KAZACHSTANAS, 1958 m.
Liepos pradžioje išvažiavome. Prieš tai dar parvažiavau į Platelius. Mamutė nupirko kažkokios tvirtos medžiagos, o pas Budrienę gyvenusi iš Sibiro grįžusi Lotužienė Justina pasiuvo darbines kelnes.
– Šitas ilgai nešiosi, – tarė siuvėja, atiduodama pasiūtas juodas kelnes – rusai šią medžiagą vadino čiortokoža (velnio oda). Ji labai stipri. Ir tikrai – visus tuos tris mėnesius (liepą, rugpjūtį, rugsėjį) kasdien nešiojau prie darbų, atlaikė. Skaityti toliau
Netikėjau, tikrai netikėjau, kad sulauksiu 2020-tųjų metų, kai visus galėsiu sveikinti Lietuvai ir mums istorinės Kovo 11-osios 30-mečio proga. Gražia viltimi tada atrodė ir 30 dienų ir treji metai, kurie ateities kartoms liudytų, kaip mes troškome savo nepriklausomos valstybės. Ir štai ji yra. Geresnė ar blogesnė, bet Lietuvos valstybė yra. Ir tai toks laimėjimas, tokie naujai sutvirtinti pamatai lietuvių tautos ateičiai, kad gal tik dar iš didesnio laiko atstumo jie bus tikrai tinkamai įvertinti. Skaityti toliau
Salantų vidurinė mokykla, 1952-1954 m.
Buvo gražus rugpjūtis. Ypač jo pabaiga. Saulėtos ramios dienos. Ežere jau plaukiojo du burlaiviai – švertbotai „Kastytis“ ir „Jūratė“. Jais plaukiodavo Platelių provizorius Stasys Žukauskas, atvažiuodavo Alsėdžių vaistininkas Leipus arba mokytojas P. Sadauskas. Prie ežero išdygo pirmasis būsimo jachtklubo pastatas – lentinė daržinėlė, kur buvo laikomos burės ir kitokie reikmenys. Sadauskas labiausiai stengdavosi, kad buriuoti išmoktų vaikai ir tam negailėjo laiko. Ne tik Skaityti toliau
MANO MOKSLAI
Platelių pradžios mokykla
Į mokyklą mane nuvedė dar vokiečių laikais, kai Mamutė dar ten dirbo. Turbūt apie 1943 metus. Mažai ką ir atsimenu iš to laiko. Mokykla buvo Salantų gatvėje, medinė, dviejų aukštų, nudažyta geltona spalva. Buvo erdvus kiemas, apsodintas geltonųjų akacijų gyvatvore. Už mokyklos buvo dar ūkinis pastatas ir lauko tualetas. Į tą mokyklą ėjau pavasarį – turbūt tai buvo paruošiamoji grupė, nes tikrieji mokiniai buvo vadinami pirmaskyriais, antraskyriais Skaityti toliau
MŪSŲ ŽIEMOS
Žiemos Plateliuose visai kitokios negu kitur Lietuvoje. Čia jos prasideda anksčiau ir baigiasi vėliau. Be to, čia visada sniego būna žymiai daugiau.
Mūsų žiema prasidėdavo pašalu ir gruodu. Užšaldavo balos ir balutės, mažesnės – baltu traškiu ledu, vadinamuoju sausledžiu, kuris lengvai lūždavo, o balutėje vandens nebūdavo. Žemę ir purvynus sukaustydavo gruodas. Skaityti toliau
MŪSŲ GYVULĖLIAI
Mūsų sodyba buvo kuriama ant pliko lauko. Pirmiausia statė namą, o jo nebaigus, pastatė ir daržinę – ant kalno priešais namą, kokių 50 metrų atstumu. Tvarto nespėjo pastatyti, todėl mūsų gyvulėliai žiemodavo daržinėje. Nebuvo jiems šilta lentiniame plyšiuotame pastate. Sutilpo čia ir šienas, ir javai, ir gyvulėliai. Ketvirtadalį daržinės užimdavo šienas, dar du ketvirtadalius prikraudavome javų: rugių, kviečių, avižų. Daržinė buvo gana aukšta, todėl pakankamai talpi. Čia sutilpdavo visi javai ir ketvirtadalis Skaityti toliau
MANO TĖVAI
Buvau Tėtuko mylimiausias vaikas. Taip man sakydavo kiti – Mamutė, mano sesuo Dangutė, broliai Algis, Kastytis. Gal taip ir buvo, bet ar didesnio dėmesio, ar ko nors išskirtinesnio nejaučiau. Nebent, kad, važiuodamas į kaimus matuoti žemių, mane dažniau pasiimdavo. Buvau ramus, tylus, net, sakyčiau, drovus, nelįsdavau į akis, gal todėl ir imdavo mane, nes tikrai jo darbui netrukdydavau. Rašau tai todėl, kad man, kaip mylimiausiam vaikui, Skaityti toliau
Sausio 22 d,, trečiadienį, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis išvyko į Jeruzalę (Izraelis). Jis ten Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos prašymu atstovaus Lietuvai penktajame pasauliniame žydų genocido (jų vadinamo holokaustu) minėjimo renginyje. Nužudytų žydų pagerbimo iškilmėse, Tautos atminimo institute (Yad Vashem), dalyvaus daugiau kaip 40 valstybių vadovai ir aukščiausi pareigūnai.
„Dalyvavimas Tarptautiniame holokausto forume ir minėjimo iškilmėse yra svarbus mūsų šaliai – Lietuva užima reikšmingą holokausto istorijos dalį. Jausdami atsakomybę turime pripažinti faktų nenuginčijamumą ir tęsti kovą su antisemitizmo blogiu“, – sakė Seimo vadovas. Skaityti toliau
Kovo 15 d. Istorinėje Prezidentūroje buvo pristatyta viena biografinio televizijos laidų ciklo „Traukinys į mirtį“ dalis, skirta paskutiniam 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui brig. gen. Kazimierui Skučui, pažymint 125-ąją jo gimimo sukaktį.
Istorinėje Prezidentūroje pristatytoje ciklo dalyje buvo parodytos unikalios, šiemet iš JAV, kur gyvena jo palikuoniai, atsiųstos K.Skučo jaunystės ir gyvenimo šeimoje nuotraukos, įrašyti jį pažinojusių žmonių prisiminimai, istorikų mintys apie istorinį visai Lietuvai svarbų 1940 m. birželio 14–15 dienos Valstybės gynimo tarybos,
Šių metų mūsų sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl pasuko mūsų gyvenimo kelio akimirką prie Vėlinių dienos slenksčio, išraižyto daugybės prisiminimų gama.
Dažnai mintimis nukeliaujame prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie savo gyvybę paaukojo, kad mes būtume gyvi, kad būtų gyva Lietuva su savo gyvybinga Skaityti toliau
Ne,
Tokų vartų nėra,
Pro kuriuos tik išeit,
O sugrįžt negalėtum!
Net ir tie,
Už kurių nieko nėr,
Už kurių tuštuma,
Skaityti toliau
Spalio 2 d., antradienį, 18.30 val. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks vienas iš projekto „Lietuvos teatro amžius“ renginių – spektaklis „Lietuviškoji Nora“, sukurtas aktorės Monikos Mironaitės (1913–2000) gyvenimo ir kūrybos motyvais. Spektaklio dramaturgė ir režisierė – Birutė Mar, kompozitorius – Antanas Kučinskas, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, choreografė – Sigita Mikalauskaitė, videodailininkas – Karolis Bratkauskas. Spektaklyje vaidina Vytautas Anužis, Mindaugas Capas, Aleksas Kazanavičius, Birutė Mar.
„Lietuviškoji Nora eina iš kartos į kartą. Gal ją vėl kas vaidins (lietuviškai!) už dvidešimties metų… Tegul ji vis tobulėja,“ – Monika Mironaitė rašė Rūtai Staliliūnaitei. Skaityti toliau
Šiauliuose gimdyvėms pagimdyti „padeda“ policija, jos turi kvėpuoti rūkančių gydytojų tabako dūmais. Ar tai mamai ir vaikui palanki ligoninė?
Po truputį atsigauna mano dvasia nuo patirtų įspūdžių Šiaulių Moters ir Vaiko klinikoje, bet juos pažadino naujos dramatiškos istorijos, kai gimdyvėms talkina ne tik rūkantys gydytojai, bet ir policija. Gimdymo terminas jau buvo praėjęs prieš 4 dienas. Tad prasidėję stiprūs sąrėmiai nenustebino – labai jų laukiau, tiksliau, labai laukiau susitikimo su vaikučiu. Skaityti toliau
Šių metų liepos 20 d., „Misijos Sibiras“ dalyviai nuvyko į Kazachstaną. Nors su XX a. viduryje sovietų sistemos vykdytais trėmimais pirmiausia siejamas Sibiras, Kazachstanas taip pat labai svarbi šių įvykių atminimo vieta.
Kalinių gabenimas vagonuose, sunkumai lageriuose, tardymai ir menka viltis giliai įsirėžę į ten buvusiųjų sąmonę. Skaityti toliau
Netyčia aptikau kraštotyrininko Juozo Petrulio pasakojimą apie sakų, t. y. pušies, eglės dervos panaudojimo būdą: „Gruzdiečiuose – troboje, klojimuose, be balanos, žibintasi eglių bei pušų sakais, šią žibinimosi „priemonę“ neleidžiant užgęsti deginant specialiai klojimo bei kurio kito trobesio kertėj pamūrytame pečiuke, kurstiniuku vadinamu. Dargaičių k-mo (Gruzdžių valsč.) ūkininkai – senukai apie tą žibinimosi priemonę, kiek pastarieji atsimeną iš savo tėvų, papasakoja kai kurias smulkmenas. „Sakų rudenio ir žiemos reikalams – iš anksto Skaityti toliau
Kartais žiemiškai šalvenant ima ir atplaukia artėjančio stebuklingojo kalėdinio laiko nuojauta. Atrodo, lyg tik ten už snieguoto šalto metų užbaigų horizonto galėtų tūnoti šilta ir jauki neišsipildžiusių svajonių fėja… Žinoma, nenusakomo Kalėdų stebuklo laukimo pojūtis ryškiausias vaikystėje. Dabar, kai aš jau nebesvajoju, o būtent tam skirtą laiką užpildau prisiminimais, imu ir pasvarstau, dėl ko gi taip anuomet laukta Kūčių?
Nepatikėsite, bet ankstyvoje vaikystėje ant mano šeimos Kūčių stalo niekada nebuvo dvylikos patiekalų. Ką ten dvylikos – penkis geriausiu atveju surinkdavom. Motulė būtinai Skaityti toliau
Spalio 5 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2) M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas kviečia pamatyti Česlovo Stonio kompoziciją „Amžinai, amžinai neramus“ (Paulius Širvys – eilėse, dainose, prisiminimuose).
Su šia programa tautiečius fondas supažindino jau aštuoniolika kartų: Paberžėje (Kėdainių rajone), Plateliuose (Plungės rajone), M. K. Čiurlionio namuose ir M. Mažvydo bibliotekoje (Vilniuje), Švėkšnoje ir Kintuose (Šilutės rajone), Nidoje, Rietave, Paežeriuose (Vilkaviškio rajone), Baisogalos dvare (Radviliškio rajone), Bistrampolio dvare (Panevėžio rajone), Skaityti toliau
Lapkričio 30 d., trečiadienį, 16 val. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) vyks Baltarusijos jaunosios kartos fotomenininko Maksimo Saryčevo (Maxim Saryčev) parodos-projekto „Pavogtos dienos“ („Stolen Days“) atidarymas.
Projektas „Pavogtos dienos“ – tai pasakojimas apie tai, ko neteko su autoritariniu režimu kovojantys žmonės, atsidūrę kalėjime. Daugiausia dėmesio skiriama įvairių Baltarusijos politinių ir socialinių judėjimų atstovams: nacionalistams, anarchistams, ekologams, socialiniams aktyvistams.
Šiuos žmones sieja tai, kad A. Lukašenkos režimas kiekviename jų išvydo pavojų – jėgą, kurią reikėjo nuslopinti. Šiems žmonėms tapus politiniais kaliniais, jų įprastas gyvenimas, mylimi žmonės ir draugai, planai, kasdienės smulkmenos, Skaityti toliau
Vasario 12 d., penktadienį, 11 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos parengta paroda „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“.
Dešimtyje parodos stendų pasakojama apie poeto gyvenimą ir kūrybą, profesinę, akademinę ir visuomeninę veiklą, ryšius su gimtojo Prienų krašto žmonėmis.
Parodoje eksponuojamos fotografijos iš asmeninių poeto dukrų Jurgos ir Ramunės, klasės Skaityti toliau
Lietuvos knygų leidėjai džiaugiasi pasikeitusiais skaitytojų įpročiais ir jau kuris laikas stebi naujas tendencijas – populiariausios, perkamiausios ir kultinėmis tampančios knygos vis dažniau yra parašytos lietuvių autorių. Tą patvirtina ir kasmet gausiai į susitikimus bei naujų knygų pristatymus Vilniaus knygų mugėje besirenkantys lankytojai. Anot leidėjų, nauja tendencija – ir visuomenės brandos požymis, ir leidyklų vadybinių pastangų rezultatas.
Leidyklos: gyvename aukso laikais Skaityti toliau
Rugpjūčio 22 dieną, Baltijos kelio 25-jųjų metinių minėjimo išvakarėse, LCC tarptautinis universitetas pakvies klaipėdiečius į šiai sukakčiai skirtos fotografijų parodos atidarymą.
Parodos autorius, LCC vizualinės komunikacijos dėstytojas dr. Džeris Holsoplas (Jerry Holsopple), savo darbuose įamžino ne tik Baltijos kelio dalyvių portretus, bet ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vietoves praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo dienos, kai du milijonai žmonių taikiu protestu pasisakė už laisvę. Skaityti toliau
Leidykla „Mintis“ išleido korėjiečių Ji Munjol (Yi Munyol) knygą „Lietuvaitė“. Šiame romane rašoma apie miuziklų kūrėją – muzikos redaktorę, kurios tėvas yra korėjietis, o mama – lietuvė. Romane atsiskleidžia maištinga meniška siela, XXI a. herojės tapatybės ir meilės paieškos, melancholiškas būdas ir klajoklė dvasia, skatinanti įveikti kraujo ryšius bei prisirišimą prie gimtinės ir nesiliauti sekti savąjį pašaukimą. Skaityti toliau
Kovo 27 d., ketvirtadienį, 16 val. Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje Panevėžyje (Respublikos g. 17) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidinio – Rimvydo Racėno knygos „Į mielą šalį Lietuvą“ – pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius Rimvydas Racėnas, bus rodomos dokumentinio filmo „Išgelbėti ateitį“ ištraukos, dalijamasi prisiminimais.
Buvusio tremtinio, ekspedicijų į tremties vietas ir paminklų statymo organizatoriaus, penkių knygų ir daugiau nei penkiasdešimties publikacijų tremties tema autoriaus Rimvydo Racėno naujoje knygoje pateikiamos tremtinių bėglių ir našlaičių pargabenimo į Lietuvą istorijos. Skaityti toliau
Vasario 6 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimo centre, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F) vyks Rimvydo Racėno knygos „Į mielą šalį Lietuvą“ pristatymas. Jame dalyvaus knygos autorius, bus rodomos dokumentinio filmo „Išgelbėti ateitį“ ištraukos, dalijamasi prisiminimais, koncertuos Genocido aukų muziejaus darbuotojos.
Knygos autorius R. Racėnas – buvęs tremtinys, ekspedicijų į tremties vietas ir paminklų statymo organizatorius, Skaityti toliau
2013 m. spalio 14 d., Kaune, Karininkų ramovėje, su Seimo nariu, Kovo 11-osios akto signataru, Algirdu Patacku pokalbį tęsia Alkas.lt vyr. redaktorius, etnologas Jonas Vaiškūnas.
Gilindamiesi į A.Patacko gyvenimo kelią atvedusį jį prie lietuvių tautinės kultūros vertės supratimų, prie savo Tautos baltiškosios kultūros šakninių esmių, šioje, paskutinėje pokalbio dalyje, bandome tas esmes apčiuopti, įvardinti jas…
*** Skaityti toliau
Kas jums primena Baltijos kelią ir 1989-uosius? Gal turite trispalvę, Sąjūdžio ženkliuką, žemėlapį, mašinėle spausdintą kvietimą, troleibuso talonėlį, nešiojamąjį radijo aparatą, sudžiovintą gėlytę, dienoraščio įrašą, tautinę juostelę ar žaisliuką, kurį laikėte rankose tą atmintiną dieną? O gal nuotraukų, kuriose stovite susikabinę rankomis Baltijos kelyje arba užstrigę pirmoje Lietuvoje automobilių grūstyje? Visi šie suvenyrai yra svarbūs dokumentai, padedantys įamžinti unikalų istorinį įvykį, kurio dalyviai tuo metu buvome. Nes tai mes kūrėme istoriją. Skaityti toliau
…Sėdžiu Barštinės pakrantėje ant didžiulio apsamanojusio akmens ir žiūriu į rūką, atšliaužiantį iš raisto. Su tuo rūku atplaukia per šešiasdešimt metų nutolusi vaikystė, pakvimpa pradalgėse džiūstantis šienas, išgirstu plakant dalgį… Klausausi gerai pažįstamų ir suprantamų garsų, o galvoje kirba Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „O tėviške…“ Visada, kai tik prisimenu gimtąjį Nemaitonių kaimą, prigludusį prie Švenčiaus ežero, atmintin pasibeldžia tos mielos eilutės. Vaikštau cementuotais sodo takeliais ir šnabždu: Skaityti toliau
Balandžio 2 d., antradienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose vyksiantis tradicinis dzūkų vakaras pašvęstas Veisiejų krašto švietimo ir kultūros istorijai.
Vakaro metu bus pristatyta neseniai išleista knyga „Veisiejų krašto švietimas ir kultūra 1526-1944“, kurią parengė žymūs šio krašto pedagogai, kraštotyrininkai Joana Vaikšnoraitė ir Albinas Jarmala. Knygoje pasakojama apie švietimo ir kultūros raidą Veisiejuose, buvusias mokyklas, kultūros židinius, čia dirbusius žmones, mokyklų mokinius. Tai – lyg mažoji Veisiejų krašto enciklopedija, talpinanti ne tik platesnius aprašymus, bet ir atskiras biografijas, paįvairinant autentiškais prisiminimais.
Pasak knygos rengėjų, „šios knygos tikslas (…) supažindinti su Veisiejų krašto kultūros, mokyklos istorija iki 1944-ųjų metų, kuomet, įkūrus progimnaziją, prasidėjo naujas ir šias dienas apimantis švietimo ir kultūros raidos tarpsnis Veisiejuose“. Skaityti toliau
Kovo 18 d. (pirmadienį) 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks knygos „Algimantas Masiulis: siela po teutonų riterio šarvais“ pristatymas.
Renginyje dalyvaus knygos autorė, teatrologė Elvyra Markevičiūtė; mokslų daktarė, docentė, teatrologė Jūratė Grigaitienė; aktorė Virginija Kochanskytė. Vakarą ves režisierius Gytis Padegimas.
Informatyvų, spalvingos asmenybės kūrybą ir gyvenimą įamžinantį tomą sudarė teatrologė Elvyra Markevičiūtė. Skaityti toliau
