Nuo balandžio 1 d. iki birželio pabaigos vyksta Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinio tyrimo apklausa. Klausėjai telefonu apklaus 40 tūkst. gyventojų, nedalyvavusių internetinėje apklausoje.
Gyventojai iš Gyventojų registro bus atrenkami taikant atsitiktinę imtį. „Norime paprašyti gyventojų būti geranoriškiems ir, jei bus atrinkti, dalyvauti apklausoje, kurioje reikės atsakyti tik į keturis klausimus apie tautybę, gimtąją ir kitas mokamas kalbas, išpažįstamą tikėjimą ir prisidėti prie šaliai svarbių duomenų rengimo“, – ragino Vanda Vaitekūnienė, Gyventojų statistikos skyriaus vedėja.
Apklausa atliekama tiesiogiai klausėjams bendraujant su gyventojais. Galimi apklausos būdai bus pasitelkti įvertinus COVID-19 pandemijos situaciją. „Kadangi vis dar gyvename karantino sąlygomis, apklausą vykdysime, pasitelkę turimus kontaktus – telefoną, elektroninį paštą. Jei karantino sąlygos pasikeis, klausėjai bandys tiesiogiai namuose surasti tuos gyventojus, su kuriais nepavyks susisiekti nuotoliniu būdu. Klausėjas gyventojui išsiųs Lietuvos statistikos departamento laišką su informacija apie tyrimą ir kontaktais, kuriais galima susisiekti su klausėju“, – numatytą procedūrą komentavo V. Vaitekūnienė.
Apklausą atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi strateginio valdymo konsultacijų kompanija „Eurointegracijos projektai“. Kompanijos darbuotojas (klausėjas) paskambinęs telefonu gyventojui pasako savo vardą, informuoja, kad Statistikos departamentas vykdo statistinį tyrimą apie gyventojų etnokultūrinius rodiklius (tautybę, gimtąją kalbą, mokamas kalbas, išpažįstamą tikėjimą). Jokių kitų klausimų, be minėtų: tautybės, gimtosios kalbos, kitų kalbų mokėjimo ir išpažįstamo tikėjimo, klausėjai neužduos.
Apklausiami 16 metų amžiaus ir vyresni asmenys, už vaikus į anketos klausimus atsakys tėvai, įtėviai ar globėjai.
Esant bet kokių su tyrimu susijusių neaiškumų ar kilus klausimų, gyventojai kviečiami kreiptis į Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus specialistus.
Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo duomenys bus pateikti kartu su 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatais.
Anksčiau šių rodiklių duomenys būdavo renkami vykdant visuotinius gyventojų ir būstų surašymus. Paskutinio gyventojų ir būstų surašymo, kuris vyko 2011 m., duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės. Kas trečias šalies gyventojas nurodė, kad moka dvi užsienio kalbas. Gyventojai priklausė 59-ioms skirtingoms religinėms bendruomenėms.
Kadangi šiais metais surašymas vyks administracinių duomenų pagrindu, atsiliepiant į vartotojų poreikį, siekiant išlaikyti tęstinumą, rodiklių palyginamumą šiemet ši informacija renkama atliekant statistinį tyrimą.
Nuo sausio vyko internetinė apklausa. Anketas užpildė 60 tūkst. gyventojų. „Įvairiais būdais raginome gyventojus savanoriškai dalyvauti tyrime. Vykstant informacinei kampanijai buvo pasiektas ne mažesnis nei 500 tūkst. peržiūrų skaičius. Tačiau daugelis gyventojų nepanoro užpildyti anketos. Vis dėlto užtikriname, jog 100 tūkst. atsakymų, kuriuos gausime iš internetinės apklausos ir tiesioginės apklausos visiškai pakaks gauti patikimus statistinius duomenis. Kai kuriuose statistiniuose tyrimuose ar visuomenės nuomonės apklausose išvados apie visą populiaciją daromos ir tik iš kelių tūkstančių atsakymų“, – duomenų patikimumą užtikrino ne vienų metų patirtį organizuojant statistinius tyrimus turinti V. Vaitekūnienė.
tautybė – gloubl, gimtosios kalbos – čia dar kas?, kitų kalbų mokėjimo – spyklisn ir išpažįstamo tikėjimo – liberkoronadženderegocentrizm
Valio, Pajūrietis atkuto! Baiminusi, kad korona tamstą į depresijos urvelį įvarė…
Pajūry nėra koronos, kiek ieškojau kopose, jos neradau, ir panelės Zenekos sutikti neteko 🙂
Kas patikrins, kad žmonės parenkami atsitiktinai? kas patikrins, kad atsakymai telefonu užfiksuoti tiksliai? Padarys neidentifikuojamų 40000 pokalbių įrašų ir juos perklausinės?
Po tokių apklausų greičiausiai sužinosim kad lietuviai Lietuvoje sudaro mažiau nei 50proc., o ir tie patys turi dvi tris gimtąsias kalbas.
Tai jūs ten Vilniaus krašte ir paklausinėkit ar ten tikrai lenkai ar vis dėl to rusai ar kitokie rytų slavai ten gyvena. Dar Klaipėdoj. Kitur klausinėti beprasmis išteklių ir laiko švaistymas. Rašykit visus lietuviais katalikais ir viskas (vis tiek užsirašytų katalikais, nors bažnyčioj buvę kartą gyvenime, ir lietuviais irgi patys vadinasi, net jei nėra lietuviai). Jaunesnius kad angliškai moka, vyresnius, kad rusiškai. Plius imigrantai, kuriuos ir be apklausų atskirsite pagal pilietybę ir kitus jums pasiekiamus duomenis. Klausinės jie visoj Lietuvoj tautybės… Ten kur gyvena visokios mažumos, ten reikia klausinėti. O dabar ieškos kur nors žemaitijoj lenkų ar stačiatikių, o kiek aplink Vilnių gyvena taip ir neišsiaiškins