Žymos archyvas: Maironis

O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji (9)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Letuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu. Vydūnas, 1922

Tai mūsų mąstytojo ir pranašo žodžiai, parašyti beveik prieš šimtą metų, tuometiniam lietuvių laikraštyje „Darbymetis“ (1922, Nr. 5, p. 53-55). Skaityti toliau

G. Burneika. Krikščionys tautininkai ir krikščionys globalistai (21)

Etninės kultūros globos tarybos įsteigti specialusis prizas – skulptūra „Rūpintojėlis“

Žmonės vienijasi pavojaus akivaizdoje. Pavojus – globalizmas. Todėl ypač svarbus prigimtinio tikėjimo sekėjų patriotų sutarimas su patriotais krikščionimis tautininkais, kuriuos sieja meilė tėvynei, bet skiria religija. Kokie gali būti sutarimo taškai? Juk pasaulėžiūros skirtingos, o ir krikščionybės atėjimas į baltų žemes nebuvo taikus. Vis dėlto klaida būtų krikščionis tautininkus statyti į vieną eilę su krikščionimis dogmatikais, patyliukais pritariančiais Bažnyčios kitados padarytiems nusikaltimams ir beatodairiškai remiančiais dabartinę migracijos politiką bei užsimerkiančiais prieš nepaliaujamą pedofilijos skandalų srautą. Skaityti toliau

Kaip tarpukario studentai švęsdavo Kalėdas ir Naujuosius? (0)

Tarpukario kalėdinis atvirlaiškis | KTU nuotr.

Kalėdos ir Naujieji buvo reikšmingas metas ne tik dabartinėms kartoms, tačiau ir tarpukario Lietuvos akademiniam jaunimui. „Tuometiniai studentai mokėjo linksmintis, tačiau stengėsi tą daryti ne vieni. Į švenčių sūkurį jie įtraukdavo ir visuomenę“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Sambrūzdis – nuo žiemos pradžios

Tarpukario Lietuvoje gyvavo paprotys Skaityti toliau

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai surengs literatūrinę protesto akciją (6)

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai sureng literatūrinę protesto akciją | Rengėjų nuotr.

Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – šiais metais neliks vien simbolinė. 12 val. lituanistiniai institutai surengs subtilią literatūrinę protesto akciją. Keturių mokslo įstaigų darbuotojai ir visi knygos bičiuliai Vileišių rūmuose skaitys Maironio poemą „Jaunoji Lietuva“ – tarytum paraginimą valdžiai rimčiau susirūpinti humanitarinių mokslų padėtimi.

Atsakydami į Švietimo ir mokslo ministerijos optimizavimo lūkesčius apjungiant keturis institutus, patys keturi institutai Skaityti toliau

G. Šapoka. „Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda (video) (25)

„Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda | Alkas.lt koliažas

2014 metais  Jo Ekscelencijai Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui rašiau laišką „Dėl netinkamos lenkų tautybės kunigų veiklos Lietuvoje“, kur aprašiau faktus kaip lenkų tautybės kunigai tęsia Lietuvoje savo antilietuvišką veiklą, naudodamiesi tikinčiųjų religiniais jausmais, laiko pamaldas už Lietuvos okupantą Pilsudskį ir Armijos Krajovos kovotojus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta komisija konstatavo, kad Armijos Krajovos partizanai ruošėsi atplėšti Vilniaus kraštą nuo Lietuvos ir kėsinosi į Lietuvos žemių vientisumą, žudė nekaltus Lietuvos gyventojus lietuvius. Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į popietę, skirtą dailininkų ir poetų atminimui (0)

P. Gintalo knygos viršelis

Spalio 27 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, vyks popietė dailininkų ir poetų atminimui. Renginio metu bus pristatyta vieno iš svarbiausių medalių kūrėjų Lietuvoje ir poeto, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto prof. Petro Gintalo kūrybos knyga „Petras Gintalas – medalio žmogus“, VDA leidyklos išleista 2016 m. Dalyvaus dailininkai prof. Petras Gintalas, Gvidas Latakas, poetai Ona Jautakė ir Danielius Milašauskas, Petro Gintalo kūrybai skirtos knygos teksto autorė menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė, menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė. Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“ (0)

Jonas Basanavičius

Rugpjūčio 31 d., ketvirtadienį, 17 val., Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“. Parodoje pagerbiamas simbolinis skaičius – 100 iškiliausių asmenybių – politikų, mokslininkų, rašytojų, menininkų, dvasininkų, kurie ne tik puoselėjo Lietuvos valstybingumo ir laisvės idėjas, bet ir kovojo už jas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.
    
„2018 metais Lietuva kartu su kitomis valstybėmis – Estija, Latvija Baltarusija, Lenkija, Ukraina,  Čekija, Slovakija, Skaityti toliau

100 reikšmingiausių vaikų knygų: sąrašo viršūnėje Nėris, Geda ir Maironis (0)

S. Neris. Eglė žalčių karalienė | Rengėjų nuotr.

Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių – 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Kuo lietuviams įdomus Sankt Peterburgas? (video) (0)

Robertas Lukošius | Alkas.lt nuotr.

Sankt Peterburgą gerai pažįstantis Robertas Lukošius teigia, kad šiame mieste yra daug su Lietuva susijusių vietų, kurias lietuviai turėtų atsiminti ir pažinti. Nutraukdami paveldo ryšius, kokį turinį jie bebūtų turėję, skurdiname save, nes tai reiškia tą patį, ką išplėšti iš savo istorijos vadovėlių ištisus puslapius.

Sankt Peterburge mokėsi ar dirbo daugiau kaip pusė 1918 metų signatarų. Ten daug metų gyveno Daukantas ir Maironis. Ten augo ištisos Lietuvos inteligentų kartos.

Robertą Lukošių kalbina Audrys Antanaitis. Filmuoja Arūnas Rasakevičius Skaityti toliau

Visus metus kasdien Vilniaus širdyje skambės žinia apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukaktį (0)

Valdovurumai.lt nuotr.

Nuo šių metų vasario 16 d. iki kitų metų vasario 16 d. kiekvieną dieną lygiai 19 val. 18 min. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami susirinkti į Katedros aikštę prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir išgirsti skelbiamą žinią apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukaktį. Žinią apie tai skelbs trimitininkas Laurynas Lapė ir jo vadovaujamų studentų grupė, atlikdama kompoziciją „Lietuva brangi“.

Kūrinio atlikimo laikas – 19 val. 18 min. – simboliškai žymi Lietuvos valstybės atkūrimo metus: Skaityti toliau

A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti (9)

Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

Skaityti toliau

Viktorija Valinčiūtė. Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą? (0)

Viktorija Valinčiūtė_asmen. nuotr

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų mokslinių darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos I kurso bakalaurantės Viktorijos Valinčiūtės straipsnis. Už mokslinį darbą „Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?“ jai buvo suteikta paskatinamoji premija. Darbo vadovė – prof. dr. Sigutė Radzevičienė.

Kiekvieno Lietuvos miestelio kilmė apipinta įvairiausiomis legendomis ir padavimais. Taip sužadinamas smalsumas, žmonės ima ieškoti informacijos apie savo tėviškę, o kai kurie, remdamiesi vaikystės ir jaunystės įspūdžiais,

Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė (15)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.

– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia? Skaityti toliau

Vaikų darbų paroda Seime primins lietuvišką valiutą – litą (0)

 coinz.eu nuotr.

Birželio 8 d., trečiadienį, 12 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta bendra Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos (VJVDM) mokinių ir Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Pagrandukas“ priešmokyklinės grupės paroda „Penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du litai“. Ją atvers Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Paroda kviečia prisiminti dar visai neseniai Lietuvoje cirkuliavusią nacionalinę valiutą – litą ir joje pavaizduotas iškiliausias tautos asmenybes. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Garbanota alyvos šakelė (1)

aukuras_R.Jasukaitiene

Prisimenu tokį pat žydintį pavasarį… Lietuvių kalbos mokytoja mus, Seredžiaus vidurinės mokyklos vienuoliktokus, nusivedė į kabinetą, kuriame buvo televizorius – bene vienintelė techninė mokymo priemonė mokykloje. Klausėmės laidos apie K.Donelaičio „Metus“. Bet įsiminiau visai ką kita, o būtent, poeto Algimanto Mikutos retorinį klausimą, kurio pažodžiui jau nepakartosiu: ar 21-ajame amžiuje bus vietos Poezijai? Ar žydės garbanota alyvos šakelė? Kaip dar toli anuomet buvo 21-asis amžius! Kiek daug per tą laiką įvyko! Ir realiame gyvenime, o dar daugiau –  žmogaus sieloje… Ar naujų technologijų pasaulyje tebežydi poezijos alyvos? Ar – garbanotos? Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (II) (0)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

Pokalbio tęsinys. Pradžia ČIA.

– Įsimintinas Jūsų bendravimas su rašytojais, jų fotografavimas. Kaip nutiko, kad mokydama lietuvių kalbos profesinėje technikos mokykloje Vilniuje užsiėmėte ir fotografija? 

– Man baigiant dvyliktą klasę brolis padovanojo fotoaparatą. Vokišką, gerą. Jau tada buvau padariusi šiek tiek nuotraukų. Mokydamasi Vilniaus universiteto Filologijos fakultete nedaug fotografavau – padarydavau draugų nuotraukų iškylose, susibūrimuose. Skaityti toliau

E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame (24)

Eimuntas Nekrošius_Stasio Zumbio nuotr.

„Argi mes patys priimame sprendimus?“, – paklaustas apie Lietuvos būklę, liūdnai šypteli vienas garsiausių teatro režisierių nūdienos Europoje – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus kavalierius Eimuntas Nekrošius, – „Tedarome tai, ką mums padiktuoja Europa. Juk nuolat esame gąsdinami: „Jeigu jūs nebūsite su mumis – pražūsit“. Beje, mums ir sovietai tą patį sakydavo“…

– Šviesaus atminimo režisierė Dalia Tamulevičiūtė mėgdavo sakyti: „Jeigu mes tai rodome scenoje, vadinasi jums, mieli žiūrovai, to reikia“. Kitaip tariant, režisieriaus misiją ji suvokė tarsi pedagogo, atsakingo už dvasinį Tautos ugdymą. Skaityti toliau

Pristatyta nauja D.Razausko knyga „Maironis praamžės tradicijos dainius“ (video) (1)

Dainius Razauskas ir Radvilė Racėnaitė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta nauja garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo dr. Dainiaus Razausko knyga „Maironis praamžės tradicijos dainius“.

Knygos pristatyme dalyvavo: autorius dr. Dainius Razauskas–Daukintis, dr. Radvilė Racėnaitė, knygos recenzentai doc. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Skirmantas Valentas.

Apie Maironį rašyta daug, tyrinėta jo biografija, istorinė-kultūrinė aplinka, kurioje jis susiformavo kaip žmogus ir kaip rašytojas, literatūrinė terpė, kuri veikė jo Skaityti toliau

Zarasų krašto muziejuje atidaroma istorinė kilnojamoji paroda (0)

Kilnojamosios parodos nuotr.

Kovo 8 – kovo 16 dienomis Zarasų krašto muziejuje veiks kilnojamoji stendinė senųjų fotografijų paroda „XIX a. II p. – XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“. Parodą sudaro teminiai stendai, kuriuose panaudotos senosios fotografijos iš 25 Lietuvos muziejų, dalyvaujančių tarptautiniame senųjų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Europeana Photography“.

Parodą parengė Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS). Skaityti toliau

Vasaros pabaigai išėjo ketvirtasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris (0)

Liaudies-Kultura-2015-04-virselis-K100Šis žurnalo numeris pradedamas literatūrologės Viktorijos Daujotytės esė „Nerimas – kaip praeityje rasti tai, kas suteiktų prasmę dabartinei tautos būčiai.“ Tekstas skiriamas mokytojo ir bendražygio, tautosakininko ir lietuvių literatūros tyrinėtojo, profesoriaus Donato Saukos (1929 –2015) atminimui.

Yra žmonių piliakalnio principo. Donatą Sauką tokį mačiau, taip suvokiu, liudiju, – rašo V. Daujotytė, – Mąstyti apie tautosaką, pasireiškusią ir išreiškusią prigimtinę kultūrą taip, kad mąstytųsi visos žmogaus ir tautos problemos, kurios vienu ar kitu laiku patenka į sąmonę. Tai Donato Saukos pamoka. Skaityti toliau

Išskirtinėje parodoje – gipsas, metalas ir poezija (0)

LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 23 d. 14.00 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaroma Petro Gintalo ir jo bičiulių paroda „Eilėraštis-žmogus-medalis“. Parodoje pirmą kartą pristatoma, kaip gipsas, metalas ir kitos netradicinės medžiagos jungiasi su poezija. Atidarant parodą kalbės ir poeziją skaitys dailininkai: prof. Petras Gintalas, doc. Remigija Vaitkutė, Gvidas Latakas, poetai: Ona Jautakė ir Danielius Milašauskas, parodos kuratorė dr. Neringa Markauskaitė. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

Kauno žiūrovų laukia nauja spektaklio „Lietuva brangi“ interpretacija (1)

A.Viklelytė | menuspaustuve.lt nuotr.

Gegužės 15 d. 19 val. VDU teatro salėje šokio kalba bus diskutuojama, kaip patriotiškumas, jo grožis, meilė tėvynei, idėja apie tautos idilę gali peraugti į nacizmą, rasizmą, homofobiją? Ar patriotizmas egzistuoja dabartinėje Lietuvoje ir kaip jis atsispindi, kai žmonės linkę į individualizmą, egoizmą? Ar patriotizmas šiandien apskritai tebėra vertybė mūsų visuomenėje?

Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programai „Atvira erdvė“ sukurto spektaklio „Lietuva brangi“ atspirties taškas – romantinė Maironio ir jo amžininkų atgimstančios šalies idėja, šios idėjos poetinis, muzikinis ir erdvinis grožis. Skaityti toliau

R. Gudaitis. Tau, mūsų, Tėvyne (1)

Romas Gudaitis | lrs.lt, I.Šelenkovos nuotr.

Ponia Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Seimo Pirmininke, gerbiami susirinkusieji!

Be profesijų, akademinių vardų, pavardžių, kurias visi linksniuoja, Laimonas Noreika švelniai vardina Juos – savuosius ir Lietuvos: Justinas, Alfonsas, Albertas, Sigitas, Vytautai, Juozai, Meilė, Vanda, Jokūbas, Česlovas, Kazimierai (su Antanavičium ir monsinjoras Vasiliauskas), Raimundas, Eduardas, Julius – pašaukia visą mūsų literatūros, meno, kultūros, mokslo žiedą iš Sąjūdžio pradžios ir jo žaizdrui įsiplieskus. Šiandien daugybę tų žmonių ir patį kalbintoją, atskyrė nuo mūsų juoda banga. Skaityti toliau

Bernardo Brazdžionio premija įteikta rašytojai Aldonai Ruseckaitei (nuotraukos) (0)

Kauno meras apdovanoja rašytoją A.Ruseckaitę | Kaunas.lt nuotr.

Vasario 4 d. Kauno miesto rotušėje rašytojai Aldonai Ruseckaitei už romaną „Šešėlis JMM“ buvo įteikta Bernardo Brazdžionio premija.

Kauno miesto savivaldybė, didelį dėmesį skirianti menininkams, yra įsteigusi net tris premijas: Poezijos pavasario (ši premija prilygsta Maironio premijai), Kultūros ir meno bei B. Brazdžionio. Be to, kasmet renkamas įsimintiniausias menininkas.

Premijos įteikimo šventės pradžioje aktoriai Virginija Kochanskytė, Petras Venslovas skaitė B. Brazdžionio eiles ir ištraukas iš A. Ruseckaitės knygos „Šešėlis JMM”. Eiles tradiciškai skaitė ir jaunieji skaitovai – A.Smetonos gimnazijos mokiniai. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kokia etika, tokia ir estetika (37)

Alkas.lt nuotr.

Po keliolikos metų šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje dar bus prisimenami vienas kitas politikos ir visuomenės veikėjas, XX – XXI a. sandūroje daręs nemažą įtaką Lietuvos valstybės gyvenimo kryptims. Be abejo, tai bus  Zuokas, Paulauskas, Henytė, Tomaševskis, Uspaskichas,  dar keletas, jei kalbėtume apie dešimtuką. Tiesa, nereikia žmonių skirstyti kategorijomis.  Bet galima sakyti, jog vieni žmonės anais laikais kitus galėjo pirkti – už pinigus, už postą, už įvairias paslaugas; kiti galėjo parduoti – idėjas, savigarbą, patriotizmą, garbę… Dideliame valstybei ir tautai tuo metu  nusipelniusių žmonių būryje neįmanoma nepastebėti ir Alfredo Bumblausko figūros. Neįmanoma pamiršti jo atviros, kiek ironiškos šypsenos, subtiliai gergždančio balso ir murkiančios greitakalbės,  subtilaus humoro, Skaityti toliau

Skelbiami užsienio Lietuvių vaikų piešinių konkurso „Maironio Lietuva“ nugalėtojai (0)

Urm.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministerija skelbia lietuvių poeto Jono Mačiulaičio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms skirto, užsienio lietuvių vaikų priešinių konkurso „Maironio Lietuva“ laimėtojus.

Konkurse dalyvavo 116 vaikų iš 10 užsienio valstybių. Moksleiviai ugdė meninius gebėjimus, saviraišką ir stiprino tautinę savimonę stengdamiesi suprasti ir vaizdinėmis priemonėmis perteikti Maironio – vieno garsiausių lietuvių poetų – kūrybą.

Piešinių konkurso darbus vertino Užsienio reikalų ministerijos Skaityti toliau

R.Kmita. Maironio iššūkis (5)

Maironis

Maironio metai beveik baigėsi. Maironio skaitymai, konferencijos, seminarai, pristatymai įvairūs renginiai renginėliai. Ir virš viso to sklandė klausimas: kam šiandien Maironis? Bent jau aš jutau savotišką užduotį, kuri mokykloje galėtų būti pateikta maždaug taip: „Suformuluokite savo asmenininį santykį su Maironio kūryba“. Nes juk reikia turėti savo nuomonę, o ne kartoti mokytojo ar vadovėlio aksiomas. Man ši užduotis pasirodė sunkiai įveikiama ir tai turbūt didžiausias Maironio metų asmeninis atradimas.  Skaičiau iš naujo Maironį, žiūrėjau, kaip skaito kiti. O visas tas santykis, koks buvo susikurtas studentavimo laikais, toks ir liko. Nė krust.  Kodėl taip sunku tą santykį susiformuluoti? Skaityti toliau

V.Landsbergis: Reikia išsiaiškinti, kas esame (78)

Vytautas Landsbergis | Wikipedia.org nuotr.

Gerbiamas Profesoriau, po Seimo rinkimų Jūs pasiūlėte Tėvynės sąjungai surengti neeilinį suvažiavimą. Kodėl jo reikia?

Politinės partijos, kurios rimtai į save žiūri, kurių tikslas yra Lietuvos valstybės teigiama raida ir išlikimas, visos turėtų surengti suvažiavimus valstybės likimo klausimu. Aš nežinau, ar tokių partijų yra.

Atrodo, kad į Jūsų pasiūlymą kol kas niekas nereagavo. Ar Jūsų partija sušauks suvažiavimą? Skaityti toliau

L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą (5)

Jonas Mačiulis-Maironis

Daugelis tokią gradaciją atmestų, sukeisdamas žodžius vietomis, į pirmąją įrašydamas „poetas“. Ir tai būtų teisinga, tačiau pabandykime į poetą pažiūrėti kiek iš kitos pusės, kitaip, ir gal priartėsime, prisiglausime prie kiek kitokio poeto. Ir patrioto, ir kovotojo.

Tolstantis Maironis

Vienas dabar žinomas publicistas yra pasakojęs: „Kai pirmąkart mažoje kaimo bažnytėlėje, Lietuvos viduryje atsitiktinai išgirdau giedant Skaityti toliau

Marcinkonyse – Maironio gimimo metinėms skirtas renginys (1)

Maironis

Šį šeštadienį, gruodžio 8 d. 17 valandą, Marcinkonių kaimo bendruomenė ir Marcinkonių kultūros centras kviečia į vakarą, skirtą poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms.

Maironis (1862–1932) – lietuvių kunigas, profesorius ir poetas. Labiausiai žinomi kūriniai „Trakų pilis“, „Lietuva brangi“. Skaityti toliau