Žymos archyvas: tautybė

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos (9)

2019 05 25 10:22

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Neaišku, kas taps naujuoju prezidentu, dar labiau neaišku, ar jis atsilaikys prieš politikų brukamą idėją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame žodyne. Spaudimas bus iš dviejų pusių, nes spaus ne tik prieš lietuvybę nusistatę politikai. Net 100 tūkst. žmonių pasirašė už tai, kad lietuvių kalba būtų saugoma.

Žinomas kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva asociacijos „Talka kalbai ir Tautai“ vardu kreipėsi į būsimąjį prezidentą, ragindamas atsilaikyti prieš politikų spaudimą Skaityti toliau →

Z. Zinkevičius. Bezdonių gyventojų tautinė kilmė (6)

2019 01 20 02:10

1999 metų rugsėjo 27 dieną teko dalyvauti Bezdonių mokyklos 95 metų sukakties minėjime. Ta proga susipažinau su šios mokyklos pirmųjų mokinių (1911 m.) sąrašu, esančiu Vilniaus švietimo apygardos byloje Nr. 31677 (Lietuvos valstybės istorijos archyve, f. 567, ap. 11, b. 401). Jame surašyti 64 mokiniai, turintys 38 pavardes. Tautybė nenurodyta. Įrašyta tik kalba, kuria mokinys šneka šeimoje, ir jo tikyba.

Šeimos kalbos yra tokios: lietuvių, latvių ir žydų po vieną mokinį, gudų (baltarusių) – keturi mokiniai, rusų – aštuoni, visų kitų mokinių šeimos kalba nurodyta lenkų. Pažymėtina, kad šeimos kalba dažnu atveju kertasi su pavardės kilme. Antai vienintelis iš lietuviškai kalbančios šeimos mokinys užrašytas Устинъ Шульскiй, Skaityti toliau →

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena (video) (0)

2018 01 01 09:48

Sausio 13-oji: Žmogus su vėliava šalia tarybinio tanko | kam.lt nuotr.

1919 metų sausio 1 d. Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos iškėlė Trispalvę. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis bei Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Istorinė Atmintis yra Vėliava, arba ji plevėsuoja, arba yra nuplėšta ir purve sutrypta bolševikų.

Yra kovotojų kurie kovoja už Vėliavą visą savo gyvenimą, o yra saloninių komunistų, Skaityti toliau →

K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę (6)

2017 12 05 14:00

Rytinis Gedimino pilies kalno šlaitas. 1927 m. | Lenkijos valstybinis skaitmeninis archyvo nuotr.

Neseniai rasti 1863 metų sukilimo vado Lietuvoje Zigmanto Sierakausko palaikai. Galimas daiktas, kad greta aptikti ir dar vieno sukilėlių vado Konstantino Kalinausko palaikai. Šios netikėtos radybos suteikia progą dar kartą prisiminti 1863 metų sukilimą ir aptarti jo reikšmę sukilėlių palikuonims. Ta proga Lenkijos instituto Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasados, Vytauto Didžiojo universiteto ir partnerių pastangomis Vilniuje ir Kaune neseniai surengta diskusija „Kas mums liko iš 1863-iųjų sukilimo idealų?“

Diskusija paliko dvejopą įspūdį. Viena vertus, beveik visi renginio dalyviai pažymėjo, kad sukilimas mums pirmiausia kalba apie laisvę ir apie kovą už šią trapią vertybę. Skaityti toliau →

Konstitucinis teismas dar kartą paaiškino, kad daugybinė pilietybė gali būti įteisinta tik referendumu (34)

2017 10 20 20:47

Konstitucinis teismass | Wikipedia.org nuotr.

Spalio 20 d., penktadienį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė sprendimą, kad teisių į dvigubą pilietybę išplėtimas yra galimas tiktai referendumu pakeitus Konstituciją.

Dėl galimybės Lietuvos Respublikoje įteisinti masinę dvigubą pilietybę KT klausė Seimas. Šių metų birželio 27 d. Seimas kreipėsi į KT prašydamas, kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais. Norėta dar kartą išgirsti KT nuomonę ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, Skaityti toliau →

Lietuvių kalbai ir vėl skambinama pavojaus varpais (19)

2017 09 17 15:30

Verdant aistroms dėl vardų ir pavardžių rašybos W, X ir Q raidėmis Seimo LVŽS frakcijos narys Marius Puidokas parengė dar vieną alternatyvią įstatymo pataisą (XIIIP-102), kuri leistų originalius vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose, kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudaro santuoką su užsieniečiu ir paima jo pavardę arba vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis, suteikia jo pavardę.

Reaguodamos į tai Lietuvos žmogaus teisių organizacijos (LŽTKC) išplatino pareiškimą, kuriame įstatymo leidėjas raginamas nepritarti nei M. Puidoko, nei grupės Seimo narių parengtam įstatymo projektui (XIIIP-102 ir XIIIP-535), Skaityti toliau →

V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai (101)

2017 08 01 23:02

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis.

Šis straipsnis aktualus visai Lietuvos visuomenei. Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos (17)

2017 04 27 07:55

Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.

Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau →

A. Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams (29)

2017 04 19 11:32

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria. Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (15)

2016 12 19 22:57

V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.

1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis (1)

2016 11 05 09:00

Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Juozas Mazelaitis. Įdomesni faktai iš mano gyvenimo. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 499–517. Ištraukos.

Gimiau 1907 metais, pagal seną kalendorių spalio 14, o pagal naują – spalio 27 dieną, Benekainėlių kaime, Lydos rajone. Pagal dabartinį suskirstymą – Baltarusijoje. Mano tėvai – iš to paties Benekainėlių kaimo. Tėvas Vladas Mozolis, Mykolo sūnus, gimė 1882 metais, motina Kristina Rutkauskaitė, Motiejaus duktė, – 1883 metais. Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava (9)

2016 10 06 22:23

lyda-gedimino-pilis_nezin-dailininkas-1874_wikimedia-org

Albinas Griška. Armoniškių Dainava (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 518–545). Ištraukos.

Albinas Griška gimė 1915 m. kovo 1 d. Dainavos kaime, Balatnos (Varanavo) valsčiuje, Lydos apskrityje. Mokytis pradėjo gimtojo kaimo lenkiškoje mokykloje, nes lietuviškos lenkų okupacinė valdžia neleido atidaryti. 1927 m. įstojo į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmąją klasę. Gimnaziją baigęs, 1937 m. įstojo į Stepono Batoro universitetą studijuoti chemiją. 1939 m. perkėlus Chemijos fakultetą į Kauno universitetą, studijas tęsė Kaune. Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai (4)

2016 09 18 00:13

Lietuva i r jos apylinkės 1867-1914 m. | wikipedija.org nuotr.

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 484–497). Ištraukos.

Marija Baužytė-Motiejūnienė gimė 1925 m. Dubinių kaime, Rodūnios valsčiuje (dabar Baltarusija), valstiečių šeimoje. Gimnaziją baigė Vilniuje. 1947–1952 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1945–1949 m. dirbo Vilniaus lėlių teatro aktore, 1951 m. – vyr. laborante Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedroje, Skaityti toliau →

D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)

2016 09 01 09:00

Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau →

V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija (73)

2016 01 19 14:50

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1918 metais modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990 metais jos nepriklausomybę atkūrusi lietuvių tauta netrukus ir Konstitucijoje įtvirtino, kad valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai.

Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos kaip modernios tautinės valstybės interesą – valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą. Vienodai būtina, tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Skaityti toliau →

Tautiškumą įrašyti prašo kas antras Lietuvos pilietis (29)

2015 12 24 15:06

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šiais metais buvo priimtas įstatymas, leidžiantis pasuose įrašyti tautybę. Duomenys rodo, kad to pageidavo daugiau nei pusė gaunančiųjų naujus dokumentus.

Daugiau nei 90 proc. pageidavo įrašyti, kad yra lietuviai.

Asmens dokumentų išrašymo centro duomenimis, nuo metų pradžios iki gruodžio 22 dienos išduota beveik 216 tūkst. Lietuvos piliečio pasų, įrašyti juose tautybę pageidavo 118 tūkst. piliečių. Skaityti toliau →

Jaunimo organizacijos išreiškė viešą paramą VRK užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ (3)

2015 09 15 14:03

Patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“, Studentų ateitininkų sąjunga, Dešiniosios minties centras, Jaunieji krikščionys demokratai, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga ir studentų korporacija Neo-Lithuania išreiškė viešą paramą rugsėjo pradžioje VRK užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Jaunimo organizacijos atkreipia dėmesį, kad įvykdžius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimą dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose ne lietuvių kalba, būtų sukurtas precedentas Rusijai spausti Latviją ir Estiją, reikalaujant įteisinti panašią praktiką.

Jaunimo organizacijų teigimu, Konstitucijai, tarptautinei praktikai ir visuomenės nuomonei akivaizdžiai prieštaraujantys siūlymai vietoje valstybinės kalbos rašyti kitomis kalbomis Skaityti toliau →

E. Targavičienė: Prieš karą Dieveniškių krašte lenkų nebuvo (11)

2015 09 14 17:31

Elena Targavičienė | propatria.lt, V.Sinicos nuotr.

1929 metais gimusi Elena Targavičienė beveik visą gyvenimą praleido Pietryčių Lietuvoje esančiame Dieveniškių pusiasalyje, Poškonių kaime.

Pastaraisiais metais E.Targavičienė išgarsėjo savo retais gebėjimais: apie jos tautosakos ir žolininkystės žinias, vaikystėje išmoktas iš prieškario senolių, šiuo metu rašoma disertacija, o pati ponia Elena savo žiniomis dalinasi kalbėdama įvairiuose renginiuose ir net buvo asmeniškai apdovanota Prezidentės. Šiandien, būdama vyriausia Poškonių kaimo gyventoja, pašnekovė nepraranda gero ūpo, nevengia juoktis iš gyvenimo ir toliau džiaugiasi kiekviena diena savo XIX amžių menančiame, Skaityti toliau →

V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą? (95)

2015 07 29 08:55

Lyg ir pakankamai seniai, bet tyliai ir nieko visuomenėje per daug nepapiktinusi nuėjo žinia, kad Šalčininkų rajono taryba pripažino savo narės Julijos Mackevič elgesį neetišku ir įpareigojo ją viešai atsiprašyti. Rajone ji išvadinta Velnio advokate, taip tarsi supriešinant ją su „nuo Dievo“ esančia LLRA valdžia. Rūsti rajono valdžios reakcija verčia klausti, už kokias kalbas reikia taip atgailauti Šalčininkuose?

Šalčininkietiška etika

Pasirodo, neetišku elgesiu Šalčininkuose tapo J. Mackevič DELFI duoto interviu Skaityti toliau →

Lietuvių kalbos institute vyks seminaras apie nediskriminavimą (3)

2015 05 18 23:28

Punskas-lietuviski-uzrasai-navinyku-mokiniai

Gegužės 20 d., 10-16 val., Lietuvių kalbos institute (P.Vileišio g. 5, Vilniuje) vyks Seminaras nediskriminavimo tautybės, rasės ir kalbos pagrindu ugdymui.

Seminare mokslininkai, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų ir valstybės įstaigų atstovai skaitys pranešimus apie nediskriminavimo skatinimo priemones, gerąją praktiką, taip pat kels problemos su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys asmenys. Renginio pranešėjai ir klausytojai galės sudalyvauti diskusijoje, aptarti konfliktinių situacijų ypatumus, jų sprendimų galimybes. Skaityti toliau →

R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos (3)

2015 04 09 14:30

marcelijaus-martinaicio-margutis-ldm-nuotr

„Kodėl airiai nedažo kiaušinių?“– klausia į svečius atskridusi mano vaikaitė. – Juk jie vaikšto į tokią pat bažnyčią, švenčia Velykas tuo pačiu metu.“ Nors Medeinai dar tik vienuolika, ji jau pastebi kultūrų skirtumus. Nuo kūdikystės su tėveliais gyvendama Airijoje ir tik vasaromis ar per šventes atvykdama į Lietuvą, ji mato tai, apie ką aš nepagalvoju. Gal iš kito kranto visuomet geriau matyti?

Airijos katalikų bažnyčia daug kuo skiriasi nuo bažnyčios Lietuvoje: airiai nesusėda Kūčių vakarienės, nėra girdėję apie dvylika patiekalų, nelaužia „plotkelės“, nepasninkauja, per Vėlines švenčia Helovyną, nedega žvakučių ant kapų, o per Velykas nedažo kiaušinių. Skaityti toliau →

R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas? (9)

2015 03 08 11:30

Skubu pasiteisinti, sąvoką „drama“ pirmiausia sieju su tais, kurie amžiams paliko tėvų žemę, ir su tais, kurie tam veiksmui ruošiasi. Atvirą pokalbį su skaitytoju pradėsiu nuo provokuojamo klausimo.

Kodėl „Lietuvos žmonės“?

Gal stabtelėkime ir susimąstykime, ar lietuvių jaunimo, vos ne masinės, emigracijos motyvų ir veiksmų paletėje negalėtume įžiūrėti valstybės vadovų, kitų politikų, net iškilesnių visuomenės veikėjų politinio neatsargumo, nenuoseklumo? Ar ne nuo V. A. prezidentavimo metų, kreipiantis į visuomenę, imta vengti „lietuvio“ sąvokos? Kodėl dabar, ko gero, jau visi politikai įprato, kreipdamiesi iš tribūnų, vartoti vieną ir tą pačią šaltu, bejausmiu kosmopolitizmu alsuojančią, daugelio lietuvių patriotinius Skaityti toliau →

A. Sinicė. Valstybę atkūrėme, atkurkime ir Tautos savimonę (22)

2015 02 17 11:00

Šiuolaikiniame, labai skubančiame ir agresyviame gyvenime, dauguma jaučia nerimą – nepateisintus lūkesčius nukreiptus į mus, sukeltus kitų žmonių. Nerimas kyla iš nežinojimo kodėl ir kam gyveni, vienaip ar kitaip elgiesi, nors aplinka atrodo aprūpina viskuo, tik mokėk paimti, taigi, žmogus nesupranta, kodėl blogai jaučiasi ir kodėl patenkinus medžiaginius poreikius vis lieka nelaimingas.

Taip jau buvo, kad sovietiniame režime mūsų šaknys buvo kapojamos – brukama kitos tautos kultūra, tuo pačiu menkinamos prigimtinės žmogaus vertybės, tautybė ir Skaityti toliau →

Dažniausias įrašas apie tautybę pase – lietuvis ar lietuvė (0)

2015 01 11 19:41

Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojus galimybei pase nurodyti tautybę, tokį pageidavimą jau pareiškė 1,8 tūkst. asmenų.

Kaip rodo Policijos departamento BNS pateikti duomenys, sausio 1–9 dienomis iš viso buvo pateikta 4355 prašymų išduoti pasą, beveik pusė, t.y. 1921 asmuo prašė nurodyti jo tautybę pase.

Iš jų absoliuti dauguma – 1789 asmenys pageidavo įrašo apie lietuvių tautybę. Skaityti toliau →

Migracijos valdyboje gautas pirmasis prašymas pase įrašyti tautybę (2)

2015 01 02 13:36

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje (toliau – Migracijos valdyba) priimtas Lietuvos Respublikos pilietės prašymas naujai gaminamame pase įrašyti tautybę.

Galimybė Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti tautybę sudaryta praėjusių metų liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Paso įstatymo pataisas, jog tautybė pase piliečio rašytiniu prašymu įrašoma nuo 2015 m. sausio 1 d. išduodamuose pasuose. Minėta nuostata įtvirtinta Paso įstatymo Nr. IX-590 4 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XII-1015. Skaityti toliau →

A. Rudys. Suplakta tautybė ir pilietybė (18)

2014 11 15 01:28

Per visą Lietuvą (per laikraščius, televiziją, radiją, internetinius portalus) nuaidėjo žinia – Žydrūnas Ilgauskas netenka Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės! Prezidentė nepraleido progos teikti atitinkamas įstatymo pataisas, dar kartą kilo diskusijų banga, savo požiūrius pateikė dalis seimūnų. Net Konstitucinio Teismo pirmininkas buvo priverstas aiškintis. Tad galimybės LR piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę (dvigubos pilietybės) klausimas yra išties aktualus.

Diskusijoje dvigubos pilietybės šalininkai teikia įvairius argumentus, jų nuomone, pagrindžiančius tokio sprendimo galimybę ar net būtinumą. Pabandysiu pateikti subjektyvų šių argumentų vertinimą, išeities tašku paimdamas Lietuvos Respublikos kaip nacionalinės valstybės išlikimo perspektyvas. Skaityti toliau →

A. Sakalas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – kas tai? (1)

2014 09 03 13:45

Aloyzas Sakalas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Sprendžiant iš pavadinimo „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ – tai proginis lenkų tautybės žmonių susivienijimas, skirtas išimtinai Respublikos Prezidento, Seimo bei savivaldybių rinkimams.

Vadinasi, pagal apibrėžimą, LLRA nėra politinė partija, kuri nenutrūkstamai funkcionuoja valdančioje daugumoje ar jos opozicijoje tiek per rinkimus, tiek ir po jų.

Tačiau LLRA įstatų pirmame straipsnyje sakoma:

„1.1. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (toliau LLRA) yra Lietuvos Skaityti toliau →

J. Panka. Lietuvoje vėl bus galima būti lietuviu… (79)

2014 07 16 12:11

Julius Panka | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

2014 metų liepos 10-oji diena įeis į Lietuvos istoriją kaip tautybės sampratos atgavimo data. Šią dieną pagaliau prasiskynė kelią per Seimo brūzgynus nedidelis įstatymas, pagal kurį Lietuvos piliečiai nuo 2015 sausio 1-os dienos savo pase galės vėl deklaruoti savo tautybę.

Ši teisė iš mūsų šalies piliečių buvo atimta daugiau kaip prieš dešimtmetį. Galėtų kilti klausimas, kodėl taip svarbu tautybę įrašyti į pasą, nejaugi neužtenka to, kad ji gyvena žmonių širdyse? Normaliais laikais gal ir užtektų, tačiau dabar, kai vis dažniau pasigirsta kalbos apie tai, kad tautos yra nereikalinga seniena, Skaityti toliau →

Seimas leido pase įrašyti piliečio tautybę (18)

2014 07 11 18:54

Liepos 10 d. Seimas priėmė Paso įstatymo pataisas leidžiančias piliečio pase įrašyti tautybę. Už šį nutarimą balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 24 Seimo nariai.

Pagal priimtas naujas nuostatas tautybė pase galės būti įrašoma tik piliečio rašytiniu prašymu. Šios įstatymo pataisos įsigalios 2015 m. sausio 1 d. Pasams, išduotiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, naujas reglamentavimas nebus netaikomos.

Užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrams iki pataisų įsigaliojimo dienos pavesta priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skaityti toliau →

J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui) (27)

2014 07 03 17:13

Apšaudytas ir apvogtas automobilis, reklamavęs referendumą | referendumo rengėjų nuotr.

Referendumo rezultatai kiekvienam socialinių mokslų atstovui – labai iškalbingi. Didžioji gyventojų dalis nebesidomi tuo, kas vyksta valstybėje ir jiems net nebesvarbu pareikšti savo nuomonę. Akivaizdu, kad jie nebesijaučia esantys piliečiais. Jie nusivylę ir nebetiki, kad valdžia norėtų juos išgirsti.

Įdomūs ir kai kurie komentatorių pasisakymai. Net svetimųjų seniai nupirkta „gandasklaida“ dėl tokių rezultatų nedžiūgauja, išskyrus kokį nors „užkalnį“. Jei valdžioje dar kas nors turi nors kruopelytę proto, tai puikiai suvokia, kad bet kokio pavojaus akivaizdoje šie „gyventojai“ valstybės nebegintų. Skaityti toliau →