Šeštadienis, 25 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

V. Bagdonavičius. Pirmosios lietuviškos dainų šventės – Mažojoje Lietuvoje (nuotraukos)

Vacys Bagdonavičius, www.alkas.lt
2018 07 03 15:00
5
Tilžės lietuvių Giedotojų draugijos dainininkės | Archyvinė nuotr.

Tilžės lietuvių Giedotojų draugijos dainininkės | Archyvinė nuotr.

Tilžės lietuvių Giedotojų draugijos dainininkės | Archyvinė nuotr.
Tilžės lietuvių Giedotojų draugijos dainininkės | Archyvinė nuotr.

Įsibėgėja įspūdinga dainų šventė „Vardan tos…“

Liepos 4 d. – Teatro diena. Joje minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bus pagerbtas ir Mažosios Lietuvos mąstytojas, humanistas, rašytojas Vilhelmas Storostas-Vydūnas –  įspūdingai pažymėtos jo 150-osios gimimo metinės. Tos dienos programą sudaro aštuonios dalys ir finalas „Amžinas keleivis“. Katedros aikštės, Pilių teritorijos, Bernardinų sodo scenose vaikų ir jaunimo teatrai pasirodys dviejose dalyse – „Mes Lietuvos vaikai“ ir „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Lėlių teatrus suburs „Tvirta dora, rankoj ranka“, jie vaidins Vydūno dramas arba spektaklius pagal jo kūrybą.

Suaugusiųjų teatrai parodys originalius publicistinius vaidinimus, kuriuose veiks prie Lietuvos valstybės kūrimo prisidėję asmenys. Šių vaidinimų pagrindinis veikėjas bus Vydūnas. Aukštaitijos teatrus pamatysime programos dalyje „Iš svajonių gimsta tikrenybės“, Dzūkijos – „Mumyse yra pasaulio galės“, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – „Žmonės gintaro šalies“, Suvalkijos – „Mūsų siela gali dar aukščiau pakilti“. Vydūno dramaturgiją pasirinkę teatrai pasirodys programos dalyje „Žmogus – veiksnys kūrybos vyksme“. Klaipėdos universiteto Menų akademijos Teatro katedros studentai taps Teatro dienos programą vienijančiais filosofais.

Teatro dieną vainikuos Katedros aikštės Didžiojoje scenoje vyksiantis vaidinimas „Amžinas keleivis“. Visi Teatro dienos dalyviai – 100 teatrų (1400 vaidintojų) – atliks kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės muzikinę kompoziciją „Lietuva brangi šalele“ ir atsisveikins su simboline Vydūno arfa, išplukdydami ją Vilnelės upe ateities kartoms…

Norime priminti, kad chorinę ir teatrinę dalis turinčios pirmosios lietuviškos dainų šventės baigiantis XIX šimtmečiui prasidėjo Mažojoje Lietuvoje, o jų dirigentas ir režisierius buvo būtent Vydūnas. Jis buvo ir didžiosios šių švenčių repertuaro dalies autorius. Taigi ši dainų šventė prasminga ir tuo, kad yra tarsi didingas paminklas jam ne tik kaip mąstytojui ir dramaturgui, bet ir kaip lietuviškųjų švenčių pradininkui. O tos šventės buvo veiksmingos tautos gyvybingumo, vieningumo palaikytojos bei jos kūrybiškumo  apraiškos.

Tegu apie tai primins viena iš ankstesniųjų  „Donelaičio žemės“ publikacijų

V. Bagdonavičius Pirmosios  lietuviškos dainų šventės –  mažojoje Lietuvoje

Tilžės Lietuvių agiedotojų draugija | Archyvinė nuotr.
Tilžės Lietuvių agiedotojų draugija | Archyvinė nuotr.

XIX a. pabaigoje Mažojoje Lietuvoje ypač sustiprėjo tenykščių lietuvių nutautinimas. Jų gimtoji kalba ujama iš mokyklų, bažnyčių, viešojo ir netgi privataus gyvenimo. Tačiau tautinė priespauda dalį lietuvių tarsi pabudino iš ramios būsenos ir kėlė aktyvesnį pasipriešinimą, tapusį gyvu kultūriniu sąjūdžiu. Kultūrinis prūsų lietuvių gyvenimas tik dabar tepasidaro kiek organizuotesnis . Iki šiol jis tilpo liaudies papročiuose, tradicijose, tautosakoje. Tačiau stiprėjant priespaudai, ir šie dalykai ėmė greitai nykti. Norint išlikti, reikėjo imtis organizuoto kultūrinio veikimo, kurio viena iš formų tapo lietuviškos šventės.

Tilžės Lietuvių giedotojų draugijos choras repetuoja. Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejays fondų | Archyvinė nuotr.
Tilžės Lietuvių giedotojų draugijos choras repetuoja. Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejays fondų | Archyvinė nuotr.

1885 m. pradžioje Tilžėje įsikūrė pirmoji kultūrinė draugija „Birutė“, kurios svarbiausias uždavinys buvo stiprinti lietuvybę, ugdyti gimtąją kalbą, supažindinti tautiečius su tėvų ir protėvių kultūra ir praeitimi.

Tilžės lietuvių Giedotojų draugijos dainininkės | Archyvinė nuotr.
Tilžės lietuvių Giedotojų draugijos dainininkės | Archyvinė nuotr.

 „Birutės“ veikloje ypač aktyviai reiškėsi Martynas Jankus, Vilius Bruožis, Dovas Zaunius, Jurgis Lapinas, Jurgis Zauerveinas, o artėjant įsikūrimo dešimtmečiui, sumanyta gražiai tą sukaktį paminėti. 1895 m. vasario 17 d. Tilžėje Šaulių name buvo surengta jubiliejinė „Birutės“ šventė, į kurią suplaukė keli šimtai lietuvių. Jiems buvo parodytas vaidinimas – Aleksandro Fromo-Gužučio drama „Išgriovimas Kauno pilies“ ir padainuota keliolika lietuviškų dainų, kurias atliko Tauragės žemaičių giedotojai .

Joninės Rambyne. Kalba Vydūnas. Apie 1930 m. | Archyvinė nuotr.
Joninės Rambyne. Kalba Vydūnas. Apie 1930 m. | Archyvinė nuotr.

Programa svečiams labai patiko, jie prašė rengėjų daugiau tokių švenčių. Buvo nutarta kasmet rengti po dvi dideles lietuviškas šventes – vieną žieminę, kitą vasarinę. Ypač populiarios tampa vasarinės šventės, kurios dažniausiai rengiamos parke. Be choro ir vaidintojų jose koncertavo ir karinis orkestras, būdavo sakomos kalbos, vakare vykdavo fejerverkai. Visas teatrinis ir koncertinis darbas tenka Vydūno vadovaujamai 1895 metams baigiantis pradėjusiai veikti Tilžės lietuvių giedotojų draugijai. Jos įstatuose svarbiausiu uždaviniu užsibrėžiama „giesmėmis, dainomis ir visokiais ypačiai dramatiškais vaidinimais meilę į lietuvių kalbą ir tautą žadinti ir tuomi lietuvių kilmę į garbę iškelti“. Vaidinimams dramas ėmė rašyti pats draugijos vadovas Vilhelmas Storostas, vėliau pasirinkęs literatūrinę Vydūno pavardę.

Išvykoje Baltijos jūroje su Tilžės Lietuvių giedotojų ir Klaipėdos Aidos draugijomis Apie 1930 m. | Archyvinė nuotr.
Išvykoje Baltijos jūroje su Tilžės Lietuvių giedotojų ir Klaipėdos Aidos draugijomis Apie 1930 m. | Archyvinė nuotr.

Iki Pirmojo pasaulinio karo draugijos veikloje nebuvo jokių pertrūkių. Vien Tilžėje būdavo vidutiniškai suruošiama po 2 dideles šventes ir 4 vakarus. Šventės ir vakarai vykdavo daugiau kaip dvidešimtyje Mažosios Lietuvos vietų – dažniausiai Klaipėdoje, ant Rambyno, Šilutėje, Ragainėje, Kaukėnuose, Smalininkuose, Lazdynuose, Skaisgiriuose, Žiliuose ir kitur. Vasarinės tilžiškės šventės vykdavo Jokūbynės parke. Jos kaip ir šventės ant Rambyno būdavo ypač įspūdingos.

Vydūnas diriguoja šventėje ant Rambyno. Apie 1930 m. | Archyvinė nuotr.
Vydūnas diriguoja šventėje ant Rambyno. Apie 1930 m. | Archyvinė nuotr.

Vadindamiesi šventėmis, giedotojų renginiai su kaupu pateisindavo šio pavadinimo prasmę. Lietuviai į juos eidavo ne tiek kaip į koncertus ar spektaklius, o būtent kaip į šventes, kuriose atsigaudavo dvasiškai, pabendraudavo su tautiečiais, pasijausdavo esant dar gyvą ir gausią savo tautinę bendriją. Viršūnę pasiekė 1907 m. rugpjūčio 4 d. šventė Tilžėje – suplaukė daugiau kaip 4000 žmonių. Joje ypatinga buvo ir tai, kad tautiniais rūbais apsirengusios moterys buvo leidžiamos be bilietų ir jomis parkas mirgėte mirgėjo.

Daugybei lietuvių giedotojų renginiai būdavo kaip šeimos šventės, į kurias suvažiuodavo giminės, kad pasimatytų. Svečiuodavosi ir Vokietijos gilumoj apsigyvenusių lietuvių, kurie suagituodavo į šventes eiti ir vietos giminaičius. Apie šventes geras garsas sklido ne tik  Mažojoje, bet ir Didžiojoje Lietuvoje.

Dainuojamam giedotojų repertuarui, kuris, anot Vydūno, buvo „ dažniausiai vyriausias švenčių ir vakarų dalykas“, panaudodavo  V. Kudirkos, S. Šimkaus, M. Petrausko, Č. Sasnausko, M. K. Čiurlionio. T. Brazio harmonizuotas liaudies dainas, tačiau pagrindinę jo dalį sudarė tilžiškių muzikų V. Volfo, K. Janco, paties Vydūno ar jo brolio Alberto harmonizuotos liaudies bei Vydūno žodžiais sukurtos dainos. Tiek perdirbtais liaudies dainų, tiek originaliais tekstais Vydūnas siekė pabrėžti dorovinius dalykus, žadinti tautinę lietuvių savigarbą, meilę Tėvynei, atkreipti dėmesį į protėvių dvasines vertybes, į gimtosios kalbos bei dainų grožį.

Tilžės Lietuviu giedotojų draugijos šventės progama | Archyvinė nuotr.
Tilžės Lietuviu giedotojų draugijos šventės progama | Archyvinė nuotr.

Jau senatvėje, prisimindamas su giedotojais nuveiktą darbą, Vydūnas rašė: Labai džiaugiaus, pasiekęs lietuviškumui pagarbos. Juk iš visų pastangų buvau pasidarbavęs. Lietuviai galėjo savo lietuviškumu gėrėties.  Tai ir buvo pats svarbiausias pirmųjų lietuviškųjų dainų švenčių rezultatas. Norėtųsi, kad jų aidas niekad nenutiltų ir šiandieninių Donelaičio bei Vydūno žemės ainių sielose.

Donelaičio žemė, 1994 m. birželis, Nr. 6(14)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Paskelbta šimtmečio Dainų šventės pradžia (nuotraukos)
  2. Dainų šventės belaukiant – įvertinti Lietuvos dainų ir šokių ansambliai
  3. V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse
  4. Dainų šventės Teatro dienos premjera vyks šį savaitgalį Druskininkuose
  5. Iki Dainų šventės liko 100 dienų!
  6. Dainų šventės koncerte prabils šimtai kanklių
  7. Vilniuje iškilmingai iškelta Dainų šventės vėliava
  8. V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai?
  9. V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“
  10. Dainų šventės Šokių diena skleis ypatingą šviesą
  11. Klaipėdoje švenčiamas Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-metis
  12. Kultūros ministras: visų mūsų rūpestis, kad Dainų šventės nevyktų sugriuvusiuose stadionuose
  13. V. Bagdonavičius. Zauerveinas ir Vydūnas
  14. V. Bagdonavičius. Vydūnas ir Jonas Basanavičius
  15. Vilniuje baigėsi moksleivių dainų šventė (nuotraukos)
  16. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  17. V. Bagdonavičius. 25 metai Vydūno idejų šviesoje (I)
  18. V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis
  19. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  20. V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Gabrielė says:
    4 metai ago

    Ačiū straipsnio autoriui, kuris be kita ko primena putinaičių lygmens asmenims, kad dainų šventės ne sovietinis reliktas. Dainų švenčių šaknys daug senesnės. Jos gaivino mūsų tautą sunkiausiais laikais, o jų rengėjai buvo ir yra šviesiausi žmonės – mūsų visuomenės pasididžiavimas.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Nelabai suvokiu, kaip tokio mąstymo asmenys vaikšto šia žeme – juk jos/jie yra pats nuodėmingiausias sovietmečio produktas- „Sdelan v SSSR”. Tai akivaizdu iš pirmo žvilgsnio į jų veidus!

      Atsakyti
  2. Edita says:
    4 metai ago

    Ačiū gerb. dr. Vaciui Bagdonavičiui už jo visus str. ir knygas, skirtas Vydūnui. Šis Lietuvai nusipelnęs Filosofas visą savo gyvenimą, pašventė Vydūno kūrybos ir filosofijos aktualizavimui ir susilaukė pasekėjų.Šiemet jaunas režisierius Domininkas Malajevas pagal Vydūno dramą ,,Ragana”, pastatė modernaus šokio spektaklį, kurio premjera įvyko Klaipėdos Žvejų rūmuose. Spektaklis aukšto meninio lygio. Jis tikrai nusipelno ir Vilniaus žiūrovų dėmesio.

    Atsakyti
    • !!! says:
      4 metai ago

      +++

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      + + + !

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

N. Balčiūnienė. Pirmųjų Rasos švenčių įspūdžiai

2022 06 22
Savaitgalį Vilniuje vyks Baltijos šalių studentų dainų šventė | LNKC nuotr.

Vilniuje vyks dainų šventė „Gaudeamus“

2022 06 17
Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Vydūnas. Apie ugnį

2022 06 01
Tauragės krašto dainų šventėje atgims Karšuvos žemės istorija | rengėjų nuotr.

Atgimusioje dainų šventėje – Karšuvos žemės istorija

2022 05 30
Vydūno knygos

Bus pristatytos Vydūno knygos apie tikėjimą ir sveikatą

2022 05 30
Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 05 28
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
pixabay.com, R. Mišo nuotr.

V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)

2022 05 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (IV)

2022 05 08
Viktoras Justickis ir Viktoras Falkenhanas | vle.lt ir aidas.lt nutr.

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (III)

2022 05 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Pasibaigus vasarai – itin „vasariški“ skrydžiai

2022 06 25
Kaunas siekia atgaivinti Vytauto parką
Lietuvoje

Kaunas siekia atgaivinti Vytauto parką

2022 06 25
Penkios gudrybės, kurias privalote žinoti, prasidėjus kepimo lauke laikui
Įvairenybės

Papildomi kilogramai atsiranda netikėtai

2022 06 25
Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje

2022 06 25
Balinis vėžlys ir Raudonpilvė kūmutė | Lietuvos zoologijos sodo nuotr.
Gamta ir ekologija

Neleidom išnykti – padėjom išlikti

2022 06 25
Rusijos ir Baltarusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

2022 06 25
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!
Lietuvoje

Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

2022 06 24
Daugėja susidomėjusių pėsčiųjų žygiais
Įvairenybės

Koks maistas keliauja į žygį kartu?

2022 06 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A. a. apie Apdovanoti geriausių naujos Lietuvos architektūros kūrinių autoriai architektai
  • A niaa? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Neatlaiko kritikos apie Sausio 13-ąją – Laisvės dieną piliečiai nušvilpė minėjime pasisakančius valdančiuosius, plojo tik Prezidentui PILDOMA
  • P.Skutas apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasibaigus vasarai – itin „vasariški“ skrydžiai
  • Kaunas siekia atgaivinti Vytauto parką
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms
  • Papildomi kilogramai atsiranda netikėtai

Skaitomiausi straipsniai

  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 874; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 810; komentarų: 1
  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 735; komentarų: 9
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 691; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 653; komentarų: 4
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 546; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

N. Balčiūnienė. Pirmųjų Rasos švenčių įspūdžiai

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 22
3
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Kartą pabandžiau mintimis sugrįžti į pirmąsias Rasos šventes Kernavėje. Iškyla iki tol nepatirti vaizdiniai, regėjimai, veidai ir mistiški lyg milžinų...

Skaityti toliau

Vilniuje vyks dainų šventė „Gaudeamus“

by Kristina Aleknaitė
2022 06 17
3
Savaitgalį Vilniuje vyks Baltijos šalių studentų dainų šventė | LNKC nuotr.

Birželio 17–19 d. į Vilnių grįžta Dainų šventės dvasia: sostinėje vyks studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Net trys tūkstančiai...

Skaityti toliau

Vydūnas. Apie ugnį

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 01
0
Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Ši amžina ugnis turi liepsnoti kiekvieno žmogaus širdyje ir sieloje. Apie šią liepsną reikia turėti tinkamą supratimą: ši liepsna gali...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A. a. apie Apdovanoti geriausių naujos Lietuvos architektūros kūrinių autoriai architektai
  • A niaa? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Neatlaiko kritikos apie Sausio 13-ąją – Laisvės dieną piliečiai nušvilpė minėjime pasisakančius valdančiuosius, plojo tik Prezidentui PILDOMA
  • P.Skutas apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Marius apie J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

Kitas straipsnis
Minaičiuose paminėtos1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 69-osios metinės (video)

R. Garuolis. Kas prieš trisdešimt metų trispalvėms atvėrė kelią

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai