Žymos archyvas: Tėvynės sąjunga

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas (14)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žmogaus didybę žymi ne pjedestalo aukštis, o jo žemiškųjų darbų ir pastangų vertė savo Tautai ir savo Valstybei. Cveigas.

Kiekvienam lietuviui Lietuvos Respublikos šimtmetis sukelia ypatingus jausmus ir visų pirma pasididžiavimą savo tauta, atlaikiusia pirmojo Lietuvos Respublikos šimtmečio negandas, jos didvyriais, įrašiusiais šlovingiausius puslapius į Lietuvos istoriją. Apie juos rašiau savo knygoje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“ (V., 2018). Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne (46)

Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.

Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nusilpusi politinė įžvalga ar sąmoningas patriotų žlugdymas? Vytauto Radžvilo atvejis (36)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjungai jungiantis prie Tėvynės sąjungos profesorius Vytautas Radžvilas graudeno, jog naikinama garbinga partija su šlovinga istorine tradicija. Pabrėžtina, kad iki to laiko veikusi tautiška partija mažai jį tedomino. Bet staiga sudomino, kai atsirado galimybė bent dviems tautininkams patekti į Seimą ir imtis realios teisėkūros veiklos.

Tautininkams atsiskyrus nuo vis labiau liberalėjančių konservatorių patriotinės jėgos atgimimą pasveikino tiek Centro Skaityti toliau

M. Kundrotas. 2019-ieji. Ką parodė rinkimai? (15)

Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos prezidento rinkimai jau trečią kartą iš eilės pasirodė visiškai nuobodūs. Vienintelė rimtesnė intriga buvo tai, ar Gitanas Nausėda II-jame rate susirems su apyliberaliu „valstiečiu“, ar su kraštutinai liberalia „konservatore“. Galutinė pergalė buvo aiški bet kuriam įžvalgesniam Lietuvos politinės tikrovės stebėtojui. Vis dėlto ir šie rinkimai leidžia darytis tam tikras išvadas, kurios gali pasitarnauti tolesnių tikimybių numatymui.

Pirmiausia – akivaizdu, kad susirėmus apylygiams kandidatams, iš kurių vienas iškeltas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vytautas Landsbergis – Lietuvos problema? (67)

Vytautas Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vytautas Landsbergis – vienas iš tų politikų, kurie retai vertinami kritiškai. Jis arba garbinamas, arba taip pat be atodairos smerkiamas. Nėra niuansų. Tik absoliutinimas. Vieniems jis – beveik ketvirtas Dievo asmuo, kitiems – pats šėtonas iš pragaro.

V. Landsbergio klaidas ar net nuodėmes galima vardyti ilgai. Pirmąsyk vadovaujant Lietuvos valstybei drastiškai liberalizuota ūkinė ir socialinė sistema, sunaikinant ištisus sektorius ir daugybę piliečių paleidžiant ubagais. Visa tai pratęsė ir išplėtojo Algirdo Brazausko ekskomunistų Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ką popiežius Pranciškus Lietuvoje pasakys aršiems katalikams ir „pagonims“? (26)

Romos katalikų Popiežius Pranciškus | Alkas.lt nuotr.

Vasaros pradžioje, baigiantis Seimo pavasario sesijai, įsiplieskė diskusija dėl Seime svarstomo Senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ valstybinio pripažinimo. Labiausiai prieš jų pripažinimą viešumoje stojo ketinęs dalyvauti prezidento rinkimuose Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Buvęs diplomatas Ž. Pavilionis bandė įskelti priešpriešą, kaip gali būti, kad į Lietuvą atvykstant popiežiui, labai negražu, net siaubinga pripažinti „pagonių“ egzistavimą. Pralošęs rinkimus į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkus, kuri su Skaityti toliau

E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola savi. Banga po bangos: 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Seime buvo įregistruoti antikonstituciniai įstatymų projektai, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose asmens dokumentuose rašyti ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis.

Šie metai paskelbti lietuvių kalbos metais. Šiai progai pažymėti balandžio mėnesį 70 Seimo narių (19 TS-LKD,  liberalai, Skaityti toliau

A. Zolubas. Dvi birbynės – vienas tonas (33)

Dvi birbynės – vienas tonas | Alkas.lt koliažas

Pamatęs kaip kūrėsi Tėvynės sąjungos partija, parašiau politinę pasakėčią „Gegutė ir devynbalsė“. Ją 2013 m. rugsėjo 9 d. paskelbė Lietuvos žurnalistų interneto portalas. Ten rašiau:

Lietuvos nedraugų nuostata išeinant pasilikti – realizuojama ne vien per priedangos organizacijas, bet ir per įsiterpimą į demokratinį valstybės valdymą – per partinę sistemą. Kai kurių sąjungų, akcijų, partijų kilmė – ne lietuviška, jos lojalumu Lietuvos valstybei nepasižymi, nes išsirito iš nedraugių kiaušinių, padėtų į Sąjūdžio lizdą.
Skaityti toliau

D. Stancikas. (Ne)tikras konservatyvumas (2)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Lietuviai – konservatyvi tauta. Audringoje geopolitinėje kryžkelėje, tarp Vakarų ir Rytų civilizacijų gyvenantiems lietuviams (dėl pavojingos Lietuvos geopolitinės vietos prof. Kazys Pakštas tarpukary atkakliai ieškojo vietos „antrąjai Lietuvai“ – Angoloje, Madagaskare, Argentinoje) tradicijos saugojimas, konservatyvus gyvenimo būdas yra būtinas stabilumo garantas. Dar tiksliau – išlikimo garantas.

Lietuviai yra giliai konservatyvi tauta – mūsų prieraišumas savo žemei atsispindi ir praėjusių amžių lietuviškoje literatūroje, mene ar filosofijoje, ir šiuolaikiniame gyvenimo būde – veik kiekvienas miestietis nori turėti nuosavą namą su nuosavu žemės sklypu arba bent jau sodybą Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sistema keičiasi. Kas toliau? (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nuo pat 1990 m. Lietuvoje atkakliai stengiamasi sukurti dvipartinę sistemą. Iš pradžių vienoje pusėje veikė margaspalvis Sąjūdis, kitoje – užsilikusi Komunistų partija, vėliau persivadinusi Demokratine darbo partija. Sąjūdžiui išsiskirsčius po įvairias partijas, iš jų labiausiai išsiskyrė Tėvynės sąjunga, pretenduojanti suvirškinti visas dešiniojo sparno sroves ir grupes. Demokratinė darbo partija prisijungė Socialdemokratų partiją, perimdama jos vardą ir vėliavą.

Palaipsniui daugelis partijų, įskaitant gana įtakingas, įtraukta į vieną arba kitą orbitą (nuo socialdemokratų iki krikščionių demokratų), arba išstumta iš politinės arenos (nuo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nesvarbūs dalykai neaptarinėjami (28)

TS-JL-susijungimas3Lietuvos patriotinių jėgų vienijimasis dar tiktai prasidėjo, o žiniasklaida jau mirga „analizais“. Pirmiausiai pasireiškė KGB – atsiprašau, VSD – agentas, pravarde Jautis. Po kiek laiko prisijungė libertarinio diktato apologetas, kažkada gerai gavęs į kaktą disertacijos pristatyme dėl juokingų apibrėžimų pretenzijose į politikos mokslą, o po to prisidėjęs prie politinės korupcijos. Pagaliau, savo reikšmingą nuomonę pareiškė vienas komunistuojantis portalas – kaipgi be jo?

Visų bruožas – bendras: siekis sumenkinti prasidėjusį procesą, įtikinti plačiąsias mases jo mažareikšmiškumu ir beprasmiškumu. Skaityti toliau

J. Panka. Tautininko atsakymas „pankistui“ Jovaišui (12)

Julius Panka | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Medikai sako, kad kai suaugęs, sveikas žmogus balsu diskutuoja pats su savimi, jam kuo skubiau reiktų pasitikrinti sveikatą.

Tačiau labai įdomu, ką medikai pasakytų apie žmogų, kuris diskutuoja pats su savimi viešojoje erdvėje, internetiniame portale. Turiu omenyje poną Karolį Jovaišą, kuris per paskutinius porą mėnesių jau tris straipsnius skyrė juodinti tautininkus ir mano kuklią personą.

Po jo pirmojo „straipsnio“ (Mušk landsbergius, gelbėk Lietuvą!) Skaityti toliau

Bus pristatyta tremtinio R.Racėno knyga „Į mielą šalį Lietuvą“ (0)

Rimvydo Racėno knygos pristatymas

Vasario 6 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimo centre, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F) vyks Rimvydo Racėno knygos „Į mielą šalį Lietuvą“ pristatymas. Jame dalyvaus knygos autorius, bus rodomos dokumentinio filmo „Išgelbėti ateitį“ ištraukos, dalijamasi prisiminimais, koncertuos Genocido aukų muziejaus darbuotojos.

Knygos autorius R. Racėnas – buvęs tremtinys, ekspedicijų į tremties vietas ir paminklų statymo organizatorius, Skaityti toliau

Patriotinis jaunimas pagerbs Vietinės rinktinės kovotojų atminimą (37)

.Gegužės 19 d. 13 val. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) vėl planuoja surengti tradicinę patriotinio jaunimo eiseną.

Ši eisena bus skirta pagerbti Vietinės rinktinės karius ir Enzio Jagomasto šeimą.

Planuojama, kad eisena su tautine simbolika ir dainomis pajudės 13 valandą nuo Panerių geležinkelio stoties ir 13.30 val. pasieks Panerių memorialą. Ten prie Vietinės rinktinės paminklo ir paminklo Jagomastų šeimai bus padėtos gėlės ir giedamas Lietuvos Respublikos himnas. Skaityti toliau

N.Puteikis: Gal vis dėlto Kubiliaus pergalę nulėmė administracinis resursas (4)

Nors TS-LKD oficialiai pranešė, kad vakar vykusius partijos pirmininko rinkimus įtikinančiai laimėjo dabartinis pirmininkas Andrius Kubilius, surinkęs 5166 partijos narių balsus ir daugiau kaip 600 balsų aplenkęs jam iššūkį metusį partijos įkūrėją prof. Vytautą Landsbergį (kuris surinko 4501 balsą), kai kurie TS-LKD nariai viešai abejoja šių rezultatų tikrumu.

Seimo TS-LKD frakcijos narys Naglis Puteikis socialiniame tinkle „Facebook“ pastebi įtartinus pokyčius Lazdijų skyriaus balsavime. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (X) (1)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: dabartis ir ateities uždaviniai

1989 m. atkurta Lietuvių tautininkų sąjunga, 2008 m. reorganizuota į Tautininkų frakciją Tėvynės sąjungoje, 2011 m. atsikūrusi Tautininkų sąjungos vardu, perėjo ilgą ideologinės ir organizacinės raidos kelią. Skirtingais etapais jos akcentai skyrėsi, priklausomai nuo vienos ar kelių vidinių srovių įsigalėjimo, kai kuriais atvejais politinis veidas keitėsi gana radikaliai.

Pirmasis ideologinis šaltinis, žinoma, buvo prieškarinė Lietuvių tautininkų sąjunga. Organizacinis – liaudies dainų klubas „Raskila“. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VIII) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

9. „Tvarka ir teisingumas“

Šios partijos šaknys – dviejose skirtingose politinėse organizacijose: Tėvynės sąjungoje ir Liberalų sąjungoje. „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas 1999 m. buvo Tėvynės sąjungos valdybos pirmininkas, tų pačių metų gruodį jis su grupe šalininkų perėjo į Liberalų sąjungą ir tapo jos pirmininku. Atnaujinta liberalų programa, įtraukta konservatyvių akcentų – bendruomeniškumas, tradicija, tautinis tapatumas. Ištempęs liberalus iš politikos paribio į pirmaujančių partijų gretas Rolandas Paksas 2001 m. priverstas atsistatydinti iš sąjungos pirmininko pareigų, o 2002 m. su bendražygiais įkūrė Liberalų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VII) (9)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

8. Krikščionių partija

Krikščionių partija – antra politinė organizacija, dabartinėje Lietuvos Respublikoje įsivardijusi konservatorių vardu. 2000–2004 m. ji vadinosi Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga, 2004–2010 m. – Krikščionių konservatorių socialine sąjunga, o 2010 m. įsivardijo Krikščionių partija. Per tą laiką ji susėmė įvairias atsiskyrusias Tėvynės sąjungos ir krikdemų grupes, o galiausiai – liberaliai populistinės Tautos prisikėlimo partijos atskalą – Vienos Lietuvos grupę.
Dusyk pakeitusi pavadinimą, nesyk atnaujinusi komandą, ji liko stabili vienu aspektu – jos lyderis tryliką metų liko vienas ir tas pats: Gediminas Vagnorius. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VI) (1)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

7. Tėvynės sąjunga

1993 m. įsikūrusi Tėvynės sąjunga – Lietuvos konservatoriai penkiolika metų nešė konservatizmo vėliavą. 2008 m. susijungusi su Lietuvos krikščionimis demokratais ji persivadino Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Nepaisant to žiniasklaidoje ir visuomenėje įsitvirtinęs inertiškas požiūris, jog Tėvynės sąjunga – tai konservatoriai, o konservatoriai – tai Tėvynės sąjunga.

Sąjūdžio patriarchą prof. Vytautą Landsbergį partijos vadovo poste pakeitus Andriui Kubiliui, virš konservatyviosios ir vėliau prijungtos krikdemiškosios tapatybės kyla dar viena – liberalioji. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I) (8)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

1. Garbingas jubiliejus – trumpa istorinė apžvalga

2012-aisiais lietuviškajam konservatizmui sukako apvalus 120-ies metų jubiliejus. 1892 m. įsisteigė pirmoji lietuviška politinė partija – Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė. Dažnai pirmąja įsivardijanti Lietuvos (iš pradžių – Lietuviškoji) socialdemokratų partija įsikūrė tik po ketverių metų – 1896 m. Lietuvių konservatorių partija nebuvo centralizuota, veikė savarankiškų kongregacijų tinklo pavidalu, jungiama bendrų idėjų ir interesų. 1903–1909 m. daugumos šių kongregacijų sprendimu Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė persivadino Skaityti toliau

Nepaisant TS-LKD bandymų sutrukdyti, Registrų centre įregistruota Tautininkų sąjunga (6)

Lietuvos Nepriklausomybės dienos išvakarėse Registrų centras oficialiai įregistravo Tautininkų sąjungą. Tai padaryta Teisingumo ministerijai patikrinus partijos steigimo dokumentus ir patvirtinus juos kaip atitinkančius įstatymo reikalavimus.

Kaip pažymėjo Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, „vykstant registravimo procedūroms Teisingumo ministerijoje, TS-LKD vadovybė mėgino sustabdyti šį procesą, rašė Teisingumo ministerijai protesto laišką, esą mes neturime teisės į tautininkų vardą, kėlė ir visokias kitas keistas problemas dėl Tautininkų frakcijos atsiskyrimo nuo TS-LKD“. Skaityti toliau

Internetinėje apklausoje kyla konservatorių, liberalų, socdemų ir tautininkų populiarumas (5)

Lietuvos partijosVasario 1-7 dienomis dienraštis „Lietuvos rytas“ vykdė eilinę „Veidaknygės“ („Facebook“) socialinio tinklo dalyvių apklausą. Nors apklausoje dalyvavo pustrečio karto daugiau dalyvių, nei sausio mėnesį (2506), lyderių sąrašas iš esmės nepasikeitė.

Didžiausi pokyčiai – pirmoje reitingų lentelės vietoje. Dienraščio skelbiamais duomenimis šį kartą į pirmą vietą iškilo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, vietoj buvusių 15 proc. surinkusi 24 proc. interneto vartotojų balsų, o sausio mėnesį į pirmą vietą išsiveržusi Darbo partija buvo nustumta į ketvirtą vietą (jos rėmėjų sumažėjo nuo 23 iki 12 proc.). Skaityti toliau

„Lietuvos ryto“ surengtoje apklausoje Tautininkų sąjunga išsiveržė į ketvirtą vietą (11)

Lietuvos partijosAnot dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbtų „Veidaknygės“ („Facebook“) socialiniame tinkle sausio 9-15 dienomis vykdytos apklausos rezultatų, dar oficialiai neįregistruota Tautininkų sąjunga netikėtai išsiveržė į apklausos lyderius ir užėmė ketvirtąją vietą po Darbo partijos, Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio. Apklausoje dalyvavo 1046 respondentai.

Apklausos duomenimis daugiausiai internautų balsuotų už Darbo partiją – 23 procentai. Po jos seka Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis, surinkę po 15 procentų balsų. Skaityti toliau

Šeštadienį Tautininkų sąjunga rengia atkuriamąjį suvažiavimą (30)

Gruodžio 17 d. 11 val. Vilniuje, viešbučio „Radisson Blue Lietuva“ konferencijų salėje įvyks atkuriamasis (steigiamasis) Tautininkų  sąjungos suvažiavimas. 10 val. šalia pagrindinės viešbučio konferencijų salės įvyks pirmoji spaudos konferencija. Konferencijos metu veiks spaudos biuras. Numatomi brifingai ir suvažiavimo pertraukų metu.

Nors suvažiavime priims nutarimą dėl tautininkų partijos atkūrimo, bet pagal įstatymus partijos steigimą reikia registruoti  iš naujo, surinkus ne mažiau kaip 1000 steigėjų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kova su patriotais – jau sisteminis reiškinys (66)

Marius Kundrotas | respublika lt. nuotr.

Jau trečią mėnesį stebime įdomią, tačiau pavojingą tendenciją. Anksčiau išpuoliai prieš tautiškuosius patriotus (bendrine prasme – tautininkus) paprastai būdavo gana fragmentiški, beveik atsitiktiniai. Dažniausiai užkliūdavo vieno ar kito asmens, organizacijos arba grupės veiksmas, iniciatyva ar tiesiog – išėjimas į platesnes raiškos erdves, augantis populiarumas, šalininkų skaičius. Dabar panašu, jog išpuoliai prieš atskirus subjektus palaipsniui susilieja į bendrą frontą kovoje su tautiškumu apskritai.

Jau 2009-aisiais – Lietuvos jubiliejaus metais – šių išpuolių objektu tapo Lietuvių tautinis centras (LTC), ėmęs organizuoti Nepriklausomybės dienos maršus. Skaityti toliau

R. Garuolis. Kokias vertybes pasirinks konservatoriai? (11)

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Vakar vakare vieno balso persvara TS-LKD Priežiūros komitetas iš TS-LKD narių pašalino Tautininkų frakcijos pirmininką, Seimo narį Gintarą Songailą. 

G.Songaila buvo apkaltintas veikimu prieš TS-LKD politiką, nes aktyviai priešinosi partijos pirmininko sumanymui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sudaryti koaliciją su Valdemaro Tomaševskio bloku. 

Atkreiptinas dėmesys, kad šiai TS-LKD principinėms  vertybėms ir programai prieštaraujančiai koalicijai nepritarė net 4 TS-LKD Vilniaus skyriai. Skaityti toliau

R.Čekutis. Tautininkų kelias (13)

Ričardas Čekutis, www.tautosbalsas.lt  

R.Čekutis, delfi.lt, A.Solomino nuotr.

Išgyvename vertybinio apsisprendimo, aiškesnio išsigryninimo laikotarpį. Laikotarpį, pilną netikėtų posūkių ir paradoksų: antai kuo sparčiau „tradicinės“ politinės partijos praranda ir be to minimalias buvusias vertybines orientacijas, tuo aiškiau visuomenėje išsiskiria būtent vertybiniu pagrindu buriančios politinės jėgos.  

Ir tai vyksta nepaisant politinių partijų tapatybę niveliuojančio Briuselio diktato, atskiesto lietuviškais mąstais gana solidžiom įvairiausių „fondų“ sumokamom pašalpų sumom, kurios dažniausiai nusėda naujosios nomenklatūros kišenėse. Skaityti toliau

A.Brazauskas. Šaknininkai, pirmyn į Jeruzalę! (3)

Arūnas Brazauskas, lrt.lt

Arūnas Brazauskas

Isterija, kuri kilo dėl Kovo 11-ąją vykusių patriotinių eitynių, nubangavo paviršiumi. Į paniką puolusi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vadovybė bejėgiškai postringavo apie nieką ir ieškojo kaltųjų tarp savęs.

Kol konservatoriai inkšdami skeryčioja rankelėmis ir siunčia viešajai erdvei prieštaringus signalus, kas yra gerai, o kas blogai, dabar jau šaknininkais pramintiems patriotams – tiems, kurie dalyvavo ar pritarė Kovo 11-osios eitynėms – belieka įsiteisinti tarptautiniu mastu. Tai galima padaryti labai lengvai. Skaityti toliau