir po padu laikyti, kultūros ir švietimo židiniai, tokie kaip kultūros namai, bendrojo lavinimo bei aukštosios mokyklos, teatrai, bibliotekos, „Žinija“, radijas, televizija, spauda. Tuometinis plačiai skambėjęs Vydūno prisiminimas buvo pradžia veržlios dvasinio laisvėjimo bangos, panašios į tą, kurią dar prieš gerą šimtmetį regėdamas Maironis pasakė: „Nebeužtvenksi upės bėgimo“. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai (3)

dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

Skiriama Vydūno gimtadieniui

Sugretinus dvi toje pačioje tilžiškėje O.V.Mauderodės spaustuvėje išspausdintas giesmes – vieną sukurtą 1898 m., kitą – 1909 m. – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir Vydūno (Vilhelmo Storosto) „Lietuvių giesmę“, – krinta į akis gana ryškus jų panašumas. Visų pirma, jos abi „himniškos“, skirtos ne lengvam pasidainavimui, o iškilmingam giedojimui. Jose šlovinamos vertybės yra tokios, kuriomis, kaip atrodė jų autoriams, turėtų vadovautis savimonės nepraradusi, gyva ir veikianti tauta. Ne koks nors luomas, organizacija, konfesinė bendruomenė, o tauta. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ? (2)

Vacys Bagdonavičius | lt.wikipedija.org nuotr.

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas pasiuntė sveikinimo laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame mąstytojas išreiškė tikėjimą tuo, kad „Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui“ – „būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“. Vydūnui atrodė, jog greitai ateis ta diena, kai pasijausime esą „dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai“.

Mąstytojas įžvelgė priespaudų nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdintoje Lietuvoje tebesant pakankamai daug „jaunatvės pasitikėjimo ir jaunatvės galių“ ir buvo įsitikinęs, kad „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato“ [1]. Skaityti toliau

Kviečia vakaras skirtas Vydūno 145-osioms metinėms ir draminės trilogijos „Amžina ugnis“ 100-mečiui (1)

Kovo 18 d., pirmadienį, 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks vakaras, skirtas lietuvių literatūros klasiko, filosofo Vydūno 145-osioms gimimo metinėms ir draminės trilogijos „Amžina ugnis“ 100-mečiui.

Vakare dalyvaus Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja doc. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivis Jonas Trinkūnas, apeigų ansamblis „Kūlgrinda“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos II kurso studentai. Skaityti toliau

„Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas (1)

Recenzija: „Sakralieji baltų kultūros aspektai“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012): Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas.

Lietuvos kultūros tyrimų institutas (anksčiau – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) išleido ir Tarptautinėje Vilniaus Knygų mugėje pristatė jau devintąjį „Senovės baltų kultūros“ tomą „Sakralieji baltų kultūros aspektai“.

Jau yra išleistos aštuonios serijos „Senovės baltų kultūra“, pradėtos prieš du dešimtmečius, knygos: „Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra“ (1992), Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje (0)

Vydūnas

Vy­dū­nas, bū­da­mas pro­duk­ty­vus dra­ma­tur­gas, ori­gi­na­lus mąs­ty­to­jas bei Ma­žo­sios Lie­tu­vos kul­tū­ri­nin­kas – prak­ti­kas (re­ži­sie­rius, di­ri­gen­tas, švie­tė­jas, gim­to­sios kal­bos puo­se­lė­to­jas), kar­tu ste­bė­jo ir so­cia­li­nę, po­li­ti­nę bei kul­tū­ri­nę lie­tu­vių tau­tos ir vals­ty­bės rai­dą, pa­gal sa­vo ga­li­my­bes sten­gė­si ją įta­ko­ti, re­ko­men­duo­da­mas jo­je pri­tai­ky­ti sa­vo su­si­for­muo­tus hu­ma­niz­mo prin­ci­pus.

Šiai in­ten­ci­jai skir­ta be­veik vi­sa jo tiek Ma­žo­jo­je, tiek Di­džio­jo­je Lie­tu­vo­je, ypač ne­pri­klau­so­my­bės lai­kais, skelb­ta pub­li­cis­ti­ka bei eseis­ti­ka. Šios Vy­dū­no kū­ry­bos sri­tys iki šiol dar ne­nag­ri­nė­tos, dar ne­iš­ryš­kin­tas ir jo­se dės­to­mas po­žiū­ris į ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo ak­tu­a­li­jas. Dau­ge­lis iš tų ak­tu­a­li­jų bū­din­gos ir šian­die­ni­nei Lie­tu­vai. Tad ir vy­dū­niš­ka­sis po­žiū­ris į jas taip pat te­bė­ra ak­tu­a­lus. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje (0)

Vydūnas

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią nepriklausomą Lietuvą, ta proga 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas nusiuntė laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame yra tokia frazė: “Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui” (cituojama iš 8, 423).Paimta iš konteksto, toji frazė gali skambėti pretenzingai ir perdėm mesianistiškai bei kelti ne itin geras asociacijas su pretenzijomis tų režimų, kurių vienas anksčiau kaip po dešimtmečio (praėjus nuo tų Vydūno pasakytų žodžių) jau rodė savo kruvinus nagus, o kitas intensyviai ruošėsi savo grobuoniškam skrydžiui. Tie režimai nemažą pasaulio dalį netrukus užvaldys (laimei, ne amžiams) gerai žinomais metodais. Skaityti toliau

Bus pristatoma lietuvių kalba išleista knyga „Joga Vasišta“ (1)

Joga Vasista_lietuvių kalbaVasario 12 d. 17:30 val. Pranciškonų rūmuose „Piano.lt“ salėje (Trakų g. 9/1. Įėjimas iš Kėdainių g.)  vyks pirmą kartą lietuvių kalba išleistos knygos „Joga Vasišta“ pristatymas.

„Joga Vasišta“ yra unikalus Indijos filosofijos kūrinys, atskleidžiantis aukščiausios tiesos suvokimą, ir todėl aktualus kiekvienam ieškančiam savęs pažinimo. Anot svamio Muktanandos aukščiausiojo iškotojam prieš tūkstančius metų ivykęs pokalbis tarp dievo Ramos ir išminčiaus Vasištos yra tarsi nektaras. Tai – išminties saugykla. „Joga Vasišta“ iliustruoja amžinąją išmintį daugybe istorijų ir paaiškinimų. Ne tik filosofai, bet ir šiuolaikiniai psichologai bei mokslininkai tikrai atras knygoje ką nors tokio, kas būtų susiję su jų pačių atradimais. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija (2)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“[1], – teigia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje (4)

Vydūnas

Vydūną galima būtų pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Kaip jis pats yra sakęs, svarbiausias jo gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tasai siekis, galima sakyti, buvo būtiškasis šios taurios asmenybės spręstas uždavinys, kurį atliko tiesiog kaip religinę priedermę.

Visa tai, ką Vydūnas padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį, į jos raidą. Skaityti toliau