Birželio 23 d. 20 val. Kernavėje vyks jau 52-oji Rasos šventė. Istoriniame Pajautos slėnyje ir ant didingų Kernavės piliakalnių trumpiausią vasarvydžio naktį bus atliekamos senosios vasaros saulėgrįžos apeigos, kūrenami laužai, pinami ir plukdomi vainikai, ieškoma paparčio žiedo, buriama, šokama, dainuojama.
Šventė baigsis ryte, tekančios saulės sutikimu. Šventę rengia Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras. Skaityti toliau
Mudu esame bazilioniškiai
Žiūriu į Dubysos ištakų vaizdą paskutinio „Padubysio kronikų“ [1] numerio [2016, Nr. 2(7)] viršelyje ir tiesiog geliančiai jaučiu, koks jis pažįstamas. Jis visai toks pat, kaip beveik prieš 70 metų, kai eidami namo iš Bubių mokyklos kartais iš vieškelio ties plytine, cygelne vadintą, pasukdavom į vingiuotą paupį ir kokį kilometrą paėję jo takiukais, skersai kirsdami mišką pasiekdavome savąjį Gervenų kaimą. Smagiausios tos kelionės būdavo rudenį, kai po kojom čežėdavo lapai, kai po ąžuolais giles rankiodavome ar eglių skujomis (konkorėžiais) apsimėtydavome. Skaityti toliau
Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.
Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau
Rugpjūčio 10-16 dienomis Dvarčiškiuose Švenčionių rajone vyko kasmetinė Lietuvos ramuvų sąjungos stovykla.
Šių metų stovykla vadinosi „Kuriame sutartinę“, tad stovyklautojai turėjo galimybę išmokti ir kūrybiškai pritaikyti sutartines. Sutartinės skambėjo palydint saulę, vakarojant prie laužo, rengiantis ir švenčiant Žolinės šventę.
Stovyklautojai buvo mokomi rytų Lietuvai būdingų sutartinių, Skaityti toliau
Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių r. vyks kasmetinė Ramuvos jaunimo etnokultūros stovykla.
Stovyklos tema „Kuriame sutartinę“. Joje bus mokomasi sutartinių ir iš jų kuriamas naujas kūrinys – sutartinė, apjungianti senose baltų žemėse gyvenančias tautas – lietuvius, latvius, prūsus, gudus, lenkus. Bus naudojamos sutartinių dermės, baltų kalbos, pritaikomi įvairūs muzikos instrumentai.
Paskaitų bei diskusijų metu bus mokomasi senosioms sutartinėms būdingos darnos ir skirtingų nuomonių suderinimo. Skaityti toliau
Prieš porą metų mus palikusiam bičiuliui Kriviui Jonui Trinkūnui, šias ugnis užkūrusiam, atminti
Mūsiškei šeštąjį dešimtmetį įpusėjusių kartai Rasos laužų liepsnos nušvito brandžiais jaunystės metais, t.y. tada, kai pradėjome savarankišką veiklą, kai ėmė įsitvirtinti nebe iliuziniai, o daugiau ar mažiau realybe grįsti vertybių ir idealų orientyrai, kai ryškėjo jau ne kieno nors primesta, o pačių atrandama gyvenimo ir būsimų darbų prasmė. Nušvito pačiu laiku, nes vos ne kiekvienam tos liepsnos lėmė šių vertybių, idealų bei prasmės pobūdį. O ir pats Rasos laužų plykstelėjimo istorinis laikas buvo šiuo tuo ypatingas. 1967-ieji. Jau vėsta chruščiovinio atšilimo sudrungnintas oras. Skaityti toliau
1965–1968 metais dirbau „Kultūros baruose“ atsakinguoju sekretoriumi, paskui muzikos, dar vėliau – kultūros skyriaus vedėju. To meto dienoraštį esu išleidęs knyga „Dienos, kai dienos buvo per maža“. Didelis mano rengtų ir redaguotų straipsnių žurnalui archyvas perduotas Šiaulių apskrities archyvui. Kai kurie rengti straipsniai taip ir liko nepaskelbti – dėl vienų ar kitų priežasčių būdavo sulaikomi arba, kaip mes sakydavome tada, „nepraeidavo“.
Vienas tokių yra Jono Trinkūno 1967 m. mano prašymu parašytas, bet vyriausiojo redaktoriaus sulaikytas straipsnis „Tarptautinė ir tautinė kultūra.“ Tada jau įsibėgėjo J. Trinkūno vadovaujamos „Ramuvos“ Skaityti toliau
Alyvoms visoje šalyje putojant, pasibaigė „Poezijos pavasaris“, 51-ąjį kartą drąsiai atjojęs į Lietuvą, kurioje, atrodytų, jau nebėra vietos poetams. Ir išjojo patenkintas, suradęs čia gyvą ir sveiką Vladą Braziūną. Ir jį vainikavęs, nors šalia buvo dar penketukas jaunesnių taiklių, kietų poetų, kurie taip pat taikėsi į „Poezijos pavasario“ laurus. Birželio 28-ąją V.Braziūnui taip pat atiteko ir prieš trejus metus įteigta Maironio premija.
Visas per vėlai
O juk šis poetas kaip tik pernai gavo Nacionalinę! „Ar ne per riebu vienam?“ – Skaityti toliau
Pranešimas, skaitytas gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.
Romualdo Ozolo kelias į didžiąją politiką ėjo per kultūrinę veiklą, per visuomeninius kultūrinius judėjimus, iš kurių faktiškai ir susikūrė Nepriklausomybės nešėjas Sąjūdis. Daugelis į Sąjūdį įsitraukusių, netgi elitine jo dalimi tapusių žmonių, nors ir būdami visuomeniškai kiek aktyvesni tuo, kad drąsiau išreikšdavo savo kritinį nusiteikimą buvusios santvarkos atžvilgiu, anksčiau nebuvo tiesiogiai dalyvavę kokiame organizuotame visuomeniniame veikime. Tačiau nemaža sąjūdininkų dalis turėjo vienokią ar kitokią nekonjunktūrinės visuomeninės veiklos, Skaityti toliau
Maskvoje ką tik pasirodė Prano Vingio knygos „Vilniaus padavimai“, pasakojančios apie paslaptingąjį Vilnių, vertimas į rusų kalba – „Vilniaus padavimai ir legendos“ (Вильнюсские предания и легенды). Šios knygos vertėja dr. Marija Zavjalova ne tik puikiai ją išvertė, bet ir papildė tekstais iš originalios Vladislavo Zahorskio (Władysław Zahorski) leistos knygos lenkų kalba „Podania i legendy Wilenskie“, („Vilniaus padavimai ir legendos“). Tai Rusijos MA Slavistikos instituto Baltų-slavų tyrimų centro leidinys. Marija Zavjalova paskyrė ją savo mokytojo Nikolajaus Michailovo šviesiam atminimui.
Pirmiausia norėtųsi keletą žodžių pasakyti apie šios knygos rengėjus. Nikolajus Michailovas, kurio atminimui ši knyga yra skirta, buvo ne tik puikus savo srities specialistas – baltistas, baltų ir slavų mitologijos tyrinėtojas, Skaityti toliau
Šį kartą filosofas, Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos kūrėjas prisimena lituanistikos studijų metus, pirmuosius savarankiškos kultūrinės veiklos barus ir 8-ojo dešimtmečio „Ramuvą“ – 1970-ųjų metų ekspediciją Dūkštose bei vėlesnes tikrumo, sakralumo paieškas…
– Rūpėtų atsigręžti į 7-8 dešimtmetį ir prisiminti kraštotyros sąjūdžio istoriją – kai Vilniaus universitete per pertraukas buvo dainuojama, į ekspedicijas susirinkdavo apie 100 žmonių, dar daugiau suburdavo žygeiviškos kelionės ar šventės. Skaityti toliau
Plevenančios žvakių liepsnelės, aukštos pušys ir susikaupę, nurimę žmonių veidai – įprastas lietuviškų Vėlinių paveikslas. Neįprasta jame tik tai, kad čia susirinkę žmonės atėjo paminėti ne savo artimųjų, bet mūsų visų protėvių, su kuriais mus sieja tolimi genetiniai ryšiai ir istorinė atmintis. Toji atmintis mus įgalina, įpareigoja tęsti protėvių pradėtus darbus. Toji atmintis ir čia, ant Švenčionėlių pilkapių – Nalšios žemės protėvių kapų Skaityti toliau
Lietuvos jaunimo ramuva (LJR) rengia įvairias stovyklas, skatina jaunimą pažinti baltų kultūrą per bendrą veiklą. Daugelį veiklų įkvėpusi ir sukūrusi vaidilė Miglė Valaitienė pasakoja apie savo patirtį bendruomenėje, bendruomenės ateitį, viziją ir ateities planus.
Pradėkim nuo klausimo, kas yra Romuva ir kuo tai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo ramuvos?
Teorinis skirtumas gal ir yra. Sovietmečiu, kai religinių bendruomenių veikla buvo ribojama, susikūrė VU kraštotyrininkų ramuva, Skaityti toliau
Rugpjūčio 11–17 dienomis Dvarciškiuose, Švenčionių rajone kaip ir kasmet vyks tradicinė Lietuvos ramuvų sąjungos stovykla. Šiemet jos tema bus „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“.
Stovyklos dalyviai visą savaitę praleis nuostabiame gamtos ir senovės dvasios kampelyje – etnografiniame Dvarciškių kaime gilindamiesi į baltų pasaulėžiūrą, protėvių dvasinį paveldą, ugnies gerbimo tradicijas baltų kraštuose. Tai padaryti padės patyrę paskaitininkai. Pageidaujantys galės išmokti įžiebti ugnį senoviniu būdu, naudojant titnagą. Skaityti toliau
Kovo 30 dieną, sekmadienį, Lietuvos Romuva ir Lietuvos jaunimo ramuva kviečia į Baltų kultūros ir religijos mokyklą. Šį kartą paskaitas skaitys garsus archeologas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Rimvydas Laužikas, neseniai išleidęs knygą apie LDK virtuvę, ir etnologė, žurnalistė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė doktorantė Gražina Kadžytė.
Dr. Rimvydas Laužikas – Lietuvos archeologas, Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas, docentas. Skaityti toliau
Lietuvos jaunimo ramuva ir Gyvosios Istorijos Klubas „Leitgiris“ praėjusį savaitgalį kvietė moksleivius susipažinti su baltų kultūra, karyba ir religija Žiemos stovykloje. Trisdešimt šeši moksleiviai visą savaitgalį praleido mokydamiesi senųjų amatų, dalyvaudami baltų tikėjimo apeigose, žaisdami senovinius žaidimus, sekadami pasakas, dainuodami liaudies dainas ir tiesiog būdami gamtoje.
Senojo tikėjimo apeigos – bendruomenei apjungti Skaityti toliau
Sausio 20 d. eidamas 75-tus metus mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014).
Jonas Trinkūnas gimė 1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje. Vidurinę mokyklą baigė 1957-aisiais Kaune. 1965 m. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė filologijos studijas, įgijo filologo specialybę. Jau Universitete su bendraminčiais įkūrė Indijos bičiulių draugiją. Vediškoji indų tradicija dar labiau paskatino ieškoti gelminių lietuvių tautos ištakų ir jos dvasinių prasmių. Skaityti toliau
Lietuvos jaunimo ramuva kartu su gyvosios istorijos klubu „Leitgiris“ vasario 21-23 dienomis organizuoja Žiemos stovyklą moksleiviams ir jaunimui, kurioje laukia nepamirštami nuotykiai ir galimybė prisiliesti prie protėvių gyvenimo būdo atminimo bei žiemiškos Lietuvos gamtos. Žiemos stovykloje jaunimo lauks gyvenimo darnoje su gamta pamokos ir istorijos įdomybių pažinimas.
Kuo Žiemos stovykla bus kitokia nei vasaros? Skaityti toliau
Ramuva jau pradėjo pasirengimą kitų metų stovyklai kurios tema „Amžinoji ugnis baltų žemėse“. Šią stovyklą ketinama surengti 2014 metų rugpjūčio 11 – 17 dienomis jau įprasta tapusioje ir daugelio pamėgtoje vietoje Dvarciškių kaime, Švenčionių rajone.
Šiemet Dvarciškiuose vykusi enokultūros stovyklą „Mes ir tarmės“ buvo skirta Lietuvos tarmėms. Paskaitas apie tarmes ir mūsų tautos dvasinį paveldą stovykloje skaitė žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas. Skaityti toliau
Lietuvoje galima aplankyti ne tik labiausiai reklamuojamas stovyklas (o jos brangios, nes skiria daug lėšų reklamai), bet ir mažiau regimas, pigesnes ir mažesnį biudžetą turinčias stovyklas, kuriose daugiausia dirba savanoriai, darbu ir kūrybiškumu sugebantys sukurti net geresnę programą, nei populiariausios stovyklos. Tokios stovyklos siūlo ne vien pramogą, kurią gautumėte už didelius pinigus, bet ir savišvietą, kultūros idėjų pažinimą, pažintį su šalies istorija ir svečiais iš kitų šalių.
Kasmet – savaitė pagal protėvius
Jau daugiau kaip dvidešimtmetį Lietuvos Romuvų sąjungos organizuojama stovykla kiekvieną vasarą siūlo atvykti į Dvarčiškių kaimą Švenčionių rajone Skaityti toliau
Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Venantas Mačiekus gyvenimo neįsivaizduoja be kraštotyros ekspedicijų – joms per atostogas randa laiko jau beveik pusšimtį metų. Pasak šio Rokiškio krašto garbės piliečio, jos leidžia pažinti krašto dvasią, tikrąją istoriją, kartu su senaisiais žmonėmis ją emociškai išgyventi. Žymusis kraštotyrininkas jau yra sudaręs ir parengęs devynias serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijas, pasakojančias apie Sintautus ir Žvirgždaičius, Panemunėlį (du tomai), Žagarę, Obelius ir Kriaunas, Platelius, Tauragnus, Žiobiškį, Širvintas, Veprius, ir dar rengia septynias monografijas. Šiemet, kaip ir kasmet, dalyvavo ekspedicijose, be to, vadovavo ekspedicijai po Panemunį gimtajame Rokiškio rajone. Skaityti toliau
Ar kada pagalvojote, kad eidami Labanoro giria žengiate ant kažkieno kapo? Per visą Labanoro girią dešimtis kilometrų driekiasi Rytų Lietuvos pilkapynas, tačiau tą pastebėti gali tik įgudusi akis, nes senieji lietuvių protėviai kapų nepuošdavo gėlėmis ir antkapiniais paminklais. Didžiausias monumentas buvo virš kapo supilta kalva. Antkapiniai paminklai sutrūnija, gėlės nuvysta ir atminties nelieka, o šios kalvos iki šiol puikiai regimos, lyg kokia milžino ranka miške būtų stačiusi smėlio pilis. Spalio 20 d. prisimindama protėvius Lietuvos jaunimo ramuva senoviniu papročiu paminėjo Vėlinių (Ilgių) šventę ir po daugelio šimtmečių senąjį kapinyną vėl nutvieskė laužų šviesa. Skaityti toliau
Rugpiūčio 13-18 dienomis Švenčionių rajone, Dvarciškiuose Lietuvos ramuvų sąjunga surengs kasmetinę jaunimo etnokultūros stovyklą „Darnos ramuva“. Sąvaitę truksiančioje stovykloje jaunimas susipažins su įvairiomis tradicinės kultūros sritimis, išklausys paskaitų ciklą apie tradicinę etiką ir mūsų tautos dvasinį paveldą. Paskaitas skaitys žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas.
Stovyklautojai bus mokomi Švenčionių krašto dainų, sutartinių, veiks tradicinių amatų būreliai. Kiekvienas norintis galės pasigaminti žalvario papuošalą, molio indelį arba net savas kankles ar būgną. Skaityti toliau
Žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktorė Saulė Matulevičienė toliau kalbasi su politikos sociologe doc. dr. Aine Ramonaite, šio tyrimo iniciatore ir LMT remiamo projekto „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“ (L1T-1-29) vadove.
– Spėčiau, kad vienas iš akstinų imtis šio darbo buvo metodo atradimas, nujautimas, kad yra būdas, kaip visus tuos duomenis sisteminti, apibendrinti…
– Iš tikrųjų, tai galbūt reikėjo paminėti kaip vieną iš svarbių motyvų, kodėl pradėjome šį tyrimą. Po truputį brendo mintis, kad reikėtų jo imtis, bet visą laiką ieškai ir įrankių, kurie galėtų padėti. Skaityti toliau
Štai jau 44-tus metus šiemet Kernavėje atšvęsta Rasos šventė. Būtent čia prieš 44 metus, 1967-ais ir buvo atkurta vienos iš svarbiausios mūsų protėvių šventės dvasia. 1967 bei 1968 m. ant Kernavės piliakalnių Rasos šventes surengė Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų: R. Mironas, A. Poška, A. Danielius, R. Kolonaitis, A. Gudelis, J. Trinkūnas ir kiti. Ši šventė ir davė pradžią plačiai žinomam etnokultūriniam Ramuvos judėjimui. Ramuva užsibrėžė tikslą atkurti senuosius tautos papročius bei šventes, Skaityti toliau
Šiandien birželio 23 d. 18.30 val. prasidės tradicinė Rasos šventė Kernavėje. Būtent čia ant įspūdingų Kernavės piliakalnių prieš 44 metus, sovietinės priespaudos laikais, 1967 m. ir buvo atkurta Rasos šventės dvasia. 1967 ir 1968 m. Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų: R.Mironas, A.Poška, A.Danielius, R.Kolonaitis, A.Gudelis, J.Trinkūnas ir kiti.
Tai davė pradžią plačiai žinomam etnokultūriniam Ramuvos judėjimui. Skaityti toliau
Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt
Studentija visais laikais susijusi su jaunystės veržlumu, žinių troškimu, naujų iššūkių kėlimu ir ryžtu. Tai yra viena svarbiausių visuomenės dalių, rodanti, kuria linkme eina šalis, koks gyvenimas mūsų laukia ateityje. Kartu negalima būtų pasakyti, kad tai pati išmintingiausia tautos dalis, nes jaunystė susijusi ir su ieškojimais bei klystkeliais.
Pasaulio istorijoje yra nemažai liūdnų pavyzdžių, kaip jaunimo judėjimai pasitarnaudavo griovimui, smurtui ir fanatizmui. Kinų studentai chunveibinai prieš kelis dešimtmečius tarnavo komunistiniam režimui ir beveik sugriovė senąją kinų kultūrą; Afganistano studentai talibai įvedė fudamentalistinį islamo režimą. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Pirmadienį, kovo 7 d., Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose K3 auditorijoje 18.00 valandą bus atkurta VU kraštotyrininkų ramuva. Organizacija, sovietmečiu vienijusi kelis tūkstančius žmonių, pradėjusi Rasos šventės tradiciją Kernavėje, visa jėga įsiliejusi į Sąjūdį ir saugojusi tautinį palikimą atgyja naujomis aplinkybėmis. Sovietinis internacionalizmas kažkuo primena šių laikų globalizmą ir yra lygiai pavojingas etninei kultūrai. Rūpindamiesi ja, senieji ramuviečiai kviečia dabartinius studentus vienytis po ramuvos vėliava ir atgaivinti etnokultūros puoselėjimo tradiciją visoje Lietuvoje. Skaityti toliau
Signatarų Namai vis labiau tampa signatarų centru. Lapkričio 18 dieną čia įvyko Romualdo Ozolo naujausios knygos „Aušros raudoniai“ istatymas. Į pilnutėlę salę susirinko ypatingi žmonės – politikai, menininkai, leidėjai, žurnalistai – buvę aktyvistai prieš 20 metų. Praėję du dešimtmečiai šiandien žadina giliau suvokti ir įvertinti kas vyko.
R.Ozolas tai literatūros ir politikos fenomenas, sukuriantis kasmet po storą knygą – tikrus naujųjų laikų Lietuvos metraščius. Vien tik „Nepriklausomybės kronikos“ – 7 tomai. Skaičiusieji gėrisi 2007 m. pasirodžiusiais „Supratimais“(730 psl.) Skaityti toliau
Etnologas Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas dalijasi prisiminimais apie susitikimus su žiniuone Eugenija Šimkūnaite (1920-1996).
Tai buvo ypatingas laikas – 1967-1973 metai – kraštotyros suaktyvėjimas, folklorinių ansamblių masinis kūrimasis, Ramuvos, „Alko“ ir kitų etnokultūrinių organizacijų veikimo laikas. Tą laikotarpį vadinome trumpo sovietinio „atlydžio“ ir liberalizmo metais. Lietuvoje tai buvo jau inercijos reiškinys, nes po 1968 m Prahos pavasario sutriuškinimo visur vyko trumpalaikių laisvių slopinimo procesas. O vis dėlto Lietuva suspėjo išgyventi nors kelerius metus savarankiškų siekių proveržį. Jaunimas plūstelėjo į kraštotyrą, folklorą, ėmė dainuoti liaudies dainas, švęsti senovines protėvių šventes. Skaityti toliau
