L. Veličkaitė. Neatiduosime Vilniaus sporto rūmų kitataučiams

Rugpjūčio 23 d., pakviesti Nacionalinio susivienijimo (NS), susirinkę Sąjūdžio pirmeiviai pareiškė protestą prieš Vilniaus sporto rūmų atėmimą iš Lietuvos valstybės ir iš lietuvių tautos.

Jie buvo atiduoti tik vienai etninei grupei – žydams. Kažkada šioje teritorijoje buvo žydų kapinės, gal net ir ne visai toje vietoje, kur stovi Sporto rūmai, bet jų jau seniai nėra.

Nors prieš 20 m. buvo padaryti puikūs projektai, kaip tuos rūmus atgaivinti, sutvarkyti ir foje buvo numatytos ekspozicijos, kas tuose rūmuose vyko. Tačiau praeitais metais Vyriausybė įkūrė darbo grupę, kurioje didžiąją dalį asmenų sudarė ne Lietuvos piliečiai, bet atvykę iš Izraelio ir Jungtinių Amerikos valstijų.

Nebuvo pakviesta nei vieno paveldosaugos specialisto, nei Sausio 13-osios brolijos atstovo.

Ir ši kitataučių komisija už Lietuvą nusprendė, kad šiuose Vilniaus sporto rūmuose būtų įkurtas žydų muziejus, kuriame būtų kadaise čia palaidotų žmonių biografijos, buvusių kapinių istorija, palaidojimo tradicijos, ekspozicija, kaip okupaciniai režimai naikino Lietuvos žydų kapines. Ir tik nežymi dalis būtų skirta Lietuvos istorijai.

Tai yra Lietuvos valstybės interesų ir mūsų tautos savigarbos išdavystė. Lietuvoje jau yra keli žydų muziejai.

Sporto rūmuose 1988 m. vyko pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas. Šiuose rūmuose buvo atsisveikinta su Sausio 13-osios aukomis. Čia turi būti įkurtas muziejus šiems atmintiniems įvykiams pažymėti. Juo labiau, kad tokio muziejaus, įamžinančio svarbius istorinius įvykius, neturime.

Restauratorius Rimantas Gučas, visą  gyvenimą dirbęs paveldosaugininku, sako, kad šis pastatas statytas kaip Sporto ir koncertų rūmai. Pagrindinė paveldosaugos taisyklė – geriausia išsaugoti tai, kas tarnauja pagal savo pirmykštę funkciją. Ir kalbėti apie kažkokius kitus dalykus net nelabai rimta.

Europos 20 amž. antros pusės architektūros antalogijose šie rūmai yra pristatomi, kaip vienas geriausių vadinamojo brutalizmo pavyzdžių.

Brutalizmas – atlieta iš betono klojiniai ir taip palikta, matosi visos konstrukcijos ir taip palikta. Tai yra savotiškas šios architektūros šedevras. Ir, kaip teigia restauratorius, šiuos rūmus reikėtų išsaugoti, nepristatyti jokių prielipų.

Jie stovi puikioje Vilniaus vietoje, kai iš jų išėjus matosi Gedimino kalnas ir pilis. Sporto rūmai įtraukti į paveldo sąrašą ir yra architektūros bei istorijos paminklas, susijęs su Sąjūdžiu ir Sausio 13-osios aukomis.

Nacionalinis susivienijimas ir toliau tęs pradėtą akciją, kad būtų ištaisyta klaida ir Vilniaus sporto rūmai atitektų Lietuvai.