Trečiadienis, 6 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (III dalis)

Zita Bartusevičiūtė, www.punskas.pl
2022 03 05 08:00
0
Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (II)

Bartoševičių giminės nuotrauka po 1920 m. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: Jadvyga Bartoševičiūte-Marčiukaitienė, Ana Albanti-Bartoševičienė, Leonora Bartoševičiūtė-Beinaravičienė, antroje eilėje iš kairės: Adomas Dominykas Bartoševičius, Juozas Beinaravičius, Jonas Marčiukaitis | Z. Bartusevičiūtės archyvo nuotr.

Apie prosenelius, senelius, tėvus, seseris, brolius, kitus gimines ir pažįstamus

Jau po karo, po tėvelio mirties, pas mus buvo atvažiavęs giminaitis iš Lenkijos su dviem poniomis. Tiksliai dabar nebeprisimenu, kas toks jis buvo.

Manau, jog tai galėjo būti senelio Vaclovo sesers Valerijos kuris iš sūnų, didelė tikimybė, kad tai dailininkas Adomas Mendziblockis, nes svečias labai domėjosi mūsų namuose dar buvusiais meno kūriniais. Kadangi padėtis pokario metais buvo labai nerami, tai su Lenkijoje gyvenusiais giminėmis ryšys nutrūko.

Adomas Mendziblockis | Vikipedijos nuotr.

Nuo senelio Vaclovo laikų mūsų šeima bendravo su kaimynais Moravskiais, Bielskiu, po to iš Bielskio perpirkusiais dvarą Rutkauskais.

Kartais apsilankydavome pas Rutkauskus – jie buvo brolis ir sesuo, taip ir nesukūrę savo šeimų. Simonas Rutkauskas buvo mano brolio Adomo krikšto tėvas, bet Adomas buvo ir Marijos Rutkauskaitės labai laukiamas svečias, taip pat ir aš, jauniausioji šeimos atžala.

Rutkauskų likimas susiklostė tragiškai. Pokario metais juos jau gana pagyvenusius sovietų valdžia nusprendė ištremti.

Simoną išvežė sergantį plaučių uždegimu, jis mirė traukinyje ir kažkurioje Rusijos vietoje jo kūnas paprasčiausiai buvo išmestas. Marija Rutkauskaitė tremties vietą pasiekė, bet netrukus mirė ir ilsisi tremtinių kapinėse toli nuo tėvynės.

Nuo XIX amžiaus pirmos pusės, kai tik mano prosenelis įsikūrė Panemunio dvare, mūsų giminė bendravo ir su prekybininkais žydais, nes užaugintą žemės ūkio gamybą reikėjo parduoti ir įsigyti ūkiui reikalingų daiktų.

Perėmęs iš senelio Vaclovo dvarą į savo rankas, mano tėvas Adomas Dominykas tęsė tuos senus prekybos ir bendravimo papročius.

Mama pasakojo, kad prieš karą buvo daugiausiai iš žydų tautybės prekybininkų bendraujama su Prienuose gyvenusiu Boruku, turėjusiu parduotuvę „Artojas“.

Kai 1941 metais mano tėtis sužinojo, kad Prienuose laikomi suimti žydai, bandė drauge su mama nuvežti jiems maisto.

Juk nemažai tų žmonių pažinojo, buvo su jais bendravęs, vertino juos už darbštumą ir kultūringumą. Vis dėlto perduoti maisto uždarytiesiems tėveliui nebuvo leista, ta tema namuose buvo kalbama ir labai skaudžių dalykų.

Mama pasakojo, kad su tėčiu jie buvo nusprendę priglausti savo namuose pažįstamų žydų dukrą, bet, deja, to nepavyko padaryti.

Visi mūsų šeimos nariai ar žmonės, su kuriais mes bendravome, piktinosi dėl žydų žudynių, negerbė tų, kurie susigundė įsijungti į tą juodą darbą karo metais.

Nemajūnų bažnyčia | rengėjų nuotr.

Tėvo seserys Jadvyga Bartoševičiūtė-Marčiukaitienė ir Leonora Bartoševičiūtė-Beinaravičienė ištekėjusios gyveno netoli mūsų namų. Jų šeimos ūkininkavo ant senelio Vaclovo Bartoševičiaus joms paskirtos žemės.

Jadvyga, tėvelio sesuo, ištekėjo už mano mamos brolio Jono. Ir mano tėvų, ir Marčiukaičių vestuvės vyko tą pačią dieną.

Pagal senovinį paprotį bajorų vestuvių užsakai bažnyčiose nebūdavo skelbiami visai parapijai pagal vyskupo indultą – leidimą padaryti išimtį bažnyčios kanonų teisėje.

Mano tėvus ir Marčiukaičius sutuokė vyskupas Nemajūnų bažnyčioje labai iškilmingai, dalyvaujant daugybei svečių ir į pamaldas susirinkusių parapijiečių.

Abi poros gyveno gana laimingai, kol neprasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir Lietuva buvo nepriklausoma. 1938–1940 m. Jonas Marčiukaitis buvo Birštono valsčiaus viršaitis.

Jadvygos ir Jono Marčiukaičių šeimoje užaugo 12 vaikų. Tai: Marija, Aldona, Vladas, Vaclovas, Antanas, Jadvyga, Stasys, Vincas, Janina, Vytautas, Zita, Ona.

Aš daugiausiai bendravau su Aldona, Vaclovu, Vytautu. Nelaimės Marčiukaičių šeimą užgriuvo dar nesibaigus karui.

Į sovietinę kariuomenę 1944 metais buvo paimtas jų sūnus Antanas, kuris netrukus buvo nukautas. Jadvyga Bartoševičiūtė-Marčiukaitienė mirė 1946 metais. Sūnus Vaclovas žuvo 1947 metais.

Vytautas Marčiukaitis-Gediminas tapo partizanu 1948 metais ir netrukus žuvo su bendražygiu Vladu Kymantu-Giriniu, Bijūnu Punioje, užklupti MVD bei stribų.

Pastatas, kuriame jie slėpėsi, buvo apšaudytas padegamosiomis kulkomis. Apdegę žuvusiųjų kūnai buvo numesti gatvėje prie stribų būstinės.

Giminaitis Kostas Lėckas pranešė Vytauto Marčiukaičio tėvui, kad sūnus žuvęs guli ant gatvės. Buvo papirktas naktį su stribais budėjęs milicininkas Klimas, parūpinta vaišių.

Kol stribų būstinėje buvo geriama, abiejų partizanų kūnus sėkmingai pasisekė išgabenti ir palaidoti. Jų palaikai ilsisi viename karste Nemajūnų kapinėse Marčiukaičių kapavietėje.

Po sūnaus Vytauto žūties Jonas Marčiukaitis ėmė slapstytis, nes sovietams užkliuvo kaip prieškariu kurį laiką buvęs Birštono valsčiaus viršaitis.

Kiek pasislapstęs prie Šilavoto, jis buvo suimtas ir įkalintas Šilutėje. Tais pačiais metais į tremtį buvo išvežti septyni jo vaikai.

Trys jo dukros: Jadvyga, Janina ir Zita, sukūrusios mišrias šeimas tremtyje, į Lietuvą gyventi negrįžo, tik kelis kartus buvo atvykusios aplankyti artimųjų.

Marija, Aldona, Vladas ir Vincas, kai tik buvo galima, iš tremties grįžo gyventi į Lietuvą. Jadvyga Bartoševičiūtė-Marčiukaitienė ir Jonas Marčiukaitis palaidoti Nemajūnų kapinėse.

Leonora ir Juozas Beinaravičiai susilaukė keturių vaikų: Jono (g. 1927), Juozo (g. 1928), Onos (g. 1930) ir Jadvygos (g. 1934).

Leonorą tekėti už neturtingo Juozo Beinaravičiaus paskatino motina, nes imponavo jo manieros, buvo tarnavęs caro laikais husarų pulke.

Juozui Beinaravičiui labai patikusi Leonora, kad net piršlio primokytas, ryžosi parodyti ne savo namus, o turtingesnio giminaičio, kai atvažiavo jaunosios giminės apsižvalgyti prieš vestuves.

Žmoną ir vaikus J. Beinaravičius labai mylėjo ir dėl jų labai stengėsi visą gyvenimą. Kai vedęs turtingą nuotaką prasigyveno, su vargšais vengė bendrauti, net jeigu tai buvo ir giminės.

Eiliniai aplinkinių kaimų žmonės sutikę mano tėvą Adomą Dominyką visada nukeldavo kepurę sveikindamiesi, bet sutikę J. Beinaravičių, jo taip nepagerbdavo.

Mano tėvui Adomui irgi nepatiko svainio pasipūtimas, šykštumas bendraujant su vargingesniais. Mirė Juozas Beinaravičius maždaug 1944 m. – tiesiog jį rado negyvą po naktigonės laukuose.

Tetai Leonorai likus našle buvo nelengva vienai tvarkyti ūkį, todėl po vyro mirties į jos namus atsikėlė gyventi motina, kuri teišgyveno pas dukterį maždaug dvejus metus.

Senelė Ana mirė 1946 metų pradžioje. 1947 m. Leonorą Beinaravičienę areštavo už tai, kad neatidavė nustatyto kiekio pyliavų.

Kai ją nuteisė ir išsiuntė į lagerį Rusijoje, sūnūs Jonas ir Juozas, jau ir anksčiau bendravę su partizanais, pasitraukė į mišką.

Jie dažnai lankydavosi pas savo senelę Beinaravičienę, tėvo motiną, kuri gyveno Miroslave nedideliame namelyje. Senoji Beinaravičienė padėjo ne tik savo anūkams – pas ją užsukdavo ir kiti partizanai.

Leonorą Beinaravičienę iš lagerio paleido po pusantrų metų, nes turėjo nepilnamečių vaikų. Grįžusi mano teta jau neberado gyvo savo jaunesnio sūnaus Juozo, išvežta į lagerį buvo ir jos dukra Ona.

Vyresnysis sūnus Jonas žuvo jau mamai sugrįžus. Jos didžiausia laimė buvo, kai sulaukė iš lagerio paleistos dukters Onutės, kuri labai mylėjo ir senatvėje prižiūrėjo gimtuosiuose namuose likusią vieną gyventi mamą.

Keletą metų prieš mirtį Leonora Beinaravičienė savo namuose išgyveno baisų įvykį – apie 1957 metus buvo apšaudyti jos namai, o pati vos spėjo pasislėpti už krosnies.

Kaltininkas nebuvo surastas, o teta netrukus susirgo vėžiu. Leonora Bartoševičiūtė-Beinaravičienė mirė apie 1960 metus, palaidota Nemajūnų kapinėse.

Mano pusbroliai, Leonoros Bartoševičiūtės-Beinaravičienės sūnūs, Jonas ir Juozas draugavo su mano broliais, nes buvo panašaus amžiaus, o ir gyvenome netoliese vieni nuo kitų.

Vyresnėlis Jonas buvo ramesnis, labiau viską apgalvojantis, daugiau išsilavinęs, mokęsis Prienų „Žiburio“ gimnazijoje.

Jaunesnysis Juozas smarkesnis, norintis nenusileisti broliui. Jų tėvas jaunystėje tarnavo caro kariuomenėje, husarų pulke, ir augindamas sūnus, perdavė jiems turėtas karybos žinias – išmokė gerai jodinėti žirgais, valdyti arklius, šaudyti.

Abu broliai buvo antrame būryje Margio grupėje, Dzūkų rinktinėje. Juozas Beinaravičius-Gintaras žuvo 1949 m. kovo 8 dieną. Vyresnysis sūnus Jonas Beinaravičius-Vėjas buvo nukautas 1952 m. balandžio 4-ąją.

Pokariu partizanų Jono Beinaravičiaus-Vėjo ir Juozo Beinaravičiaus-Gintaro sesuo Ona Beinaravičiūtė (sulietuvinta pavardė galėjo būti Beinaraitė) draugavo su partizanu Pranu Sadausku-Perkūnu ir buvo jo ryšininkė.

Kartą Pranas davė Onutei partizaniškų dainų sąsiuvinį. Tą rinkinėlį Onutė parodė kaimynystėje gyvenusiam gimnazistui Mikui Juškevičiui ir leido parsinešti namo.

Mikas ne tik namo tą sąsiuvinį nusinešė, bet ir į mokyklą. Kažkas pranešė saugumiečiams, ir vaikinukas buvo suimtas.

Tardomas jis buvo labai žiauriai, pasakė, kad sąsiuvinį gavęs iš Onos Beinaravičiūtės, o ji gavusi iš Prano Sadausko-Perkūno. Pasipylė areštai.

Pusseserė Onutė buvo suimta, po tardymų nuteista 10 metų, pateko į lagerį Urale. Į lagerį pateko ir Mikas Juškevičius, o likę jo šeimos nariai buvo ištremti.

Juškevičių tėvas ir motina mirė tremtyje. Mikas išėjęs iš lagerio nesiryžo grįžti į Lietuvą. Tik jo brolis Vincas Juškevičius grįžo į tėvynę, bet tėviškėje, Nečiūnų kaime, gyventi jam buvo per daug skaudu ir jis įsikūrė kitur.

Kartu su čia išvardytais asmenimis nukentėjo ir visai niekuo dėti neturtingi kaimynai. Kai pirmą kartą atvažiavę ištremti Juškevičių šeimos jų nerado namuose, išvežė Vajanauskų šeimą. Taip buvo įvykdytas „planas“, skaičiai popieriuose atitiko numatytus.

Grįžusi iš lagerio Ona Beinaravičiūtė ištekėjo ir tapo Vitkunskiene, susilaukė dviejų dukterų. Jos jaunesnioji sesuo Jadvyga Beinaravičiūtė-Karalienė-Baranauskienė susilaukė dukters ir sūnaus.

Užrašė Rita Pauliukaitienė ir Rimantė Pauliukaitytė

(Bus daugiau)

I dalis čia.

II dalis čia.

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2014/01/punskas-logo-200-e1388608473714.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (I)
  2. Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (II)
  3. J. Survilaitė. Pokario tremčių prisiminimai
  4. Sausio 13-osios įvykių liudininkas, VDU prof. R. Daugelavičius: Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla
  5. E. Gečaitė. Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija
  6. Kai esame palikti likimo valiai
  7. A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją?
  8. V. Valiušaitis. Maloniai nustebino naujausias J. Urbšio atsiminimų leidimas
  9. V. Bagdonas ir E. Esenvaldas apie Sausio 13-osios įvykius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pasirodžius žaliam vandeniu – skambutis šilumininkams

Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

2022 07 06
Ar Prezidentas vetuos nekonstitucines motinystės išmokų pataisas?

M. Puidokas. Ar Prezidentas vetuos nekonstitucines motinystės išmokų pataisas?

2022 07 06
Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

2022 07 06
Čikagos lituanistinė mokykla švenčia 25-metį (video)

Stiprinama parama lituanistinėms mokykloms

2022 07 06
Kaunas kviečia Liepos 6-ąją švęsti kartu

Kaunas kviečia Liepos 6-ąją švęsti kartu

2022 07 06
Troleibusas | vilniu.lt nuotr.

Į renginius sostinėje viešasis transportas veš nemokamai

2022 07 06
Rusijos invazija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00

2022 07 05
Mirė tautodailininkas, sąjūdininkas Dionyzas Varkalis

Mirė tautodailininkas, sąjūdininkas Dionyzas Varkalis

2022 07 05
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, profesorius Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis

2022 07 05
Viešasis valdymas | 123RF.com nuotr.

A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis

2022 07 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasirodžius žaliam vandeniu – skambutis šilumininkams
Lietuvoje

Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

2022 07 06
Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai
Lietuvoje

Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai

2022 07 06
Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai
Įvairenybės

Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

2022 07 06
Čikagos lituanistinė mokykla švenčia 25-metį (video)
Lietuvoje

Stiprinama parama lituanistinėms mokykloms

2022 07 06
Kaunas kviečia Liepos 6-ąją švęsti kartu
Įvairenybės

Kaunas kviečia Liepos 6-ąją švęsti kartu

2022 07 06
Troleibusas | vilniu.lt nuotr.
Įvairenybės

Į renginius sostinėje viešasis transportas veš nemokamai

2022 07 06
Valstybės dienos turinį kuriame patys
Šventės

Valstybės dienos turinį kuriame patys

2022 07 06
Rusijos invazija | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00

2022 07 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Goga apie V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis
  • nuomonė apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Cha-cha apie V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis
  • Gallinago gallinago apie M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • M. Puidokas. Ar Prezidentas vetuos nekonstitucines motinystės išmokų pataisas?
  • Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai
  • Romo Kalantos mokytoja: Jo poelgiui nepritariau…

Skaitomiausi straipsniai

  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1057; komentarų: 13
  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 997; komentarų: 2
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 791; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 680; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 577; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 563; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

by Ditė Česėkaitė
2022 07 06
0
Pasirodžius žaliam vandeniu – skambutis šilumininkams

Liepos mėnesį Kauno miesto, rajono ir Jurbarko gyventojai, besinaudojantys bendrovės „Kauno energija“ tiekiamos šilumos paslaugomis, už suvartotą šilumos kiekį mokės...

Skaityti toliau

M. Puidokas. Ar Prezidentas vetuos nekonstitucines motinystės išmokų pataisas?

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 06
0
Ar Prezidentas vetuos nekonstitucines motinystės išmokų pataisas?

Seimas siunčia svarbų signalą - Lietuvai nereikia gimstančių vaikų ir jaunų šeimų?! Tik tokią išvadą galima daryti po balsavimo Seime,...

Skaityti toliau

Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

by Ditė Česėkaitė
2022 07 06
0
Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje kaip niekad išpopuliarėjo įvairūs kepsninių patiekalai, tačiau jais lietuviai mėgavosi ir prieš šimtus metų. Minint Lietuvos karaliaus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Goga apie V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis
  • nuomonė apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Cha-cha apie V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis
  • Gallinago gallinago apie M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?
  • Cha-cha apie V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis

Kitas straipsnis
Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas saugomuose miškuose ir parkuose

Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas saugomuose miškuose ir parkuose

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai