N. Balčiūnienė: Netekome pačio stipriausio lietuvybės židinio Gudijoje

Balandžio 27 d. į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Gudijos (Baltarusijos Respublikos ambasados) Lietuvoje atstovas, kuriam įteikta griežta protesto nota dėl Gudijos veiksmų siekiant panaikinti daugiau kaip 20 metų veikiantį Pelesos lietuvių visuomeninį susivienijimą „Gimtinė“.

Notoje pažymima, kad tokie Gudijos veiksmai sulauks griežto ir principingo atsako, Lietuva kels šį klausimą tarptautinėse institucijose.

Balandžio 28 dieną Gardino apygardos teismas nagrinės regiono vykdomojo komiteto Vyriausiosios teisingumo valdybos ieškinį dėl „Gimtinė“ panaikinimo.  Visuomeninis susivienijimas „Gimtinė“ jau daugiau nei 20 metų dirba, kad būtų sudarytos sąlygos Gudijos lietuvių bendruomenės tautinei saviraiškai. „Gimtinė“ veikė Pelesoje, kur yra lietuviška mokykla. Tai pirmoji vieša Baltarusijoje oficialiai įregistruota lietuvių organizacija. Pelesoje 80% gyventojų yra lietuviai.

Hrodna.life duomenimis, 2022 metų pradžioje susivienijimui „Gimtinė“ priklausė 150 žmonių. Asociacija veikia nuo 1993 metų Gardino srities Varanavo rajono Pelesos kaime esančioje lietuviškoje vidurinėje mokykloje.

Praėjusių metų rugpjūtį, Aliaksandro Lukašenkos režimui Lenkiją, Lietuvą ir Latviją pripažinus „nedraugiškomis“ valstybėmis, po Ekstremalių situacijų ministerijos patikrinimo, Lietuvos palaikoma Pelesos mokykla buvo uždaryta. 

N. Balčiūnienė: Netekome pačio stipriausio lietuvybės židinio Gudijoje

Ilgametė Gudijos lietuvių globėja, Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos narė, etnologė, geografė Nijolė Balčiūnienė su liūdesiu prisimena daug kartų jos lankytą ir puoselėtą šį Pelesos krašto lietuvybės židinį:

„Pelesos lietuviška mokykla, kurią pastatė ir pilnai išlaikė Lietuva, uždaryta jau nuo pernai metų rugsėjo. Mokytojai dauguma buvo taip pat iš Lietuvos. Jiems pastatyti Alytaus tipo nameliai gyvenimui. Šalia mokyklos veikė bažnyčia, tarp mokyklos ir bažnyčios stovi gražus, Algimanto Sakalausko Lietuvos valdovo Vytauto paminklas.

Mokykloje buvo ir vaikų bendrabutis, nes mokėsi aplinkinių lietuviškų kaimų vaikai. Visą šį kompleksą jungė Pelesos lietuvių susivienijimas „Gimtinė“. Mokyklos direktorius ir bendruomenės pirmininkas buvo vietos lietuvis Jonas Matulevičius. Jis netgi buvo išrinktas į Varanavo rajono vykdomojo komiteto Tarybos narius. 

Kiek daug kartų ten būta, kiek širdies ir laiko įdėta. Vežiau folkloro ansamblius, knygas, paramą. Esu aplankiusi su savo mašina beveik visus aplinkinius lietuviškus kaimus, kalbinau senolius, turiu daug nuotraukų.

O per šv. Lino atlaidus susirinkdavo Pelesos lietuviai ne tik į bažnyčią, bet ir į mokyklą. Pamenu, kaip mokyklos salėje šventėm šviesuolės Marijos Kruopienės 80-metį., suvažiavo visi ambasadoriai, valdininkai, svečiai iš Lietuvos ir vietos valdžia. Visi buvo draugiški.

O šiandien tuščia. Pamokos šiais mokslo metais nevyksta, liko kabinetai, lietuviškos knygos, etnografinis muziejus….net mokyklinio autobusiuko neleido parsivežti į Lietuvą.

Direktorius J. Matulevičius, kiek girdėjau, jau Lietuvoje. Jo vaikai čia mokosi. Gal ir grįžti negali, o Pelesoj stovi gražus, gerai įrengtas namas. Ir Marijos Kruopienės namas /muziejus su sulūžusiom tvorom dar stovi. Tik ar ilgai?

Nežinau ar buvo galima nesugadinti santykių, ar buvo galima derėtis, kad nenaikintų mokyklos ir bendruomenės? Nežinau. Gal būt? Tiesiog liūdna. Lietuvos priešpilis siaurėja“ – apgailestauja N. Balčiūnienė.