Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis

Jonas Mazelaitis, Aloyzas Vidugiris ir Laima Grumadienė, www.alkas.lt
2016-11-05 09:00:09
1
Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.
Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Juozas Mazelaitis. Įdomesni faktai iš mano gyvenimo. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 499–517. Ištraukos.

Gimiau 1907 metais, pagal seną kalendorių spalio 14, o pagal naują – spalio 27 dieną, Benekainėlių kaime, Lydos rajone. Pagal dabartinį suskirstymą – Baltarusijoje. Mano tėvai – iš to paties Benekainėlių kaimo. Tėvas Vladas Mozolis, Mykolo sūnus, gimė 1882 metais, motina Kristina Rutkauskaitė, Motiejaus duktė, – 1883 metais.

1919 metų pavasarį be jokio šūvio atėjo lenkų kariuomenė. Rudenį buvo suorganizuota lenkiška mokykla, kurią ir aš lankiau. Buvau trečiame skyriuje.

Mokslas sekėsi neblogai, patiko matematika, ypač spręsti uždavinius. Mokino ir lenkiškų eilėraščių, pavyzdžiui: Kto ty jestes? / Polak mały. / Jaki znak twój? / Orzeł biały „Kas tu esi? / Lenkas mažas. / Koks tavo ženklas? / Erelis baltas“. Už šį eilėraštį iš kažkokio pono, kuris lankė mokyklą, saldainį gavo brolis Olesius.

1920 metų vasarą Raudonoji armija lenkus iš miestelio išvijo. Vėl buvo išrinktas komitetas, kuris valdė miestelį. Po kurio laiko atvyko Lietuvos kariuomenė, kuri perėmė iš komiteto miestelio valdymą. Pagal 1920 metų sutartį Tarybų Sąjunga atidavė Lietuvai Vilnių ir Vilniaus kraštą. Atvykus Lietuvos kariuomenei, dauguma komiteto narių ir šiaip miestelio ir apylinkių jaunimo įstojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Tiesa, esant lenkams, kai kas įstojo ir į lenkų kariuomenę. Vienu žodžiu, stodavo ten, kur žadėdavo daugiau žemės duoti. Kalbos klausimas mūsų krašte tuomet nebuvo aktualus. Vietiniai žmonės galėjo susikalbėti baltarusiškai, lenkiškai, lietuviškai ir rusiškai. Lietuvių kalba vėliau buvo išstumta baltarusių, o baltarusių – lenkų. Žmonės savo tautybės nežinojo ir vadindavo save vietiniais – tuteiszy. Per pirmąjį lenkų žmonių surašymą buvo apie milijonas užsirašiusių tuteišiais, vėliau tokius rašydavo lenkais. Šiuo metu (1964 metais) lietuvių kalba tame krašte yra visiškai išstumta.

Iš senelės pasakojimų žinojome, kad anksčiau, kai ji buvo kokių 10 metų, mūsų kaime ir miestelyje visi kalbėjo tik lietuviškai. Iš mamos pasakojimų žinojome, kad prie lietuvių kalbos išstūmimo mūsų krašte daug prisidėjo kunigai, kurie propagavo lenkų kalbą, be to, poterius mokindavo irgi lenkiškai. Prasidėjo lenkų kalbos maišymasis su lietuvių, pavyzdžiui: Marytė, gdzie podziala grabendziala? Tam za šula zakišula. Su dvaro ponais irgi reikėjo lenkiškai šnekėti. Taigi lietuvių kalbą mūsų krašte panaikino dvarai ir bažnyčia. Pavieniai kaimai, esantys toliau nuo dvaro ir bažnyčios, dar prieš 20 metų kalbėjo lietuviškai. Tokie buvo Biliai, Biliūnai, Kaniūkai, Čeglikai ir kiti.

Aloyzas Vidugiris. Iš Lydos krašto etnolingvistinės praeities. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 558–565. Ištraukos.

Lydos kraštas yra natūrali Lietuvos senųjų etninių žemių tąsa. Siaurąja prasme – tai Lydos apskritis, kurios ribos nebuvo pastovios. Pavyzdžiui, pagal nepriklausomos Lietuvos administracinį skirstymą (1918–1920 m.) Lydos apskritį sudarė šios apylinkės (dabar jos padalytos tarp Lietuvos ir Gudijos): Armõniškių, Asavõs, Balatnõs (arba Varanãvo), Benekáinių, Belỹčios, Butrimonių̃, Dūdų̃, Eĩšiškių, Gaujõs, Gerenáinių, Kalesniñkų, Kaulẽliškių, Kruopių̃ (arba Krupavõs), Lydõs, Lìpniškių, Mináitų, Mõrino, Muĩto (Mū̃to), Netẽčių, Nočiõs, Pabarė̃s, Pelesõs, Radivóniškių, Ródūnios, Subãtninkų, Trakẽlių, Vijõs, Vóverių, Žirmū́nų ir kt. Plačiąja prasme – tai Nemuno dešiniojo kranto teritorija, nusitęsianti bemaž nuo Beržuonõs upės rytuose iki Katrõs vakaruose. Šią teritoriją raižo upės ir upeliai, kurių pavadinimai tokie: Ar ̃niškis (Belyčios apyl.), Asavà, Balatnà, Ditvà, Gaujà, Lebedà, Lydà, Nočià, Pelesà, Ródūnia, Vijà, Žižmà ir kt.; dauguma tų pavadinimų yra baltiškos kilmės.

Lydos miestas yra gana sena baltų gyvenvietė, galimas daiktas, kadaise buvusios atskiros lietuvių kunigaikštystės centras. Nuo Gedimino, o gal dar nuo ankstesnių laikų čia stovi gardinio tipo pilis – tokia kaip Mẽdininkų ar Krẽvo (Krėvos). Ji buvo lietuvių pastatyta gintis nuo dažnų rytų slavų, ypač Haličo, Voluinės kunigaikščių, Krymo totorių ir Kryžiuočių ordino puolimų ir įėjo į Vilniaus gynybinių pilių sistemą, kaip Merkinės, Kauno, Linkmenų, Krevo ar kitos tvirtovės, atsijusios per 100 km.

Lydos miesto vardas yra baltiškos kilmės, atsiradęs nuo per miestą ir apylinkes tekančios Lydos upės pavadinimo. Toks vietų įvardijimo būdas, kai prie vandens telkinių įsikūrusi gyvenvietė vadinama tuo pačiu upės ar ežero vardu, yra labai senas ir lietuviams įprastas, pavyzdžiui: Alantà (Molėtų r., upė ir miestelis), Ašmenà (dabar Gudijos Gardino srities upė ir miestas), Dysnà (Ignalinos r., upė ir kaimas, taip pat miestas Gudijoje), Karvỹs (Vilniaus r., ežeras ir bažnytkaimis), Nočià (Gardino sr. Varanavo r., upelis ir miestelis), Pelesà (Gardino sr. Varanavo r. upė, buv. ežeras ir bažnytkaimis), Vìlnius, sen. Vìlnia (Vilniaus apyl. upė ir miestas) ir kt. Tuo tarpu slavai elgiasi kitaip, pagrindinę formą išlaikydami tik gyvenviečių adaptuotiems pavadinimams (plg. Golšany, Ošmiany, Lida, Vilnia / Vilna / Vilno), o upes pavadindami antriniais, su deminutyvinėmis priesagomis sudarytais pavadinimais, pavyzdžiui, Ašmianka / Ošmianka, Golšanka, Lidzeika, Vilenka ir pan. Dar plg. gudų vertinį Berézina iš Beržuonà.

Lydos kraštas nuo XV a. pradžios įėjo į Trakų vaivadiją, vėliau kurį laiką priklausė Naugarduko ir bene ilgiausiai – Vilniaus vaivadijai, kuri carinės Rusijos valdymo metais vadinosi gubernija. Nuo neatmenamų laikų Vilnius buvo svarbiausias to krašto administracinis, ekonominis, kultūrinis ir dvasinis centras. Rytų Lietuvos skaldymo darbą XX a. pradėjo grobuoniškas Lenkijos karas, o skaudžiausiai tą kraštą suraikė ir tą padalijimą neteisėtai įgyvendino sovietinė okupacija.

Kaip rodo išlikusių metraščių užuominos, vietovardžių studijos ir archeologinės iškasenos, pietvakariuose baltų žemės kadaise siekė Varšuvos apylinkes, rytuose – Maskvą, o pietuose – Pripetės upę. Dabar randama vis daugiau įrodymų, kad po baltų prokalbės skilimo į vakarų ir rytų baltų kalbą (apie 500 m. pr. Kr.) didelėje pietų Lietuvos, dabartinės vakarų Gudijos ir šiaurės rytinėje Lenkijos dalyje gyventa lietuviams artimų sūduvių (jotvingių) genčių junginio. Įvairių šalių rašytiniuose šaltiniuose sūduviai buvo vadinami keliais pavadinimais: Vakarų Europos ir vokiečių dokumentuose – sūdùviais (Sūduvà), slavų – jótvingiais (Jótva), lietuvių – dainãviais (Dainavà), lenkų – palekiais ar paleksėnais (Palekė̃, Palénkė). Pati vakariausia istorinės Sūduvos Luko (dabar šiaurės rytų Lenkijos Elko) apylinkė XVIII a. pradžioje dar buvo ištisai lietuviška.

Pietų Lietuvoje normalus gyvenimas nusistovėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo metais. Aukštupio panemunėse kūrėsi mišrūs gyventojai. Vis dėlto iki XVII a. antrosios pusės lietuvių etninis elementas, manoma, dar vyravo. Lietuvių etninis elementas pietrytiniuose pakraščiuose daugiausia nukentėjo nuo Rusijos kariuomenės niokojimų XVII a. viduryje ir čia prasidėjusių bado ir maro epidemijų. Į išžudytų ir išmarintų lietuvių vietas gausiai plūstelėjo rytinių sričių gyventojų, o silpstant Lietuvos valstybingumui ir ilgainiui slavėjant aukštesniesiems visuomenės sluoksniams, lietuvių kalba nebe visur pajėgė atsigauti. iki XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuviška išliko tik šiaurinė Lydos krašto pusė iki Ditvos vidupio, Trakelių, Žirmūnų, iš dalies iki Lydos ir Vijos.

Pietų Lietuvoje, spėjamoje rytinės Sūduvos, arba tiksliau – Dainavos, teritorijoje, kadaisę gyvenę pietų aukštaičių protėviai (sūduviai-dainaviai ir lietuviai) yra vaidinę neeilinį vaidmenį formuojantis Lietuvos valstybei ir kylant jos sostinei Vilniui. Kadaise nepaprasta dvasine atspara, ištverme, karingumu ir gynyba garsėjusių sūduvių rytiniai broliai yra stovėję ir prie Lietuvos valstybingumo lopšio.

Laima Grumadienė. Iš Nočios parapijos istorijos: gyventojų pavardės. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 681–711. Ištraukos.

Nočios parapijos archyvas, nors ir gerokai apgadintas, tebėra saugomas Nočios bažnyčioje ir šiuo metu gana sunkiai prieinamas. 1989 m. Lietuvių kalbos instituto organizuotos dialektologinės ekspedicijos dalyviai – Birutė Černaitė, Laima Grumadienė, Danguolė Mikulėnienė, Vita Pranskūnaitė ir Aloyzas Vidugiris – tik trumpam buvo gavę knygų iš šio archyvo, todėl teko negaišuojant jas nusirašyti. Čia pateikiama vienos iš jų – 1912 m. kalėdojimo knygos – apžvalga.

Knygoje pažymėtos 316 lietuvių šeimų – 35% gyventojų, turinčių 151 skirtingą pavardę (27%), ir 599 lenkų šeimos (65%), turinčios 291 skietingą pavardę (73%). Tačiau ši statistika įgyja visiškai kitokį atspalvį, kai pavardės panagrinėjamos kilmės ir darybos požiūriu. Įdomu, kad net 44 pavardės (11%) yra bendros ir lietuviams, ir lenkams. Tad kas gi lėmė tautybę? Net 102 pavardžių (25%) daryboje rasta lietuviškų elementų, o tokias pavardes turėjo 373 šeimos (40%), užrašytos tiek lietuviais, tiek lenkais. Todėl ir galima daryti išvadą, kad tautybę lėmė ne pavardės, o kiti vaiksniai. Tik nedidelė dalis – 37 šeimos (4%; 23 skirtingos pavardės, t. y. 6%) – turėjo šlėktų dokumentus. Bet tai nėra tautybės požymis, nors visi šlėktos ir nurodyti esantys lenkai. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tik 83 pavardžių (21%), kurias turėjo 136 šeimos (15%), nerasta „Lietuvių pavardžių žodyne“, kuriame nurodomos Lietuvos gyventojų pavardės. Iš jų – 19 pavardžių lietuvių (23 šeimos), 64 pavardės lenkų (113 šeimų). Dalis iš jų tokios, kurių žmonės visoje Lietuvoje stengdavosi atsikratyti, pavyzdžiui, Kiaulovskis.

Išnagrinėjus 1912 metų Nočios parapijos kalėdojimo knygos pavardes kilmės požiūriu, galima daryti išvadą, kad jos atitinka bendrą visos to meto Lietuvos pavardžių pobūdį: statistiškai niekaip negalima būtų pagrįsti prielaidos, kad Nočios parapijos gyventojų tautybę galima būtų įrodyti pagal pavardes – atvirkščiai, pavardės nerodo slaviškojo elemento vyravimo lyginant jas su visos Lietuvos pavardėmis, kur jos daugelyje vietų taip pat labai suslavintos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Neapykanta Lietuvai Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje
  2. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  3. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
  4. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
  5. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a.
  6. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai
  7. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava
  8. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos
  9. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  10. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: R. Žepkaitė. Rytų Lietuvos užgrobimas ir naikinimas XX a.
  11. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Kairiūkštytė. Lietuvybės naikinimas Lydos krašte
  12. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija
  13. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Vėlius, A. Stanaitis. Lydos kraštas
  14. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  15. Gervėčių krašto praeitis ir šiandiena bus aptarti moksliniame seminare

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Atmintis says:
    9 metai ago

    Kartais yra taip kaip atrodo. Kartais pastebi, jog nutautinimas prasidėjo daug anksčiai. Bet daug ko nepastebime, gal nenorime pastebėti, jog LDK Vytautas prie Lietuvos didikų pavardžių liepė prisidėti slaviškas priesagas, kad sulygintų jų teises su lenkiškų privilegijas turėjusiais Gedimino prikviestais bajorais.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
  • Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis
  • Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

Kiti Straipsniai

Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Seimas

Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas

2025 06 16
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Knygos viršelio ištrauka

Pristatyta nauja V. Adamkaus knyga

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai