Žymos archyvas: tautos

Choreografė Ž. Baikštytė: Mitai – tai mūsų kultūros DNR kodas (video) (0)

Živilė Baikštytė | asmeninė nuotr.

Buvusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina, o dabar – šio teatro baleto repetitorė Živilė Baikštytė ruošiasi debiutiniam savo, kaip choreografės, šokio spektakliui šio teatro repertuare: jos darbas „Pradžioje nebuvo nieko“ lietuvių mitologijos motyvais bus rodomas „Baletų triptike“, kurio premjera LNOBT vyks balandžio 26, 27 ir 30 dienomis.

Pradžioje buvo baleto scena: Živilė Baikštytė nuo 1991 m. šoko LNOBT baleto trupėje. 1993 m. laimėjo bronzos medalį Niujorko tarptautiniame baleto konkurse, 1995 m. tapo Helsinkio tarptautinio baleto artistų konkurso finalininke. Skaityti toliau

V. Sinica. Eurofederalizmas ardo Europos Sąjungą (18)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir NATO – ypač NATO – yra būtina jos išlikimui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Noras šią narystę laimėti buvo į priekį vedusi ir kryptį suteikusi motyvacija pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. NATO Lietuvai asocijuojasi su saugumu, o ES – su gerove ir išmokomis, taip pat, deja, su kokybiškesniu valdymu. Skaityti toliau

Paryžiaus protestai: pasmerktieji priešinasi elito „Davosokratijai“ (2)

Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

Produktyvus prancūzų rašytojas Reno Kamiu (Renaud Camus), sukūręs „Didžiojo perkeitimo“ teoriją [1] teigia, kad dabartinis „geltonųjų liemenų“ („Gilets Jaunes“) protestas, kurio dalyviai reikalauja Prancūzijos prezidento E. Macrono atsistatydinimo, yra paprastų žmonių pasipriešinimas Davoso elitui, darbo žmones laikančiam beverte „žmonių nutela“.

Kamiu sakė, kad, jo įsitikinimu, „geltonųjų liemenių“ judėjimas kilo dėl rimtesnių priežasčių, nei kuro mokesčių kėlimas. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Kursime gyvybingą, pasauliui atvirą, orią ir savo vertę žinančią Lietuvos valstybę (14)

Sambūris Raudondvaryje | S.Paškevičiaus nuotr.

Skelbiame Arvydo Juozaičio kalbą, pasakytą Raudondvario pilyje, Kauno rajone, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-metį, kur tuo pačiu vyko ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Sąjūdžio pradininko, rašytojo, filosofo A. Juozaičio telkiamo rinkiminio sambūrio „Lietuva yra čia“ pirmoji sueiga.

PAGALIAU atėjo ši diena.
Lygiai prieš 30 metų būtent šią dieną būtent taip ištarė JUSTINAS MARCINKEVIČIUS. Skaityti toliau

Ministras L. Linkevičius Rygoje įteikė pirmąjį Baltų apdovanojimą (0)

URM ministras Rygoje įteikė pirmąjį Baltų apdovanojimą | urm.lt nuotr.

Spalio 3 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi dalyvavo Baltų apdovanojimo iškilmėse Rygoje. Pirmasis Baltų apdovanojimas už išsamius akademinius mokslinius baltų kalbų tyrimus buvo paskirtas žymiai mokslininkei, kalbininkei, Latvijos ir Helsinkio universitetų profesorei Laimutei Baluodei.

„Baltų apdovanojimas, kaip ir bendri Baltų vienybės dienos minėjimo renginiai, suartina mūsų tautas, stiprina solidarumą ir skatina bendradarbiavimą, todėl turime tai tęsti ir ateityje“, – pažymėjo L. Linkevičius. Skaityti toliau

Kauną užplūdusių užsieniečių bendras siekis – tautų ir kalbų draugystė (0)

Kauną užplūdusių užsieniečių bendras siekis – tautų ir kalbų draugystė | VDU nuotr.

Kol daugelis vasarą naudojasi galimybe pailsėti nuo studijų ar darbo, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) tai laikas, kai į Kauną kiekvienais metais atvyksta studentai iš įvairių pasaulio šalių. Čia juos pakvietė VDU projektas Baltijos vasaros universitetas“ (angl. Baltic Summer University), kuris šiemet tęsėsi daugiau nei mėnesį ir subūrė virš 100 studentų ne tik Europos, bet ir tolimesnių kraštų: JAV, Australijos, Honkongo, Vietnamo, Kinijos, Japonijos ir Indonezijos. Skaityti toliau

Kai pritrūksta žodžių, gruzinas KTU studentas deklamuoja lietuvišką poeziją (0)

Avtandilas Arabuli | ktu.lt nuotr.

„Mano šalis gruziniškai vadinama Sakartvelo. Taip pat ji dabar vadinama ir Lietuvoje“, – pokalbio pradžioje primena Avtandilas Arabuli iš Gruzijos. Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas puikiai kalba lietuviškai, o kai pritrūksta žodžių – pradeda deklamuoti poeziją. Lietuviškai, žinoma.

Dar pirmame bakalauro studijų kurse Gruzijos technikos universitete Avtandilas pradėjo lankyti lietuvių kalbos ir kultūros paskaitas, kuriose sužinojo ir apie galimybę pratęsti studijas magistrantūroje Lietuvoje.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautų teritoriškumas ir pasaulio įvairovė (12)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairovė – dažnas argumentas, naudojamas liberalų ir kairiųjų, pasisakančių už žmonių ir kultūrų takumą. Jų nuomone tokie reiškiniai kaip masinė migracija ir multikultūralizmas kuriantys įvairesnes, įdomesnes, dvasiškai turtingesnes visuomenes. Maža to, šie reiškiniai esantys istoriškai nulemti ir kovoti su jais – tiesiog beprasmiška. Bet ar viskas taip paprasta?

Istorine lemtimi savo pergales grindė ir komunistai, ir fašistai, ir nacistai. Naivių žmonių širdyse tai – galingas ideologinis ginklas. Netgi šių idėjų priešininkai, pasižymėję mažesniu kritinio mąstymo rodikliu, susigūždavo ir nutildavo – kokia prasmė kovoti su tuo, kieno pergalė jau nulemta? Iš tiesų istorija – ištisai vingiuota linija. Tam tikros idėjos kyla ir leidžiasi, gimsta ir nyksta. Kartu Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (I) (10)

1. Archetipinės galios

Tautos, kaip ir medžio, šaknys nematomos. Jos tarpsta giliai žmogaus sielos „dirvoje“, širdyje. Iš jos gelmės kyla gyvybės syvai, teikiantys tautai galių, maitinantys jos tradicijas ir papročius. Be šaknų teikiamų syvų tautiškumas vysta, džiūsta, nebegali skleistis ir augti, virsta sausu pernykščiu stagaru – negyvais muziejiniais eksponatais. Tautiškumo šaknys slypi senajame prigimtiniame tautos tikėjime, todėl jo nesutaikomas priešas – krikščionybė nepaliaudama stengiasi žmogų iš jo iškirsti ir įskiepyti jį į saviškį „alyvmedį“ (Rom 11, 24, 17)[1], maitinamą tolimų svetimų šaknų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas? (17)

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai kalbama, kad žmonija sunkiai serga. Vartotojiškas santykis su savo artimu ir gamta, atotrūkis nuo savo šaknų, savojo „aš“ iškėlimas į pirmą vietą, paradoksaliai atsiliepiantis to „aš“ praradimu beveidėje, bevardėje, bespalvėje minioje – tiktai keletas įvardijamų ligų.

Bet žmoniją sudaro tautos, lygiai kaip tautas sudaro žmogiškieji asmenys ir jų bendruomenės. Ir dažna tauta serga savaip. Kai serga atskiri visumos nariai – kaip tikėtis sveikatos pačiai visumai?Žydų tauta serga aukos kompleksu. Net padoriausi ir teisingiausi žydai linkę kaltinti dėl savo tautiečių kančių ir mirčių visą Europą, užmiršdami savus budelius, niokojusius Europos tautas – Nachmanus Dušanskius ir Iljas Erenburgus. Rusų tauta serga imperijos Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

V. Bukovskis. Ar Europos Sąjunga tampa kita Sovietų Sąjunga? (23)

Vladimiras Bukovskis_youtube.com

2006 metais „Brussel’s Journal“ korespondentas Polis Beljenas (Paul Belien) paskelbė garsaus rusų rašytojo, vieno iš disidentinio judėjimo Sovietų Sąjungoje pradininkų Vladimiro Bukovskio (Vladimir Bukovskij) interviu ir kalbą Briuselyje su atitinkamais komentarais.

Nuo Polio Beljeno rašomojo stalo; pirmadienis, 2006 m. vasario 27 d.

Vladimiras Bukovskis, 63 metų amžiaus buvęs sovietų disidentas, baiminasi, kad Europos Sąjunga pamažu tampa kita Sovietų Sąjunga. Praėjusią savaitę Briuselyje sakydamas kalbą, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Arčiai ir toliai (0)

Wikipedia.org nuotr.

Ant jūros kranto sėdėjo du broliai. Kęstas ir Vaidas. Abiems – po šešiolika, tiktai Kęstas valanda vyresnis už Vaidą. Žvelgiant iš šalies juos galima supainioti. Lygiai tie patys pailgi veidai, mėlynos akys, pelenų spalvos plaukai ir grakštus stotas liudijo, kad tai – vienos šeimos vaikai.

Abu žvelgė į jūros tolį.

– Įdomu, kas ten už jos? – svajingai paklausė jaunėlis. – Tikriausiai – Skaityti toliau

Intelektualų žinia Europai: saugokite sienas ir santuokas (1)

Briugė. Belgija_DaivosV.nuotr

Gegužę Prancūzijos sostinėje grupę konservatyvių pažiūrų akademikų ir intelektualų subūrė bendras rūpinimasis dabartine Europos politikos, kultūros ir visuomenės padėtimi, o labiausiai – jos protu ir vaizduote. Pasak jų, dėl saviapgaulės ir ideologinių iškraipymų Europa švaisto savo civilizacinį paveldą. Užuot beviltiškai grąžę rankas ar papildę knygų, diagnozuojančių Vakarų nuosmukį, lentyną, gerai žinomi filosofai, istorikai, mąstytojai spalio pradžioje pasirašė viešą pareiškimą „Europa, kuria galime tikėti“. Jame išreiškiamas atsidavimas „tikrajai Europai“. Europiečiai kviečiami saugoti bei atkurti tai, kas geriausia jų tradicijoje dėl taikios ir viltingos ateities. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio (5)

?

Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje  emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas.  Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas. Skaityti toliau

Seimo nariai prašo Europos Komisiją gerbti migrantų kvotas atmetusių šalių suverenumą (7)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 15 d. septyniolika Seimo narių iš įvairių Seimo frakcijų: Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Žygimantas Pavilionis, Rimantas Jonas Dagys, Kazys Starkevičius, Vytautas Juozapaitis, Kęstutis Masiulis, Andrius Navickas, Kęstutis Glaveckas, Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas, Rita Tamašūnienė bei kiti kreipėsi į Europos Komisijos Pirmininką Jeaną-Claude’ą Junckerį prašydami nesvarstyti jokių sankcijų migrantų kvotų atsisakančioms šalims.

L. Kasčiūno teigimu, Europos Komisijos vadovas  Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) savo metinėje kalboje pabrėžė būtinybę Europai kvėpuoti abiem plaučiais: Skaityti toliau

Kasmetinė tarptautinė folkloro šventė „Baltica“ vėl Lietuvoje (nuotraukos) (0)

Džiuzepės Garibaldžio gaučų tradicijų centro folkloro grupė iš Brazilijos | Rengėjų nuotr.

Liepos 4 – 9 d., apsukusi tradicinį ratą, į Lietuvą grįžta tarptautinė folkloro šventė „Baltica“. Ją pamečiui rengia trys Baltijos šalys. Net šešias dienas vyksianti šventė žiūrovams siūlys per 30 įdomių ir spalvingų renginių. Dainas, šokius, muziką, tradicijas, tautinius rūbus – visa, kas atspindi tautos unikalumą, savitumą pristatys Estijos, Brazilijos,Graikijos, Indijos, Ispanijos, Japonijos, Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Ukrainos bei Lietuvos kolektyvai.

Šių metų renginio tema – „Mes ir gamta“. Ja norima pabrėžti tradicinių kultūrų išsaugotą Skaityti toliau

Tautinių mažumų departamente bus pristatyta Pietryčių Lietuvos regiono studija (5)

100 LietuvaiBirželio 29 d., 13 val. 30 min., Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Raugyklos g. 25, Vilniuje) vyks Rytų Europos studijų centro mokslininkų atliekamo tyrimo pristatymas, kuriame bus apžvelgta Pietryčių Lietuvos socialinė, ekonominė, kultūrinė ir švietimo situacija bei pateiktos preliminarūs patarimai dėl regiono vystymo.

Kodėl nuo sostinės nenutolęs, nuostabia gamta ir daugiakultūriškumu patrauklus Pietryčių Lietuvos regionas išlieka vienu ekonomiškai silpniausių? Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro veikla svarbi puoselėjant istorinę atmintį (0)

Partizanas Antanas Baksys-Klajunas_genocid.lt

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) išklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2016 metų ataskaitą, kurią pristatė Centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Genocido centras 2016 metais nuosekliai vykdė tęstines istorinių ir specialiųjų tyrimų programas, šių programų rezultatus skelbė mokslinėse publikacijose bei konferencijų pranešimuose. Taip pat buvo projektuojami ir statomi memorialiniai ženklai, Skaityti toliau

Diskusija apie atminties politiką ir klaidingus „atminties kodus“ (4)

lenkijos-institutas-vilniujeIstorinei politikai ir atminties politikai skiriama labai svarbi vieta kiekvienos tautos viešajame diskurse, taip pat ir lenkų, ir lietuvių tautose. Vis dažniau diskusijose, žiniasklaidoje, mokslinėse publikacijose pasirodo vadinamieji „klaidingi atminties kodai“, deformuojantys arba klaidinantys atminties apie tarptautinius nusikaltimus tema. Labai dažnai nusikaltimų kaltininkais vaizduojamos jų aukos, taip iškreipiama atsakomybė už veiksmus. Klaidingi kodai neleidžia jaunajai kartai suformuoti tinkamo požiūrio į praeitį bei į dabarties įvykius.

Skaityti toliau

V. Bernotas. Kodėl neįmanoma europiečių tauta? (15)

Europiečiai | europa.eu nuotr.

Pastaruoju metu nenutyla kalbos apie Europos ateitį ir galimus jos scenarijus. Migrantų krizė, teroristiniai išpuoliai, galiausiai ir šių įvykių paskatintas „Brexitas“ verčia vis iš naujo apmąstyti drąsų, bet kartu ir ydų kupiną Europos Sąjungos projektą. Visgi, kad ir kokios bėdos kamuotų ES, Lietuvoje apie jas kalbėti vis dar sudėtinga dėl itin aukštų Sąjungos palaikymo reitingų – žmonės linkę pasitikėti tiek pačiu projektu, tiek jį įkūnijančiomis institucijomis. Kita, iš pirmo žvilgsnio su pirmąja niekuo nesusijusi problema, skatinanti minties paralyžių, yra atsainus požiūris į politinę teoriją, kurioje itin svarbią vietą užima ir XX a. lietuvių mąstytojai. Todėl šiuo straipsniu bus mėginama prisiminti vieną iškiliausių Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas (4)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Europos Sąjunga pagrįsta viena kitą neigiančiomis prielaidomis, kurias galima apibūdinti senu contradictio in adiecto terminu. Iš pradžių buvo norima valstybių sąjungos, bet vėliau pradėta kalbėti apie bendrą valstybę. Kalbama apie bendrą Europos valstybę pripažįstant daugybę skirtingų Europos valstybių. Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oskimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti. Skaityti toliau

V. Sinica. Braškanti Europa: Alternatyva Vokietijos ir Europos federacijai? (38)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vokietijoje savaitgalį vykusiuose rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą antiimigracinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko net 21 proc. balsų ir aplenkė kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungą (CDU), surinkusią apie 19 proc. balsų. Tai yra blogiausias istorijoje CDU pasirodymas šioje žemėje ir pirmas kartas, jai ją aplenkia „Alternatyva Vokietijai“. Simboliška, kad tai įvyksta A. Merkel rinkimų apygardoje. Skaityti toliau

D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau

V. Rubavičius. ES piliečiai užpuolė ES. Ką su tuo darysime? (12)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Europos Sąjungą drebina vis naujos problemos, vis nauji kylantys iššūkiai. Stebėjome, kaip sunkiai suvokiama ir ilgai vartaliojama vadinamoji „pabėgėlių problema“, po šiurpių teroristinių išpuolių jau nieko nebestebina vis tie patys nieko nesakantys pareiškimai ir paraginimai neišsižadėti europinių vertybių.

Atrodo, kad ES aukštieji politikai ir biurokratai niekaip negali suprasti, kad gyvena pasikeitusiame ir, atrodo, jiems visiškai netikėtame pasaulyje, kuris niekaip nebetelpa į jų ideologinių konstrukcijų rėmus. Kodėl ES politika tapo tokia neveiksni? Į tokį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti, tad pabandykime pasiaiškinti kelis lyg ir akivaizdesnius dalykus. Skaityti toliau

V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga (4)

vytautas-sinica-ausra-pl-nuotr

„Ar įmanoma integruoti Europą užplūdusią imigrantų bangą“, – klausia turbūt kiekvienas Europos likimui neabejingas pilietis. Ne, neįmanoma.

Multikultūralizmo spindesys ir skurdas

Kad nepaklystume taip kategoriškai atsakinėdami į šį skausmingą klausimą, turime sutarti, kaip suprantame integraciją. Kairuojančioje Europoje daug kam bent daugmaž taikus sugyvenimas vienoje valstybėje pagal atskiras kultūrines, o kartais ir teisės normas jau yra integracijos sėkmės istorija. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Po pilkais debesimis (2)

R.Ragauskaites nuotr. apsniges medis su uogomis

Lėktuvas atsiplėšia nuo žemės, palikdamas įmirkusią Airijos salą, vadinamą smaragdine. Nors žiema, sodrią žolę peša baltavilnės avelės. Lyja, lyja, lyja… Išsiliejęs iš krantų, Šanonas užtvindė Limeriką, skęsta Korkas: gatvėmis plaukioja valtys, evakuoja nesuskubusius pasitraukti gyventojus. Tokia yra Airijos žemė, toks yra oras, pilnas drėgmės ir monotoniškumo. Ten gyvenantys lietuviai prisipažįsta nieko taip labai nepasiilgę, kaip šaltos baltos žiemos. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo (9)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Karlas Properis (Karl R. Popper) išpopuliarino atviros visuomenės idėją, kuri patiko garsiam mecenatui Džordžui Sorošui (George Sorros), Atviros Lietuvos fondo rėmėjui. Įspūdinga Sorošo labdaros veikla keistai suaugo su mažiau įspūdinga Poperio idėja.

Knyga „Atvira visuomenė ir jos priešai“ yra arogantiško pozityvizmo ir paviršutiniško požiūrio į klasikinę graikų ir vokiečių filosofiją pavyzdys. Erikas Voegelinas viename iš savo laiškų Leo Strausui rašo, kad „Poperio atviros visuomenės idėja yra ideologinis šlamštas“. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kai sužydės bananai? Kodėl, Brutai… (1)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Ankstesniame rašinyje, kalbėdamas apie lietuvių kalbos išdavystę, vienam mūsų politikui, nevykusiai užėmusiam protomaševskinę poziciją,  švelniai priminiau Cezario legendinį klausimą savo žudikui Brutui: Et tu, Brute? („Ir tu, Brutai?“).  Nespėjo paklausti kodėl?, užtat paliko amžinai aktualią temą istorikams ir menininkams. Taip ir „originalo“ kalbos stūmimas į  oficialius dokumentus, bandymai suluošinti, išprievartauti lietuvių kalbos rašybą ir žodyną,  sukčiavimas, maskuojant nedorus ketinimus, išskydusių argumentų keitimas žodine ekvilibristika įstatyme apie vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose stebina savo atkaklumu ir šaukiasi to klausimo – kodėl? Skaityti toliau

K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą? (12)

kazimieras-garsva-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Prieš 416 metų M. Daukša priminė, kad tautos gyvuoja daugiausia išlaikydamos savo kalbą. Gal dėl to mūsų priešai ir tariami draugai prieš ją tiek kovojo ir kovoja, nori bent dalį tos kalbos sunaikinti, nes kalba – ir svarbi valstybės suvereniteto dalis. Dėl to mūsų valstybės kūrėjai stabdydami polonizaciją, dar prieš 125 metus lenkiškas raides pakeitė čekiškomis č, š, ž. Prieš 97 metus jie atstatė nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje Skaityti toliau