Spalio 2 d. Kernavėje vyko forumas skirtas šios vietovės UNESCO Pasaulio vertybės statuso suteikimo 20-mečiui paminėti. Renginyje iškeltas klausimas, ar nacionalinio diskurso istorinės sostinės ir globalusis UNESCO statusai vienas kitam neprieštarauja? Jame dalyvavę Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai pabrėžė: „Buvimas Pasaulio paveldo sąraše yra privalumas, galintis praturtinti nacionalinę paveldosaugą“.
Forumo tikslas – aptarti, kur link juda istorinių sostinių idėja, kaip ją šiuo metu supranta visuomenė, kokios yra ir gali būti istorinių sostinių stiprybės, silpnybės, galimybės bei rizikos. Forume susitiko istorinių sostinių idėjos autoriai, puoselėtojai, valdytojai, vietos gyventojai ir visi kiti suinteresuoti asmenys.
Renginyje Paveldo komisijai atstovavusi Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vadovė Viktorija Gadeikienė akcentavo: „Manytume, kad nors tam tikros skirtybės ir yra (istorinės sostinės vs UNESCO) – skirtingos vertės, įsipareigojimai, atsakomybė, apsaugos reikalavimai – tačiau jos iš esmės neturėtų daryti neigiamos įtakos UNESCO Pasaulio paveldui Lietuvoje. Atvirkščiai, turėtų papildyti nacionalinę apsaugą teigiamomis ir pozityviomis paveldui nuostatomis bei praktikomis“.
UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija yra viena reikšmingiausių tarptautinių teisinių priemonių, skirtų pasaulio paveldu pripažintų svarbiausių žmonijos kultūros vertybių apsaugai, išsaugojimui, puoselėjimui ir perdavimui ateities kartoms.
„Pats įvardinimas „istorinė sostinė“ jau rodo, kad mums yra svarbu išlaikyti sąsajas su praeitimi. Tačiau, visuomenei reikia padėti įsisąmoninti šį statusą. Čia labai svarbus švietimas, edukacija. Visgi, tai yra tęstinis procesas ir suvokimas ateina palaipsniui. UNESCO saugomų vertybių Lietuvoje atveju Paveldo komisija ne vienerius metu akcentavo, kad šiai sričiai trūksta dėmesingumo“, – sakė V. Gadeikienė.
Tačiau, anot jos, šiuo metu reikalai gerėja – valdymo planai parengti arba rengiami, paskirti koordinatoriai, rengiamame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekte numatyta UNESCO vertybių Lietuvoje apsauga, ko nebuvo ilgus metus.
Vilnius, Kaunas, Kernavė – tai ne tik Lietuvos istorinės sostinės, bet ir bendro žmonijos paveldo dalis. Jų būvimas Pasaulio paveldo sąraše praturtina šių vertybių paveldosauginę dvasią, turėtų skatinti kiekvieną dieną kilti į vis aukštesnį lygmenį paveldo apsaugoje, kelti bendrą sąmoningumo lygį tiek valstybės, tiek plačiosios visuomenės lygmeniu.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
