Žymos archyvas: paveldas

Mažosios Lietuvos tyrinėtojo dr. Martyno Purvino jubiliejus (1)

Marija ir dr. Martynas Purvinai Rusnėje pristato pirmąją ciklo „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ knygą, 2016 m. birželio 1 d. | Voruta.lt, J. Vercinkevičiaus nuotr.

Šiandien gražų septyniasdešimtmečio jubiliejų pasitinka Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Pagėgių krašto garbės pilietis, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, ilgametis Architektūros ir statybos instituto Kaune mokslo darbuotojas doc. dr. M. Purvinas.

M. Purvinas 1947 m. gruodžio 13 d. gimė Kaune, garsaus Mažosios Lietuvos veikėjo, botaniko, pelkėtyrininko, pedagogo, Skaityti toliau

Seime bus aptarta etninės kultūros politika (tiesiogonė translacija) (1)

Alkas.lt koliažas.

Gruodžio 14 d. 14-17 val. Vilniuje, Seimo Europos informacijos biuro patalpose (Seimo III rūmai, Gedimino pr. 53) vyks konferencija, skirta Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) atlikto tyrimo „Etninės kultūros vertybinių nuostatų tyrimai valstybės politikai“, kurį dalinai remia Lietuvos kultūros taryba, išvadų aptarimui.

Tą pačią dieną 9:30-10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Seimo narių Stasio Tumėno ir Roberto Šarknicko spaudos konferencija Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Kas ir kodėl kovoja prieš Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje? (72)

Vidmantė Jasukaitytė | Alkas.lt nuotr.

Valdžios melas supriešino visuomenę. Tačiau atidžiai ir nuosekliai nesekant veiksmų, kurie lydi šią puikią idėją nuo 1999 metų, kai Valstybės Suvereno įgaliotas Seimas oficialiai įteisino šios aikštės sutvarkymo gaires, reikšmę ir paskirtį, šiandien lengva pasiklysti įvairiose priešpriešose. Tos priešpriešos kuriamos ne atsitiktinai. Stebimas nuoseklus Valstybės idėjos, simbolių ir tautiškumo identiteto menkinimas, ardymas, pastangos padaryti, jog tai atrodytų tarsi nereikšmingos smulkmenos, dėl kurių šiandien pergyvena tik „seniai“, t.y. manoji karta. Skaityti toliau

Lietuva žengia demokratiškesnės paveldosaugos link (video) (2)

Paveldas ir visuomenė | G. Oržikausko nuotr.

Lapkričio 15–16 d., Lietuvoje, vyko Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Europos Tarybos, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetu ir Kultūros ministerija, rengtas tarptautinis susirinkimas – „Faro konvencijos principai ir urbanistinio paveldo apsauga“. Susirinkimo metu pabrėžta, kad Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencija suteikia platformą paveldo vadybai, kuri padeda įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą paveldosaugoje bei nustato gaires, kaip reikėtų bendradarbiauti visoms suinteresuotoms šalims siekiant konstruktyvaus dialogo.

Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Kauno tvirtovės parkas (video) (0)

Ovidijus Jurkša ir Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Laidos svečias: Kauno tvirtovės parko direktoriaus pavaduotojas – Ovidijus Jurkša.

Kauno tvirtovės parko pagrindinis tikslas – organizuoti ir įgyvendinti šios tvirtovės paveldo pritaikymą šiuolaikiniams visuomenės poreikiams, taip išnaudojant karinio paveldo mokslinį, turistinį ir kultūrinį potencialą, populiarinti Kauno tvirtovės paveldą Lietuvos ir Europos visuomenėje.

„Vietos bendruomenė ir asociacijos „Kauno tvirtovė“ III forto įgula dalyje forto teritorijos iškirto menkaverčius krūmus, įkūrė rekreacinę zoną. Skaityti toliau

Prezidentas Valdas Adamkus pasisakė dėl statybų šalia Misionierių vienuolyno (1)

Valdas Adamkus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir kitas už paveldo apsaugą atsakingas įstaigas, išreikšdamas susirūpinimą dėl daugiabučių statybų šalia Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio.

„Vilniaus misionierių bažnyčios ansamblis yra išskirtinis XVIII a. baroko architektūros paveldo pavyzdys Senamiestyje. Būtų gaila, jeigu nauji statiniai negrįžtamai pažeistų ansamblio panoramą. Parodykime, kad vertiname Vilniaus senamiesčiui UNESCO suteiktą Pasaulio Skaityti toliau

Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai (0)

Gedimino kalno šlaite aptikti mūro fragmentai | R.Šiaulinsko nuotr.

Kaip praneša Lietuvos nacionalinis muziejus, Gedimino kalno tvarkybos darbų metu dėl atliekamų žemės kasimo darbų privaloma tvarka yra užtikrinama archeologo priežiūra ir vykdomi archeologiniai tyrimai, vėliau mechanizuotai nukastas gruntas yra peržiūrimas ir grunto sandėliavimo aikštelėje.

Atliekant supiltinio grunto šalinimo darbus tokie tyrimai vykdyti tiek šiaurės vakarų šlaite, tiek pietrytiniame šlaite.

Spalio mėn. šiaurės vakarų šlaite, prie atraminės sienos, Skaityti toliau

Pastatytas šiuolaikiškas stendas, nukeliantis į šimtmečių praeitį (0)

Bradeliškių piliakalnio 3D stendas | neries reg. parko nuotr.

Archeologai dažnai apgailestauja, kad visi Lietuvos piliakalniai mūsų dienas pasiekė atrodydami visiškai kitaip nei kadaise, kai ant jų gyveno mūsų protėviai. Piliakalnių šlaitai nuslinko žemyn, sumažėjo gynybiniai pylimai, užslinko kadaise čia iškasti grioviai, išnyko ten stovėję pastatai…

Tačiau tiek specialistams, tiek piliakalnius lankantiems turistams visuomet labai smalsu nusikelti į tuos laikus ir atsakyti į klausimą – visgi kaip atrodė mūsų didingi piliakalniai prieš šimtmečius? Pasitelkusi archeologus ir architektus, Neries regioninio parko direkcija atkūrė buvusį Bradeliškių piliakalnio vaizdą ir perkėlė jį į naują 3D vaizdo stendą Dūkštos pažintiniame take (Vilniaus raj.). Skaityti toliau

Vyks R. Čepaitienės ir Ž. Mikailienės knygos apie paveldą „Pasaulis prasideda čia“ pristatymas (0)

R.Cepaitienes knyga Pasaulis prasideda čiaLapkričio 10 d., 18 val. Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6). vyks Lietuvos istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, profesorės Rasos Čepaitienės ir istorikės dr. Živilės Mikailienės knygos „Pasaulis prasideda čia: paveldo ugdymo principai mokyklinio amžiaus vaikams“ pristatymas.

„Džiugina ypač didelis autorių dėmesys interpretaciniam paveldo aspektui, kurio įgūdžių stokoja su mokyklinio amžiaus vaikais dirbantys suaugusieji. (…) Mokykliniai vadovėliai ilgą laiką buvo (o istorijos disciplinos ‒ išliko iki šiol) infantilia enciklopediška Skaityti toliau

Kurtuvėnų regioniniame parke įregistruota nauja paveldo vertybė! (0)

Pasviniu akmuo su plokščiadugniu dubeniu_kpd.lt

2017 m. spalio mėn. į kultūros vertybių registrą įtrauktas ir teisinė apsauga suteikta Pašvinių akmeniui su plokščiadugniu dubeniu. Akmuo datuojamas XVI-XVIII a.

Akmuo žmogaus apdorotas riedulys (akmuo rausvas stambiagrūdis granitas, netaisyklingo cilindro pavidalo, maždaug 1,1 m skersmens ir iki 0,45 m aukščio, su per visą matomą akmens aukštį, kaltu apdirbtais 3-5 cm pločio ir 2 cm gylio šonais, bei gana nelygia viršutine plokštuma, kurios centre yra iškaltas 36-37 cm skersmens ir 7-8 cm gylio dubuo plokščiu dugnu.  Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

Intelektualų žinia Europai: saugokite sienas ir santuokas (1)

Briugė. Belgija_DaivosV.nuotr

Gegužę Prancūzijos sostinėje grupę konservatyvių pažiūrų akademikų ir intelektualų subūrė bendras rūpinimasis dabartine Europos politikos, kultūros ir visuomenės padėtimi, o labiausiai – jos protu ir vaizduote. Pasak jų, dėl saviapgaulės ir ideologinių iškraipymų Europa švaisto savo civilizacinį paveldą. Užuot beviltiškai grąžę rankas ar papildę knygų, diagnozuojančių Vakarų nuosmukį, lentyną, gerai žinomi filosofai, istorikai, mąstytojai spalio pradžioje pasirašė viešą pareiškimą „Europa, kuria galime tikėti“. Jame išreiškiamas atsidavimas „tikrajai Europai“. Europiečiai kviečiami saugoti bei atkurti tai, kas geriausia jų tradicijoje dėl taikios ir viltingos ateities. Skaityti toliau

Jei Alytaus geležinkelio viaduko nenugriovė du pasauliniai karai, jį sunaikins prekybos centras? (3)

Alytaus geležinkelio viadukas | danielius.net nuotr.

Alytaus mieste prie senojo XIX a pabaigoje statyto geležinkelio viaduko – pėsčiųjų perėjos, sujungusios senąjį Dainavos ir naująjį Vidzgirio mikrorajonus, statomas prekybos centras „Norfa“. Vykdant Statybininkų gatvės rekonstrukciją, nuardžius dalį geležinkelio pylimo, specialiai buvo išsaugotas kultūros paveldo objektas – geležinkelio viadukas. Tačiau 2017 m. spalio mėnesį jam iškilo grėsmė būt sunaikintam vykstant prekybos centro „Norfa“ statyboms.

Alytaus mieste XIX amžiuje buvo supiltas pylimas ir nutiesta geležinkelio linijos atšaka į Skaityti toliau

Kas laimės „urbanistinį karą“? (video) (1)

Paveldo komisijos archyvas | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Lapkričio 15–16 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos sumanymu, Lietuvoje įvyks tarptautinis susitikimas su Europos Tarybos žinovais, kitų šalių atstovais dėl Lietuvos galimybės prisijungti prie Faro konvencijos. Akivaizdu, kad bandymai ratifikuoti konvenciją Lietuvoje gana sunkūs, trunkantys daugiau nei 10 metų, stokojantys ryžtingų sprendimų ir politinio pritarimo.

Spalio 4 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Seimo Kultūros komiteto ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos rengto susirinkimo – „Viešoji komunikacija ir bendruomenių vaidmuo saugant kultūros paveldą“ dalyviai vieningai Skaityti toliau

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją (7)

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją | J. Česnavičiaus nuotr.

Baltų vienybės dieną įsisteigęs visuomeninis judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ išplatino tris rezoliucijas, kuriose reikalauja parlamentines partijas nepalaikyti antikonstitucinių asmevardžių rašybos pasuose įstatymų projektų ir  primena apie beveik 70 000 piliečių parašais išreikštą paramą vadinamajam „latviškam“ įstatymo variantui (kitakalbiams įrašams kitame paso puslapyje). TALKA taip pat žada telkti visuomenę kovoje už konstitucinių vertybių, visų pirma valstybinės kalbos apsaugą, ir kviečia įsitraukti neabejingus šiems tikslams piliečius į  judėjimo veiklą. Skaityti toliau

Dieveniškėse rūpinamasi kultūriniu paveldu (0)

????????????????????????????????????

Vykdydami projektą „Atėję iš praeities…“ Dieveniškių regioninio parko direkcijos darbuotojai pirmiausia prisiminė seniai išėjusiųjų paveldą. Kaip bebūtų gaila, tačiau dažnai senosios kaimo kapinaitės lieka neprižiūrimos ir apleistos.

Siekdami paskatinti vietos bendruomenių patriotiškumą bei rūpestį kultūros paveldu, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija surengė senųjų kaimo kapinaičių tvarkymo talkas. Tvarkytos Šiudainių, Padvarių, Dailidžių, Dainavėlės bei Stakų kaimo kapinaitės: surinktos šiukšlės, nukritusios šakos, Skaityti toliau

Vyks diskusija „Kultūros paveldo NT autentiškumas: potencialas ir vystymo gairės“ (0)

Paluses baznycia_kpd.lt

Rugsėjo 26 d. 15 val. Lietuvos nekilnojamos turto plėtros asociacijos patalpose (Lukiškių g. 5 – 416, Vilnius) vyks apskritojo stalo diskusija „Kultūros paveldo NT autentiškumas: potencialas ir vystymo gairės“.

Diskusijos dalyviams bus pristatytas jau kelis metus vykstančio projekto rezultatai, naujai šiam projektui sukurta internetinė svetainė www.autentiska.lt. Šis projektas yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros Skaityti toliau

L. Korčak. Tai drastiška intervencija į senamiestį ir nuostabios Vilniaus panoramos naikinimas (5)

Lidija Korčiak | Media.leu.lt nuotr.

Lenkijoje pripažinta istorikė, viduramžių tyrinėtoja prof. hab. dr. Lidija Korčak (Lidia Korczak), dirbanti Jogailaičių universitete Krokuvoje ir dalyvaujanti ne viename bendrame projekte su kolegomis iš Lietuvos, pasirašė peticiją dėl Misionierių ansamblyje vykstančios daugiabučių statybos ir pasidalino komentaru, kurį skelbiame.

Pirmą kartą į Vilnių atvykau 1990-ųjų birželį. Nors tas birželis buvo išties puikus ir saulėtas, miestas darė slogų įspūdį. Tiesa, žmonės, nepaisant nepriteklių, patiriamų dėl sovietų vykdomos ekonominės blokados, Skaityti toliau

Kviečia paskaitų-diskusijų ciklas „Impresijos Vilniaus senamiesčio tema“ Vilniaus Rotušėje (0)

Vilniaus rotuse.lt

Rugsėjo 19 d. 18 val. vyks Evelinos Karalevičienės, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės paskaita „Kultūros paveldo apsauga tvarioje visuomenėje“.

Kultūros paveldas yra svarbus veiksnys, galintis praturtinti ir pagerinti šalies piliečių gyvenimo kokybę. Iki šiol kultūros paveldo objektai buvo laikomi tautos vienybės simboliais, kylančiais iš bendros praeities. Tačiau, šių dienų realijos parodė, jog jį galima traktuoti kaip žymiai platesnį fenomeną, gebantį įtakoti politinius veiksnius, ekonominę gerovę ir socialinį gyvenimą. Paskaitoje bus kalbama apie besikeičiantį kultūros paveldo reikšmės suvokimą tvarioje visuomenėje, Skaityti toliau

Molėtų krašte mokyklos domisi baltiškuoju paveldu (2)

Vorenu_piliakalnis_wikipedija.org

Molėtų gimnazija kartu su rajono Suginčių ir Inturkės pagrindinėmis mokyklomis mini Europos paveldo dienas susipažindamos su Lietuvos karaliaus Mindaugo laikų, XIII a., piliavietėmis. Remiantis archeologo Gintautas Zabielos išvadomis, svarbiausios Mindaugo laikų Rytų Lietuvos pilys buvo Vilniaus, Bražuolės, Kernavės, Ukmergės, Šeimyniškėlių–Vorutos, Taurapilio, Šeimyniškių–Užpalių ir Vozgėlių.

Rugsėjo 15-17 d. pažintinės kelionės metu bus aplankytas Šeimyniškėlių–Vorutos piliakalnis, ant kurio stovėjo viena svarbiausių karaliaus Mindaugo pilių. Istorikų Tomo Baranausko ir Gintautas Zabielos nuomone, Skaityti toliau

Europos paveldo dienos šiemet kvies suprasti kultūrinio kraštovaizdžio vertę (1)

2016 m. EPD akimirkos | KPD nuotr.

Rugsėjo 15-17 dienomis, visoje Lietuvoje, 24-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD) ─ bene didžiausias kasmetinis nekilnojamojo kultūros paveldo garsinimui skirtas renginys šalyje. Šių metų tema – „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“, kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti jo išskirtinumą ir vertę.

Kultūriniu yra laikomas žmogaus sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Anot architektės Giedrės I. Laukaitytės-Malžinskienės, kultūrinis kraštovaizdis ─ tai savotiška erdvinė istorinio laiko atvaizdavimas, kur į gausybę linijų susipynę priežastiniai reiškinių, vietovių ir žmonių tarpusavio ryšiai. Juos

Skaityti toliau

Apie Lietuvos piliakalnius: susitikimas su paveldosaugos žinovu – Jonu Lukše (0)

„Aukštutinės pilies Gedinimo kalnas. II a. p. Kr. – XVII a.“ J. Lukšė, 2017.02. | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 8 d., penktadienį, 13 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Meno leidinių skaitykloje (Radastų g. 2, 406 kamb.), vyks Piliakalnių metų paminėjimas ir paveldosaugos žinovo, architekto-dailininko Jono Lukšės piešinių parodos – „Piliakalniai“ uždarymas.

Renginio metu, su parodos autoriumi bus aptariama Lietuvos piliakalnių išsaugojimo svarba, bus galima sužinoti jų pagrindinius bruožus ir ypatumus,

Skaityti toliau

Gandro pavakariai Rambyno regioniniame parke (2)

Gandras.vstt.lt

Rugpjūčio 24 d. 9 val. Rambyno regioninio parko direkcija kviečia į renginį  – „ Paskutiniai gandro pavakariai“. Renginys skirtas piliakalnių metams – „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“

Planuojama renginio pabaiga 19 val.

PROGRAMOJE: Skaityti toliau

10 pasaulio lobių, kuriuos praradome per paskutinį šimtmetį (3)

Majų piramidė Belize (Asociatyvinė nuotrauka) | ibtimes.co.uk nuotr.

Karai, stichijos, politinės situacijos ar tiesiog žmonių neatsakingumas pasaulio paveldui daro didelę žalą.

Ką praradome per paskutinį šimtmetį? Sąrašą dešimties svarbiausių sudarė Ouvenas Jarusas iš livescience.com.
Skaityti toliau

Visuomenininkai, siekiantys apsaugoti senamiestį nuo suniokojimo, kreipėsi į VSAA direktorių G. Rutkauską (3)

Statybos šalia Misionierių vienuolyno!!! | vtpsi.lt nuotr.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis (APSS) kreipėsi į Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros (VSAA) direktorių Gediminą Rutkauską prašydamas susitikti ir aptarti didelį rezonansą sukėlusias, skandalingas statybas UNESCO saugomame Vilniaus istoriniame centre bei jo apsaugos zonose: statybas Misionierių ansamblyje, Pacų ir Platerių rūmuose, Astorijos viešbutyje – ir ne mažiau skandalingus planus jo apsaugos zonose, pavyzdžiui Konstitucijos prospekte planuojamą statyti „dangoraižį“.

Supažindiname su internetiniame portale lietuvos.link paskelbtu G. Rutkauskui ir Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui  adrsuotu raštu:

Skaityti toliau

M. Purvinas. Kas atsakys už Mažosios Lietuvos paveldo sunaikinimą? (40)

Kas atsakys už Mažosios Lietuvos paveldo sunaikinimą? | V. Raupelio nuotr.

Rumšiškių Liaudies buities muziejuje (LBM) skandalingai sudegus vienintelei sodybai iš Mažosios Lietuvos, žiniasklaida platina įvairių veikėjų pasiteisinimus. Nurodoma juokingai menka nuostolių suma – esą labai pigiai ir greitai bus galima pastatyti kokią nors autentiškų pastatų imitaciją.

Taip kada nors praganiusieji kokį M.K.Čiurlionio paveikslą galės teisintis, kad nieko baisaus neįvykę – kas nors galėsiąs jo vietoje nebrangiai nupaišyti dar geresnį kūrinį.

Skaityti toliau

T. Baranauskas. Garuozos mūšio laukuose – barbariškai naikinamos istorijos pėdsakai (5)

Pasivaikščiojimas po nugriauto XVIII a. Garuozos dvaro griuvenas | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Liepos 30 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ surengė ekspediciją, skirtą 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio, kuriame žiemgaliai pasiekė paskutinę įspūdingą pergalę prieš kryžiuočius, vietos paieškai. Ekspedicijoje dalyvavo „Simkalos“ vadovas Andrius Bitaitis, Mindaugas Davidavičius, archeologas Ernestas Vasiliauskas, Pasvalio muziejininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir šių eilučių autorius. Ekspedicijos tikslas buvo apžiūrėti galimas Garuozos mūšio vietas ir patikslinti mūšio vietos lokalizaciją.

Tačiau vietos apžiūra sukėlė ne tik minčių apie mūšio lauko lokalizavimą, bet ir šokiravo tuo, kad XXI a. Latvijoje gali būti taip barbariškai niokojamas kultūros paveldas. Skaityti toliau

Lietuviai didžiuojasi tautiniais rūbais, bet dėvi juos per retai (1)

Nemunietes_ktu.lt„Tautiniai rūbai – tai galimybė prisiliesti prie lietuviškų šaknų“, – sako Sigitas Šliažas, ilgametis Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblio „Nemunas“ narys, politikas, visuomenės veikėjas, primindamas, kad siekiant populiarinti tautinius rūbus ir įprasminti juos valstybinėse šventėse, Lietuvoje 2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais.

Kauno miesto savivaldybėje ne vienerius metus dirbęs S. Šliažas sako, kad jo pažintis su tautiniais rūbais prasidėjo dar prieš narystę KTU tautinio meno ansamblyje. O pagarba ir šilti jausmai tautiniams drabužiams, Skaityti toliau

LDK paveldas dabartinėje Ukrainoje (0)

Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Kaip pradėti vasarą? Sesija, o gal kelione? Toks klausimas beveik kasmet mokslo metų pabaigoje iškyla Užsienio lietuvių studentų klubo nariams. Siekdami labiau pažinti Lietuvos kraštą ir istoriją, bei pasivyti čia gimusius ir augusius savo tautiečius žiniomis ir patirtimi, toliau vykdome savo klubo edukacinę veiklą. Per dešimtį klubo gyvavimo metų Ukrainoje, Lietuvos istorijai artimose žemėse, lankėmės pirmą kartą. Todėl ši kelionė mums labai svarbi ir įdomi.

Dabartinė Ukraina begalinės dirbamos Skaityti toliau

Nykstančias lietuviškas veisles įamžins kolekcinės monetos (video) (0)

moneta.skalikas.zemaitukas_lb.lt

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleis 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui, iš serijos „Lietuvos gamta“. Tą pačią dieną, 14 val., naujosios monetos bus pristatytos Lietuvos žirgyne, Riešėje ( Žirgų g. 2).

Kolekcinėse monetose pavaizduotos gyvūnų veislės yra vienos iš seniausių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai Lietuvos turtas, svarbi materialiojo ir istorinio mūsų krašto paveldo dalis. Šiuo metu Lietuvoje laikoma apie 500 grynaveislių, kilmės knygoje registruotų žemaitukų ir 200 lietuvių skalikų. Žemaitukus siekiama įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Skaityti toliau