Vyriausybė pritarė Nacionalinio architektūros instituto steigimui, kuris įsikurs buvusio Kauno centrinio pašto Laisvės alėjoje pastate.
Nacionalinis architektūros institutas (NAI) įgyvendins valstybės politiką kultūros ir kūrybinių industrijų srityje, skatins Lietuvos architektūros meno raidą, pristatys Lietuvos architektūros meną Lietuvoje ir užsienyje, taip pat užsienio architektūros meno raidos tendencijas Lietuvoje, kaups, saugos ir tyrinės Lietuvos architektūros meno bei architektūros paveldo muziejines vertybes, ypatingą dėmesį skirdamas Kauno tarpukario modernizmui, skatins visuomenės įtraukimą į viešųjų erdvių planavimo procesus.
„Įsteigiant Nacionalinį architektūros institutą, užpildoma daug metų žiojėjusi spraga.
Pagaliau turėsime architektūrai, jos istorijai, raidai bei ateities galimybėms skirtą tyrimų, sumanymų centrą, kuris taps traukos vieta tiek profesionalams, tiek ir plačiajai visuomenei, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
– Ypač džiugu, kad naujoji įstaiga atvers ir naują puslapį tarpukariu iškilusio pašto pastato istorijoje.
ES paramos lėšomis šis pastatas bus atnaujinamas išsaugant jo visas vertingąsias savybes ir kartu pritaikant jį NAI reikmėms.
Šioje vietoje bus puoselėjamos ir stiprinamos vertybės, visiškai atitinkančios ir Naujojo europinio bauhauzo dvasią – tvarumą, estetiką ir įtraukumą.“
NAI padės gilinti visuomenės sampratą apie architektūros meną ir paveldą, atskleisti jų ištakas, savitumą, kultūrinę vertę, ryšius su pasaulio kultūros ir meno procesais, skatins visuomenės aktyvumą dalyvaujant kokybiškos aplinkos formavime, puoselės Lietuvos architektūros meno identitetą, taip pat skatins architektūros atvirumą, tarpdiscipliniškumą ir naujoves.
Siekdamas šių tikslų, NAI numatys, rengs, sudarys ir rodys architektūros meno ir architektūros paveldo parodas, sumanys ir įgyvendins kitus architektūros meno ir architektūros paveldo projektus, rengs seminarus, paskaitų ciklus, konferencijas, kūrybinius užsiėmimus, varžytuves, šventes ir kitus renginius, kurie pristato ir analizuoja architektūros meno sritį, jos raidos kryptis, sąveiką su kitomis visuomenės gyvenimo sritimis.
Naujoji įstaiga steigs ir rengs architektūros meno apdovanojimus, rengs architektūros meno ir su šia sritimi susijusias rezidencijas, skatins architektų ir su architektūra susijusių žinovų mainus, įtrauks visuomenę į miestų planavimo procesus siekiant kurti kokybišką, tvarią, visuomenės interesus atitinkančią architektūrinę aplinką.
NAI taip pat įgyvendins Naujojo europinio bauhauzo, Davoso baukultur aljanso ir kitus Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių sumanymus architektūros meno ir architektūros paveldo srityse, teiks pasiūlymus Kultūros ministerijai dėl architektūros meno ir architektūros paveldo raidos skatinimo, rinks ir pristatys visuomenei svarbias statistines architektūros meno žinias.
Institutas taip pat vykdys muziejinę veiklą – kaups, saugos, tyrinės ir pristatys Lietuvos architektūros meno ir architektūros paveldo muziejines vertybes, rengs ir įgyvendins kultūrinio švietimo projektus, praktinius architektūros švietimo užsiėmimus, įgyvendins architektų kvalifikacijos kėlimo programas ir projektus.
Naujoji įstaiga rengs Lietuvos architektūros meno muziejinių vertybių prevencinį konservavimą ir restauravimą, vykdys architektūros meno ir architektūros paveldo tyrimus, rengs, leis ir platins tiriamuosius, mokomuosius, žinių bei reklaminius leidinius, skelbimus, susijusius su NAI veikla.
NAI kaups architektūros leidinius ir sudarys galimybę visuomenei jais naudotis, pristatys Lietuvos architektūrą užsienyje, bendradarbiaudamas su Lietuvos ir užsienio valstybių architektūros centrais, architektūros ir kitais muziejais, valstybės archyvais, kitomis kultūros ir meno, mokslo ar mokslinių tyrimų įstaigomis ar organizacijomis.
Žadama, kad NAI dirbs iki 20 tyrėjų, kuratorių, muziejininkų ir kultūros vadybininkų, architektūros profesionalų.
Įstaiga bus kuriama palaipsniui, visa apimti ji pradės veikti, kai bus užbaigtas Kauno centrinio pašto investicinis projektas.
Artimiausiu metu ketinama rengti vadovo varžytuves ir baigti įstaigos registravimo darbus.
Vis kalbama apie regionų vystymą, o čia vėl kuriama tikrai nereikalingo centralizavimo institucija ir jos vieta vėl Kaune, o ne tarkim Alytuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, kuri architektūra gal turtingesnė negu Kaunas. Pagaliau, jeigu jau nacionalinė institucija, tai jai vieta sostinėje, o ne paprastu didmiesčiu esančiame Kaune.
Nyderlandų architektūros institutas yra Roterdame, o ne sostinėje Amsterdame ar valstybės valdžios centre Hagoje. O gal tamstai artimesnė valstybių , esančių į rytus nuo Lietuvos , politika, kai beveik viskas- valdžia, finansai, ekonomika, kultūra sukoncentruojama tik sostinėje ?
Manau, kad Nyderlandų pavyzdys sakytų, jog ta institucija kurtina ne Kaune, o tarkim Trakuose, nors akivaizdu, kad geopolitiškai Nyderlandai yra viena, o Lietuva visai kita. Beje, nesidarant po Nyderlandus, o paprasčiausiai pažvelgus po savo nosim, kyla klausimas, ar tik ne kauniškis yra tą nacionalinę (centralizuotą, kaip Rytuose) instituciją jame kuriantis Kultūros ministras…