Gegužės 3-5 dienomis, Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios ir Europos humanitarinio universiteto erdvėse, vyks tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“. Antrą kartą rengiamas nemokamas renginys tęsia sėkmingą pirmųjų metų praktiką ir pagrindinį dėmesį skiria kultūros paveldo aktualijų pristatymui plačiajai visuomenei. Parodos programoje – virš 20 seminarų, pokalbių, daugiau nei 30 kūrybinių užsiėmimų, speciali erdvė šeimoms Skaityti toliau
Matyt, niekam ne paslaptis, kad šiandieninė Lietuvos paveldosauga išgyvena ne pačius geriausius laikus – UNESCO vertybės Lietuvoje nėra pakankamai saugomos pagal tarptautinius standartus, nesutvarkyta apskaita ir Kultūros vertybių registras, pasipriešinimą sukelia skandalingi statybų projektai ir kt. Šie kultūros paveldo skauduliai daugiau ar mažiau pripažįstami bendrai, tačiau kodėl šios problemos metai iš metų vis dar yra neišsprendžiamu rebusu?
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Seimo Kultūros Skaityti toliau
Balandžio 10 d. prie Kultūros paveldo departamento (KPD) asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ surengė piketą, kuriame protestavo prieš leidimą nugriauti nepakartojamą Lietuvos jūrinio kultūros paveldo vertybę – Locmanų namą stovintį Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) teritorijoje.
Piketo dalyviai pasisakė prieš „kompromisų“ vardan dangstomą paveldo naikinimą bei KPD vadovų praktiką neviešuose susitikimuose su interesų Skaityti toliau
Balandžio 10 d., trečiadienį, 12 val. Vilniuje prie Kultūros paveldo departamento (KPD) asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ surengs piketą, kurio dalyviai pareikš protestą prieš leidimą nugriauti nepakartojamą Lietuvos jūrinio kultūros paveldo vertybę – Locmanų namą Klaipėdoje ir vadinamųjų „kompromisų“ politiką, kuria dangstomas paveldo naikinimas.
Protestą išprovokavo žinia, kad KPD leido nugriauti 1905 metais pastatytą Locmanų namą, dėl kurio vertės neabejoja nei Skaityti toliau
Kodėl šiandien, praėjus trims laisvės dešimtmečiams, tebekariaujame su sovietmečio skulptūromis, o kone kiekvienas sumanymas įamžinti Tautos istorijai svarbius įvykius ar valstybei nusipelniusius žmones supriešina visuomenę, įveldama ją į nesibaigiančius nevaisingus ginčus.
Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo žurnalistas ir kolekcininkas Vilius KAVALIAUSKAS, paveldosaugininkė Gražina DRĖMAITĖ, dailininkas Giedrius KAZIMIERĖNAS, filosofas Krescencijus STOŠKUS. Diskusiją vedė „žalgirietis“ Gediminas JAKAVONIS.
Vilniaus senamiestyje, šalia Mokytojų namų, rengiamas dar vienas statybų projektas – žadama atstatyti istorinius Oskierkų rūmus, kuriuose 1785-1803 m. veikė pirmasis Vilniaus viešasis teatras. Tačiau Valstybinės kultūros paveldo komisijos išplatintame pranešime teigiama, kad yra galimai manipuliuojama įstatymais apibrėžta atkūrimo sąvoka ir, kad projektiniai pasiūlymai labiau primena ne atkūrimą, o naują statybą, kurioje atkartojami kai kurie istorinių rūmų elementai.
Oskierkų rūmai buvo stipriai apgriauti Antrojo pasaulinio karo metais, Skaityti toliau
Kovo 7 d., Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“ (Dailės salėje), vyks Lietuvių kalbos instituto rengiamas seminaras „Kaip tarmė padeda verslui“ ir konkurso „Žemaitija versle“ baigiamasis renginys. Šiais renginiais Lietuvių kalbos institutas siekia išryškinti Žemaitijos paveldo ir papročių unikalumą, tarmės kitoniškumą.
Žemaičių muziejuje „Alka“ bus surengta konkurso dalyvių eksponatų ir menotyrininko Sauliaus Pilinkaus senųjų lietuviškų prekių ženklų (saldainių dėžučių, popierėlių) paroda. Skaityti toliau
Mudu esame bazilioniškiai
Žiūriu į Dubysos ištakų vaizdą paskutinio „Padubysio kronikų“ [1] numerio [2016, Nr. 2(7)] viršelyje ir tiesiog geliančiai jaučiu, koks jis pažįstamas. Jis visai toks pat, kaip beveik prieš 70 metų, kai eidami namo iš Bubių mokyklos kartais iš vieškelio ties plytine, cygelne vadintą, pasukdavom į vingiuotą paupį ir kokį kilometrą paėję jo takiukais, skersai kirsdami mišką pasiekdavome savąjį Gervenų kaimą. Smagiausios tos kelionės būdavo rudenį, kai po kojom čežėdavo lapai, kai po ąžuolais giles rankiodavome ar eglių skujomis (konkorėžiais) apsimėtydavome. Skaityti toliau
„Kauno gynybinis paveldas“ – tai mokomasis bei mokslo populiarinimo žanro leidinys, pasakojantis apie Kauno ir Lietuvos praeitį per karybos istorijos bei karinio-architektūrinio paveldo perspektyvą. Dar Naujųjų metų išvakarėse, keliant didžiausią trispalvę Lietuvoje knyga buvo pristatyta virš buvusios Kauno tvirtovės IX-osios baterijos, yra komandinis autorių – prof. Valdo Rakučio ir Ovidijaus Jurkšos darbas.
Knygos pristatymas vyks Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vasario 14d., 17val. Renginiui vadovaus dr. Mindaugas Balkus. Skaityti toliau
2018 m. Marijampolės, kaip Lietuvos kultūros sostinės, renginiais siekta įtvirtinti istorinės ir kultūrinės atminties sklaidą ne tik Suvalkijos krašto, bet ir šalies mastu. Pernai pradėtas aktyvus miesto istorinių pastatų, kurių Marijampolėje išlikę nemažai, aktualizavimas. Vienas jų – pirmoji miesto ligoninė, kuri iki šios dienos išlaikė pirminę paskirtį – teikti medicininę pagalbą.
Atsižvelgdamas į turtingą šio pastato istoriją bei atliktus architektūrinius tyrimus Kultūros paveldo departamentas, iniciavo jo įrašymą į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau
Nors kalendorius šiais laikais – retenybė, jis ne tik padeda nepasimesti laike, bet yra ir jauki namų ar biuro puošmena, leidžianti iš naujo ir žaismingai atrasti regionų papročių, tarmių skirtumus. Vienas tokių pavyzdžių – tai asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ išleisti 2019 m. „Dzūkų kalendorai“ – stalinis ir sieninis.
Pastarąjį puošia šmaikštūs dzūkiški frazeologizmai ir dzūkiškų gėrimų receptai, o kiekvieną mėnesį „atverčia“ istorinių ar garsių šių dienų Dzūkijos asmenybių veidai. Tarp jų – ir fotografo Algimanto Aleksandravičiaus įamžintas dainininkės ir etnologės Veronikos Povilionienės portretas. Skaityti toliau
Gruodžio 20 d. 17 val. 30 min., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 3), architektūrologė Jūratė Markevičienė skaitys paskaitą apie Misionierių vienuolyną ant Išganytojo kalvos Vilniuje. Architektūrologė pristatys unikalaus ansamblio istoriją, misionierių ir Gailestingųjų seserų (šaričių) veiklą ir likimą.
Anot J. Markevičienės, Misionierių pastatų ansamblio kompozicija iki šiol priminė skrendantį paukštį: centrinėje ašyje išlaki dominantė bažnyčia bei už jos simetriškai išsidėstęs vienuolynas, o iš šonų skleidžiasi du ilgi žemi sparnai (vienaukščiai fligeliai prie Subačiaus gatvės ir sodai), Skaityti toliau
Gruodžio 13 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus, (Arsenalo g. 3, Vilnius) salėje vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorijos vingiais“.
Architektė Violeta Bruzgelevičiūtė skaitys paskaitą „Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorijos vingiais“. O apie tai, kas pastaruoju metu vyksta šioje teritorijoje plačiau papasakos visuomenininkė Rasa Kalinauskaitė.
Kultūros paveldo centro Urbanizuotų vietovių poskyrio vedėja architektė V. Bruzgelevičiūtė pateiks trumpą Lukiškių priemiesčio Skaityti toliau
Lapkričio 29 d., 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilniuje) vyks archeologo Roberto Žukovskio ir architektūrologės Jūratės Markevičienės paskaita „Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai“.
Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 3, Vilniuje) tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia į paskaitas apie istorinius Vilniaus senamiesčio objektus, kurie per pastaruosius metus sulaukė didžiausio atgarsio visuomenėje. Skaityti toliau
Dalis Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ 2018 m. spalio 23 d. surengto forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ dalyvių kreipėsi į atsakingas įstaigas, ragindami apsaugoti piliečius nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo ir suteikti daugiau galių ginti viešąjį interesą.
Jų priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad Lietuvoje stiprėja reiškinys, pasaulyje žinomas kaip strateginis bylinėjimasis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP), kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš Skaityti toliau
Keliaudama po Airiją, grožėjausi bažnyčiomis, jų didingumu ir puošybos saikingumu. Viduje – plikos sienos ir joms kontrastą sudarantys spalvoti vitražai. Galima ir pajuokauti: ko jau ko, akmenų airiai turi, bepigu jiems tokius įstabius akmens statinius lipdyti.
Atkreipiau dėmesį, kad airiai labai saikingai puošia kapus. Tiek senose, tiek naujose kapinėse stūkso akmeniniai paminklai. Saviti ir kryžiai, apjuosti keltiškuoju ratu. Senojo tikėjimo atspindžiai yra išlikę ir įsilieję į katalikiškąjį. Keltus žavėjo nesibaigiančio rato įvaizdis, simbolizuojantis begalybę. Skaityti toliau
Spalio 20 d., 12 val. Virbališkių bendruomenės salėje (Lėvens g. 9, Virbališkių k., Kupiškio r.) įvyks renginys Atmintis išlieka gyva, skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti. Rengėjai: Virbališkių biblioteka, Laukminiškių kaimo muziejus, Virbališkių kaimo bendruomenės taryba. Įsidėmėtina: ne politinės partijos, ne valstybinės institucijos, o vietos bendruomenė mini Valstybės šimtmetį, mini jos praeitį, iškilias asmenybes, praeityje sukurtą paveldą! Kilnus reiškinys!
Jei laiką žymėsime horizontalia ašimi, o įvykius – vertikalia, turėsime savo istorijos grafinę išraišką, praeities vaizdą. Skaityti toliau
UNESCO pasaulio paveldo vertybės – tai valstybės prestižas. Nors Lietuva maža valstybė, globaliu mastu įvertinti net keturi kultūros paveldo objektai. Tai turėtų būti ne tik garbė, tačiau ir didelė atsakomybė.
Visgi naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, praktikoje UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos ir kitų tarptautinių dokumentų nuostatos nėra taikomos – Lietuvos teisės aktai nesuderinti su konvencijos nuostatomis, o dažnai netgi joms priešingi. Skaityti toliau
Visuomenei sujudus dėl Vilniaus Reformatų skvero atnaujinimo planų, rugpjūčio 9 d. buvo surengtas susitikimas su Vilniaus savivaldybės atstovais aptarti Jurgos Večerskytės-Šimeliūnės parengtą architektūrinį planą. Šio susitikimo metu Vilniaus savivaldybės atstovai skyrė savaitę laiko visuomenės atstovams atsiųsti savo siūlymus bei pažadėjo po dviejų savaičių surengti antrą susitikimą, kuriame būtų pristatytas pagal siųstus pasiūlymus pakoreguotas architektūrinis planas.
Idėja sulaukė didelio susidomėjimo: per 10 dienų Reformatų iniciatyvinei grupei bei Skaityti toliau
Pratarmė
Kokiame plote senovėje buvo kalbama lietuvių ir apskritai baltų kalbomis, rodo baltiškų vietovardžių, ypač vandenvardžių (hidronimų), paplitimas. Tuos vietovardžius tyrė ir toliau tebetiria daugelis mokslininkų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kartu atitinkamuose plotuose išryškinamas ir gyventojų perėjimas prie slavų kalbos (kalbų), kitaip sakant, tų kraštų slavizacija. Savaime kyla klausimas: ar ten nėra išlikę baltiško (lietuviško) paveldo ir žmonių pavardėse, apskritai asmenvardžiuose? Skaityti toliau
Jeigu mėgstate patyrinėti Lietuvos kampelius, į „privalu pamatyti“ sąrašą įtraukite ir keletą piliakalnių. Šalyje jų yra apie 850, dauguma apaugę miškais, tad išrinkome keletą gražiausių ir žinomiausių.
Tai yra svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas.
Lietuvoje piliakalniai yra dažniausiai natūraliai susiformavusios kalvos, krantų iškyšuliai, o ne specialiai supiltos kalvos, kurias tik „patobulindavo“ žmonės. Skaityti toliau
„Viešbutį prie šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios planuojančios įmonės reikalavimas priteisti iš visuomenininkės 50 000 eurų ir areštuoti jos butą liudija apie stiprėjančią tendenciją persekioti piliečius už dalyvavimą sprendžiant aplinkos klausimus“, – teigia asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ šiandien išplatintame pranešime spaudai.
Pranešime teigiama, kad asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus, prašydama užtikrinti piliečių apsaugą nuo persekiojimo už dalyvavimą sprendžiant kultūrinės ir gamtinės aplinkos klausimus. Skaityti toliau
Liepos 31 d. nuo 11 val. verslo centre k29 (Konstitucijos pr. 29) – UAB „Lords LB“ surengė diskusiją, kurioje buvo aptariami jos planai užstatyti viešbučiu ir septynių(?) aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia.
Šiuo klausimu Vilniaus regioninės architektų tarybos liepos 12 d. yra pateikusi išvadą, kurioje apie pakoreguotą projektą rašoma: „1. ….naujojo viešbučio užstatymo architektūrinės raiška liko nepakeista Skaityti toliau
Pasakius žodį „siaurukas“ dauguma lietuvių pagalvoja apie siauruką, esantį Aukštaitijoje ir kursuojantį tarp Panevėžio ir Anykščių. Tačiau nedaug kas žino, kad Lietuvoje be šio siauruko šiandien yra beveik 10 kitų veikiančių pramoninių siaurukų. O per visą istoriją Lietuvoje buvo beveik 100 siaurukų.
Pasak kelionių agentūros superkelionės.lt direktoriaus Udriaus Armalio, siaurieji geležinkeliai Lietuvoje pradėti tiesti prasidėjus geležinkelio ir pramonės plėtrai – besiplečiantiems miestams reikėjo ne tik maisto produktų, bet ir žaliavos įmonėms. Tad siaurukai perveždavo ne tik keleivius, Skaityti toliau
Įsisiūbavus diskusijoms dėl kultūros paveldo apsaugos reformos kai kas net lojalumą valstybei pamiršta. Turiu omenyje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kadenciją baigiančią direktorę Dianą Varnaitę ir jos pavaduotojus.
Pavadinti Kultūros paveldo departamento veiklą sėkmės istorija gali tik nuo realybės labai stipriai nutolę žmonės, o pareiškimai apie reformatorių bolševikinį mąstymą ar Maskvos organizuojamą Kultūros paveldo departamento naikinimą ne tik nusipelno įvertinimo tarnybinės etikos Skaityti toliau
Valstybinė kultūros paveldo komisija, minėdama Europos kultūros paveldo metus, kartu su Seimo kultūros komiteto nariu Robertu Šarknicku ir Kultūros paveldo departamento atstovais apžiūrėjo pritaikytus ar planuojamus pritaikyti kultūros paveldo objektus, esančius Aukštadvaryje, Stakliškėse, Jiezne ir Marijampolėje. Susitikimuose su kultūros paveldo objektų savininkais, valdytojais bei Marijampolės, Prienų r. ir Trakų r. savivaldybių atstovais pastebėta, jog paveldas gali išlikti gyvybingas ir būti prikeltas naujam gyvenimui, kai yra reikalingas įvairioms vietos bendruomenių grupėms ir yra įprasminamas jiems svarbiomis vertėmis. Skaityti toliau
Birželio 14 d. Seimas pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais.
2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2), už kurį balsavo 97 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai, siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų Skaityti toliau
Gegužės 30 d. dalis Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ surengto forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ dalyvių ir rengėjų kreipėsi į atsakingus pareigūnus ir institucijas, kviesdami apsaugoti nuo naikinimo Lietuvos kultūros paveldą ir perspėdami, kad neatsakingai parengta paveldosaugos sistemos pertvarka gali šį naikinimą dar paspartinti.
Visuomenininkų inicijuotas forumas, sukviestas siekiant numatyti svarbiausius darbus, kuriuos būtina atlikti, kad užtikrintume kultūros paveldo išsaugojimą, Skaityti toliau
Kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus specialistai sulaukė pranešimo iš Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kad naktį iš gegužės 27 d. į gegužės 28 d. sudegė Kazokinės dvaro sodybos fragmentų kluonas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 42666). Specialistai patikrino pastato būklę po gaisro ir nustatė, kad gaisro metu sudegė pastato stogas, durys ir apdegė langai. Nelaimė galėjo atsitikti nes pastatas šiuo metu nėra prižiūrimas ir neturi realaus savininko ar valdytojo. Pastatas taip pat nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam nėra suformuotas žemės sklypas. Skaityti toliau
Gegužės 31 d. Seimas, minėdamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) įsteigimo trisdešimties metų jubiliejų, paragino Vyriausybę inicijuoti ir patvirtinti Sąjūdžio bei Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio mokslinių tyrimų ir paveldo išsaugojimo programą, užtikrinti tinkamą šios programos daugiametį finansavimą. LPS iniciatyvinė grupė buvo įsteigta 1988 m. birželio 3 d.
Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP-2271) vienbalsiai balsavo 114 Seimo narių. Skaityti toliau
