Žymos archyvas: tautybė

Konstitucinis teismas dar kartą paaiškino, kad daugybinė pilietybė gali būti įteisinta tik referendumu (34)

Konstitucinis teismass | Wikipedia.org nuotr.

Spalio 20 d., penktadienį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė sprendimą, kad teisių į dvigubą pilietybę išplėtimas yra galimas tiktai referendumu pakeitus Konstituciją.

Dėl galimybės Lietuvos Respublikoje įteisinti masinę dvigubą pilietybę KT klausė Seimas. Šių metų birželio 27 d. Seimas kreipėsi į KT prašydamas, kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais. Norėta dar kartą išgirsti KT nuomonę ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, Skaityti toliau

Lietuvių kalbai ir vėl skambinama pavojaus varpais (19)

raidėsVerdant aistroms dėl vardų ir pavardžių rašybos W, X ir Q raidėmis Seimo LVŽS frakcijos narys Marius Puidokas parengė dar vieną alternatyvią įstatymo pataisą (XIIIP-102), kuri leistų originalius vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose, kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudaro santuoką su užsieniečiu ir paima jo pavardę arba vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis, suteikia jo pavardę.

Reaguodamos į tai Lietuvos žmogaus teisių organizacijos (LŽTKC) išplatino pareiškimą, kuriame įstatymo leidėjas raginamas nepritarti nei M. Puidoko, nei grupės Seimo narių parengtam įstatymo projektui (XIIIP-102 ir XIIIP-535), Skaityti toliau

V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai (101)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis.

Šis straipsnis aktualus visai Lietuvos visuomenei. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos (17)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.

Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau

A. Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams (29)

Alkas.lt koliažas

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (15)

vincas-martinkenas_mab-lt

V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.

1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis (1)

Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Juozas Mazelaitis. Įdomesni faktai iš mano gyvenimo. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 499–517. Ištraukos.

Gimiau 1907 metais, pagal seną kalendorių spalio 14, o pagal naują – spalio 27 dieną, Benekainėlių kaime, Lydos rajone. Pagal dabartinį suskirstymą – Baltarusijoje. Mano tėvai – iš to paties Benekainėlių kaimo. Tėvas Vladas Mozolis, Mykolo sūnus, gimė 1882 metais, motina Kristina Rutkauskaitė, Motiejaus duktė, – 1883 metais. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava (9)

lyda-gedimino-pilis_nezin-dailininkas-1874_wikimedia-org

Albinas Griška. Armoniškių Dainava (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 518–545). Ištraukos.

Albinas Griška gimė 1915 m. kovo 1 d. Dainavos kaime, Balatnos (Varanavo) valsčiuje, Lydos apskrityje. Mokytis pradėjo gimtojo kaimo lenkiškoje mokykloje, nes lietuviškos lenkų okupacinė valdžia neleido atidaryti. 1927 m. įstojo į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmąją klasę. Gimnaziją baigęs, 1937 m. įstojo į Stepono Batoro universitetą studijuoti chemiją. 1939 m. perkėlus Chemijos fakultetą į Kauno universitetą, studijas tęsė Kaune. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai (4)

Lietuva i r jos apylinkės 1867-1914 m. | wikipedija.org nuotr.

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 484–497). Ištraukos.

Marija Baužytė-Motiejūnienė gimė 1925 m. Dubinių kaime, Rodūnios valsčiuje (dabar Baltarusija), valstiečių šeimoje. Gimnaziją baigė Vilniuje. 1947–1952 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą,  mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1945–1949 m. dirbo Vilniaus lėlių teatro aktore, 1951 m. – vyr. laborante Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedroje, Skaityti toliau

D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau

V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija (73)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1918 metais modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990 metais jos nepriklausomybę atkūrusi lietuvių tauta netrukus ir Konstitucijoje įtvirtino, kad valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai.

Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos kaip modernios tautinės valstybės interesą – valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą. Vienodai būtina, tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Skaityti toliau

Tautiškumą įrašyti prašo kas antras Lietuvos pilietis (29)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šiais metais buvo priimtas įstatymas, leidžiantis pasuose įrašyti tautybę. Duomenys rodo, kad to pageidavo daugiau nei pusė gaunančiųjų naujus dokumentus.

Daugiau nei 90 proc. pageidavo įrašyti, kad yra lietuviai.

Asmens dokumentų išrašymo centro duomenimis, nuo metų pradžios iki gruodžio 22 dienos išduota beveik 216 tūkst. Lietuvos piliečio pasų, įrašyti juose tautybę pageidavo 118 tūkst. piliečių. Skaityti toliau

Jaunimo organizacijos išreiškė viešą paramą VRK užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ (3)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaPatriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“, Studentų ateitininkų sąjunga, Dešiniosios minties centras, Jaunieji krikščionys demokratai, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga ir studentų korporacija Neo-Lithuania išreiškė viešą paramą rugsėjo pradžioje VRK užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Jaunimo organizacijos atkreipia dėmesį, kad įvykdžius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimą dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose ne lietuvių kalba, būtų sukurtas precedentas Rusijai spausti Latviją ir Estiją, reikalaujant įteisinti panašią praktiką.

Jaunimo organizacijų teigimu, Konstitucijai, tarptautinei praktikai ir visuomenės nuomonei akivaizdžiai prieštaraujantys siūlymai vietoje valstybinės kalbos rašyti kitomis kalbomis Skaityti toliau

E. Targavičienė: Prieš karą Dieveniškių krašte lenkų nebuvo (11)

Elena Targavičienė | propatria.lt, V.Sinicos nuotr.

1929 metais gimusi Elena Targavičienė beveik visą gyvenimą praleido Pietryčių Lietuvoje esančiame Dieveniškių pusiasalyje, Poškonių kaime.

Pastaraisiais metais E.Targavičienė išgarsėjo savo retais gebėjimais: apie jos tautosakos ir žolininkystės žinias, vaikystėje išmoktas iš prieškario senolių, šiuo metu rašoma disertacija, o pati ponia Elena savo žiniomis dalinasi kalbėdama įvairiuose renginiuose ir net buvo asmeniškai apdovanota Prezidentės. Šiandien, būdama vyriausia Poškonių kaimo gyventoja, pašnekovė nepraranda gero ūpo, nevengia juoktis iš gyvenimo ir toliau džiaugiasi kiekviena diena savo XIX amžių menančiame, Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą? (95)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Lyg ir pakankamai seniai, bet tyliai ir nieko visuomenėje per daug nepapiktinusi nuėjo žinia, kad Šalčininkų rajono taryba pripažino savo narės Julijos Mackevič elgesį neetišku ir įpareigojo ją viešai atsiprašyti. Rajone ji išvadinta Velnio advokate, taip tarsi supriešinant ją su „nuo Dievo“ esančia LLRA valdžia. Rūsti rajono valdžios reakcija verčia klausti, už kokias kalbas reikia taip atgailauti Šalčininkuose?

Šalčininkietiška etika

Pasirodo, neetišku elgesiu Šalčininkuose tapo J. Mackevič DELFI duoto interviu Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks seminaras apie nediskriminavimą (3)

Punskas-lietuviski-uzrasai-navinyku-mokiniai

Gegužės 20 d., 10-16 val., Lietuvių kalbos institute (P.Vileišio g. 5, Vilniuje) vyks Seminaras nediskriminavimo tautybės, rasės ir kalbos pagrindu ugdymui.

Seminare mokslininkai, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų  ir valstybės įstaigų atstovai skaitys pranešimus apie nediskriminavimo skatinimo priemones, gerąją praktiką, taip pat kels problemos su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys asmenys. Renginio pranešėjai ir klausytojai galės sudalyvauti diskusijoje, aptarti konfliktinių situacijų ypatumus, jų sprendimų galimybes. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos (3)

marcelijaus-martinaicio-margutis-ldm-nuotr

„Kodėl airiai nedažo kiaušinių?“– klausia į svečius atskridusi mano vaikaitė. – Juk jie vaikšto į tokią pat bažnyčią, švenčia Velykas tuo pačiu metu.“ Nors Medeinai dar tik vienuolika, ji jau pastebi kultūrų skirtumus. Nuo kūdikystės su tėveliais gyvendama Airijoje ir tik vasaromis ar per šventes atvykdama į Lietuvą, ji mato tai, apie ką aš nepagalvoju. Gal iš kito kranto visuomet geriau matyti?

Airijos katalikų bažnyčia daug kuo skiriasi nuo bažnyčios Lietuvoje: airiai nesusėda Kūčių vakarienės, nėra girdėję apie dvylika patiekalų, nelaužia „plotkelės“, nepasninkauja, per Vėlines švenčia Helovyną, nedega žvakučių ant kapų, o per Velykas nedažo kiaušinių. Skaityti toliau

R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas? (9)

grigas-vaiskuno-nuotr

Skubu pasiteisinti, sąvoką „drama“ pirmiausia sieju su tais, kurie amžiams paliko tėvų žemę, ir su tais, kurie tam veiksmui ruošiasi. Atvirą pokalbį su skaitytoju pradėsiu nuo provokuojamo klausimo.

Kodėl „Lietuvos žmonės“?

Gal stabtelėkime ir susimąstykime, ar lietuvių jaunimo, vos ne masinės, emigracijos motyvų ir veiksmų paletėje negalėtume įžiūrėti valstybės vadovų, kitų politikų, net iškilesnių visuomenės veikėjų politinio neatsargumo, nenuoseklumo? Ar ne nuo V. A. prezidentavimo metų, kreipiantis į visuomenę, imta vengti „lietuvio“ sąvokos? Kodėl dabar, ko gero, jau visi politikai įprato, kreipdamiesi iš tribūnų, vartoti vieną ir tą pačią šaltu, bejausmiu kosmopolitizmu alsuojančią, daugelio lietuvių patriotinius Skaityti toliau

A. Sinicė. Valstybę atkūrėme, atkurkime ir Tautos savimonę (22)

Alina-Sinice-baltusalele.lt-nuotr

Šiuolaikiniame, labai skubančiame ir agresyviame gyvenime, dauguma jaučia nerimą – nepateisintus lūkesčius nukreiptus į mus, sukeltus kitų žmonių. Nerimas kyla iš nežinojimo kodėl ir kam gyveni, vienaip ar kitaip elgiesi, nors aplinka atrodo aprūpina viskuo, tik mokėk paimti, taigi, žmogus nesupranta, kodėl blogai jaučiasi ir kodėl patenkinus medžiaginius poreikius vis lieka nelaimingas.

Taip jau buvo, kad sovietiniame režime mūsų šaknys buvo kapojamos – brukama kitos tautos kultūra, tuo pačiu menkinamos prigimtinės žmogaus vertybės, tautybė ir Skaityti toliau

Dažniausias įrašas apie tautybę pase – lietuvis ar lietuvė (0)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojus galimybei pase nurodyti tautybę, tokį pageidavimą jau pareiškė 1,8 tūkst. asmenų.

Kaip rodo Policijos departamento BNS pateikti duomenys, sausio 1–9 dienomis iš viso buvo pateikta 4355 prašymų išduoti pasą, beveik pusė, t.y. 1921 asmuo prašė nurodyti jo tautybę pase.

Iš jų absoliuti dauguma – 1789 asmenys pageidavo įrašo apie lietuvių tautybę. Skaityti toliau

Migracijos valdyboje gautas pirmasis prašymas pase įrašyti tautybę (2)

pasasVilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje (toliau – Migracijos valdyba) priimtas Lietuvos Respublikos pilietės prašymas naujai gaminamame pase įrašyti tautybę.

Galimybė Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti tautybę sudaryta praėjusių metų liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Paso įstatymo pataisas, jog tautybė pase piliečio rašytiniu prašymu įrašoma nuo 2015 m. sausio 1 d. išduodamuose pasuose. Minėta nuostata įtvirtinta Paso įstatymo Nr. IX-590 4 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XII-1015. Skaityti toliau

A. Rudys. Suplakta tautybė ir pilietybė (18)

Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.

Per visą Lietuvą (per laikraščius, televiziją, radiją, internetinius portalus) nuaidėjo žinia – Žydrūnas Ilgauskas netenka Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės! Prezidentė nepraleido progos teikti atitinkamas įstatymo pataisas, dar kartą kilo diskusijų banga, savo požiūrius pateikė dalis seimūnų. Net Konstitucinio Teismo pirmininkas buvo priverstas aiškintis. Tad galimybės LR piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę (dvigubos pilietybės) klausimas yra išties aktualus.

Diskusijoje dvigubos pilietybės šalininkai teikia įvairius argumentus, jų nuomone, pagrindžiančius tokio sprendimo galimybę ar net būtinumą. Pabandysiu pateikti subjektyvų šių argumentų vertinimą, išeities tašku paimdamas Lietuvos Respublikos kaip nacionalinės valstybės išlikimo perspektyvas. Skaityti toliau

A. Sakalas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – kas tai? (1)

Aloyzas Sakalas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Sprendžiant iš pavadinimo „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ – tai proginis lenkų tautybės žmonių susivienijimas, skirtas išimtinai Respublikos Prezidento, Seimo bei savivaldybių rinkimams.

Vadinasi, pagal apibrėžimą, LLRA nėra politinė partija, kuri nenutrūkstamai funkcionuoja valdančioje daugumoje ar jos opozicijoje tiek per rinkimus, tiek ir po jų.

Tačiau LLRA įstatų pirmame straipsnyje sakoma:

„1.1.        Lietuvos lenkų rinkimų akcija (toliau LLRA) yra Lietuvos Skaityti toliau

J. Panka. Lietuvoje vėl bus galima būti lietuviu… (79)

Julius Panka | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

2014 metų liepos 10-oji diena įeis į Lietuvos istoriją kaip tautybės sampratos atgavimo data. Šią dieną pagaliau prasiskynė kelią per Seimo brūzgynus nedidelis įstatymas, pagal kurį Lietuvos piliečiai nuo 2015 sausio 1-os dienos savo pase galės vėl deklaruoti savo tautybę.

Ši teisė iš mūsų šalies piliečių buvo atimta daugiau kaip prieš dešimtmetį. Galėtų kilti klausimas, kodėl taip svarbu tautybę įrašyti į pasą, nejaugi neužtenka to, kad ji gyvena žmonių širdyse? Normaliais laikais gal ir užtektų, tačiau dabar, kai vis dažniau pasigirsta kalbos apie tai, kad tautos yra nereikalinga seniena, Skaityti toliau

Seimas leido pase įrašyti piliečio tautybę (18)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Liepos 10 d. Seimas priėmė Paso įstatymo pataisas leidžiančias piliečio pase įrašyti tautybę. Už šį nutarimą balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 24 Seimo nariai.

Pagal priimtas naujas nuostatas tautybė pase galės būti įrašoma tik piliečio rašytiniu prašymu. Šios įstatymo pataisos įsigalios 2015 m. sausio 1 d. Pasams, išduotiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, naujas reglamentavimas nebus netaikomos.

Užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrams iki pataisų įsigaliojimo dienos pavesta priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui) (27)

Apšaudytas ir apvogtas automobilis, reklamavęs referendumą | referendumo rengėjų nuotr.

Referendumo rezultatai kiekvienam socialinių mokslų atstovui – labai iškalbingi. Didžioji gyventojų dalis nebesidomi tuo, kas vyksta valstybėje ir jiems net nebesvarbu pareikšti savo nuomonę. Akivaizdu, kad jie nebesijaučia esantys piliečiais. Jie nusivylę ir nebetiki, kad valdžia norėtų juos išgirsti.

Įdomūs ir kai kurie komentatorių pasisakymai. Net svetimųjų seniai nupirkta „gandasklaida“ dėl tokių rezultatų nedžiūgauja, išskyrus kokį nors „užkalnį“. Jei valdžioje dar kas nors turi nors kruopelytę proto, tai puikiai suvokia, kad bet kokio pavojaus akivaizdoje šie „gyventojai“ valstybės nebegintų. Skaityti toliau

V. Sinica. Tautos apologija (2)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Nors absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų klausimas apie tautų egzistavimo prasmę pats savaime yra beprasmis ir apskritai nekyla, Lietuvoje vis dažniau galima išgirsti keliant būtent tokią abejonę. Nebe pavieniams pažangiais save laikantiems politikams, visuomenės veikėjams ir akademikams tautinė tapatybė tampa tik „atsilikusia, uždara, samanota ir skaldančia“ XIX a. atgyvena. Ypač akademinėje bendruomenėje tokia nuostata pasigirsta vietose, kurios turėtų būti valstybinės ir tautinės sąmonės ugdymo židiniai – istorikų, filosofų, politologų ir net filologų cechuose. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Kam jie parduos Žemės planetą? (39)

Jonas Jasaitis

Neseniai buvo pateiktas pasiūlymas PAREIKALAUTI, kad pats dabartinis Seimas paskelbtų referendumą ir leistų tautai pasisakyti:

1) „kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pirmoji dalis būtų išdėstyta taip: Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu“;

2) „kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio trečioji dalis būtų išdėstyta taip: Skaityti toliau

Vyriausybė pritaria tautybės įrašui pase (31)

pasasGruodžio 18 d. Vidaus reikalų ministerijos teikimu Vyriausybė nusprendė pritarti Paso įstatymo papildymui, pagal kurį piliečio rašytiniu prašymu į pasą galėtų būti įrašoma jo tautybė.

Atsižvelgdama į praktines aplinkybes, kad priėmus siūlomą pataisą reikėtų patvirtinti naują paso blanką, pagaminti  naujus pasus ir padaryti atitinkamus pakeitimus Asmens dokumentų išrašymo sistemos programinėje įrangoje, Vyriausybė siūlo tautybės įrašo pase įsigaliojimą nukelti į 2015 metų liepos 1 d.

Vyriausybė nepritarė siūlymui tautybę įrašyti ir į asmens tapatybės kortelę, nes tam nėra techninių galimybių, be to, asmens tapatybės kortelės blanke nėra vietos papildomam rekvizitui. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie tautybės įrašymą pasuose ir darbo jėgos „importą“ (video) (4)

Č.Iškauskas, „Savaitės pjūvis“

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas, apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbina Seimo narį Mečislovą Zasčiurinską, kuris Seimui yra pateikęs nutarimo projektą leisti Lietuvos piliečių pasuose įrašyti tautybę.

Antroje laidos dalyje Darbo ir socialinių tyrimų instituto specialistas Arūnas Pocius aptaria darbo jėgos „importo“ į Lietuvą perspektyvas.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“ bei portale www.alkas.lt. Skaityti toliau