Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2017 10 04 13:43
5
R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio

?

?
Baltų vienybės diena Ožkiniuose | R. Jasukaitienės nuotr.

Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje  emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas.  Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas.

Ar norėčiau, kad apie Baltų gentis ir jų tikėjimą būtų rašoma ant brendžio butelio? Ne, nenorėčiau.  Bet informacija, kurią perskaičiau apie Daos, paskatino pasamprotauti. Nors dakai gyveno toli nuo baltų, visgi tikėjimo panašumų, susijusių su gamtiškąja pasaulėjauta (kaip ir kitų tais laikais gyvenusių tautų, nesvarbu prie Baltijos ar Juodosios jūros, Keltų ar Azovo jūros ir t. t. ) – daug.  Dievybes, šventes, tradicijas, apeigas tokia pasaulėjauta modeliuoja, atsigręždama į Saulę kaip energijos šaltinį, išgyvenimo garantą. Tik gerokai vėliau imta ieškoti Kūrėjo, Pasaulio tvėrėjo, sukūrusio ir pačią gyvybės versmę – Saulę.  Ši samprata atsekama visuose prigimtiniuose tikėjimuose, kurių pagrindu formavosi tautiškasis identitetas.

Kodėl monoteistinės religijos neigiamai vertina senąjį panteistinį tikėjimą, iškeliantį pagarbų  žmogaus santykį su Gamta ir Dorą, su kitu žmogumi? Ar vis dar jaučiama konkurencija? Elnio, Lokio, Šerno epochos turėjo savo totemus. Kiekvienas, bent kiek praprusęs žmogus, žvelgia į tai. kaip į tam tikrą tikėjimo raidą. Nesidomėti, nepažinti, juolab šaipytis iš savo protėvių tikėjimo – mažų mažiausiai nekultūringa. Tarsi bijotume prisipažinti, kad visi (visos tautos) esame atėję iš akmens amžiaus.

Tad, kodėl 21-ojo amžiaus žmogus vis dažniau atsigręžia į savo protėvių istoriją, neatskiriamai susijusią su tautiškuoju tikėjimu? Per daug sudėtingas klausimas, kad galėčiau atsakyti. Neturiu tokios kompetencijos. Galiu tik nujausti: grįžimas prie savo tautos šaknų, jos tikėjimo, iš pirmo žvilgsnio atrodančio vaikiškai naivaus, bet tyro, tampa atsvara žiauriam šių laikų nihilizmui, visuotiniam nudvasėjimui, kuris gudriai slepiamas po tolerancijos, demokratijos ir visokiais kitokiais ‚humaniškais“ lozungais. 21-ojo amžiaus žmogus pasiilgo tikrumo, nuoširdaus santykio su savimi ir pasauliu.

Niekaip negaliu perprasti (ir savo sąmonėje į Vienį sulydyti) vienas kitam prieštaraujančių reiškinių: tautiškumo kaip vertybės ir daugelio žmonių paniekos senajam tautiškajam mūsų tikėjimui, kuris yra esminė tautiškumo raiška. Baltų vienybės dieną vaikštinėdami Ožkiniuose prie pat Punsko (dabartinė Lenkija), po Petro Lukoševičiaus atkurtą prūsų – jotvingių gyvenvietę (su pirmaisiais žmonių nameliais ant vandens, su įsivaizduojama pilimi ir pakeliamuoju tiltu, su stebėjimo bokštais, su šventaisiais akmenimis, atkurta šventviete…) – tarsi muziejų, pastebėjau pašaipius kai kurių lankytojų žvilgsnius, pajuokiančias replikas: „mitai“, „legendos“,  mokslu nepagrįstos sapalionės“… nuteikė nesmagiai. Galbūt ne viskas, ką romantizuodamas praeitį pasakoja P. Lukoševičius, pagrįsta mokslu. Galbūt ne viskas tiesa, ką savo „Būde“ rašo Simonas Daukantas ar Antanas Baranauskas „Anykščių šilelyje“… Ir jau visai neįtikimai tokiam skeptikui atrodys  Marijos Gimbutienės įžvalgos. Kas mūsų tautos žmonėms įskiepijo nevisavertiškumo jausmą? Kam šitai buvo patogu? Visiems, kurie norėjo pavergti, ištrinant tautos atmintį.

?
Ožkiniuose lankoma Jotvingių gyvenvietė | R. Jasukaitienės nuotr.

Nenuostabu, kad akmenų su iškaltais ženklais – runomis (runa-rana-šventas sužeidimas) mūsuose išlikę vienetai. Pirmieji krikščionys negailestingai juos daužė, vadindami stabais, naikino įrašus…

Stebimės, kodėl paskutinieji Europoje apsikrikštiję, tiek nedaug težinome apie savo senąjį tikėjimą. Punskietis Sigitas Birgelis, Punsko „Aušros“ redaktorius, poetas, aktyvus visuomenininkas, visus, atvykusius svečiuosna į šį kraštą, pirmiausia veda prie Alksnėnų akmens. Kadaise šis akmuo žymėjo dviejų genčių (lietuvių ir jotvingių) susitikimo vietą. Akmenyje dar žymu iškirsti raštai. Išliko jis laimingo atsitiktinumo dėka. Saugant nuo sunaikinimo, iš Lietuvos buvo „permestas“ į čia pat esančias jotvingių kapinaites. Tokioj uždaroj zonoj akmuo išgulėjo apie 70 metų. 1995-aisias pagal žmonių perduotus pasakojimus jo imta ieškoti. Atrastas! Bet neatnaujinti raštai vos žymūs. Guli jis savo senojoj vietoj, saugodamas čia palaidotų jotvingių ramybę…

?
Akmuo su runomis | R. Jasukaitienės nuotr.

„Galima ištrinti tautą. Sunaikinti ir tai, kaip ji buvo sunaikinta“, – sako švedų poetas Kjelis Erikas Espmarkas. – „Argi mes neturėjome dainų, kurios smelkėsi į mus iš mūsų žemės? (…) „ar mūsų tėvų pamokymai nebuvo kaip uola? Atplaukė iš rytų atėjūnai, sunaikino tai, kas buvo mūsų, praeitį pakeitė savom pasakom“. Visi tikėjimai iš esmės yra mitai, žmonių sukurti pagal savą gyvenimo būdą ir pasaulėjautą. Esmė viena: „Argi svarbu Praamžiui, kokiu vardu jį vadiname? „ –  sako V.Krėvės dramos „Skirgaila“ personažas. Mąstau apie šitas pasakas kartu su kitais, atvykusiais į Punsko kraštą, į senąją baltų žemę iš Didžiosios Lietuvos.     

Baltų vienybės dieną ant Eglinės (tarmiškai Aglinės) piliakalnio dega laužas. Kodėl čia, šitoje žemėje, pasijuntame labiau lietuviais? Pasijuntame arčiau savo šaknų? Gal širdingai dainuojamos „Alnos“ ansamblio dainos, jaunimo kapelos „Šalcinukas“ melodijos, sutartinės, giedamos „Saulalės“ moterų, sukuria pasiilgtą bendruomeniškumo jausmą? Gal poetų: Viktoro Rudžiansko, Sigito Birgelio, Reginos Katinaitės-Lumpickienės, Linos Navickaitės, Viktoro Gulbino, Vytauto Kazėlos, Kristinos Poderytės – Bačiulienės, aktorės Olitos Dautartaitės išraiškingas žodis sujudina pasąmonėje glūdinčią atmintį? O gal išėjusiųjų, išžudytų jotvingių vėlės  atodūsiais, šnabždesiais pažadina praeitį, įsisunkusią į šitą žemę? „O mūsų paliktos pėdos vis dar šviečia“, – apie amžinybėn išėjusius sako poetas K.E. Espmarkas. Kiek būta tos baltų vienybės anuomet? Kaip būtų pasisukęs istorijos ratas, jei ne savos tautos išdavikai?

Baltu vienybes diena Seinuose_R.Jasukaitienes nuotr
Baltų vienybės diena Seinuose | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiurpilų pilį kryžiuočiai laikė apsupę net 8 mėnesius, bet jotvingių narsumo negalėjo palaužti. Tačiau atsirado išdavikų, parodžiusių slaptus kelius… Paskutinis mūšis čia, ant šito piliakalnio, įvyko 1283-aisias. Visi pilies gynėjai buvo išžudyti, išdavikai pakarti. Jotvingiams, narsiai, sumaniai genčiai, kuri pirmoji iš baltų genčių išmoko austi, lipdyti puodus, gaminti įrankius, išplatino bronzos ir geležies deginimo bei apdirbimo būdą, deja, taip ir  nepavyko susivienyti.

Kitą dieną, saulelei švelniai glamonėjant jotvingių žemės kalveles, girias ir piliakalnius, kurių čia gausu, kopiame į aukščiausią – Gulbiniškių piliakalnį, dar vadinamą Aukų kalnu. Jis tarnavo kaip signalinis: uždegtų laužų ugnis buvo matyti net 30-yje piliakalnių. Apie Jotvos žemės kovas ir išdavystes pasakoja mus lydintis Sigitas Birgelis. Trumpam susivieniję jotvingiai buvo nuėję net iki Liublino, deja, nepaskaičiavo savo jėgų. Buvo apsupti, atkirsti nuo savo žemės ir priešų žiauriai išpjauti. Grįžo tik dešimtys. Tačiau didžiausias pavojus atėjo iš vidaus. Raigardo pilyje buvusi Jotvos vyriausiojo vado Skomanto rezidencija. Iš vakarų ją supo nepraeinamos pelkės. Kūlgrindą žinojo tik nedaugelis. Istorija pasakoja, kad pats Skomantas  mainais už savo vaikų gyvybę parodęs slaptakelius per pelkynus.

?
R. Jasukaitienės nuotr.

Jotvingius – narsią gentį – dabar mena tik upių, ežerų, piliakalnių išlikę pavadinimai. Čia, Punsko krašte, užgimsta dvi upės, tekančios Lietuvon. Tai Ančia ir Šešupė. Dvi seserys. Tą byloja Šešupės pavadinimas: jotvingiai neturėję garso š, lietuviai Sasupę pervadinę Šešupe… Netoli nuo Ančios tyvuliuoja du ežerėliai: Egluvos ir Šiurpilų. Egluvos (arba Eglės) vanduo žalias, Šiurpilų (Žalčio) – juodai raudonas… Manoma, kad būtent šie ežerai davė pradžią pasakai-mitui apie Eglę ir Žaltį… Gražus šis kraštas, primenantis kalvotąją Dainavą. Gražiausia Lietuvos dalis atriekta svetimiems…

„Koks sužeistas laikas..
Kaip žiauriai jis sukapotas
Plėšriųjų –
Už gentį, dausosna išėjusią,
Prakeiksmus šnabžda čia akmenys“

                                    R.Keturakis. iš poemos  „Jotvingiai“

Kodėl tąkart, prie laužo, nepaskaičiau šių poeto Roberto Keturakio eilučių? Įsižiūrėjusi į laužo liepsnas, jų skrendančioj šviesoj mačiau juos ateinančius: švietė pailgi veidai, kiekvienam ant peties budėjo sakalas… Ką jie bylojo? Kokią žinią atnešė mums? „Išeinu priešais – pasiklausti kelio“ – mintiju poeto žodžiais. – „Netiesa, kad likimas tausoja pralaimėjusius“. Istorija turi polinkį kartotis. Keičiasi tik dramos veikėjai: tautos, dievai, papročiai, prigimtinė, mums pačios gamtos duota kalba – esaties ženklai, tampantys pamatu ateičiai, nes viskas tėra pirmapradžių archetipų kartojimas. Savyje nešame išnykusiųjų kraują… Vien todėl privalome išlikti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Ko liūdi Karo muziejaus liūtai?
  2. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  3. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  4. A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė
  5. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
  6. V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas?
  7. R. Matulis. Ptolemėjo geografija ir baltų tautos
  8. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  9. Susitikimas su lietuviais gyvenančiais Seinų ir Punsko krašte
  10. Sukurkime baltų dvasinę Tėvynę
  11. N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės
  12. A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario
  13. Baltų vienybės dienos renginiai pristatyti Rygoje
  14. Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke
  15. J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje
  16. P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
  17. Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
  18. Latvijoje atidengiamas paminklas karaliui Mindaugui
  19. „Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video)
  20. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Taip says:
    5 metai ago

    ,, Gražiausia Lietuvos dalis atriekta svetimiems …” – tai iki šiol labai lietuviškai dvasingas ir gyvybingas Punsko -Seinų -Suvalkų kraštas. O Jį atsiriekė jėga artimieji lietuvių kaimynai…

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    5 metai ago

    „Koks sužeistas laikas..
    Kaip žiauriai jis sukapotas
    Plėšriųjų –
    Už gentį, dausosna išėjusią,
    Prakeiksmus šnabžda čia akmenys“

    Lyg šiai dienai rašytos eilutės apie sužeistą laiką. Ir taip skaudžiai paliečia…

    Atsakyti
  3. Sauliux says:
    5 metai ago

    Kompleksuotos moteriškės straipsnis ir tiek. Nors man kaip suvalkiečiui irgi gaila,kad dalis Suvalkijos, šiandien priklauso ne mums, bet Vilniaus krašte gyvenantiems lietuviams turbūt irgi gaila, kad didelė dalis, Vilniaus krašto, šiandien priklauso Baltarusijai. Bet dabar jau nieko nepadarysi – reikia su šiais praradimais susitaikyti ir toliau gyventi. Juk nebus taip,kad Lietuva paskelbs karą Lenkijai ar Baltarusijai ir atsiims tas žemes. Šiais laikais viskas daug sudėtingiau ir aplinkybės daug sudėtingesnės nei buvo tarkime Vytauto laikais. Tai viskas.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      5 metai ago

      Šaunuolis, Sauliau. Mano močiutė Anna-Ona Valinčiūtė buvo kieta lietuvė iš Punsko parapijos Valinčių kaimo. Ji visą gyvenimą (mirė sulaukusi 83-ejų) išlaikė lietuvybę, nors atitekėjo į šeimą, kalbančią lenkiškai. Turim pripažinti, kad teritoriniai perdalijimai negalimi, kad ponios Reginos svaičiojimai neturi jokios prasmės, kad metams einant Punsko lietuviai taps lenkais (ten juk visi mano močiutės giminės, su kuriais palaikome ryšį ligi šiol), kad pasaulis nebegyvena XX a. pasirinkimais, o žengia visai kitu keliu. Ačiū Tamstai už jautrų ir logišką komentarą. Alke tai nedažnai atrasi…

      Atsakyti
  4. > Sauliux says:
    5 metai ago

    Tamsta nusišnekėjai,-tiesiog neapkenti tų,kurie pasisako už tautiškumą ir valstybingumą. O straipsnio autorė yra teisi ir įžvalgi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

2023 01 28
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (I)

2023 01 17
R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

2023 01 15
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
Virginijus Kašinskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Etnotapytojas Virginijus Kašinskas kviečia atrasti dvasinį protėvių kelią

2022 12 30
„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

2022 12 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Vėjo jėgainės | am.lrv.lt nuotr..
Lietuvoje

Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama

2023 02 01
Tėvynės gynėjai ukrainiečiai ilsisi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

2023 02 01
Auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Prasideda žiemos priėmimas į profesines mokyklas

2023 02 01
Juozas Kavaliauskas apdovanotas Už tradicinio kalvystės amato išsaugojimą ir populiarinimą Druskininkų krašte | Druskininkų savivaldybės nuotr.
Lietuvoje

Druskininkai pagerbė miestui nusipelniusius žmones

2023 02 01
Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama
Gamta ir ekologija

Nuo vasario 1 d. keičiasi žvejybos reikalavimai

2023 02 01
Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Istorija

Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

2023 02 01
Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.
Kultūra

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka
  • Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama
  • Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Prasideda žiemos priėmimas į profesines mokyklas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 28
2
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo (vadinto laikraščiu) Aušra numeris. Jis buvo išspausdintas Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
dentistnorwest.wordpress.com nuotr.

Gydytojai sunerimę: daugėja vaikų, kurių dantų būklė nėra gera

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai