Jau dveji metai, kaip Panevėžio piliečių iniciatyvinė grupė „Išsaugoti „Garsą“, palaikoma tūkstančių piliečių, priešinasi Panevėžio kino teatro „Garsas“ nugriovimui. Vietoje jo vis dar ketinama statyti betoninį monstrą Panevėžio miesto istorinėje dalyje Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC).
Panevėžio valdžia, vadovaujama korupcija įtariamo ir teisiamo mero Ryčio Mykolo Račkausko, nesiliauja ieškojusi išeičių ir Skaityti toliau
Spalio 17 d., šeštadienį po atkūrimo atidarytas Palangos kurhauzas.
„Šiandien matome Palangos kurhauzą atkurtą, restauruotą ir netrukus galėsiantį priimti dar daugiau svečių, atlikėjų, žiūrovų. Kurhauzas – ne tik Palangos, bet ir visų mūsų tapatybės dalis, grafų Tiškevičių istorinis palikimas, erdvė, kur ilgus metus šalia pramogos skleidėsi ir intelektualų diskusijos, kūryba“, – atidarymo renginyje kalbėjo kultūros Mindaugas Kvietkauskas. Jis padėkojo Palangos miesto savivaldybei, kuri kartu su Kultūros ministerija ir Kultūros infrastruktūros centru rado sprendimus šiam svarbiam kultūros paveldo objektui atstatyti.
Rugsėjo 11 d., penktadienį, 9 val. Seimo Kultūros komitetas kartu su asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengia forumą „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą (II)“. Renginys vyks Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmai).
Forume paveldo išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldos institucijų atstovai pristatys savo požiūrius į svarbiausias, jų vertinimu, Skaityti toliau
Dešiniajame Neries krante vykdomus krantinės rekonstrukcijos darbus prie Karaliaus Mindaugo tilto kuriam laikui tenka sustabdyti. Ardant seną pandusą čia rastas mūras – beveik neabejojama, kad tai maždaug 1830 m. datuojamo pastato, carinės tvirtovės, pamatai.
Atlikus papildomus tyrimus, visa informacija bus pateikta vertinti Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, o vėliau, atsižvelgus į jos rekomendacijas, krantinės atnaujinimą suplanavę savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistai ieškos tinkamiausio sprendimo pasikeitusiomis aplinkybėmis.
„Ne viskas pavyko, tačiau pats požiūris, kad moderni Lietuvos valstybė turi remtis laisvu žmogumi, laisva asmenybe, o tą laisvą asmenybę turi ugdyti atnaujinta mokykla, buvo ir lieka labai svarbus“, – sako Darius Kuolys, pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras. Pokalbis su D. Kuoliu – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Nesusitaikę“, skirtos šalies Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui, dalis. Paroda pratęsiama iki lapkričio 15 d.
– Papasakokite, kaip tapote pirmosios Vyriausybės kultūros ir švietimo ministru. Skaityti toliau
Europa Nostra yra viena svarbiausių žemyno nevyriausybinių kultūros paveldo organizacijų. Ji kiekvienais metais skiria prestižinius apdovanojimus už iškiliausius pasiekimus kultūros paveldo apsaugos srityje. Lietuvoje šių apdovanojimų nauda vis dar nėra pakankamai įvertinta. Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) ragina paveldo valdytojus, žinovus, architektus, restauratorius, mokslininkus, muziejus, viešas ir privačias institucijas, vietos bendruomenes ir savanorius teikti paraiškas ir garsinti savo pasiekimus Skaityti toliau
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija (SLTPĮK) kviečia Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotus juridinius asmenis teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo. Šiais metais dėl įvesto karantino pavėlintas Komisijos sprendimo dėl projektų finansavimo laikas. Paraiškų bus laukiama iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos posėdis dėl dalinio projektų finansavimo planuojamas rugpjūčio mėnesį. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene viešėjo Kaune, būsimojoje 2022 metų Europos kultūros sostinėje.
Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje valstybės vadovą pasitiko Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Išreiškę pagarbą prie paminklo Nežinomam kariui, Prezidentas su meru tęsė pokalbį žengdami atsinaujinusia Laisvės alėja. Šalies vadovas ypač domėjosi Kauno miesto kultūrinėmis aktualijomis, pasidžiaugė, kad Kaunas rodo gerą pavyzdį, savo paveldotvarkos programoje kasmet skirdamas beveik milijoną eurų. Kita vertus, stebėjosi, kaip mieste, Skaityti toliau
Kasmet gegužės 18-ąją visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė muziejų diena šiais metais bus pažymima kitaip – šventę palydintys Europos muziejų nakties renginiai ir nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo projekto „Lietuvos muziejų kelias“ renginiai dėl karantino perkeliami į metą, kai bus saugu lankytis.
Negalėdami lankytojų pakviesti į viešus renginius, Lietuvos muziejai gegužės 18-osios proga visuomenei parengė staigmeną – virtualų nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuris kviečia „atrasti“ ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną Skaityti toliau
Gegužės 4 d. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (TINP) pranešė, kad Pačioje Trakų senamiesčio širdyje, priešais Trakų salos pilį, šiandien buvo žemėmis užpiltos trinkelės, kuriomis prieš tai galimai savavališkai išgrįsta dalis sklypo, esančio adresu Karaimų g. 57 – taip bandoma paslėpti pažeidimą, dėl kurio TINP dar prieš tris mėnesius kreipėsi į kontrolės funkciją vykdančias institucijas.
Ši istorija prasidėjo vasario viduryje, kai TINP direkcijos darbuotojai pastebėjo galimai Skaityti toliau
Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus, Kauno IX forto muziejuje bus galima apsilankyti jau nuo 2020 m. balandžio 29 dienos. Kol kas lankytojai galės tik savarankiškai susipažinti su ekspozicijomis – ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai muziejuje nebus vedami. IX forto gynybinė siena (požeminės susiekimo galerijos) dėl saugumo vis dar bus uždaryta.
Į muziejų bus įleidžiami lankytojai tik su apsauginėmis veido kaukėmis Skaityti toliau
Pranešimas skaitytas Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos sukūrimo 30-osioms metinėms skirtoje konferencijoje „Paveldosaugos sąjūdis 1989–2019 m.“ Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje, 2019 m. kovo 18 d.
Pažymėdami 1989 m. kovo 18 d. įsteigtos visuomeninės Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos (LKPGT) 30-ąsias metines, aptariame paveldosaugos sąjūdžio reiškinį ir jo vaidmenį mūsų Tautos žygyje į laisvę ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Skaityti toliau
Kovo 2 – 15 d. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta dailininko Virginijaus Kašinsko tapybos darbų paroda „Lietuvių liaudies dainos“. Parodos atidarymas vyks kovo 2 d. 13 val.
Lietuvių tauta turtinga savo tolimos istorijos dvasiniu paveldu, kuris atsispindi lietuvių tautos per amžius sukauptuose kultūriniuose kloduose – išsaugotose kalboje, mituose, legendose, pasakose, lietuvių liaudies dainose, šokyje, muzikoje ir dailėje.
Šioje parodoje žiūrovams pristatomas paveikslų ciklas „Lietuvių liaudies dainos“, nutapytas pagal lietuvių liaudies dainas. Paveikslų siužetai pasirinkti iš karinių-istorinių, kalendorinių apeiginių, darbo, šeimos ir vestuvinių dainų.
Sausio 27 d. piketas prie KPD įvyko ir pavyko: po pusvalandžio stypsojimo po KPD langais, prakalbų apie teisinę valstybę, kurioje įsiteisėję teismų sprendimai privalo būti vykdomi, ir skandavimo „gėda!!!“” (o kas belieka, kai vidury baltos dienos už uždarų durų deramasi dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio šio pasaulio turtingiesiems labai nesinori vykdyti), sulaukėme ir KPD vadovų dėmesio – iš pradžių atėjo KPD direktoriaus deleguotas jo pavaduotojas Audrius Skaistys ir KPD juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas, o po to ir pats KPD direktorius Vidmantas Bezaras.
Sausio 27 d., pirmadienį, 10 val., asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ prie Kultūros paveldo departamento (KPD) surengs piketą dėl Žygimantų gatvėje planuojamų statybų, kurios užstotų saugomą Vilniaus senamiesčio panoramą.
Visuomenininkai ginantys viešąjį interesą reikalaus, kad būtų vykdomas 2017 m. priimtas ir jau įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nebūtų sudarinėjami jokie taikos sandėriai byloje, kuri jau yra laimėta paveldo naudai. Skaityti toliau
Galbūt jau pagalvojote, kad ateinančiais 2020-aisiais metais daugiau norėtumėte pakeliauti po Lietuvą ir susipažinti su gimtosios šalies istorija artimiau? Šiais metais atgaivintos ir vėl lankymui pritaikytos kultūros paveldo vertybės įvairiuose šalies regionuose kviečia apsilankyti ir atrasti kultūros paveldą iš naujo.
Kaip ir Žemaitijoje, šįmet nemažai tvarkybos darbų atlikta ir Aukštaitijoje esančiuose kultūros paveldo vertybėse, o ypač išsiskiria Panevėžys. Keliaujantiems po jo apylinkes, durys vėl atviros į dvaro rūmus ar seną malūną. Skaityti toliau
– Kas yra etninė kultūra, kiek ji gyva?
Norbertas Vėlius:
– Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame. Sunkoka ją apibrėžti. Manyčiau, kad etninė kultūra yra mūsų visų, lietuvių, tarpusavio santykiai, santykiai brolio ir sesers, tėvo ir motinos, vaikaičio ir senelio, giminės ir kaimyno, santykiai su kitųgenčių žmonėmis, kitataučiais, požiūris į aną, pomirtinį, pasaulį, į dievų ar Dievo pasaulį, – viso pasaulio supratimas. Tuo mes ir skiriamės, visa ta savo patirtimi, nuo kitų: nuo vokiečių ar prancūzų. Skaityti toliau
Tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanoti sėkmingiausiai šiais metais dirbę tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras: žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, kalvystės meistras Virgilijus Mikuckis ir Kelmės kultūros centro Tradicinių amatų centras.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad tautinis paveldas yra be galo svarbi mūsų šalies etninės kultūros ir tautos savitumo išraiškos forma. Skaityti toliau
Visi puikiai žinom Platelių ežerą, legendas apie jo kilmę, salų ir pusiasalių pavadinimus. Teisingiau didžiųjų pusiasalių pavadinimus, o kada nežinom pradedam kurti savus. Taip atsiranda ,,Zuikio“ ragas ar ,,Žuvėdrų“ sala. O juk seniau kiekviena įlankėlė, seklumėlė buvo įvadintos, turėjo savo pavadinimus.
Pirmasis rimčiausias Platelių ežero tyrinėtojas Pranas Gaida-Gaidamavičius 1937 m. parašė studiją ,,Babrungo upės aukštupio baseinas“. Joje mini buvus 130 vietovardžių, tačiau visų neišvardina, o daugelio nurodyta vieta žemėlapyje yra labai jau netiksli. P. Gaidamavičius nurodo ežero salas, pagrindinius pusiasalius, keletą įlankų, seklumų bei įdubų ir valksmų (žuvies gaudymas traukiamais tinklais) vietas. Skaityti toliau
Lapkričio 13 d. Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Tautodailės metų minėjimo 2020 metais planą. Jame numatytais kultūriniais, edukaciniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pabrėžiama tautodailės reikšmė mūsų valstybei, didinamas tautodailės žinomumas ir prieinamumas visuomenei.
Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailės akademija kitąmet surengs tarptautinį simpoziumą,
Nuo tarpukario vienu iš Kauno simbolių laikomi legendiniai Kauko laiptai vėl žavi kauniečius ir miesto svečius. Nors unikalų statinį rekonstruojantiems rangovams dar liko užbaigti keletą nedidelių darbų, kauniečiai jau dabar gali įvertinti centrinę miesto dalį ir Žaliakalnį jungiančius autentiškus laiptus.
„Tai senojo Kauno paveldas, kurį privalome puoselėti. Ši unikali vieta turi visus šansus tapti viena populiariausių erdvių kauniečių susibūrimams. Tikrasis laiptų grožis atsiskleis vasarą, Skaityti toliau
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premijos komisija iš visuomenės gautų pasiūlymų atrinko keturis nusipelniusius asmenis gauti šią premiją. Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Spalio 17 d., 12 val. prie Kultūros ministerijos (J. Basanavičiaus g. 5) vyks piketas, kurį išprovokavo vandalizmo banga Klaipėdos senamiestyje, tradicija gresiantis tapti vertingiausių Vilniaus baroko bažnyčių apstatymas barakais, posėdžių dėl paveldo įslaptinimas ir kitos pastarojo laiko aktualijos, dėl kurių atsakomybė tenka Kultūros paveldo departamentui ir tiesiogiai už kultūros paveldą atsakingam kultūros ministrui. Norėdami padrąsinti ministrą ginti paveldą nuo naikinimo, piketo dalyviai parengė jam simbolinę dovaną. Skaityti toliau
Ateinantį penktadienį, rugsėjo 20-ąją, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos kviečia į Geologinio paveldo dienai skirtą kelionę po Aukštadvario kraštą. Ji skirta supažindinti su šio regiono geologinio paveldo slėpiniais. Norint dalyvauti būtina užsiregistruoti iki rugsėjo 17 d. el. paštu indre.satkuniene@lgt.lt arba tel. 5 233 1535.
Išvykos dalyviai susitiks rugsėjo 20 d., 9.30 val., Trakų rajone prie Stankos ežero (netoli Strėvos) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jie aplankys Šaltinių kalnelį, Strėvos įgriuvą, Strėvos II duobę, Nikronių akmenį, pamatys požeminio vandens proveržius Aukštadvaryje, Aukštadvario šaltinį, Velnio, Gelionių, Antaveršio duobes, Gedanonių kalną. Skaityti toliau
Rugsėjo 14 d., šeštadienį, Neries regioniniame parke vyks renginys „Grabijolai: paveldas kalba“. Jo metu visų aktyvaus laisvalaikio, pažinimo ir paveldo mylėtojų laukia ne tik spalvinga atvirų sodybų diena viename gražiausiausių Lietuvos kaimų, bet ir nemokamas tradicinės medinės pastatų puošybos edukacinis užsiėmimas bei įspūdingas 16 km ilgio žygis po kaimo apylinkes.
Grabijolai (Kazokiškių sen., Elektrėnų sav.) – tai senas, prie Neries įsikūręs gatvinis-rėžinis kaimas, 2018 m. pelnęs gražiausio Lietuvos kaimo titulą. 2015 m. Aplinkos ministerijos kartu su Etninės globos taryba rengtame Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkurse Grabijolų kraštovaizdis buvo pripažintas kaip geriausiai atspindintis Dzūkijos etnokultūrinį regioną. Skaityti toliau
Rugsėjo 3 d. Pilietinė iniciatyvinė grupė „Išsaugoti „Garsą“ pateikė prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Panevėžio miesto Tarybai, Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo Panevėžyje. Jame prašoma kreiptis į prokuratūrą arba į teismą dėl viešo intereso gynimo, sustabdant statybos leidimo galiojimą.
„Susipažinę su Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos Skaityti toliau
Kokie vaizdiniai pirmiausia iškyla paminėjus Radvilų vardą? Atmintyje greičiausiai matomi legendinės Vilniaus moters Barboros Radvilaitės portretas ar Radvilų rūmų muziejaus sostinėje vaizdai. Visgi šios Lietuvos giminės istoriją geriausiai atskleidžia ne Lietuvoje, bet užsienyje esantys paveldo objektai. Valstybinė kultūros paveldo komisija renka informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje ir šį kartą domisi didikų Radvilų lobiais, išbarstytais po visą pasaulį. Skaityti toliau
Vienas gražiausių ir vertingiausių Lietuvoje vykdomų skaitmeninimo projektų – portalas epaveldas.lt, sudarantis sąlygas skaitmeninti, saugoti ir skleisti Lietuvos kultūros paveldą. Šiame milžiniškame skaitmeniniame lobyne vartotojai gali greitai ir patogiai atrasti tūkstančius meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų.
Iki šiol vartotojai, naršydami portale ir norėdami peržiūrėti didesnės raiškos vaizdus, privalėjo registruotis ir užsakyti darbo vietą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Skaityti toliau
Tarytum perkūnas iš giedro dangaus vakarykštė žinia: ICOMOS (International Council on Monuments and Sites) sustabdė ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto licenziją.
Kitaip tariant, Lietuvą išmetė iš šios įtakingiausios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, Jungtinių Tautų UNESCO oficialios ekspertės kultūros ir gamtos paveldo apsaugos, konservavimo, restauravimo ir panaudojimo klausimais.
Ironiška: 1994m. Vilniaus istorinis centras (senamiestis), sutelktomis Lietuvos paminklosaugininkų,
Birželio 14 d., 18 val., Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius), atidaroma fotografijų paroda „Nugrimzdusios Lietuvos povandeninio paveldo istorijos“. „Kultūros nakties“ programą papildys prof. habil. dr. Vlado Žulkaus (Klaipėdos universitetas) paskaita „Nuskendę laivai ir krantai. Povandeninė archeologija“ ir edukaciniai užsiėmimai vaikams, pristatantys povandeninę archeologiją.
Paskutiniaisiais dešimtmečiais Lietuvoje vykdomi plataus masto povandeniniai tyrimai bei atrandami vis nauji povandeniniai archeologiniai objektai demonstruoja, jog Lietuvos vandenys yra turtingi dar neatrastu ir menkai pažįstamu paveldu. Po vandeniu yra atsidūrę senieji krantai, reliktiniai landšaftai, priešistorinės ežerų gyvenvietės, viduramžių gyvenviečių ir uostų, tiltų liekanos, įvairių Skaityti toliau
