Prieš 85 metus, 1941 m. birželio 23 d., Lietuvoje prasidėjo Birželio sukilimas prieš sovietų okupacinę valdžią. Lietuva vos prieš metus buvo praradusi nepriklausomybę, pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu šalį sukrėtė masinės represijos: buvo areštuoti, ištremti, kalinami ir žudomi Lietuvos gyventojai – politikai, karininkai, mokytojai, šauliai, visuomeninių organizacijų nariai. Šios patirtys daugeliui Lietuvos žmonių tapo skaudžiu priminimu, kad prarasta laisvė nėra savaime suprantama.
Todėl, prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, dalis visuomenės ryžosi ginklu pademonstruoti, kad Lietuvos valstybingumo idėja tebėra gyva, o sovietų primestas pasakojimas apie „savanorišką“ Lietuvos įstojimą į SSRS neatitiko tikrovės. Sukilimo epicentru tapo Kaunas, kur buvo užimta radijo stotis, perskaitytas valstybės atkūrimo aktas, sugiedotas himnas ir nuskambėjo simbolinė daina „Saulelė raudona“. Ji buvo ženklas pradėti sukilimą.
Birželio 23-iąją Kaune per radiją nuskambėję Leono Prapuolenio žodžiai „Dėmesio, dėmesio! Kalba Kaunas, laisva ir nepriklausoma Lietuva!“ tapo ne tik Sukilimo, bet ir visos tautos vilties simboliu.
Sukilime dalyvavo labai įvairūs žmonės – buvę karininkai ir šauliai, studentai, mokytojai, valstybės tarnautojai, ūkininkų vaikai ir nepriklausomoje Lietuvoje užaugusi jaunoji karta. Nors pagrindinis tikslas – atkurti nepriklausomą valstybę – dėl nacistinės Vokietijos okupacinės politikos liko neįgyvendintas, pats sukilimas paliudijo lietuvių siekį būti savo valstybės šeimininkais ir tapo svarbia Lietuvos laisvės kovų tęstinumo istorijos grandimi.
Birželio 23 d. 11–14 val. Kaune bus paminėtos Birželio sukilimo 85-osioss metinės, prisimintas sukilėlių ryžtas ir pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę. Programa Kaune pridedama.
Išvakarėse, birželio 22 d., 17.30 val., Vytauto Didžiojo karo muziejaus kuriamame Lietuvos laisvės kovų pažinimo centre vyks diskusija „Birželio sukilimas: tarp sovietinės ir nacistinės okupacijų“ (Vilniuje, Totorių g. 9 / Labdarių g. 10 kiemelyje).
Reika minėti ne tiek patį sukilimą, kiek švęsti jo pasiektą rezultatą – sovietų valdžia nuversta – Nepriklausoma valdtybė atkūrta, nesvarbu, kad po poros dienų Lietuvą okupavę naciai jos nepripažino. Taigi Sukilimas turėtų būti ne tik minimas, bet ir švenčiama jo sėkmė – išvyta okupacinė sovietų valdžia, atkurta laisva Lietuvos valstybė. Tai 1923 m. Klaipėdos sukilimo lamėjmo vertės įvykis.