Seime įregistruotas Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymas

Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė ir Vytautas Gapšys įregistravo Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama ne tik geriau užtikrinti tautinių mažumų identitetą, bet ir sumažinti jų atskirtį visuomenėje.

„Tautinės bendrijos neretai gyvena atskirtyje, savo socialiniuose burbuluose, o jų problemos paliekamos tarsi savieigai. Turime daugiau dėmesio skirti tautinėms bendrijoms, jų neišskiriant, o vienijant bendram gyvenimui mūsų valstybėje. Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymas kaip tik ir padėtų mūsų šalies piliečius veiksmingiau integruoti į Lietuvos visuomenę“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Siekiant užtikrinti tautinių mažumų asmenų teises ir laisves, Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymo nuostatos vadovautųsi žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, teisių neišskaidymo, kultūrinės įvairovės puoselėjimo, teisės aktų derinimo ir bendradarbiavimo principais.

„Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas išlaikyti, saugoti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrą ir kalbą. Taip pat norime apibrėžti Lietuvos Respublikoje esančių tautinių bendrijų teises ir pareigas, kurios labai lakoniškai yra išdėstytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsnyje, nustatančiame teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“, – sako Seimo narė.

Pagal šio įstatymo projektą savivaldybėje, kurioje tautinė bendrija sudaro ne mažiau nei 15 procentų bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, asmuo turėtų teisę kreiptis žodžiu arba raštu tos tautinės bendrijos kalba į šioje savivaldybėje esančius savivaldos viešojo administravimo subjektus. Taip pat būtų sudaryta galimybė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose, greta pagrindinio užrašo valstybine kalba, asmens vardą ir pavardę užrašyti tos tautinės bendrijos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

„Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymu norime apibrėžti valstybės įsipareigojimus tautinėms bendrijoms ir švietimo srityje. Siūloma leisti tautinėms bendrijoms taikyti specialias laikinąsias priemones, siekiant užtikrinti teisę į švietimą tautinės bendrijos kalba, taip suvienodinant mokinių ugdymo(si) galimybes. Valstybė turėtų sudaryti vienodas sąlygas mokytis ir studijuoti tiek valstybine, tiek tautinių bendrijų kalba, taip pat sudaryti vienodas galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tautinių bendrijų švietimui regionuose, kur švietimo rezultatai atrodo nevienareikšmiškai“, – pastebėjimais dalijasi Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Valstybė – tai yra jos piliečiai, nepriklausomai nuo to, kokia yra jų tautybė. Kiekvienoje šalyje, taip pat ir Lietuvoje, yra kitos tautybės piliečių, kurie ne tik praturtina mus savo kultūra, papročiais, tradicijomis, bet ir padeda ugdyti tarpusavio supratimą ir toleranciją. Kuo brandesnė visuomenė, tuo stipresnė valstybė. Žmogaus noras kurti gerovę sau prisideda prie gerovės kūrimo valstybei, kurioje jis gyvena, ir kurios piliečiais mes visi esame.