Spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir folklorinio judėjimo bei žygeivystės 50-mečiui. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba.
Prieš prasidedant konferencijai 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio Skaityti toliau
Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir pasiūlė keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.
Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti. Skaityti toliau
Kovo 25 d., sekmadienį, 15 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Vilniaus romuvų sambūris kviečia visus švęsti pavasario lygiadienį at Pūčkorių piliakalnio. Prieš šventę 13 val. vyks pažintinis žygis Vilnios pakrantėmis skirtas Vydūno 150-osioms metinėms.
Pavasario lygiadienis tai virsmo metas, kada diena susilygina su naktimi, kada žiema pralaimi vis aukščiau kylančiai Saulei. Skaityti toliau
Gruodžio 14 d. 14-17 val. Vilniuje, Seimo Europos informacijos biuro patalpose (Seimo III rūmai, Gedimino pr. 53) vyks konferencija, skirta Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) atlikto tyrimo „Etninės kultūros vertybinių nuostatų tyrimai valstybės politikai“, kurį dalinai remia Lietuvos kultūros taryba, išvadų aptarimui.
Tą pačią dieną 9:30-10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Seimo narių Stasio Tumėno ir Roberto Šarknicko spaudos konferencija Skaityti toliau
Įkurtas judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“
Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“, kurio metu buvo priimtas sprendimas TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.
„Tai privalėjome padaryti tam, kad galėtume sėkmingiau tęsti pilietinę talką Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d. per rudens lygiadienį nuo 19.30 iki 20.30 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Lizdeikos Romuva jau aštuonioliktą kartą pažymėdami Baltų vienybės dieną pakvies lietuviškų papročių puoselėtojus susirinkti prie Lizdeikos aukuro Verkių parke Vilniuje ir uždegti Baltų vienybės ugnį.
1236 m. rugsėjo 22 d. baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną, todėl šią dieną Lietuvos ir Latvijos Seimai paskelbė Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ant kalnų užkuriamos ugnys kaip ženklas – „Vienykimės!“. Ugnies uždegimas vienu metu ant kalnų – tai vienybės išraiška, kiekviena ugnis ant tolimo kalno reiškia ženklą „Mes čia esame!“ – sako viena iš sąšaukos rengėjų Nijolė Balčiūnienė.
„Susiburkime prie Lizdeikos aukuro, prie kaitrios ugnelės prisiminkime protėvių žygius ir kovas už gimtąją Žemę, Kalbą, Valstybę, nuoširdžiais žodžiais ir dainomis pagerbkime kovose žuvusius Lietuvos didžiavyrius“, – kviečia šio renginio rengėjai.
Sąšaukoje dalyvaus istorikai Inga ir Tomas Baranauskai. Renginio partneris bus Pavilnių ir Verkių RP direkcija.
Sąšaukos dalyvius rengėjai ragina atsinešti sausų malkų ir deglų.
Rugsėjo 22 d. per rudens lygiadienį nuo 19.30 iki 20.30 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Lizdeikos Romuva jau aštuonioliktą kartą pažymėdami Baltų vienybės dieną pakvies lietuviškų papročių puoselėtojus susirinkti prie Lizdeikos aukuro Verkių parke Vilniuje ir uždegti Baltų vienybės ugnį.
1236 m. rugsėjo 22 d. baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną, todėl šią dieną Lietuvos ir Latvijos Seimai paskelbė Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ant Skaityti toliau
Birželio 23 d. 16 val. Kernavėje, Valstybiniame Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje (Kerniaus g. 4A,) bus surengta Rasos šventės atkūrimo 50-mečiui skirta konferencija „Rasos šventumo beieškant“.
Konferencijoje pranešimus skaitys ir savo prisiminimais apie pirmąsias Rasos šventes bei etnokultūrinį sąjūdį dalinsis šio sąjūdžio pradininkai ir dalyviai: Nijolė Balčiūnienė, Vacys Bagdonavičius, Antanas Gudelis, Birutė Teresė Burauskaitė, Inija Trinkūnienė, Veronika Povilionienė ir kiti. Skaityti toliau
Birželio 24 d., šeštadienį, nuo 19 val. vakaro iki saulės patekėjimo Vilniaus Verkių rūmų parke Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) surengs tradicinę Rasos šventė. Jau aštuonioliktą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klesti, kupėja, rasoja, vilniečiai čia drauge švenčia pačią seniausią trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventę. Pasipuošę vainikais, susiskynę devynių žolynų Kupolę, pasiėmę lauknešėlį ir su šeimomis, draugais renkasi liepomis kvepiančiame Verkių parke.
Nuo 19 val. vakaro kaip ir kasmet bus kupoliaujama, pinami vainikai, buriamasi iš žolynų, Skaityti toliau
Kovo 19 d. 13 val. Lietuvių etninės kultūros draugija, Vilniaus keliautojų klubas ir Vilniaus romuvų sambūris kviečia dalyvauti pažintiniame pėsčiųjų žygyje vaizdingosios Vilnios pakrantėmis bei Pavilnio kalvynais ir kartu paminėti Pavasario lygiadienį gamtoje. Pavasarinio virsmo metu visi kartu kviečiami keliauti gamtos takais, nusiprausti tekančio šaltinio vandeniu, sužinoti kodėl pavasario šilumą ant sparnų atneša paukščiai.
Žygio dalyviai susipažins su šimtamete Pūčkorių palivarko istorija, tūkstančius metų menančios atodangos įdomybėmis, išgirs apie stovėjusius malūnus, patrankų gamyklą, Skaityti toliau
2017-ieji metai Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais. Jų, o kartu ir „Tautinių drabužių metų atidarymas jau įvyko sausio 27 d. ant Medvėgalio piliakalnio ir kitose Laukuvos seniūnijos Šilalės rajone vietose. Visus metus vyks įvairūs kultūriniai renginiai, šventės, kitos priemonės. Piliakalnių, tautinių drabužių, tarmių, etnografinių regionų ir kitų lietuvių tautai ypač reikšmingų etninės kultūros savitumo bruožų akcentavimas daug prisideda prie tautinės savimonės išsaugojimo, tačiau lietuvių etninė kultūra vargu ar pajėgs atsispirti globalios kultūros ekspansijai, jeigu tokios veiklos neturės tęsinio metams pasibaigus. Skaityti toliau
Kiekvienas mūsų turime savo vaikystės upę, upelį ar upokšnį, prie kurio išaugome, braidėme, stebėjome potvynius ir ledonešius, džiaugėmės patirtais įspūdžiais. Prie upių kūrėsi pirmosios gyvenvietės, miestai, jų pakrantėse įrašytas protėvių palikimas, tautos gyvenimas. Vargu, ar kuriam nors kitam kraštovaizdžio komponentui žmonės skyrė tiek meilės, dvasios šilumos, kiek jos teko upėms. Dažnai jų vardai minimi dainose, upės pavaizduotos paveiksluose, poetų posmuose.
Didžiosios upės tapo valstybių simboliais. Nemunas Lietuvai yra tarsi „upių tėvas“, jo baseinas yra baltiškos kultūros lopšys, Skaityti toliau
Lietuvos Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo valstybės ordinais „Vilnijos“ draugijos narius – daktarą Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. Apdovanojimas – suprantamas ir gal net šiek tiek užtrukęs. Abu šie garbūs patriotai daugybę metų vykdo tautinę veiklą, puoselėja lietuvių kultūrą ir ugdo savimonę. Ypač gausūs jų nuopelnai remiant ir telkiant lietuvius probleminėje Pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse – nuo Seinų iki Gervėčių.
Jau po savaitės nuo apdovanojimų pasirodė prieštaringojo „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio straipsnis, kuriame teigiama, jog šie apdovanojimai skirti už lietuvių Skaityti toliau
Liepos 6 d. rytą Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos proga Lietuvos respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įteikė kelioms dešimtims lietuvių ir užsienio valstybių piliečių.
Už indėlį į lietuvybės saugojimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota buvo ir Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė.
Garsi visuomenininkė, etninės kultūros, lietuvių kalbos tarmių, tautinių vertybių, lietuvybės pietryčių Lietuvoje ir Skaityti toliau
Liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.
Pasak Prezidentės, šiandien daug mąstome ir kalbame apie savo valstybę – stiprėjančią, gražėjančią ir saugesnę. Tada, kai netrūksta principų, pareigos ir atsakomybės jausmo, sulaukiame rezultatų, kurie pranoksta visus lūkesčius, įkvepia ir pakylėja. Skaityti toliau
Šiemet Verkiuose, jau septynioliktą viduvasarį, kur Lizdeika kūrendavo šventąją ugnį, rinkosi vilniečiai į tradicinę Rasos šventę, kurią rengė ir vedė etninės kultūros puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė. Nors šventė tradicinė, tačiau kasmet ji vis kitokia, nes jos nuotaika priklauso ir nuo oro. Šiemet jis buvo ypatingas, šiltas, skaidrus, gal dėl to ir žmonių susirinko neregėtai daug. Visi labai gražūs, pakylėti, daugiausia jaunimo, su vaikučiais, poromis ir po vieną, arba kelios kartos drauge. Tačiau čia visi pasijunta kaip visuma ir vienis. Nuotaika ypatinga. Liepų žiedais kvepiantis oras, ritualinės dainos, šokiai, apeigos, žolynai, vainikai, būrėjos iš žiedynų ir žolynų žinovės iš Botanikos instituto… Visas gamtos bei senųjų papročių žinovų elitas. Ir visi kaip viena šeima. Skaityti toliau
Lietuvių etninės kultūros draugija 2016 m. birželio 23 d. Verkių parke organizuoja tradicinę RASOS šventę. Jau septynioliktąjį vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klesti, rasoja, kartu švęskime trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventę! Pasipuoškime vainikais, susiskinkime devynių žolynų kupolę, pasiimkime lauknešėlį ir su šeimomis, draugais susitikime liepomis kvepiančiame Verkių parke!
Nuo 19 val. vakaro kupoliausime, bursime iš žolynų, sutartinėmis pagerbsime ugnies apeigas prie Lizdeikos aukuro, dainomis palydėsime vakaro saulę, šoksime prie laužo, leisime vainikus Nerimi, vaišinsimės vaistažolių arbata, prausimės ryto rasoje ir kartu sutiksime tekančią saulę!
Veiks žolynų kermošius, dalyvaus Botanikos instituto vaistažolių žinovės ir būrėjos iš žolynų.
Šventės vedėja – senųjų tradicijų puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė.
Šventės vietas – Verkių rūmų parkas, Žaliųjų ež. g. 49
Daugiau informacijos: www.etnokultura.lt
Jau daugelį metų vedami Nijolės Balčiūnienės ir Kazimiero Garšvos, kurie nepailstamai padeda etninių žemių lietuvių bendruomenėms, lankome lietuvius, gyvenančius Baltarusijoje. Kartu su folkloro ansambliu „Laukis“, lietuvybę, tautines vertybes, gautas iš protėvių, senelių palikimo ne kartą skleidėme Pelesoje, Lydoje, Rimdžiūnuose, Apse, Minske.
O šių metų šiltą birželio 4-osios vasaros dieną vykome į Gardiną, kur Nacionalinių kultūrų festivalyje puikavosi ir lietuvių kiemelis su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių kolektyvų koncertais. Kartu su mumis važiavusi „Vilnijos“ draugijos pirmininko Skaityti toliau
Birželio 23 d., ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki saulės patekėjimo Vilniaus Verkių parke (Žaliųjų ežerų 49, Vilnius) vyks tradicinė Rasos šventė.
Jau septynioliktą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klęsti, kupėja, rasoja, visi kviečiami susiburti Verkių parke ir drauge švęsti pačią seniausią, trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventę. Šventės rengėja Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) ragina į liepomis kvepiantį Verkių parką atvykti pasipuošus tautiniais rūbais, šventiniais vainikais, pasiėmus lauknešėlį. Skaityti toliau
Per iškilmingą Pasaulinės aplinkos dienos minėjimą praėjusį penktadienį, gegužės 3 d., buvo pagerbti ir apdovanoti geriausi Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai ir aplinkosaugai itin nusipelnę visuomenės atstovai.
Garbingiausią ministerijos apdovanojimą – Česlovo Kudabos premiją – pelnė judėjimo „Už gamtą“ vadovas dr. Algirdas Knystautas. Kitas apdovanojimas – Juozo Virbicko premija – už žuvų išteklių apsaugos ir žvejybos kontrolės veiklą šiemet skirtas Valstybinės miškų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjui Kęstučiui Motiekaičiui Skaityti toliau
Gegužės 12 d. Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje dienraščio Alkas.lt kūrėjai ir bendraminčiai pažymėjo leidinio 5-erių metų sukaktį.
Susitikimo metu buvo apžvelgtas per 5-erius metus Alkas.lt nueitas kelias, aptarti ateities darbai ir siekiai, bendraujama prie vaišių stalo.
Šventinį vakarą pradėjęs Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas atskleidė kaip internetinis dienraštis užgimė ir priminė pagrindinį Alko obalsį – saugoti lietuvių tautos savastį ir žvelgti į visus pasaulio įvykius ir reiškinius per mūsų Tautos regratį. Skaityti toliau
Šių metų balandžio 22 dieną Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje praūžė Dzūkijos (Dainavos) etnokultūrą populiarinanti Jurginių šventė, tradicinių amatų ir senųjų verslų mugė bei Lietuvos profesinio mokymo įstaigų profesinio meistriškumo ir etninės kultūros, profesinio mokymo populiarinimo integruotas konkursas „Jurgi, atrakink žemę!“. Žvarbus vėjas ir besitvenkiantys grėsmingi lietaus debesys neišgąsdino nei šventės rengėjų, nei svečių, tad dalyvių susirinko gausiai: atvyko Šalčininkų rajono bendrojo Skaityti toliau
Balandžio 8 d. Aleksandro Stulginskio universitete (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.) įvyks Mokslinė-praktinė konferencija „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas“. Konferencijos tikslas – pristatyti ir populiarinti naujausius moksleivių ir akademinio jaunimo etninės kultūros tradicijos mokslinių tyrimų rezultatus.
Ši konferencija tai Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas per Suvalkijos/Sūduvos ir Dzūkijos/Dainavos regionų etninės kultūros pažinimą“ išdava. Skaityti toliau
Kovo 20 d. sekmadienį, 16 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Vilniaus romuvų sambūris visus kviečia pasitikti pavasario lygiadienį netoli Vilniaus Pavilnių regioniniame parke stūksančiame Pučkorių piliakalnyje.
Šventės rengėjų kvietime rašoma: „Susiburkime drauge pavasarinio virsmo metą kada diena susilygina su naktimi, kada žiema grumiasi su vis aukščiau kylančia saule. Puikios Pūčkorių apylinkės, iškilusis kalnas prie gražiosios Vilnelės tarsi kviečia pabūti gamtoje. Piliakalnio papėdėje ošia šimtamečiai ąžuolai, iš rytų pusės srūva šaltinis, prie kurio atliksime vandens pagerbimo apeigas, nusiprausime, Skaityti toliau
Donato Malinausko kultūros premija šiemet buvo skirta Lietuvos architektūros tyrinėtojui ir istorikui, architektūrinio paveldo vertybių restauravimo ir atkūrimo specialistui, kultūrininkui ir visuomenininkui dr. Kaziui Napoleonui Kitkauskui.
Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija teikiamos nuo 2012 m. Premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos Skaityti toliau
Vilniuje Krivio Jauniaus alke susirinkę Vilniaus romuvų vadovai įkūrė Vilniaus romuvų sambūrį.
Susirinkime dalyvavo šešių Vilniaus romuvų vadovai: Eugenijus Martinkus, (Šventaragio romuva), Sigita Lesinskienė (Ragučio romuva), Nijolė Balčiūnienė (Lizdeikosromuva), Dalia Urbanavičienė (Vilniaus romuva), Asta Valiukevičienė (Devyniaragio romuva), Eglė Plioplienė (Titnagų romuva) bei Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė.
Vaidilos pasidalino informacija apie artėjančius Vilniaus romuvų rengiamus renginius – šventes, Vilniaus šventyklos statybą, aptarė artėjančią Lietuvos Romuvos Krivūlę. Skaityti toliau
Trečioje „Kelionių kompasas“ laidoje svečiuojasi žygeivystės Lietuvoje pradininkai: geografai – Nijolė Balčiūnienė, Tadas Šidiškis, bei geologas Valentinas Baltrūnas.
1968 metais Vilniaus universiteto keliautojai, norėdami išsiskirti iš sportinio ir pramoginio turizmo entuziastų, pasivadino save žygeiviais. Jų tikslas buvo tautinis kultūrinis atgimimas, grindžiamas lietuviškų etnografinių papročių ir tradicijų atgaivinimu. Skaityti toliau
Gruodžio pradžioje etnokultūrininkai iš visų Lietuvos kampelių susirinkę Vilniaus miesto Rotušėje atšventė dvi šventes – Etnografinių regionų metų uždarymą ir Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) 15-tas sukaktuves. Buvo prisimintos Etninės kultūros globos tarybos ištakos: dabartinis pirmininkas Virginijus Jocys papasakojo apie savo pirmtakus – pirmąjį EKGT pirmininką doc. dr. Rimantą Astrauską, bei po jo EKGT vadovavusius – doc. dr. Krescencijų Stoškų, prof. dr. Libertą Klimką, pirmąją EKGT administracijos vadovę Virginiją Kondratienę.
Itin daug pagarbos nusipelnė praėjusios kadencijos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Skaityti toliau
Spalio 27 d. 15 val. Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje įvyks konferencija skirta Vilniaus atgavimo dienai. Joje bus aptarta pietryčių Lietuvos okupaciją ir jos padariniai šiandienai. Kalbės istorikas Paukius Kruopis, hab.dr. Kazimieras Garšva, politologas Vytautas Sinica, Seimo narys Rytas Kupčinskas, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tarybos narė Nijolė Balčiūnienė, visuomeninių organizacijų atstovai, mokytojai.
Šiemet sukanka 95 metai, kai Lietuvos Respublika Širvintų ir Giedraičių mūšiuose apsigynė nuo lenkų okupantų ir 76 metai, kai ilgaamžė istorinė sostinė Vilnius teisėtai Skaityti toliau
