Rugpjūčio 24 d. 9 val. Rambyno regioninio parko direkcija kviečia į renginį – „ Paskutiniai gandro pavakariai“. Renginys skirtas piliakalnių metams – „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“
Planuojama renginio pabaiga 19 val.
PROGRAMOJE: Skaityti toliau
Karai, stichijos, politinės situacijos ar tiesiog žmonių neatsakingumas pasaulio paveldui daro didelę žalą.
Ką praradome per paskutinį šimtmetį? Sąrašą dešimties svarbiausių sudarė Ouvenas Jarusas iš livescience.com.
Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis (APSS) kreipėsi į Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros (VSAA) direktorių Gediminą Rutkauską prašydamas susitikti ir aptarti didelį rezonansą sukėlusias, skandalingas statybas UNESCO saugomame Vilniaus istoriniame centre bei jo apsaugos zonose: statybas Misionierių ansamblyje, Pacų ir Platerių rūmuose, Astorijos viešbutyje – ir ne mažiau skandalingus planus jo apsaugos zonose, pavyzdžiui Konstitucijos prospekte planuojamą statyti „dangoraižį“.
Supažindiname su internetiniame portale lietuvos.link paskelbtu G. Rutkauskui ir Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui adrsuotu raštu:
Rumšiškių Liaudies buities muziejuje (LBM) skandalingai sudegus vienintelei sodybai iš Mažosios Lietuvos, žiniasklaida platina įvairių veikėjų pasiteisinimus. Nurodoma juokingai menka nuostolių suma – esą labai pigiai ir greitai bus galima pastatyti kokią nors autentiškų pastatų imitaciją.
Taip kada nors praganiusieji kokį M.K.Čiurlionio paveikslą galės teisintis, kad nieko baisaus neįvykę – kas nors galėsiąs jo vietoje nebrangiai nupaišyti dar geresnį kūrinį.
Liepos 30 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ surengė ekspediciją, skirtą 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio, kuriame žiemgaliai pasiekė paskutinę įspūdingą pergalę prieš kryžiuočius, vietos paieškai. Ekspedicijoje dalyvavo „Simkalos“ vadovas Andrius Bitaitis, Mindaugas Davidavičius, archeologas Ernestas Vasiliauskas, Pasvalio muziejininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir šių eilučių autorius. Ekspedicijos tikslas buvo apžiūrėti galimas Garuozos mūšio vietas ir patikslinti mūšio vietos lokalizaciją.
Tačiau vietos apžiūra sukėlė ne tik minčių apie mūšio lauko lokalizavimą, bet ir šokiravo tuo, kad XXI a. Latvijoje gali būti taip barbariškai niokojamas kultūros paveldas. Skaityti toliau
„Tautiniai rūbai – tai galimybė prisiliesti prie lietuviškų šaknų“, – sako Sigitas Šliažas, ilgametis Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblio „Nemunas“ narys, politikas, visuomenės veikėjas, primindamas, kad siekiant populiarinti tautinius rūbus ir įprasminti juos valstybinėse šventėse, Lietuvoje 2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais.
Kauno miesto savivaldybėje ne vienerius metus dirbęs S. Šliažas sako, kad jo pažintis su tautiniais rūbais prasidėjo dar prieš narystę KTU tautinio meno ansamblyje. O pagarba ir šilti jausmai tautiniams drabužiams, Skaityti toliau
Kaip pradėti vasarą? Sesija, o gal kelione? Toks klausimas beveik kasmet mokslo metų pabaigoje iškyla Užsienio lietuvių studentų klubo nariams. Siekdami labiau pažinti Lietuvos kraštą ir istoriją, bei pasivyti čia gimusius ir augusius savo tautiečius žiniomis ir patirtimi, toliau vykdome savo klubo edukacinę veiklą. Per dešimtį klubo gyvavimo metų Ukrainoje, Lietuvos istorijai artimose žemėse, lankėmės pirmą kartą. Todėl ši kelionė mums labai svarbi ir įdomi.
Dabartinė Ukraina – begalinės dirbamos Skaityti toliau
Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleis 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui, iš serijos „Lietuvos gamta“. Tą pačią dieną, 14 val., naujosios monetos bus pristatytos Lietuvos žirgyne, Riešėje ( Žirgų g. 2).
Kolekcinėse monetose pavaizduotos gyvūnų veislės yra vienos iš seniausių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai Lietuvos turtas, svarbi materialiojo ir istorinio mūsų krašto paveldo dalis. Šiuo metu Lietuvoje laikoma apie 500 grynaveislių, kilmės knygoje registruotų žemaitukų ir 200 lietuvių skalikų. Žemaitukus siekiama įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Skaityti toliau
Seimo narių iniciatyvinė grupė pagal Paveldo komisijos ekspertinius siūlymus įregistravo Teritorijų planavimo įstatymo pataisą, kuri numato teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastintos tvarkos netaikymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų ir vietovių teritorijų planavimui. Paveldo komisijos nuomone, ši pataisa užkirstų kelią galimam paveldo žalojimui.
Lietuvoje vis dar susiduriame su esmine problema, kuomet stinga pakankamo bendradarbiavimo su visuomene, Skaityti toliau
Liepos 10 d. Krokuvos ICE Kongresų centre, 41-osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu, buvo atidaryta fotografijų paroda „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo” (Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement), kurios autoriai Gintaras Balčytis ir Gintaras Česonis. Tai puiki galimybė supažindinti UNESCO pasaulio paveldo specialistus, ekspertus bei visą tarptautinę bendruomenę su Kauno modernizmo architektūros vertėmis, pristatyti Lietuvos siekius pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procedūrą. Skaityti toliau
Liepos 12 d., trečiadienį, 14 val: Kelmės kultūros centro Juozo Liaudansko galerijoje (II a.) bus pristatoma Virginijaus Kašinsko etnotapybos paroda „Mitologiniai akmenys“. Ši Virginijaus Kašinsko etnotapybos paroda – tai mūsų protėvių dvasinės kultūros aidas.
Kiekvienam lietuviui būtina stengtis suvokti savo tautą, kurioje gimėme, jos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines tradicijas ir papročius, visa tai puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms. Skaityti toliau
„Išėjus“ namui, kartais toje vietoje dar bent kelis pavasarius suspėja nužydėti ne tik kiaulpienės, bet ir gyventojų sodintos gėlės (1 nuotr.). Kitu atveju, beregint, sakytume, dar šiltoje „gūžtoje“ išauga naujas pastatas, savo išvaizda (formomis, netgi spalva) neatpažįstamai pakeisdamas tą gatvės kampą (2 nuotr.).
Kęstučio 37. Čia dabar rasite dviaukštę „Maximą“. Žvėryne gyvenusio kraštotyrininko Vlado Šaulio negatyvuose yra du čia stovėjusio pastato fragmentai Skaityti toliau
Birželio 20 d. Generalinė prokuratūra pranešė Valstybinei kultūros paveldo komisijai, kad, išnagrinėjusi jos birželio 2 d. kreipimąsi dėl statybų šalia Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio teisėtumo, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama stabdyti statybas.
Gindama viešąjį interesą Generalinė prokuratūra teismo prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento organizuotą Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialųjį paveldosaugos planą, statybas leidžiantį dokumentą ir pašalinti padarinius. Skaityti toliau
Birželio pabaigoje sukaks 10 metų nuo tada, kai įsigaliojo Tautinį paveldą saugojantis įstatymas ir buvo pradėta gryninti Lietuvos tautinį paveldą. Lietuvoje yra arti trijų tūkstančių gaminių, paženklintų tautinio paveldo ženklu, reiškiančiu, jog dirbiniai ar kulinariniai patiekalai gaminami pagal autentiškas tradicijas, egzistuojančias ilgiau nei 100 metų.
Gegužės pabaigoje surengtoje Tautinio paveldo dienai inicijuoti diskusijoje ekspertai, Skaityti toliau
Kartu su pavasariu baigėsi ir beveik du mėnesius trukę gražiausio saugomose teritorijose esančių piliakalnio rinkimai. Su rinkimams nominuotų piliakalnių trisdešimtuku visi norintys galėjo susipažinti specialioje interneto svetainėje, kurioje vyko ir balsavimas. Daugiau kaip 1000-čio balsavusiųjų valia gražiausiu, mėgstamiausiu piliakalniu išrinktas Kernavės piliakalnių kompleksas.
Kernavės archeologinių paminklų kompleksą sudaro piliakalnis (Aukuro Kalnas), du priešpiliai (Mindaugo Sostas ir Lizdeikos Kalnas), papilys (Pilies Kalnas), papėdės gyvenvietė bei 3 kapinynai. Skaityti toliau
Gegužės 31 d. Vilniaus Taryba nusprendė restauruoti medinės architektūros paveldą – namą Užupyje, Polocko g. 5. Į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktas medinukas bus pritaikytas visuomenės poreikiams – restauruotame pastate galės įsikurti kultūrinių mainų su Baltarusija centras, Užupio biblioteka ar kitas bendruomenės traukos objektas.
Buvęs gyvenamasis namas adresu Polocko g. 52 yra unikalios medinės architektūros pavyzdys Vilniuje. Šiuo metu jis yra avarinės būklės, todėl sostinės savivaldybė šiais metais teiks paraišką atnaujinimo darbų finansavimui gauti. Skaityti toliau
Dar daugiau kaip savaitę – iki gegužės 31 d. – šalies gyventojai gali balsuodami internetu rinkti gražiausią Lietuvos saugomų teritorijų piliakalnį. Jis bus paskelbtas birželio 1-ąją.
Šiuos rinkimus organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir portalas www.pamatykLietuvoje.lt.
Balsuojantieji gali pasirinkti piliakalnius iš pasiūlytojo trisdešimtuko arba pateikti savo kandidatus. Visa informacija apie rinkimų organizatorių atrinktus 30 piliakalnių paskelbta specialiai sukurtoje svetainėje su žemėlapiu. Skaityti toliau
Vytauto g. namas Nr. 51 (1 nuotr.) yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas – 32587. Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – vietinis. Namas karkasinis, rąstų, kurie apkalti lentomis. Stilistika – istorizmo. Sovietmečiu vakariniame namo gale buvo daržovių parduotuvė.
Vakarų fasado dvivėrės durys be ornamentų. Neabejotina, kad neišliko: šiaurės fasade yra kitos, vienvėrės, durys, kurių viršduris ornamentuotas analogiškai šio namo langų viršlangiams (2 nuotr.).
Iki birželio 16 d. 12 val. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo.
Finansavimas skiriamas vadovaujantis šiais kriterijais:
1.1 projektai padeda sutelkti valstybės, savivaldybių institucijas, mokslo įstaigas, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas istorinės reikšmės lituanistikos paveldo problemoms nagrinėti, įžymioms paveldo vertybėms ir jų kūrėjams, pasiekimams ir įvykiams pažinti, skleisti ir įprasminti;
Gegužės 8 d. Seime vyko vieša diskusija tarp Senamiesčio bendruomenės, atsakingų valstybės institucijų ir nekilnojamo turto vystytojo dėl Vilniaus Misionierių vienuolyno ansamblyje vykstančių statybų.
Reaguodamas į Senamiesčio bendruomenės prašymą, Seimo narys Mykolas Majauskas kreipėsi į atsakingas valstybines institucijas, prašydamas išnagrinėti, ar nebuvo pažeistos procedūros išduodant statybos leidimus Vilniaus Misionieriųvienuolyno ansamblyje, UNESCO saugomoje teritorijoje. M. Majauskas pažymi, jogartimiausiu metu bus kreiptasi ir į tarptautinius ekspertus, kurie galėtų objektyviai irnešališkai įvertinti susiklosčiusią skandalingą situaciją. Skaityti toliau
Įteikti pirmieji sertifikatai autentiškai atkurtiems istoriniams pastatams, kurie išsaugojo svarbiausias unikalias istorines savybes pritaikant juos naujam gyvenimui. Pirmaisiais sertifikatais pagal Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sukurtą Pastatų autentiškumo vertinimo programą apdovanoti du projektai: „Inreal valdymas“ plėtojamos „Dangės krantinės“ Klaipėdoje ir „Citus“ vystomas „Telegrafas“ Kaune.
„Pastatų autentiškumo vertinimo programos tikslas – ne tik atkurti pastatus, bet ir leisti juos naudoti visuomenei. Kad istorija būtų ne tik vertinga, bet ir gyva. Architektūros Skaityti toliau
Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.
Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau
Balandžio 20-21 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senamiesčio rūmuose (4.3a, I korpusas, Trakų g. 1) vyks tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija „Vizualumas 2017: turizmas vs. paveldas kūrybiniame mieste”. Į ją jau ketvirtą kartą susirinks įvairių šalių humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai, besidomintys šiuolaikinėmis ir nuolat kintančiomis vizualumo, paveldo ir kultūriškumo tendencijomis. Skaityti toliau
Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.
Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau
Pavasarį daugelis imasi tvarkyti prie namų ir sodybų augančius želdinius. Genėjimas, lajos formavimas, senų medžių pašalinimas yra nesudėtingi darbai, tačiau dažnai kyla klausimų, kokius medžius ir krūmus galima kirsti, kas gali suteikti tokią teisę.
Kad neprarastumėte brangaus pavasario laiko, Aplinkos ministerija primena, kad kiekvienas savo nuožiūra gali kirsti ir genėti visus nuosavame sklype augančius vaismedžius, vaiskrūmius ir nesaugotinus medžius. Skaityti toliau
Balandžio 1 d. pėsčiųjų žygio metu visuomenei buvo parodytas prie Neries, ties Karageliškių kaimu, Vievio sen., Elektrėnų sav., esantis piliakalnis, apie kurį iki šiol žinojo tik vienas archeologas. Šio piliakalnio atradimo istoriją galima pavadinti tikru detektyvu.
„Jau ilgai dairėmės į kairiajame Neries krante, Velniakampio kilpoje, esančius upės šlaitus. Specialistai dažnai užsimindavo ir mes pritardavome, kad kažkur ten turėtų būti miško slepiamas piliakalnis“, – teigia regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė. Skaityti toliau
Nelengva sukurti įstatymą, kurį būtų sunku peržengti ar apeiti, tačiau kartais kuriami būtent tokie įstatymai ar normatyviniai aktai, pagal kuriuos galima sauvaliauti su stebuklinguoju pasilaiminimu – vsio zakonno.
Lietuvoje, regis, sukurta europietiška kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sistema, tokią veiklą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimo priežiūra, tačiau sankcijos už pažeidimus, kurių viešai žiniasklaidoje rasime aibes, apsiriboja kokiu nors menkos tvoros išardymu ar Skaityti toliau
Virš istorinio Trakų regiono pakibęs bedvasės modernizacijos ir statybinių monstrų grėsmės šešėlis, kurį meta – šį kartą – ne Rusija. Meta savieji politikai, kurių priešakyje atsidūrė „Tėvynės sąjunga/Lietuvos krikščionys demokratai“ bei verslo grupuotės, norinčios mūsų istorinę sostinę paversti urbanizuotu pasilinksminimams ir prabangiems namams paežerėse statyti skirtu Vilniaus priemiesčiu.
Trakų kultūrinį paveldą šiandien begina, atrodo, vienas žmogus – Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius, Skaityti toliau
Kovo 24 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigia, kad praėjusią savaitę prasidėję didelės apimties statybų darbai prie buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios verčia apeliuoti į kai kurių institucijų (taip pat ir paveldosaugos) bei asmenų sąžinę dėl ciniško požiūrio į kultūros paveldo svarbą bei jo išsaugojimą.
Pasak VKPK vykdomi statybos darbai gali ne tik sunaikinti ant Išganytojo kalno stovintį Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio ikoninį vaizdą, kuris džiugino šimtmečiais, tačiau ir negrįžtamai sužaloti Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio Skaityti toliau
Praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos Respublikos premjeru Sauliui Skverneliu pranciškonų konventualų ordino Gdansko provincijos atstovas ponas Marekas jam paaiškino, kad okupacinės sovietų valdžios nacionalizuoto Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio nuosavybės teisė turi būti atkurta pono Mareko atstovaujamiems pranciškonams. Dar jis maloniai pažadėjo, kad kai premjeras grąžins vienuolyną, šis bus „atviras visuomenei“. Senojo vienuolyno patalpose ponas Marekas sukurs pranciškonų istorijos muziejų, kur esą bus pagerbtas ir čia vėliau gyvenęs J. Basanavičius, o taip pat – Lietuvių mokslo draugija bei pati pirmoji po carinio lietuvybės draudimo dviklasė lietuvių mokykla. Skaityti toliau
