Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Viktorija Valinčiūtė. Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?

Viktorija Valinčiūtė, www.alkas.lt
2016-07-26 09:58:14
0
Viktorija Valinčiūtė. Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?
Viktorija Valinčiūtė_asmen. nuotr
Viktorija Valinčiūtė | asmen. nuotr.

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų mokslinių darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos I kurso bakalaurantės Viktorijos Valinčiūtės straipsnis. Už mokslinį darbą „Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?“ jai buvo suteikta paskatinamoji premija. Darbo vadovė – prof. dr. Sigutė Radzevičienė.

Kiekvieno Lietuvos miestelio kilmė apipinta įvairiausiomis legendomis ir padavimais. Taip sužadinamas smalsumas, žmonės ima ieškoti informacijos apie savo tėviškę, o kai kurie, remdamiesi vaikystės ir jaunystės įspūdžiais,

įpina prisiminimus į savo kūrinius. Kadangi pati esu kilusi iš Raseinių krašto, norėčiau pristatyti savo žemiečius – žmones, kilusius iš mano gimtojo miestelio apylinkių.

Istoriko Jono Brigio nuomone: „Gali būti, kad Raseinių miesto užuomazgų atsirado jau X–XIII a., kai Žemaitijoje formavosi gyvenviečių spiečių, XIII a. dokumentuose vadinamų pilių apygardomis. Savo ruožtu tokios nedidelės teritorijos sudarydavo žemes, kurios vėliau tapo valsčiais.“ Be to, Raseinių žemės pavadinimas istoriniuose dokumentuose pirmą kartą pasirodė tik 1253 m. Vėliau dėl patekimo į Kauno apygardą Raseiniai prarado savo vaidmenį. Miesto teisės buvo atstatytos tik 1792 m. Tais pačiais metais karalius Stanislovas Augustas patvirtino Raseinių miesto herbą – lūšį.

Galima pasidžiaugti, jog Raseinių krašte gimė tokie žymūs rašytojai kaip Juozas Aputis, Jonas Mačiulis (Maironis), Marcelijus Teodoras Martinaitis, Jurgis Savickis, dailininkas Bronius Bernotaitis, partizanas Jonas Žemaitis (Vytautas) ir daugelis kitų. Nepaisant to, kad šiame mieste ir jo apylinkėse daug iškilių žmonių, bus pristatyti tik trys: poetai – J. Mačiulis, M. T. Martinaitis ir rašytojas J. Aputis. Jie visi kilę iš Žemaitijos, o tiksliau – iš Žemaitijos pietų. Šiuo aspektu jie panašūs, bet kita vertus – visiškai skirtingi. Todėl galima teigti, jog kūryba atspindi žmogaus etnosą. Derėtų pasvarstyti, kiek vietos ir laiko žymių įmanoma atpažinti šių autorių kūryboje, ir kiek tai yra svarbu. Be to, kokia yra rašytojų kilmė, galima sužinoti iš kūriniuose randamų gramatinių formų, nes dauguma jų yra unikalios ir būdingos tik tam tikram Lietuvos regionui.

Poetas J. Mačiulis neabejotinai ir neginčytinai laikomas lietuvių tautinės savimonės žadintoju, tačiau jo kūryba išsiskiria ne vien tik istorinėmis ir patriotinėmis temomis. Poeto, kaip tikro žemaičio, kūriniuose vaizduojamas itin stiprus žmogaus ir gamtos ryšys. Galima teigti, jog ši tema svarbi ne tik J. Mačiuliui, bet ir kitiems rašytojams, tačiau jo kūryboje matomas visiškai kitoks – naujas – žmogaus ir gamtos santykis. J. Mačiulis mato ne valstietišką kaimo gamtą, ne atskirų Lietuvos regionų miškus, ežerus, kalnus, girias ar upes, o visos Lietuvos gamtą. Iš to galima spręsti, kad poetas Lietuvą suvokia ne kaip atskirus elementus, o jų visumą. J. Mačiulis atskleidė sąsajas su žeme, kurioje buvo kuriama tautos istorija. Etnologė Gražina Kadžytė teigia, kad „jeigu žemaitį įtikinsi kokio nors reikalo teisumu, tai paskui jau ir nebeišmuši jo iš tos vagos, nes jis jau bus apsisprendęs, o jis nemėgsta šokinėti į vieną arba į kitą pusę.“ Šį žemaičiams būdingą būdo bruožą galima įžvelgti ir J. Mačiulio kūryboje. Jis sukūrė lietuvių literatūros klasika tapusį Lietuvos kraštovaizdį. Svarbu tai, jog J. Mačiulis neapsiriboja tik kaimo gamta, jis žvelgia į visos Lietuvos gamtą – didingą ir reikšmingą visos Lietuvos paveldą.

Literatūrologė Viktorija Daujotytė rašo, kad J. Mačiulio kūryboje „kraštas turi savo istoriją ir savo geografiją. Bet tai nėra tik faktai ar bendros schemos – tai krašto žmonių praeitis ir dabartis. Praeitis yra ir žmonių atmintis, praeities gyvybė neturi ribų. Žmonių kalnai ir žmonių ežerai bei upės.“ J. Mačiulis, be abejonės, apdainavo ir savo tėviškę (Dubysos vaizdiniai), prisiminė legendą apie Raseinių Magdę. Poeto lyrikai būdingas užtikrintas užsibrėžtų tikslų siekimas, užsispyrimas, gamtos ir istorijos sugretinimas, norint pabrėžti, jog gamta yra neatsiejama bet kurio lietuvio dalis.

Kito poeto – M. Martinaičio kūryboje taip pat galima įžvelgti detalių, atskleidžiančių regiono, kuriame gimė ir užaugo kūrėjas, ypatumus. Žemaičio charakterio modelis ryškiausiai matomas eilėraščių rinkinyje „Kukučio baladės”. Nors sunku įsivaizduoti, kad Kukutis galėtų būti žmogus, tačiau turi žmogui būdingų charakterio savybių. Poetas teigia, jog net ir jam pačiam reikėjo daug laiko, kad suvoktų tikrąją baladžių prasmę. Jos parašytos Ezopo kalba, todėl kartais baladės skamba kiek nelogiškai, ironiškai. Tačiau vertėtų prisiminti, jog Ezopo kalba čia buvo vartojama ne kaip meninės raiškos priemonė, o kaip galimybė opiausias ir skaudžiausias Lietuvos problemas iškelti į viešumą ir skatinti žmones su tuo kovoti. Antra vertus, galima teigti, kad visa poezija yra Ezopo kalba, nes ji išgalvota, netikra ir neegzistuoja realybėje. Būtent čia atsiskleidžia M. Martinaičiui, kaip tikram žemaičiui, būdingas užsispyrimas – neturint galimybės viską išsakyti tiesiogiai, tiesą reikia „užkoduoti” eilėraštyje. Ezopinės kalbos M. Martinaitis nelaiko meninės raiškos priemone, tačiau ji balandėms suteikia lengvą ironijos pojūtį, pašaipą, o kartu paslaptingumą ir galimybę tarp eilėraščio eilučių paslėpti savas mintis ir taip jas apsaugoti nuo cenzūros. Juk poezija be paslapties, be idėjos niekam nereikalinga. Galima teigti, jog M. Martinaičio eilėraščiuose apie tą patį dalyką kalbama keliais lygmenimis, tačiau juos suprasti ir atrasti gali ne kiekvienas skaitytojas. Bet vis dėlto M. Martinaitį labiausiai domina valstiečio gyvenimas, nes kaimo žmonės, kurie visą gyvenimą užsiėmė žemės ūkiu, anot poeto, yra geriausiai išlaikę senąją kultūrą, tradicijas ir papročius. O iš folkloro ir senojo kaimo atkeliavęs mitologinis personažas, su savimi atsinešęs žemaičio charakterį, neįprastai paini ir sudėtinga, tačiau tokia, kokios reikia – aiški kalba puikiai tinka to meto aktualijoms ir realijoms perteikti.

Rašytojo J. Apučio kūryba labai skiriasi nuo prieš tai aptartų autorių. Pirmiausia todėl, kad ir pats rašytojas pasižymi ne žemaičiams būdingu kandumu ar užsispyrimu, o jausmingumu, polinkiu į apmąstymus. Tokie paties autoriaus būdo bruožai, be abejonės, atsispindi ir jo kūriniuose. J. Apučio novelėse svarbiausias žmogaus vidinis pasaulis, o veikėjų jausmus sustiprina praradimai (laiko, artimųjų ir kt.). Autorius savo jaunystės ir vaikystės prisiminimus pasitelkia kaip kompozicinę priemonę, kuri padeda sujungti du, iš pirmo žvilgsnio, visiškai skirtingus laikmečius. J. Apučio novelėse didžiausi konfliktai vyksta veikėjų viduje. Rašytojas prabilo ir apie senąją kaimo žmonių kartą, kuri dvasios turtingumu ir širdies gerumu pranoksta jaunąją. Pats J. Aputis yra sakęs: „ir itin abstrakčiame prozos tekste visada yra atpažinimo žymių – laiko, vietos, žmonių tipų, jų jausenos ir pasaulėjautos įvardijimo ženklų.“ Tai rodo, jog ir pats kūrėjas pripažįsta, jog ne tik jo, bet ir kiekvieno rašytojo kūryboje atsispindi žmogaus etnosas. Be to, J. Apučio proza reiškia susirūpinimą dėl tikrųjų vertybių išlikimo. Autorius geba užčiuopti dalykus, bendrus visai tautai ir kiekvienam žmogui atskirai. Jam labai svarbu, jog dvasinių vertybių paveldas turėtų tęstinumą ir jungtų žmonių kartas. Kaip tikram žemaičiui, rašytojui būdinga ironija. Paprastai ji pasirodo laiku ir vietoje. Tokia pašaipa ne visose novelėse vienoda: kai kur ji švelnesnė arba kandesnė, kartais gali peraugti į sarkazmą arba gerai įsimenamą groteską. Literatūrologė Violeta Gedminienė teigia, jog „istoriniame kontekste novelės suvokiamos kaip mėginimas „pramušti“ sovietinių dogmų sušaldytą sieną, tą aklinumą, kuriame tūnojo tautos, individo dvasia.“ J. Apučio, kaip ir J. Mačiulio ar M. Martinaičio kūryba, buvo priemonė, turėjusi įveikti nusistovėjusią tvarką ir iškreiptą ideologiją.

Apibendrinant galima teigti, jog kūryba atspindi žmogaus etnosą, ir toks kūrėjo savitumas praturtina kūrinius visiškai nauju požiūriu į visuomenės problemas. Iš skirtingų Lietuvos regionų kilusių rašytojų kūryba turi savitų, tik jai būdingų bruožų. Tokiam individualumui darė įtaką krašto kultūra ir papročiai – aplinka, kurioje formavosi aptartos asmenybės. Kiekviename prozos ir poezijos kūrinyje galima atpažinti tam tikrų laiko ir vietos žymių. Veikėjų charakteriai paprastai kuriami pagal realybėje buvusių (gyvenusių) žmonių prototipus. Kūrinyje veikėjų charakteriai nebūtinai privalo atspindėti tam tikro regiono ypatumus, nes ir kūrinio meninė raiška gali išduoti autoriaus kilmę. Iš skirtingų regionų kilusių rašytojų kūriniai dažniausiai skiriasi kalba (matoma tam tikros tarmės įtaka bendrinei lietuvių kalbai): vienur galima rasti žemaičiams būdingų žodžių darybos formų, kitur – aukštaičiams ar suvalkiečiams. Be to, skiriasi ir aprašomos Lietuvos vietos, skirtingai kuriami jų vaizdiniai. Jei kūriniuose galima įžvelgti mitologinių motyvų, jie taip pat dažniausiai priklauso nuo to, iš kokio regiono kilęs rašytojas, nes kiekviename regione sklando skirtingos legendos arba padavimai, tačiau kartais jie gali ir sutapti, bet iš lūpų į lūpas perduodamos legendos vis tiek išsaugo tam tikram kraštui būdingas ypatybes.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Petkevičius. Psichodeliniai augalai Lietuvos etninėje kultūroje
  2. Išleista lietuvių papročių, burtų ir apeigų „enciklopedija“
  3. Naujai perleisti garsaus lietuvių etnologo, religijotyrininko Norberto Vėliaus raštai
  4. R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos
  5. V. Tumėnas. Lino šventėje menininkai perteikė Lino Kančios apeigas (nuotraukos)
  6. Joanos Trolope knygos – visada tradicijos ir modernumo priešprieša
  7. Tarmės – mūsų motinų kalba
  8. Kauno tautinės kultūros centras laukia jaunimo
  9. Kviečia vaikus pasvajoti raštu ir pasijusti rašytojais
  10. Kokias paslaptis atskleis Vilniaus knygų mugės dalyviai?
  11. Išrinktas kūrybiškiausių 2014 m. lietuvių autorių knygų dvyliktukas
  12. „Kuršių ainiai“ kviečia į teatralizuotą folkloro programą „Vėjų marės, medaus upės“
  13. Prezidentūroje paminėti Etnografinių regionų metai (nuotraukos)
  14. Laisvės alėjoj skleidžiasi kultūros pumpuras
  15. Pristatoma virtuali paroda skirta M. Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Reikia STOP ženklo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • LDK istorija klastojama? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas labiausiai kenkia mūsų apsauginiam odos sluoksniui?
  • Koks sportas naudingiausias sveikatai?
  • Kas išduoda skysčių trūkumą ir kaip sau padėti?
  • Rožiniai gali būti ne tik šaltibarščiai

Kiti Straipsniai

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs | Rengėjų nuotr.

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs

2025 07 07
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

2025 06 25
Joninės Klaipėdoje 2025

Magiška Joninių naktis Klaipėdoje: ugnies, dainų ir senųjų papročių šventė Jono kalnelyje

2025 06 24
2024 m. stovykla

Kviečia kūrybinio kankliavimo stovykla Dzūkijoje

2025 06 24
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke

2025 06 20
Algirdas Svidinskas

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Reikia STOP ženklo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • LDK istorija klastojama? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Muilines gubojas skinkite drąsiai

Muilines gubojas skinkite drąsiai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai