Žymos archyvas: Radoslavas Sikorskis

R. Maceikianecas. Laiškas Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai (35)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai

Ponas Prezidente,

Lenkijos žiniasklaidos priemonėse vis pasirodo Jūsų patarėjų nuomonės apie santykius su mūsų šalimi, kuriose ypač akcentuojama lenkakalbių lietuvių – Lietuvos lenkų – padėtis. Paprastai jos būna nepasvertos, neparemtos faktais ir tiesa, stokojančios gilesnių žinių ir kultūros. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? (51)

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? | Alkas.lt koliažas

Tas požiūris neseniai dar kartą buvo suformuluotas Vilniaus Rotušėje Skaityti toliau

V. Landsbergis. Lenkijos problemos – mūsų problemos (170)

Vytautas Landsbergis | Penki.tv nuotr.

Kremlius dar neišspausdino nei žemėlapių, nei pasų, kuriuose Aliaska būtų žymima kaip iskonno rusų žemė. O Varšuvoje radosi entuziastų apšauti net Maskvą. Jeigu jų būdas ar blūdas laimės, visi moderniosios Lenkijos piliečiai bus auklėjami per pasus, kad kai kurios garsios užsienio šalių vietovės neva buvusios ar vėl būsiančios lenkiškos. Tam tikra Lenkija. Jų tarpe ir istorinė ilgaamžė – skaitau iš mūsų Konstitucijos – Lietuvos sostinė Vilnius.

Lieka kliautis – o aš puoselėju šią viltį, nes turiu ir draugų, ir gražių prisiminimų – kad ne visa lenkų visuomenė yra endekai. Skaityti toliau

E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola savi. Banga po bangos: 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Seime buvo įregistruoti antikonstituciniai įstatymų projektai, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose asmens dokumentuose rašyti ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis.

Šie metai paskelbti lietuvių kalbos metais. Šiai progai pažymėti balandžio mėnesį 70 Seimo narių (19 TS-LKD,  liberalai, Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją (15)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos Respublikos ambasadorius Jaroslavas Čiubinskis (Jaroslaw Czubinski), prisistatydamas darbui Vilniuje, tai buvo 2013 liepą, kalbėjo: „Lietuvos lenkai per jiems atstovaujančią politinę partiją, kurios nariai dirba ir Seime, ir Vyriausybėje, turi visas galias spręsti jiems aktualius klausimus… šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai GERI, užsienio reikalų ministrai [Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) ir Linas Linkevičius] palaiko tiesioginį ryšį, tačiau paprastiems gyventojams reikėtų labiau domėtis kaimynais“. 

Tų pat metų rudenį ambasadorius susitikęs su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu? (36)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – taip prieš aštuonerius metus apžvelgiau Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentą “Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Jame buvo apžvelgta lenkų padėtis trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias.

Ypatingą mano pasidygėjimą tuomet sukėlė Lenkijos ambasados parengta dokumento Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje? (pirmadienio mintys) (video) (14)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius…

O juk yra svarbesnių dalykų…

Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio ministras Linas Linkevičius lankėsi Varšuvoje. Ne, šį kartą jis neatgailavo ir neatsiprašinėjo lenkų už prastus santykius su kaimynine šalimi, kaip jis tai darė 2013 m. vasaryje ar kaip kažkada A.M. Brazauskas virkavo Jeruzalėje. Skaityti toliau

R. Tracevskis. Lietuva savo suvereniteto Lenkijai perduoti neprivalo (17)

Rokas Tracevskis | A. Buckutės nuotr.

Saulius Skvernelis pareiškė, jog sieks, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų labiau kaimyniški. Tai yra gerai. Tik, perkraunant santykius, naujajai Vyriausybei svarbu žinoti, kad Lietuva savo suvereniteto Lenkijai neperdavė ir perduoti neprivalo, t. y. tik Lietuvos politikams, ne Lenkijos, spręsti dėl tokių dalykų kaip įrašai pasuose (Lietuvos pasuose, ne Lenkijos) ir švietimo reikalai (Lietuvoje, ne Lenkijoje). 

Jei kas nors ką nors kažkada kažkokiam lenkui kažkur kažką ne pagal savo kompetenciją privačiai pažadėjo, tai yra tik tų pažadų davėjų problema. Be to, tie Lietuvos žadėtojai savo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais? (59)

Liepos 6 d. Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo valstybės ordinais „Vilnijos“ draugijos narius – daktarą Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. Apdovanojimas – suprantamas ir gal net šiek tiek užtrukęs. Abu šie garbūs patriotai daugybę metų vykdo tautinę veiklą, puoselėja lietuvių kultūrą ir ugdo savimonę. Ypač gausūs jų nuopelnai remiant ir telkiant lietuvius probleminėje Pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse – nuo Seinų iki Gervėčių.

Jau po savaitės nuo apdovanojimų pasirodė prieštaringojo „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio straipsnis, kuriame teigiama, jog šie apdovanojimai skirti už lietuvių Skaityti toliau

L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Varšuva išstumta iš žaidėjų, turinčių įtakos krizės Ukrainoje suvaldymui. Taip mano ne vienas lenkų politikos apžvalgininkas. Rytų Europos klausimų ekspertės Marijos Pšelomiec (Przełomiec) nuomone postūmį tam suteikė triukšmas dėl Lenkijos parlamento spikerio nesuvaldyto liežuvio. Pasak jos, Radoslavas Sikorskis ne tik sumenkino savo kaip buvusio Lenkijos URM ministro reputaciją, užraukė gėdą sau pačiam, bet ir smogė Lenkijos, kaip Ukrainos advokatės Europoje reputacijai. Triukšmas kilo po to, kai R, Sikorskis, duodamas interviu amerikiečių žiniatinkliui „Politico“, prasitarė apie Vladimiro Putino pasiūlymą Lenkijos premjerui „pasidalinti“ Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krymas ir Vilnius (28)

LLRA mitingas 2011 m. | voruta.lt, Z.  Miškinytės nuotr.

Kas yra šaukiantys „Krym naš!“, Vakarai po truputį supranta. Lėčiau, nei galėtų, bet vis dėlto. Kada supras, kas yra šaukiantys „Wilno nasze!“? Juo labiau kad abiem atvejais rėksniai daugmaž tie patys arba tarpusavyje persidengia.

Rusijos imperialistai ligšiol vadovaujasi principu: kur bent kartą įkėlėme koją, ten – mūsų žemė. Politinės provokacijos, ekonominis spaudimas, o pastaruoju metu – jau ir karinė agresija – tik skirtingos priemonės tam pačiam tikslui siekti. Latvijoje ir Estijoje Rusija naudojasi gausiais sovietinių kolonistų sluoksniais, Ukrainoje – dar ir surusėjusiais vietos Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją? (4)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Ne kartą ir ne du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis tvirtino, kad sovietmečiu Lietuvos lenkai gyveno geriau nei dabar. Kitais žodžiais, Rusijos okupacijos ir komunistinės santvarkos metu Lietuvos lenkai buvo laimingesni nei gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje. Taip mąstantį Lietuvos pilietį galėtume laikyti jei ne pamišėliu, tai jau bent visiškai susimaišiusį gyvenimo vertybėse ir tiesiog nekreipti į jį dėmesio.

Tarsi pajutęs, kad visuomenė į jo žodžius jau tikrai nekreipia dėmesio, V. Tomaševskis šia linkme ėmėsi jau ne žodžių, bet darbų. Skaityti toliau

R. Bogdanas. Lenkiškų ambicijų atspindys? (0)

Ramūnas Bogdanas | DELFI, T.Vinicko nuotr.

Nėra nei dviejų vienodų žmonių, nei dviejų vienodų įvykių. Todėl nė vienas palyginimas nėra veidrodinis. Mes lyginame, sugretindami tai, kas panašu, ir iš sulyginimų mokomės: sprendžiame, ar kartoti, numatome pasekmes, įsidėmime bendrystes.

Kai kurie lyginimai iš pirmo žvilgsnio keisti, bet dėl jų esmė nušvinta visai kita briauna. Pingvinas nepanašus į žvirblį, bet jie abu yra paukščiai, o patukęs dirigentas su fraku labai primena pingviną, nors neturi snapo. Krokodilas peri kiaušinius, bet paukščiu netampa. Skaityti toliau

R. Zaveckas. Patriotizmas pagal A. Kubilių (22)

Alkas.lt koliažas

Neseniai pasirodė A.Kubiliaus straipsnis „Apie tikrąjį patriotizmą“. Šis rašinys, be abejonės, skirtas TS-LKD nariams ir jų rėmėjams, įdomus tuo, kad atskleidžia partijoje dabar vyraujančias nuotaikas, ir nors jis ilgas, sudurstytas iš įvairių pasisakymų partiniuose susirinkimuose, bet jo prieštaringi ir dažnai juokingi teiginiai tiesiog prašyte prašosi komentuojami. Kadangi straipsnis ilgas, pakomentuosiu tik pačius ryškiausius „perliukus“.

Tautiškumui visada buvęs abejingu ir ryžtingai „valęs“ savo partiją nuo nacionalistų (pašalinti tautininkų frakcijos pirmininkas ir du jos vicepirmininkai), Skaityti toliau

Č.Iškauskas. „Lenkiškas sindromas“: Marš marš į Rytus… (24)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt nuotr.

Kiekvienos tautos ar valstybės praradimai šimtmečių bėgyje – tai jų gėla, tai jų išbandymas, tai pamokos ateičiai, kuri taip pat negarantuoja, kad didesnės ir agresyvesnės šalys ar sąjungos nemėgins dar labiau sumenkinti Tavo tėvynės ir tautos. Sunku lyginti, ar Lietuva, ar Lenkija, ar Rusija patyrė skaudesnius istorijos smūgius, bet akivaizdu, kad, kuo mažesnė tauta, tuo ji skaudžiau junta netektis ir išgyvena dėl savo išlikimo. Bet šįkart ne apie Lietuvą.

Lenkija – viena didžiausių imperijų tarp Rytų ir Vakarų – ko gero, ir buvo tas visų nutremptas tiltas, per kurį agresorių ordos traukė tai į vieną, tai į kitą pusę. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš? (44)

Vilniaus atgavimas

XX a. I-oje pusėje Lietuva susidūrė su trimis okupacijomis – Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. Iš jų dvi pripažino okupacijos faktą (nors viena jų savo prisipažinimą vėliau paneigė), trečia – ne. Dabartinės Lietuvos politinėje konjunktūroje dvi iš jų pripažįstamos okupantėmis, trečia laikoma strategine partnere. Ironiška, bet būtent ta, kuri įvykdytą okupaciją ligšiol neigia, maža to – jos užsienio reikalų ministerija platina propagandą, jog tikrieji okupantai – lietuviai.

Dėl teisybės reikia pabrėžti faktą, jog Lenkijai pavyko užgrobti tik dalį Lietuvos – nors ir su istorine sostine Vilniumi. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Lyg raudonai baltos kumelės sapnas (11)

Alkas.lt nuotr.

Apie lenkiškas lenteles akims ir smegenims

Ne naujiena, kad pasitaiko ganėtinai keistų (negražu būtų sakyti – kvailų) įstatymų. Pavyzdžiui: JAV  Oklahomos valstijoje šunys, norintys burtis į didesnę nei trijų gaują, privalo gauti raštišką miesto mero sutikimą;  Viskonsino valstijoje vyrui, mylintis su partnere, draudžiama šaudyti pistoletu ar kitu šaunamuoju ginklu; Džordžijoje įstatymas draudžia rišti žirafą prie telefono stulpo arba gatvės šviestuvo. Tokių teisės įdomybių pasitaiko ir kitose šalyse: Tailande įstatymas draudžia išeiti iš namų be kelnaičių, o Prancūzijoje kiaulėms draudžiama duoti Napoleono vardą…

Visai galimas dalykas, kad panašų keistoką įstatymą netrukus turėsime ir Lietuvoje. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Apie amžiną lietuvių ir lenkų tautų meilę… (38)

Tomas Baranauskas

Visokių būna priežasčių masinės meilės proveržiams. Vieną keisčiausių stebėjome paskutinį šių metų vasaros mėnesį. Viskas prasidėjo rugpjūčio 9-ąją, kuomet Poznanės „Lecho“ futbolo komandos sirgalių asociacija „Wiara Lecha“ iškėlė didžiulį plačiai nuskambėjusį plakatą su užrašu „Litewski chamie, klęknij przed polskim panem“ („Lietuvių chame, nusilenk prieš lenkų poną“). Kai kurie lenkai po tokio akibrokšto puolė atsiprašinėti, pasirašydami „Gazeta Wyborcza“ parengtą tekstą. Iš viso po juo iki šiol pasirašė 15 414 žmonių.

Kiti priešingai, pasipiktino šia akcija ir ėmė šaukti „Neatsiprašome!“ Kai kurie tą poziciją ir argumentuoti pabandė, kruopščiai rinkdami „faktelius“ iš pastaraisiais metais antilietuvišką isteriją kursčiusios Lenkijos žiniasklaidos. Skaityti toliau

R. Zaveckas. Ar atsiklaups lietuvių chamai prieš lenkų ponus? (22)

Linkevičius atsiprašo lenkų tautos | Alkas.lt nuotr.

Poznanėje futbolo rungtynėse tarp „Žalgirio“ ir vietos „Lech“ komandų lenkų futbolo sirgaliai iškėlė didžiulį šūkį „Lietuvi chame, klaupkis prieš lenkų poną“. Šūkis buvo didelis, vien jį laikyti turėjo ne mažiau šimto žmonių. Įnešti tokį didelį medžiagos audeklą nepastebimai pro policijos pareigūnus buvo neįmanoma. Juk „Lech“ sirgaliai yra garsūs savo agresyvumu ir kiekvienas įeinantysis yra kruopščiai patikrinamas. Užkirsti kelią šio plakato pasirodymui nebuvo sunku, tuo labiau, kad policija visada seka tokius sirgalius dar prieš rungtynes.

Dabartinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas jaunystėje irgi buvo aistringas futbolo sirgalius, aktyviai organizavęs jų veiklą. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kodėl neklausia žurnalistai? (3)

Linas V.Medelis

Žurnalistikos kokybė smunka mūsų akyse ne tik visuomenei reikšmingos tematikos pasirinkimo, meistriškumo, kalbos kultūros prasme. Žurnalistus į užribį stumia politologai, filosofai, istorikai, menininkai, mokslo specialistai ir praktikai. Žiniasklaidos žmonės, deja, jau senokai stovi už elementarių žurnalistikos etikos ir profesinės priedermės principų. Net tokių, kuriuos būtų galima pavadinti tiesiog paprastu „gatvės“ pilietiškumu ar padorumu. Nepaisant, kad antraštės klausimas gana naivus, pažvelkime į keletą pavyzdžių.

Anądien teko vienos valandos bėgyje internete žvilgterėti į Lenkų rinkimų akcijos atstovų – R.Tamošunienės ir V.Tomaševskio – spaudos konferenciją Seime ir netrukus per LRT televiziją pamatyti bei išklausyti Skaityti toliau

R.Maceikianecas. Grįžtant prie viešo atsiprašymo temos (18)

Linas Linkevičius atsiprašo lenkų tautos | Alkas.lt pav.

Padėkoti už gerus darbus ir atsiprašyti už savo klaidas, be abejo, yra gero tono ženklas ir tam tikro kultūros lygio įrodymas. Tai taikytina ir privatiems asmenims, ir veikėjams, atstovaujantiems valstybėms bei tautoms.

Vis dėlto neseniai ministro Lino Linkevičiaus „viešas atsiprašymas“ sukėlė nepasitenkinimo audrą. Ir ne todėl, kad Lietuvos visuomenė neva nesuprato teigiamos tų žodžių ir gestų reikšmės.

O todėl, kad tam ne tik nebuvo priežasties, o netgi atvirkščiai – Lietuvoje jau daug metų tokio nuoširdaus gesto laukiama iš Lenkijos pusės dėl agresijos akto, kurį Pilsudskio įsakymu įvykdė Želigovskio vadovaujami padaliniai, Skaityti toliau

R.Ozolas. Pažadėsit, kas Lietuvai nepriimtina, – negrįžkite, nes būsite svetimi (20)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt nuotr.

Signataro Romualdo Ozolo kalba mitinge „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ Nepriklausomybės aikštėje

Kodėl mes vis dėlto čia? Kažkada 1988 metais iš Gedimino aikštės išleisdami Maskvon dabar jau žuvusios partijos delegatus sakėm: važiuokit, jeigu labai jau norit, bet atsiminkit – jeigu balsuosit taip, kaip Lietuvai nepriimtina, geriau negrįžkit, nes būsite čia svetimi.

Dabar į pietų slavų kraštą važiuoja mūsų valdžios – jau atkurtos valstybės atstovai. Ir mes vėl turime rinktis ir juos protinti: nepažadėkite, kas Lietuvai nepriimtina, ir negrįžkite čia, nes būsite svetimi. Skaityti toliau

S.Birgelis. Ką pasakytų Albinas Žukauskas? (1)

Lenkų suniokotas A.Žukausko paminklas Punske

Ką pasakytų poetas Albinas Žukauskas, jeigu gyventų? Gal nieko nepasakytų, gal pabaksnotų pirštu sau į smilkinį, kad jo tėvynainiai XXI a. pradžioje savo rankomis uždarinėja paskutines Punsko valsčiaus lietuviškas mokyklas, gal lenkų valdžią koneveiktų? Gal garsusis bubeliokas susimąstytų, kodėl mokyklų lietuvių dėstomąja kalba finansavimas yra toks, kad reikia jas uždaryti, jei jų išlaikymas valstybei yra, žinia, tik lašas jūroje?

Nežinome mes, nežinotų ir jis, ar tai daroma finansiniais, ar politiniais sumetimais, ir kas slypi už šių sprendimų. Žinome tik, kad nukentėtų ir taip jau labai nusilpusi Punsko ir Seinų krašto lietuvių visuomenė. Skaityti toliau

G. Songaila. Lenkijos politika Lietuvoje (politiko komentaras) (audio) (18)

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Pakalbėkime apie Lietuvos ir Lenkijos santykių keblumus, apie tai, kaip kai kas siekia pasinaudoti mūsų valdančiųjų papuvimu ir savigarbos stoka.

Praėjusią savaitę Lietuva ir vėl sulaukė akibrokšto iš Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio: bendrus su Lietuva energetikos ir susisiekimo projektus jis susiejo su lenkiškos asmenvardžių rašybos ir dvikalbių gatvių užrašų įvedimu Lietuvoje. Šį kartą Sikorskis pranoko net ir Putiną – pastarasis, uždarydamas Draugystės naftotiekį remontui šio sprendimo atvirai nesusiejo  su reikalavimais Lietuvai… Skaityti toliau

L. V. Medelis. Beveik rimtai: Kur gyvena tomašiukai? Veseluvkoj! (10)

Linas V.Medelis | asmeninė nuo

Aleliuja! Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas gerokai prieš Velykas paskelbė džiaugsmingą žinią, kad po ketverių metų pertraukos darbą vėl atnaujina tarpparlamentinė Lietuvos–Lenkijos asamblėja. Pagaliau! Džiaugsmas yra beribis į plotį ir ilgas į ilgį.

Dar pernai gegužę mūsų Seimo narių grupė susitikime su Lenkijos seimūnais Belovežo girios lenkiškoje dalyje bandė tartis dėl parlamentinio forumo darbo atnaujinimo, mat lenkai tikriausiai pamiršo, kad tokį renginį organizuoti seniai dera jiems. Tada delegacijos vadovas liberalcentristas Jonas Liesys sakė, kad santykiai nutrūko dėl santykių nutrūkimo ir aukštos įtampos dėl įtemptų problemų, kurių turi Lietuva. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena (21)

Česlovas Iškauskas | A.Didžgalvio, delfi.lt nuotr.

Tiek žmonių, tiek valstybių santykiuose nuo seno egzistuoja sąvoka „ultimatumas“. Ji kilusi iš lot. ultimatum arba ultimus – paskutinis. Žodynai aiškina: ultimatumas – dokumentu arba žodžiu vienos arba kelių valstybių kitai valstybei pareikštas reikalavimas, kuriame grasinama imtis tam tikrų sankcijų arba atitinkamų priemonių, jeigu išsakytas reikalavimas per tam tikrą numatytą laikotarpį bus neįvykdytas.

Šis terminas naudojamas ir kitose gyvenimo srityse, tiesiog norint įvardinti reikalavimą, kuris pateikiamas su grasinimu imtis priemonių. Netgi šnekamojoje kalboje sakoma: žmona vyrui pateikė ultimatumą – negerk, kitaip skirsiuosi… Skaityti toliau

A.Butkevičius: R.Sikorskis prasilenkia su diplomatine kalba (2)

vilniaus-okupacija-sikorskis-lenkaiPremjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakydamas, kad Lietuvos lenkų mažumos klausimas tiesiogiai siejasi su dvišaliais transporto ir energetikos projektais, šiek tiek prasilenkia su diplomatine kalba.

„Jeigu yra tikrai išsakyti tokie teiginiai, šiek tiek yra prasilenkiama su diplomatine kalba“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje teigė premjeras. Skaityti toliau

R.Sikorskis lenkų mažumos klausimus susiejo su energetikos ir transporto projektais (2)

L.Linkevičius ir R.Sikorskis | urm.lt nuotr.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis šiandien, kovo 20 dieną, Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbė, kad Lietuvos lenkų mažumai rūpimų klausimų sprendimas leistų lengviau įgyvendinti dvišalius transporto ir energetikos projektus.

R.Sikorskis taip pat prisiminė, kad šiemet minimos 1863 metų lietuvių ir lenkų sukilimo prieš Rusijos caro valdžią metinės.

Jis priminė, kad Lenkiją ir Lietuvą sieja ant sukilėlių vėliavų pavaizduoti abiejų tautų Skaityti toliau

O. Michailovas. Kodėl rusai Lietuvoje turi šaukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“ (27)

Alkas.lt nuotr.

Vasario 18 d. Rusijos informacinė agentūra REGNUM paskelbė Baltijos šalių specialisto Olego Michalovo rašinį, kuriame reiškiamas susižavėjimas tvirta Lenkijos valdžios laikysena visais būdais priešinantis „lietuviškai nacionalistinei mašinai pasiruošusiai sutraiškyti“  tautinių mažumų mokyklų abiturientus. Rašinio autorius atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos valdžiai nuolaidžiaujant ir nieko šioje srityje nedarant, už ją viską padarė Lenkija. Todėl dabar rusai turi garsiai sušukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“… Skaityti toliau

Lenkijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad LR Seimas „sėkmingai“ perbalsuotu dėl lenkiškos rašybos Lietuvos piliečių pasuose (17)

Sikorskis reikalauja perbalsuoti | Alkas.lt nuotr.

Nekelti nė kojos  į Lietuvą kol Lietuvos Respublikos piliečių pasuose pavardžių nebus leista rašyti lenkiškai prisiekęs Lenkijos Užsieinio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslawas Sikorski) toliau elgiasi arogantiškai.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atvykimą į Lenkiją ir nuolankų atsiprašymą Lenkų tautos už esą gėdingą Seimo elgesį, pavadines tik pradžia R.Sikorskis duodamas interviu Lenkijos valstybiniam radijui pareiškė, kad apie „naują dinamiką“ Vilniaus ir Varšuvos santykiuose bus galima pradėti kalbėti tik tada kai Lietuva įteisins lenkiškus rašmenis savo piliečių pasuose. Skaityti toliau