Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

V. Bagdonavičius. Zauerveinas ir Vydūnas

Vacys Bagdonavičius, www.alkas.lt
2016 01 17 11:45
7
Jurgis Zauerveinas (1831–1904)

Jurgis Zauerveinas (1831–1904)

Jurgis Zauerveinas (1831–1904)
Jurgis Zauerveinas (1831–1904)

Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metinėms

Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 – 1904 12 16) ir Vydūnas – dvi ryškios tautinio Rytų Prūsijos lietuvių judėjimo figūros XIX ir XX amžių sandūroje. J. Zauerveinas buvo vokietis, tačiau savo vokiškumo misiją jis matė garbingoje pareigoje padėti mažoms, priespaudą kenčiančioms tautoms. Tam jį skatino tvirtos humanistinės nuostatos, taip pat išskirtinė Dievo dovana – žavėjimasis vos ne kiekviena išgirsta kalba ir nuostabus gebėjimas panorėjus ją išmokti. Fenomenalių sugebėjimų poliglotas kalbėjo, rašė, net poeziją kūrė daugiau kaip penkiasdešimt kalbų. Būdamas uolus protestantas, jis ne tik stengėsi, kad kone visos pasaulio tautos galėtų skaityti Šventąjį Raštą savomis kalbomis, bet ir kiek pajėgė darė viską, kad toji Dievo duotoji kalbų įvairovė nesunyktų,kad pasaulis išliktų ta įvairove gražus. Lietuvių kalba jam buvo viena gražiausiųjų.

Jurgis Zauerveinas gimė 1831 m. sausio 15 d. saksų žemėje netoli Gronau miesto Bantelne prie Leinės upės. Baigęs Hanoverio licėjų, Getingeno ir Vienos universitetuose studijavo teologiją, filosofiją, kalbas, klausėsi medicinos, biologijos, chemijos paskaitų. 1845–1855 m. gyveno Londone, kur tapo Britaniškosios biblijos draugijos bendradarbiu, vertė arba tvarkė Biblijos vertimus į įvairias kalbas. Grįžęs Vokietijon, kurį laiką dirbo namų mokytojų, buvo bibliotekininku Getingeno universitete, kuris 1873 m. jam suteikė filosofijos daktaro bei laisvųjų menų magistro laipsnį. Vėliau nuolatinės tarnybos neturėjo.

Nebūdamas pririštas prie jokios tarnybos, J. Zauerveinas pasišventė mažų tautų reikalams, tapo ne vienos jų kovos už savo tautines teises aktyviu dalyviu ar net žadintoju. Ypač daug nusipelnė Rytų Prūsijos lietuviams, norvegams, sorbams, lenkams. Su lietuviais jo draugystė prasidėjo apie 1874 metus, kai pradėjo nuolat lankytis Mažojoje Lietuvoje ir kažkiek čia net pagyvendavo. Labiausiai pamėgo Lazdynų apylinkes ir jų žmones. Ir ne tik ramiai pagyvendavo, bet tuos žmones judino, vertė juos pačius savo prigimtinėmis teisėmis rūpintis ir už jas kovoti.

1878 m. J. Zauerveinas organizavo lietuvių deputaciją pas kaizerį Vilhelmą, rašė daugelio peticijų tekstus, vadovavo parašų po jomis rinkimui, aktyviai dalyvavo rinkiminėse kampanijose. Užsidegęs jis ragino pačius lietuvius imtis švietėjiškos veiklos – kurti šventadienines mokyklas (net pats bandė jas organizuoti), leisti pigias lietuviškas knygas, platinti lietuviškus laikraščius, namuose vartoti tik gimtąją kalbą, ja rašyti laiškus. Gyvu žodžiu ir laiškais stengėsi paveikti mokytojus ir kunigus, kad šie savo iniciatyva palaikytų lietuvių kalbą mokyklose ir bažnyčiose. Net valdžios institucijoms siūlė susirūpinti mokyklų programų pertvarkymu, tinkamu mokytojų rengimu ir teisingu jų paskirstymu. 1878–1898 m. J. Zauerveinas buvo vienas produktyviausių lietuviškosios Rytprūsių spaudos  bendradarbių. „Lietuviškoje ceitungoje“, „Nemuno sarge“, „Aušroje“, „Naujojoje lietuviškoje ceitungoje“ skelbtuose straipsniuose ir eilėraščiuose, atskirose knygelėse, paskaitose svarbiausią dėmesį skyrė lietuvių tautinei savimonei kelti bei germanizacijai demaskuoti, ypač smerkė tuos, kurie prarasdavo tautinę savigarbą, gėdydavosi tariamo savo tautos kultūrinio skurdumo.

Apie J. Zauerveiną netrukus ėmėm burtis ir iš jo mokytis pabudę aktyvesnieji lietuviai. Faktiškai jo iniciatyva 1885 m. vasario viduryje Tilžėje įsikūrė pirmoji lietuviška kultūrinė draugija „Birutė“. Tiesa, pats J. Zauerveinas buvo sumanęs ją steigti kaip draugiją, besirūpinančią Prūsijos lietuvių šventadieninėmis mokyklomis. Į „Lietuviškoje ceitungoje“ paskelbtą tą siūlymą atsiliepė Didžiosios Lietuvos veikėjai J. Basanavičius ir J. Šliūpas, pasiūlę kurti panašią į veikusią Tilžėje vokiškąją „Lietuvių literatūros draugiją“ pačių lietuvių mokslo draugiją. Tačiau nė vieno iš tų siūlymų neįgyvendinus, tų siūlymų pagrindu įsikūrė minėtoji „Birutė“, labai daug nuveikusi dvasiniame Rytprūsių lietuvių atgimime.

Po gero dešimtmečio šią tautos žadinimo ir ugdymo estafetę perėmė ir pačių lietuvių išugdytas įžymus kultūros veikėjas – filosofas ir rašytojas Vydūnas (1868–1953). Jo kūrybinis palikimas, praktinė veikla ir gyvenimo principai yra suvokiami kaip įstabus mūsų dvasios raidos reiškinys, kurio paskirtis – sugestijuoti žmogaus, tautos ir visos žmonijos dvasinį laisvėjimą, paryškinti to laisvėjimo kryptis ir kelius. Šį reiškinį jau visuotinai yra priimta traktuoti kaip indiškojo gandizmo analogą. Tas reiškinys turi esminių bendrumų bei tiesioginio sąlyčio taškų ir su J. Zauerveino fenomenu.

Ateidamas į lietuvybės puoselėjimo barus, Vydūnas rado kitų jau nuveiktą nemenką įdirbį. Drąsiai galima sakyti, jog J. Zauerveino įdirbis čia buvo pats vaisingiausias. Nesunku pastebėti, kad J. Zauerveino ir Vydūno lietuviškoji veikla sudaro lyg ir du to paties proceso etapus. J. Zauerveinas buvo to proceso pradininkas, Vydūnas – tęsėjas ir baigėjas. Daug kas J.Zauerveino buvo sumanyta, bet nepajėgta įgyvendinti, o Vydūnas tai sėkmingai įkūnijo gyvenime. Vydūnui ateinant į lietuvybės barus, J. Zauerveinas iš jų jau buvo beišeinąs. J. Zauerveinas buvo gerokai vyresnis ne tik už Vydūną, bet ir šiek tiek už jo tėvą Anskį Storostą, gimusį 1837 m.

Pilkalnio (Pilkallen) apskrities Naujakiemio (Neudorf) liaudies mokyklos mokytojas A. Storostas įdėmiai sekė XIX a. devintajame dešimtmetyje prasidėjusį organizuotą lietuvybės judėjimą, skaitė ne tik lietuviškąją to meto spaudą, bet ir tai, ką vokiečiai mokslininkai palankaus apie lietuvius rašė (greičiausiai tai buvo E. Gizevijaus ar O. Glagau raštai, „Mitteilungen der litauischen literaturischen Gesellschaft“ – „Lietuvių literatūros draugijos pranešimai“). Lankėsi jis ir įvairiose Mažosios Lietuvos vietose 1885–1887 m. vykdavusiuose „Birutės“ draugijos susirinkimuose. Juose ugningas kalbas sakydavo ir J. Zauerveinas. Įspūdžius iš tų susirinkimų A. Storostas pasakodavo ir savo vaikams. Iš tų tėvo įspūdžių Vydūnas gavo pirmąją žinią apie lietyvube užsidegusį, lietuviškai gerai kalbantį ir net eiles rašantį vokietį.

Toji žinia Vydūnui davė didesnį postūmį užaugus imtis „garbėn kelti lietuviškumą“. J. Zauerveino dėka Vyydūnas pirmiausia pajautė ir poezijos forma išreikšto gimtojo žodžio žavesį. Mat vienas jaunesniųjų Vydūno brolių Frydrichas Storostas 1885 m. Ragainėje A. Kybelkos spaustuvėje mokėsi raidžių rinkėjo amato. Ten tuo metu buvo spausdinama J. Basanavičiaus redaguojama garsioji „Aušra“. Frydrichas šviežius jos numerius parsinešdavo į namus. 1885 m. 12–ajame jos numeryje buvo išspausdinta J. Zauerveino baladė „Macilenas ir Gražina“, kurią perskaitęs Vydūnas ir pajautęs, koks gražus yra poetinis lietuviškas žodis. Nuo vaikystės bandęs kurti eiles, Vydūnas jas užrašinėdavo vokiškai. Dabar subrendo pasiryžimas rašyti lietuviškai.

Tačiau labiausiai Vydūną sugestijavo ne literatūrinė J. Zauerveino kūryba, o praktinė kultūrinė–švietėjiškoji jo veikla, ypač jos pagrindimas ir metodai. Vydūno vaikystės ir jaunystės metai sutapo su pirmaisiais suvienytosios Vokietijos gyvenimo dešimtmečiais, per kuriuos reiškėsi kieta Bismarko vidaus politika, labai susiaurinusi tautinių mažumų teises ir kultūrinės raiškos galimybes, spartinusi jų asimiliaciją. Gana greitą Rytprūsių lietuvių vokietėjimą lėmė ir sparti valstybės ekonomikos plėtotė, pramonės augimo sukelti migracijos procesai: žmonės, ieškodami darbo ir geresnio pragyvenimo, iš kaimų kėlėsi į miestus, o ten dažnas savo tautinę priklausomybę pamiršdavo. Nors dalis lietuvių, norėdami geriau gyventi nutautėdavo savanoriškai, tačiau iš esmės asimiliacijoje vyravo prievartiniai momentai, ir ji buvo dramatiška bei skausminga.

Savojo tautiškumo laikymasis Rytprūsių lietuvių buvo suvokiamas kaip labai svarbi dvasinė vertybė, netgi kaip religinė priedermė. Vydūnas, būdamas dar vaikas, tai irgi giliai įsisąmonino. Iš savo kasdienių stebėjimų jis padarė išvadą, kad, prarasdamas tautiškumą, žmogus praranda nemažą dalį savo žmogiškosios savigarbos ir vertės, netenka dvasinio patrauklumo. Lietuviškosios etninės savasties nykimą Mažojoje Lietuvoje jis regėjo kaip akivaizdų krašto kultūrinio nuskurdimo požymį. Todėl jau paauglystėje Vydūnas pasiryžo pasišvęsti lietuvybės krašte išlaikymui ir ugdymui.

Iš tėvo pasakojimo susidarytas įspūdis apie lietuvių labai besidarbuojantį vokietį J. Zauerveiną tąjį pasiryžimą kaip tik ir sustiprino. Bręsdamas ir formuodamas kaip veiklus lietuviškosios bendruomenės narys, ieškodamas kuo veiksmingesnių pagalbos tai bendruomenei būdų, vydūnas savarankiškai priėjo išvadą, kad prispaustoji tauta turi ne tiek apeliuoti į valdančiosios tautos gerą valią ir malonę, o padėti pati sau, ugdydamasi vidinį atsparumą išoriniam spaudimui bei įvairiems poveikiams, pagarbą protėvių kurtoms dvasinėms vertybėms, ypač kalbai, toliau kurdama naujas kultūros vertybes. Vydūnas buvo tvirtai įsitikinęs, kad išlikti gali tik gyva, kūrybinių galių nepraradusi, savo egzistencijos prasmingumą įrodyti pajėgianti tauta. Pagrindinis to prasmingumo matas – sugebėjimas prisidėti prie kuo didesnio pasaulio sužmoginimo, t.y. prie dvasinio (dieviškojo) prado jo raidoje stiprinimo.

Žmogaus, kaip tautos galių reiškėjo, tobulėjimas tapo pagrindine Vydūno filosofijoje aiškinta problema. tos problemos sprendimo ieškodamas jis praėjo ilgą laisvo klausytojo studijų kelią Greifsvaldo, Halės, leipcigo, Berlyno universitetuose, savarankiškai gilinosi ne tik į Vakarų, bet ir Rytų filosofiją, įvairias pasaulio religijas bei kultūras. Labiausiai patenkinusius atsakymus rado teosofijoje ir ypač indų filosofijoje, kurios poveikis buvo lemiamas jo filosofijos sistemai galutinai susiformuoti. Tačiau ieškojimų pradžia buvo namuose – tėvo (jis buvo mokęsis Berlyno evangelikų misionierių seminarijoje) skatinamuose krikščioniškojo tikėjimo tiesų apmąstymuose, gilinimesi į Bibliją bei tuometinių vokiečių teologų raštus. Kitą tos pradžios dalį sudarė savo tautos gyvenimo realijų stebėjimas bei įsijungimas į praktinę kultūrinę veiklą. 1895 m. įkūrus Tilžės lietuvių giedotojų draugiją. Toje praktinėje veikloje buvo išbandomi ir pritaikomi filosofinių studijų ir mąstymų keliu atrastieji žmogaus, kaip kultūros subjekto, tobulėjimo principai.

Toji praktinė veikla padėjo Vydūno filosofijoje įsitvirtinti vienam svarbiam postulatui, jog yra būtinas ryšys tarp žmogiškumo ir tautiškumo, jog tas ryšys yra viena svarbiausių žmogaus pilnavertės dvasinės raiškos ir tobulėjimo sąlygų. Šis postulatas taip pat plaukė ir iš protestantiškajame tikėjime pabrėžto reikalavimo su Dievu bendrauti jo paties žmogui duotąja, t.y. gimtąja kalba. Tas postulatas, kaip jau minėjome, pagrindinė veiklos gairė buvo ir J. Zauerveinui. jam pakako protestantiškojo šio postulato pagrindimo. Vydūnas tą pagrindimą dar gerokai išplėtojo, remdamasis indų filosofijoje didžiąja dalimi vedantiškojoje josios mokykloje, išdėstyta žmogaus esmės bei josios laisvėjimo samprata. Mūsų panaudotas vydūnizmo palyginimas su gandizmu nėra atsitiktinis. Abu šie reiškiniai artimi ne tik tipologiškai (t.y. kaip beveik tapatūs neprikalusomai vienas nuo kito susiformavę nesmurtinio pasipriešinimo pavergimui būdai), bet ir genetiškai, nes turi tas pačias teorinio pagrindimo ištakas (M. Gandis buvo vedantos mokyklos atstovas).

Ką pasakėme apie Vydūną ir M. Gandį, beveik tą patį galima pasakyti apie Vydūną ir J. Zauerveiną – jų abiejų veikla ir ją grindžia principai yra labai artimi tiek tipologiškai, tiek genetiškai. Tipologinis artumas čia yra netgi daug didesnis negu tarp Vydūno ir M. Gandžio, nes Vydūno ir J. Zauerveino, o absoliučiai tapačios – lietuvybės išsaugojimas Mažjojoje Lietuvoje. Genetinį Vydūno ir J. Zauerveino veiklos principų artumą, kaip jau minėjome, nulėmė abiem bendras protestantiškasis tikėjimas.

Ir Vydūnas, ir J. Zauerveinas lietuvybės veikloje pirmiausia vadovavosi ne politinėmis, o moralinėmis ir religinėmis nuostatomis. Svarbiausia abiem buvo pats tautos išlikimas, jos etninės savasties išlaikymas. Jie, galima sakyti, vengdavo net menkiausių užuominų į nacionalinį separatizmą. J. Zauerveinas savo publicistiniuose raštuose netgi jausdavo būtinybę pabrėžti ištikimybę monarchizmui, pagarbą Vokietijos valdovams, vieningai valstybei. Vydūnas tokios pagarbos nepbrėždavo, bet teigdavo, jog ne politinis savarankiškumas, o kultūrinis gyvybingumas tautai yra pats svarbiausias dalykas. Tiesa, vėlesniuose savo darbuose (pvz., traktate „Tautos gyvata“), skirtuose nepriklausomos Lietuvos aktualijoms, mąstytojas teigė, jog politinė nepriklausomybė yra vis dėlto viena reikšmingiausių tautos dvasinės plėtotės sąlygų.

Pagarbą vieningai valstybei bei jos valdovams J. Zauerveinas netgi eksploatavo kaip argumentą tautinių mažumų teisėms ginti. Publicistikoje bei savo parengtuose peticijų aukštoms valdžios institucijoms tekstuose jis įrodinėjo, jog tautinių mažumų germanizavimas pirmiausia yra žalingas pačiam vokiškumui ir valstybei. Germanizacijos žala, pasak J. Zauerveino, valstybei pasireiškianti įvairiais aspektais. Pirmiausia jos paveikti žmonės yra menkos moralės, skurdžios dvasinės kultūros. Jie negali būti pilnaverčiai valstybės piliečiai. Atėmus iš jų gimtąją kalbą, pakirtus jų ryšius su tėvais bei jų gyvenimo tradicijomis, išplėšus meilę gimtajam kraštui, nėra ko tikėtis iš jų tvirto valstybinio patriotizmo, ištikimybės valdovams bei esamai santvarkai. Tokie žmonės lengvai pasiduodą opozicinėms nuotaikoms, užsikrečią socialdemokratinėmis idėjomis, pasidarą abejingi religijai. Valstybinis patriotizmas esąs glaudžiai susijęs su giminės gerbimu. Pagarbos šiems dalykams žadinimas visiškai nereiškiąs lietuvių politinių siekių ar antivalstybinių nuotaikų kurstymo.

Vydūno ir J. Zauerveino kultūrinės veiklos sugretinimui ypač svarbi toji J. Zauerveino publicistinių raštų dalis, kuri skirta pačių lietuvių tautinei savigarbai kelti, jų atsparumui prieš germanizaciją ugdyti. Čia smerkiami tie, kurie patys lengvai nutausta, nacionalinę savigarbą išmaino į pelną ir gėdisi tariamo savo tautos kultūrinio skurdumo.

J.Zauerveinas stengėsi parodyti lietuvių kalbos grožį, jos enumą, vertingumą mokslui, primindavo ją aukštai vertinusius mokslininkus bei kultūros veikėjus. Aušrininkų romantizmo kupini J. Zauerveino pasisakymai apie istorinę lietuvių tautos praeitį, apie senąją kultūrą, kurios apraiškos tebesančios gyvos tautosakoje, papročiuose, tautiniuose drabužiuose. Germanizatoriai turį suprasti, kad jie naikina itin savitą, civilizacijos dar nesugadintą kultūrą ir tuo nsuikalsta visos žmonijos kultūrai. Bet ir patys lietuviai turi iškilti iš tamsumo, atsisakyti trumparegiško požiūrio į materialines bei dvasines vertybes ir suvokti, jog jie yra senos ir itin vertingos kultūros pavedėtojai.

Aptaręs visokeriopą germanizacijos žalingumą, išaiškinęs tautinės savigarbos svarbą, J. Zauerveinas net pačiai valdžiai siūlė konkrečias priemones germanizacijai sustabdyti. Reikią rūpintis mokyklų programų pertvarkymu, tinkamu pedagoginių bei dvasininkijos kadrų rengimu lietuviškosioms apygardoms bei teisingu jų paskirstymu į darbą. Tai ne tik apsaugos nuo išnykimo Prūsijos lietuvius, bet ir stiprins galią valstybės, kurioje turi viešpatauti teisingumas, augti dvasinė kultūra, vyrauti pagarba monarchui bei Dievui. Siekdamas lietuvių interesams ginti panaudoti Prūsijos bei Vokietijos parlamentus (landtagą ir reichstagą), įsitraukė į rinkimų kampanijas, ne kartą kėlė savo paties arba palaikė lietuvių kandidatūras.

Vydūno veikimo intencijos, galima sakyti, buvo to spačios kaip ir J. Zauerveino. Visą savo energiją Vydūnas buvo nukreipęs pačių lietuvių savigarbai kelti, jų dvasios galioms ugdyti, daryti viską, kad jie iš vidaus būtų nutautinimo neįveikiami. Ne kovoti, o iš vidaus stiprėti – tokia buvo Vydūno tėvynainiams ugdoma nuostata. Filosofijos veikalais jis mokė, kaip tos stiprybės siekti (t.y. kaip žmogui reikia dvasiškai tobulėti), kokiais pasaulėžiūriniais pagrindais tą siekimą grįsti. J. Zauerveinas tiesiog postulavo pačios lietuvybės išlikimo svarbą ir mokė elementariausių organizuotesnės tautinės savigynos būdų, o Vydūnas dar ir teoriškai pagrindė patį tautiškumo turinį, susiejo jį su žmogaus egzistencijos prasme ir tą pagrindimą tautiečiams suprantamai išaiškino. Giedotojų draugijos vadinamos jo dramos šias idėjas tautiečiams perteikė dar suprantamiau ir įtaigiau. Naujam, sceniniam gyvenimui šios draugijos prikeltos lietuviškso dainos, kurios iš Prūsų lietuvių kasdieninės buities jau sparčiai nyko, kėlė ne tik pačių lietuvių pasididžiavimą jomis, bet ir kitataučių susižavėjimą ir pagarbą jas kūrusiai tautai. J. Zauerveinas daugiau konstatavo lietuviškojo kultūros paveldo vertingumą ir apeliavo į būtinumą juo didžiuotis ir jį saugoti, o Vydūnas tą vertingumą jau darė gyvu, aktualiai veikiančiu dalyku. Pats J.Zauerveinas tą Vydūno veikimą yra aukštai vertinęs 1901 04 02 laiške J.Basanavičiui, rašydamas, jog „jojo (Vydūno – V. B.) giedojimo draugystė, gali sakyti, vienintelis tikras prakilnus lietuviškas apsiėmimas, kurs lietyvystę dar ir tarp vokiečių į garbę iškelia“*.

Iki Pirmojo pasaulinio karo Vydūno tiek filosofinė, tiek literatūrinė, tiek praktiškoji veikla buvo skirta lietuvių vidiniam atsparumui prieš nutautinimą ugdyti. Po šio karo jis labiau susikoncentravo į itin brutalias formas įgaunančios tautinės priespaudos ir jos vykdytojų demaskavimą. Čia Vydūnas grįžo prie J. Zauerveino idėjų apie germanizacijos žalą pačiam vokiškumui ir valstybei, išsakytų jo vokiškai rašytoje knygelėje „Über eininge Verirrungen und Missgriffe neuester Kultur“ (Christiania, 1891) bei dideliame lietuviškai rašytame straipsnyje „Tikrieji uždavimai vokiškosios kultūros prie Nemuno“, spausdintame per keliolika „Nemuno sargo“ numerių (1884, Nr.8–21). 1932 m. pasirodė, o 1934 m. buvo konfiskuota vokiškai parašyta Vydūno istoriosofinė knyga „Vokiečių ir lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“. Tai išsami ir labai argumentuota studija apie tikruosius vokiečių kultūros uždavinius prie Nemuno ir didžiuosius paklydimus juos sprendžiant. Pagrindinė šios knygos idėja yra ta, kad tauta, prievarta asimiliuojanti kitą tautą, pirmiausia silpnina pati save. Vokiečių tauta davė pasauliui didžiules dvasios vertybes ir yra verta daug geresnio likimo už tą, kurį jai audžia dabartiniai jos politikai. Maždaug tą patį tvirtino ir J. Zauerveinas jau penki dešimtmečiai iki Vydūno knygos pasirodymo.

Skelbta knygoje: Bagdonavičius V. Sugrįžti prie Vydūno. Vilnius:  Kultūra, 2001, p. 171–179. 

_______________

* Iš D–ro Jurgio Zauerveino raštų. Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštynas. F1, 1.256.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Bagdonavičius. Vydūnas ir Jonas Basanavičius
  2. V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris
  3. V. Bagdonavičius. Vydūnas čia ir dabar
  4. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  5. V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
  6. V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai
  7. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  8. V. Bagdonavičius. 25 metai Vydūno idejų šviesoje (I)
  9. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (I)
  10. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  11. V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai?
  12. V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ?
  13. V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis
  14. V. Bagdonavičius. Kaip į gimtą žemę sugrįžo Vydūno palaikai
  15. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  16. V. Bagdonavičius. Baisioji grėsmė tebetvyro
  17. V. Bagdonavičius. Nykstant tautiškumui, nyksta ir žmoniškumas
  18. V.Bagdonavičius. Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje
  19. V. Bagdonavičius. Ar verta sugrįžti prie Vydūno?
  20. V. Bagdonavičius. Atsisveikinimo žodis Jonui Trinkūnui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Žemyna says:
    7 metai ago

    Skanu skaityti! Ir graudu. Užuot senatvėje jau neskubant pasigilinus į jų darbus, lyg spaudos draudimo metais NUO SAVŲ giname gimtosios kalbos vartojimo teises jos pačios valstybėje!..
    Ar pasaulis tai žino, kas vidury baltos dienos išdarinėjama ES centre? Ar tai žino UNESCO, kad čia štai tokia visos šalies šizofrenizacija vyksta? Trečiasis ėjimas, tskant?..

    Zauerveino poliglotijos pavyzdys dar kartą praktiškai patvirtina mokslo teiginį, jog žmonija gimsta su visai žmonijai bendra kalbų „pamatine plokšte”, ant kurios kiekviena stato ir tobulina savąjį kalbos rūmą.
    Poliglotai kažkokiu būdu palaiko ryšį su šia pamatine plokšte, ir per ją lengvai persijungia iš kalbos į kalbą.. Jei mūsų kompiuterininkai atspėtų jos paslaptį, vertimai būtų ne problema… Bent jau techniniai. O vėliau gal mūsų kokie nors „kvantologai” prisikastų iki jos mūsų galvose ir išmoktume naudotis PRADŽIOS žodžiais, pirmąja, viena, visai žmonijai bendra kalba? Tai ir būtų mūsų „esperanto”, kurio net specialiai mokytis nereiktų?
    Šio straipsnio proga prisiminiau prieš keletą metų You Tube paplitusį (vėliau pašalintą, tada kitoj vietoj išdygusį) ar ne jaunojo Kiseliovo „археологические ?раскопки/находки” kur mano supratimu pasisavinama Vydūno atpasakota legenda apie baltų protėvių ateivius nuo Šiaurės ašigalio (aš jos, deja, taip ir neperskaičiau, tik mokytos probėgšmes užuominas menu).
    Kiseliovas pasakoja apie, esą, rusų archeologų radinius Urale, „įrodančius” apie rusų ateivius tose vietose. Rodoma dar nežinota keramikos degimo technologija su įdomios konstrukcijos krosnimi ir kt. mokslui nežinomi artefaktai. Ir daugiau visokių filmukų apie tai, kaip archeologai kone nustatė, kad visas Europos žemynas, tai rusų protėvių tėvonija… Pateikia tai, kaip kartu su JAV darytus ir patvirtintus tyrimus. Čto bylo vaše, to stanet naše. Galima čia pažiūrėti lyg ir patvirtinantį Zadornovo pasisakymą apie CŽV Rusijoje atliekamus kasinėjimus. Taigi, mes nei turėsime, nei patikrinti galėsime, ar ten nėra prabaltiškų pėdsakų. Kaip ir rastoje „požeminėje” Maskvje (atkastas po ja buvusio miesto grindinys ir kt.)…
    „Задорнов. ЦРУ, МИ-6 организуют археологические раскопки в России с целью переврать историю ”
    youtube.com/watch?v=TMa6sFdDg0E.
    Tačiau gal su CŽV galima kooperuotis?

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 metai ago

      ,,kooperuokis” tu su CŽV, jei rusai atsibodo…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        7 metai ago

        Taigi jie ne man siūlo, o rusai jau senokai su jais dirba, bent jau patys savo susuktuose video giriasi sėkmingu bendradarbiavimu. Tų radinių pagrindu sukurti filmai, kuriuos pats tamsta gali pažiūrėti. Jei tamstą pakvies – būk draugas, ir mums pranešk. Nes mane abi pusės ignoruoja.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          7 metai ago

          Žemyna:
          ,,Skanu skaityti! Ir graudu. Užuot senatvėje jau neskubant pasigilinus į jų darbus, lyg spaudos draudimo metais NUO SAVŲ giname gimtosios kalbos vartojimo teises jos pačios valstybėje!..”

          Žemyna:
          ,,šizofrenizacija (?), poliglotijos (?), problema, techniniai, specialiai, legenda, technologija, konstrukcijos, artefaktai, Čto bylo vaše, to stanet naše., prabaltiškų (?), kooperuotis, ignoruoja…”

          Atsakyti
  2. Giedrius says:
    7 metai ago

    http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003226951

    iš Vydūno tuo paveldėto: 1932 m. rugsėjo 27 d.

    P A U K Š T E L I S

    “GYVUMO ŽODŽIAI”

    TĖVYNĖ

    1. Ant kalno buvus

    Buvom ant Birutės kalno.
    Matėm jūras. Jos bangavo.
    Kalno pušys ošė – ošė.

    Ką pasako jūrų bangos?
    Ką Birutės pušys ošia?
    Vis tą patį ką senovėj:

    Bus, kas bus, kaip tat nulemta!
    Šiandien esame – banguojam.
    Esame, todėl putojam!
    Esame, tai ošti reikia!
    Būdami visi ir veikia! –

    2. Šalelė gyva.

    Pažįstu žemelę!
    Vaisinga dirva!
    Graži ta šalelė,
    graži, nors maža.

    Ten ošia girelės,
    kad siautia audra,
    ten žydi gėlelės:
    graži gyvata!

    Draugai ten žmoneliai.
    Kaip skamb jų kalba!
    Ko žib jų veideliai?
    Šalelė gyva!

    ***

    11. Dievas ir Saulė.
    ***
    Tu saulės Dieve, tu vienas šviesa,
    patsai tu ir amžių gyvybė.
    Ir nieko nėra, kaip tavo žinia.
    Tu galas – pradžia – amžinybė.

    24.9.07

    ***

    15. Lietuviški žodžiai.

    Negriauti, nebriauti,
    nešaukti, neplaukšti,
    krutėti, judėti,
    ir arti, akėti ir sėti
    ir laukti,
    budėti, stebėti,
    regėti, tikėti,
    kantrumo turėti,
    kentėti, tylėti,
    mylėti!

    8.8.07

    Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    7 metai ago

    Reikėtų J.Zauerveinui pastatyti paminklą Vilniuje, o tai klaipėdinis man kaip ir šiaip sau:
    http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2006-2011/node/4008.html

    Atsakyti
  4. Atgalinis pranešimas: V. Bagdonavičius. Zauerveinas ir Vydūnas « Mažoji Lietuva

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šienpjoviai kviečia į čempionatą ir pažintį su Mažąja Lietuva | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Šienpjoviai kviečia į čempionatą

2022 08 04
Vaizdas į Tilžę nuo Rambyno | Vydūno draugijos nuotr.

Kviečia Vydūno draugijos XXVIII vasaros stovykla

2022 07 15
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas

2022 07 06
Vydūno novelė

V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (VI)

2022 07 05
Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri

2022 06 29
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

N. Balčiūnienė. Pirmųjų Rasos švenčių įspūdžiai

2022 06 22
Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Vydūnas. Apie ugnį

2022 06 01
Vydūno knygos

Bus pristatytos Vydūno knygos apie tikėjimą ir sveikatą

2022 05 30
Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 05 28
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Dirbti nuotoliu, turintys teisę gali, reikalauti visą darbo laiką | Unsplash nuotr.
Lietuvoje

Dirbti nuotoliu, turintys teisę gali, reikalauti visą darbo laiką

2022 08 08
Moterys prie motociklo vairo – ne išimtis
Lietuvoje

Perkant mokociklą klysta net patyrę

2022 08 08
pexels.com, A. Piakuadio nuotr.
Sveikata

Naujiena Lietuvoje – draudimas nuo vėžio

2022 08 07
„Logitech MX Keys“ belaidė šviečianti klaviatūra | logitech.com nuotr.
Technika ir technologijos

„Logitech MX Keys“ belaidė šviečianti klaviatūra

2022 08 07
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 07 10:49

2022 08 07
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Panevėžyje prasideda dvejos pratybos

2022 08 07
Vietoj priešpiečių dėžutės – lengvai paruošiamos salotos indelyje
Lietuvoje

Maistas turi įtakos ir mūsų grožiui

2022 08 07
Ledai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiausiai ledų atkeliauja iš Ukrainos

2022 08 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kodėl nenurodomi apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30
  • kokia skurdžia apie Technologija, padėsianti kelių saugumui
  • jo apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos
  • Antulis apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dirbti nuotoliu, turintys teisę gali, reikalauti visą darbo laiką
  • Perkant mokociklą klysta net patyrę
  • L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • Naujiena Lietuvoje – draudimas nuo vėžio

Skaitomiausi straipsniai

  • Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas peržiūrėta: 596; komentarų: 12
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 465; komentarų: 21
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 457; komentarų: 0
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 457; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Šienpjoviai kviečia į čempionatą

by Kristina Aleknaitė
2022 08 04
0
Šienpjoviai kviečia į čempionatą ir pažintį su Mažąja Lietuva | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Rugpjūčio 6 dieną nuo 9 iki 19 val. šienavimo dalgiu mėgėjai kviečia prisiminti senąjį amatą Rupkalvių kaime, Šilutės rajone vykstančiame...

Skaityti toliau

Kviečia Vydūno draugijos XXVIII vasaros stovykla

by Kristina Aleknaitė
2022 07 15
0
Vaizdas į Tilžę nuo Rambyno | Vydūno draugijos nuotr.

Liepos 30 – rugpjūčio 6 d., Nemuno g. 30, Rambynas, Pagėgių r. ir Žemgulių sodybos kieme (M. Jankaus g. 1,...

Skaityti toliau

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 06
13
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karaliaus Mindaugo, suvienijusio lietuvių žemes, darbas dar nebaigtas. Tikiuosi, kai ateityje žlugs pati agresyviausia ir kruviniausia pasaulyje valstybė Rusija, jos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • kodėl nenurodomi apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30
  • kokia skurdžia apie Technologija, padėsianti kelių saugumui
  • jo apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos
  • Antulis apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos
  • Valdas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 06 12:29

Kitas straipsnis
Prezidentui K. Griniui ir jo žmonai – Pasaulio tautų teisuolio vardas

Prezidentui K. Griniui ir jo žmonai – Pasaulio tautų teisuolio vardas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai