Penktadienis, 24 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė

Rimantas Stankevičius, www.respublika.lt
2016-07-10 16:32:13
15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.

– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia?

– Galima tai būtų pavadinti ir tautos dvasia, jeigu tik netapatinsime šio apibūdinimo su istoriniu tautos dvasios terminu, skambėjusiu Vokietijos nacionalsocialistų doktrinoje.

Visų mūsų sielos (kaip ir kūnai) turi panašią struktūrą, todėl asmenų skirtumai išties yra gerokai pervertinami. Asmuo yra nelyg išsiskleidęs žiedas, bet dera suprasti, kad žiedas neišsiskleidžia tuštumoje – jį iškėlė ir subrandino tam tikras augalas, sudėtinga biologinė struktūra. Panašiai ir tauta. Tautos tėra bendro žmonijos medžio žiedai, ar veikiau šakos, o žmonės – jų lapai arba žiedai. Kaip nėra medžio lapo ar žiedo, kad nebūtų išsiskleidęs ant kurios nors šakos, taip nėra ir žmogaus be tautos.

Kodėl ėmiausi Maironio? Jau tris dešimtis metų mintimis kryptingai žengiu vedamas savotiškos kelrodės žvaigždės, ir per tuos metus subrendo tam tikra pasaulėžvalga, susikaupė patirtis ir atsirado atitinkami įgūdžiai. Tam tikras žiūros metodas. Tad ir parūpo šį metodą išmėginti jau nebe su mitologija ir tautosaka, o su autorine literatūra ir pirmiausia su Maironiu, kuris yra lietuvių poezijos patriarchas ir kartu moderniosios Lietuvos kultūrinis slenkstis bei ašis.

Šiandien įprasta manyti, kad jaunimas ir naujovės neša pažangą, o tie, kurie gyveno anksčiau, – tarsi kokie nevykėliai, pirmykščiai atsilikėliai, verti nebent atlaidaus šypsnio. Bet galima pažvelgti ir atvirkščiai. Iš tikrųjų praeityje būta stebėtinų žinių, stebėtinų gabumų, stebėtinai daug nuveikusių žmonių. Ir vienas iš jų – Maironis. Šiaip jau manau, kad tuo pat metodu būtų verta pasižvalgyti ir plačiau – po kitų kertinių Lietuvos kūrėjų darbus, tiesiog po Lietuvos geografiją ir istoriją, gal net po ekonomiką, politologiją… Gal skamba keistai, bet esu įsitikinęs, kad labai daug dalykų atsivertų naujai, tarsi peršvietus Lietuvos kūną rentgeno spinduliais. Manau, kad peršvietus mūsų tikrovę mitiniu žvilgsniu ji gerokai atgytų ir prabiltų į mus iš pačių savasties gelmių.

– Visa tai šiandien – brutalios, kone priverstinės globalizacijos, skirtybių niveliavimo akivaizdoje – ko gero, gyvybiškai svarbu?

– Na, nemanau, kad „skirtybės“ yra pernelyg svarbios. Gal net svarbiau ne tai, kuo mes iš kitų išsiskiriame, kiek tai, kuo esame į kitus panašūs – kuo visi esame panašūs, nepaisant visų įvairiausių skirtumų. Karlas Gustavas Jungas yra pažymėjęs: kaip vienodos sandaros yra visų mūsų kūnai (dvi kojos, dvi rankos, galva viršuje ir t.t.), taip vienodos struktūros yra mūsų sielos. Tikra dvasinė kultūra prasideda kaip tik tada, kai prasimuša pro išskirtinumą, išsiveržia iš skirtybių ir pasiekia žmogiškosios būties esmes. O tuomet ji, kad ir kokios tautos būtų, jau yra žmonijos dvasinė kultūra.

Lyg ištisa daugiabalsė žmonijos giesmė, malda, Dievo Sūnaus kiekviename mūsų šauksmas į savo dangiškąjį Tėvą. Jei tavo širdis juo pratrūko, atitinkamai prabyla ir tavo burna, o kai burna prabyla nuo širdies, tai visuomet būna nepakartojama. Štai tau tikra nepakartojama skirtybė. O jeigu nori tyčia išsiskirti, tai vis tiek bandysi tai padaryti pagal kokį nors pavyzdį, vadinasi, mėgdžiosi, vaidinsi pagal svetimą kurpalį.

Išskirtinumas kaip pavyzdys neįmanomas, todėl valingai, tyčia siekti išskirtinumo savaime reiškia jo niekada nepasiekti. Iš tikrųjų išskirtinis, nepakartojamas tegali būti tada, kai liaujiesi mėgdžiojęs. Todėl ne savo išskirtinumu reikia rūpintis, o esminiais žmogiškosios būties dalykais – įsitraukti į bendrą žmonijos giesmę dangiškajam Tėvui.

Kaip Maironis. Jis kaip tik jungia savyje šiuos, atrodytų, priešingus pradus. Jis – katalikų kunigas, dainavęs senąją Lietuvą, su senąja tikyba, pasaulėvoka, kultūra… Antra vertus, jis – Lietuvos poetas, ėjęs dvasininko pareigas. Taigi, viena vertus, Maironio kunigystė yra persmelkta lietuvybės, antra vertus, jo lietuvybė turi atgavusi esminį dėmenį – ji dvasiška.

Tarsi tiedu in-jang „banginiai“, juodas ir baltas, tačiau juodame – balta akis, o baltame – juoda. Jie nėra šiaip sujungti, surišti ar stipriai suspausti drauge, bet persinėrę vienas per kitą, neatskiriami kaip vieno audinio gijos.

Gal kaip tik dėl to Maironio lietuvybė atgavo dvasinį matmenį. Juk Lietuva galima vadinti teritoriją, politinį valstybingumą, ūkinį pajėgumą, karinę galią, tiesiog gyventojų visumą… Bet Maironis mums primena esminę, šerdinę Lietuvos sampratą – Lietuva yra dvasinė tikrovė. Ir šiandien nevalia to pamiršti.

– Pokalbio pradžioje tai ir pavadinome tautos dvasia. Ar kaip tik dėl jos mums norisi būti lietuviais?

– Na, taip. Jurgis Zauerveinas rašė „lietuviais norime būt“, bet virš to noro esama šio to daugiau. Būtent tai, kad mes ne šiaip norime ar nenorime būti – mes esame lietuviai. Tai virš norų ir pasirinkimo. Iš tikrųjų mes teturime vienintelį tikrą pasirinkimą: arba būti savimi, net jei baisu ar gėda, būti savimi ir augti, lavintis, mokytis, bręsti, kilti ir stotis – arba išduoti save, gretintis prie ko nors patogesnio ir palengva geibti, gūžtis, bukti, smukti ir sunykti.

Kai tik liaujiesi buvęs savimi, nors tavo kūnas tebeveiktų, dvasioje esi miręs. Net jei tavo palaikai įsikūrė komforto ir pertekliaus zonoje. Tik būdamas savimi, kad ir skursdamas, esi iš tikrųjų gyvas ir turi ateitį. Maironio poezija irgi padeda tai suprasti.

Kaip Maironio Lietuvą nusakytume geopolitiškai? Kas tai – mažas, savo valstybės neturintis žemės lopinėlis, prarytas didesnės Lenkijos, kuri savo ruožtu praryta dar didesnės Rusijos? Bet juk esmė ne ta, juk yra kai kas daug svarbesnio – juk ir Žmogaus Sūnus neturėjo kur galvos priglausti, mirė, bet prisikėlė. Tai Lietuva, kuri šaukia kiekvieno mūsų širdyje. Tai Ji, Karalystė, įtikina mus, kad šio pasaulio aplinkybės ir padėtys – dar ne viskas, kad širdies tiesa neprivalo joms nusilenkti, kad ji yra aukštesnė, pirmesnė. Tai ji įgalina mus didžiausioje neviltyje pakelti galvą, pakilti, stotis ir nugalėti. Tai Lietuva, kuri suspindi žiemos naktį pakėlus akis į žvaigždėtą dangų. Ji tarsi vilkas prieš Mėnulį sustaugia: „Aš esu!“ Ir ima augti, pamindama išskaičiavimus. Ir iš senos šaknies kaskart kiekviename iš mūsų atauga Lietuva, dar vakar neturėjusi vietos po saule. Tai Ji šaukia per Simoną Daukantą, Joną Basanavičių, per Maironį, per Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Vydūną, Justiną Marcinkevičių, per kiekvieną iš mūsų, skirtingai stipriai, vis kitomis aplinkybėmis ir vis kita gaida. Bet šaukia į tą patį vieną dangų.

– Skamba pakiliai ir raminančiai. Vadinasi, ši Lietuva neįveikiama?

– Savaip ji neįveikiama, bet vargu ar tai turėtų raminti. Pieva apskritai irgi neįveikiama, nesunaikinama, bet tai nereiškia, kad konkrečios pievos negalima užpilti mazutu ir užasfaltuoti. Tad ar paguos žinojimas, kad kada nors ir kur nors kokia nors pieva vis tiek atžels? Manau, ne itin. Panašiai yra su žmonių bendruomenėmis, tautomis. Bendruomenė, tauta turi kur kas daugiau galimybių išgyventi nei vienas žmogus, bet ji irgi pažeidžiama, ją, žinoma, veikia istorinės aplinkybės. Kaip grotuvas veikia per jį leidžiamos muzikos kokybę: gali būti gražiausia daina, puikiausias įrašas, bet kas gi iš to, jeigu garsiakalbis įtrūkęs?..

Šiuo metu nerimą itin kelia veiksniai, Lietuvą griaunantys iš vidaus. O taip yra todėl, kad mes užsispyrę neigiame savo vidinę tikrovę, atkakliai mėgindami save įtikinti, kad tikrovė yra tik tai, kas mus supa išorėje.

– Būtent. Juk ir pats visa savo esybe jaučiu prieštarą tarp to, kas skelbiama esant pažanga, pozityviu mąstymu, ką bandoma vadinti moderniąja Lietuva, ir to, ką jaučiame savy kaip archetipą, kaip savo esybės branduolį.

– Bėda ta, kad prie įtakos svertų visuomet pirmieji puola negabūs. Tai visos žmonijos nelaimė, nuo kurios visuomenę tegali apdrausti gabių ir gilių žmonių atsvara. Negabumu šiuo atveju vadinu ne genetiką, o laikyseną, kai žmogus neišdrįsta būti savimi ir augti, bet imasi mėgdžioti. Tokie žmonės dirba ne iš širdies, ne dėl tikslų, kuriuos patys skelbia, o dėl įspūdžio. Jie jaučiasi neverti ir savo vertę iš paskutiniųjų stengiasi suklastoti per kitiems daromą įspūdį. Todėl ir puola prie įtakos kitiems svertų: valdžios, žiniasklaidos, griebiasi garsių šūkių, šliejasi prie įspūdingų „–izmų“ ir spalvingų judėjimų. Jie skuba patys save pavadinti elitu, intelektualais ir stypčioja pasipūtę kaip gaidžiai tarp vištų.

Kiekviena pasaulio tauta turi tokį putų sluoksnį, nuolat plūduriuojantį paviršiuje ir kartais užteršiantį visą vandens telkinį.

Tik dvasios vėjas gali tas putas prapūsti. Tik gyva povandeninė srovė gali upę nuo jų pravalyti. O tai yra vidinis dvasinis darbas, atsigręžus į save, į gelmę, į savo tikrają prigimtį.

– O ką gi tai reikštų kasdienybėje?

– Pirmiausia – pažinimą. Nuostatą ne rodytis, o žiūrėti. Ne atrodyti, o būti. Pažinti verta viską, kas sudaro mūsų būtį: kultūrą, literatūrą, psichologiją, religiją, istoriją, geografiją… Taip pat matematiką, fiziką, gamtos mokslus…

Maironis, beje, irgi buvo ne tik poetas kunigas, bet ir istorikas. Manau, kad mes į savo istoriją dar nesame giliau įsižiūrėję. Manau, kad dar nesame atskleidę lietuviškos Lietuvos istorijos. Išmokome žiūrėti į Lietuvos praeitį kitų tautų, kitų valstybių, jų interesų akimis, tačiau dvasiniu lietuvišku žvilgsniu Lietuvos istorija dar nėra išryškėjusi, suvokta, juolab nėra parašyta.

– Kebliausia turbūt yra su religijotyra? Nūdienos katalikai kategoriškai atsisako ieškoti jungčių su senuoju lietuvių tikėjimu, o pagonimis save laikantys šiuolaikiniai lietuviai atstumia katalikiškąją lietuviškosios pasaulėjautos dalį. Maironis čia galbūt galėtų būti mums pavyzdys ir atspirties taškas – galėtumėme pasimokyti iš jo derinti šias savo dvasines ir kultūrines patirtis, nieko prisiverstinai nenutylint, neužgniaužiant ir nemeluojant sau.

– Taip, mes skaudžiai kenčiame dėl skilusios sąmonės. Smurtu atneštas krikštas tapo negyjančia žaizda mūsų tautos dvasioje, o mes ištisus šimtmečius, užuot tą žaizdą gydę, neigiame ją esant. Užtat ji pūliuoja. Veidu nusigręžę nuo krauju ginto savo širdies tikėjimo, kito širdimi taip ir neperėmėme, negalėjome perimti, bet išmokome gyventi skilę, lyg dvigubu dugnu. Tokia dvasinė šizofrenija ar, tiksliau, schidzofrenija. Ar tik nebus ji esminė, tikroji mūsų istorinių negalių ir pralaimėjimų priežastis?

Štai dabar jau galiu atsakyti į pirmą ir pagrindinį jūsų klausimą: šio darbo apie Maironį – praamžės tradicijos dainių gal kaip tik ir ėmiausi norėdamas priminti vieną jau išbandytą vaistą nuo šitos dvasinės negalios. Tas vaistas – Maironis.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  2. D. Razauskas. Artūro Dubonio susinaikinimas
  3. Mitologas D.Razauskas: lietuviškoji tapatybė – iš savęs ir iš Dievo
  4. D. Razauskas. Lietuvių Dievas (video)
  5. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  6. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  7. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  8. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  9. M. Jučas. Gedimino laiškai
  10. I. Mataitytė. 1863 metų sukilimas ir sukilėliai kalboje
  11. V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video)
  12. M. Purvinas. Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti pramanai (video)
  13. E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame
  14. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  15. Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Saulės vilna says:
    7 metai ago

    Pagaliau ištryško tyras šaltinis… Ir per tokią žemėtą žemę upelis tyras randa kelią…

    Atsakyti
  2. suduvis says:
    7 metai ago

    Labai gerai parasyta: ” Nūdienos katalikai kategoriškai atsisako ieškoti jungčių su senuoju lietuvių tikėjimu”.- Manau jie ne tik atsisako,bet galedami ir vel bet kokiomis priemonemis uzdusintu Pagoniu tikejima ,kaip tai buvo daroma ir anksciau.Nors tuo paciu, nekesdami,jie liepia myleti vienas kita 🙂 . Svetimos religijos ibrukima,vertinciau ir kaip tautos supriesinima,nepagydoma virusa,kuris perduodamas karta is kartos. Sitas germanu ibruktas kriksioniskas religinis mechanizmas,aplink mus isnaikino viska,istisas gentis ,bet stebuklingai islikome mes ,nebuvome asimiliuoti kaip kad nutiko Prusams . Problema tik viena – esame suskaldyti . Didzioji dalis tautos ,yra istumta i ribotos pasauleziuros krikscioniska tuneli ir mato viska tik tiesiai,bet negali nieko matyti,kas vyksta aplink juos,realiai nesuvokia kas jie tokie yra ir kas buvo ju proteviai… – Kada viena karta krikcioniui lietuviui pasakiau ,kad Velnias,yra tas pats Velinas – Pagoniu dievas ,kuri visapusiskai apjuodino krikscioniu baznycia,jis ziurejo i mane kaip pamises ir isteriskai atsisake klausyti, nebenorejo testi sios temos,atmesdamas viska ka as sakau… Sunki liga ! 😉

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      7 metai ago

      Sunki liga. Bet reikia gydytis ir gydyti nuo jos savo sielas ir kūnus.

      Atsakyti
  3. Bedievis says:
    7 metai ago

    Ten, kur kažkas mini Dievą, ten ir pyktis, nes visi tariasi turį teisę Jį skelbti.
    Visuotinio gėrio labui tad apie Dievą geriau tylėti ar bent nekalbėti pranašo balsu.
    Iš didelio noro skelbti gaunasi pusdieviška religinė makalūzė:

    “Dievo Sūnaus kiekviename mūsų šauksmas į savo dangiškąjį Tėvą” (D.Razauskas)

    Atsakyti
  4. Proistorikas, geofizikas inž. Romas Zubinas - Tęsėjas says:
    7 metai ago

    LIETUVA – DVASINĖ TVIRTOVĖ!!! Ji gyvuos tol, kol gyvuos mūsų civilizacija!!!
    Tai liūdija ir katalikų viskupai besipuikuojantys mūsų protėvių Saulės dievo Mitro galvos apdangalais- MITROMIS! Tai liūdija ir baltieji mūsų šventikų apriedai! Tai liūdija ir NEPAKITUSI mūsų protėviais dar prieš kelis tūkstantmečius skelbiama SIELOS NEMIRTINGUMO DOGMA! Ir t.t., ir t.t.
    Galima tiktai stebėtis gerb. Dainiaus sumanumu – per mūsų protėvių dvasingumo prizmę pažvelgti į mūsų dainiaus Maironio kūrybą! ŠAUNU!

    Atsakyti
  5. Aguona says:
    7 metai ago

    Tikrai, labai geras tekstas. Patiko. Išskyrus vieną iš išvadų: “…nusigręžę nuo krauju ginto savo širdies tikėjimo, kito širdimi taip ir neperėmėme, negalėjome perimti, bet išmokome gyventi skilę”. Ši mintis – tai galbūt autoriaus asmeninis liudijimas, problema žmogaus, kuris perimti (dar) nepajėgė. Nes yra daugybė žmonių, gyvenančių tuo tikėjimu (turiu omeny krikščionybę) visa širdimi ir siela, ne formaliai, o iš esmės. Be to, jau daug šimtmečių daugybė mūsų protėvių kartų būtent savo krauju gynė tąjį savo tikėjimą (krikščionybę) – ir didžiuosiuose sukilimuose, ir pokaryje, ir sovietų pogrindyje. Tačiau tikra tiesa, kad šiandien esame suskaldyti. Bet kodėl gi patys skaldome ir toliau? Kodėl tokiame “sūduvyje” šitiek pykčio? Kodėl sutikęs vieną kvailą ar buką “krikščionį” jis daro apibendrinimus apie visą krikščionybę ir apie didžiąją daugumą savo paties brolių lietuvių? Tokių pat kvailų ir bukų, o ir piktų bei pagiežingų, pilna ir tarp bedievių, ir tarp pagonių. Jei kaišiosime vieni kitiems po nosimi tuos abiejų pusių bjauriuosius pavyzdžius, taikos ir darnos nebebus niekada. Gal vis dėlto išmintingiau dalintis savo atrastomis vertybėmis, ir ikikrikščioniškomis, ir krikščioniškomis, o ne purvais drabstytis. Darsyk dėkoju Razauskui už būtent taikos paieškas. Maironis „kaip tik jungia savyje šiuos, atrodytų, priešingus pradus. Jis – KATALIKŲ kunigas, dainavęs senąją Lietuvą, su senąja tikyba, pasaulėvoka, kultūra”.

    Atsakyti
    • suduvis says:
      7 metai ago

      Tai nebuvo joks pyktis, ir niekas nevadino kitu bukais,kaip jus pasisokote tai daryti. Tai buvo tik faktai ,isgyvenimai ir nuomone. O kriksionybe yra jega ir apgaule ibrukta religija,del kurios zuvo aibes pagoniu ir buvo isnaikintos istisos gentys. Baznycia zude visus neitikusius,visus nesutikusius ir kitaip galvojancius,nei kad baznycia reikalavo. Ibauginti zmones,kriksionybe perdave savo vaikams,anukams ,proanukiams ,nes baznycios reikejo bijoti. Ar jums reikia konkreciu faktu ? Vien tik Europoje ,raganomis buvo apsauktos ir nuzudytos apie 80000 moteru .Buvo zudomi ir vyra, ir net ismaldos prasantys vaikai. Ar vykstan masiniams zudymams,zmones neturejo pagrindo bijoti baznycios ? Kaip jus manote Aguonele ? Tiek to gero is visos sirdies 🙂 …

      Atsakyti
      • suduvis says:
        7 metai ago

        Jums pora nuotaikingu filmuku: https://www.youtube.com/watch?v=X5XbYDg5KVo —
        https://www.youtube.com/watch?v=T-lBJ2tE_ds

        Atsakyti
        • suduvis says:
          7 metai ago

          Ir apie vargsu krikscioniu baznycia : https://www.youtube.com/watch?v=XU6AB8z-iOM

          Atsakyti
  6. lyvis says:
    7 metai ago

    Negalima dvi religijas suplakti į vieną. Jeigu žmogus atsidavęs pagonybei gauna iš jos + ženklą ir dar vaikšto į bažnyčią čia jau bus – ženklas ir viso bus -0-. lyvis

    Atsakyti
  7. Karolis Naukelis says:
    7 metai ago

    Negalima dvi religijas suplakti į vieną. Jeigu žmogus atsidavęs pagonybei gauna iš jos + ženklą ir dar vaikšto į bažnyčią čia jau bus – ženklas ir viso bus -0-. lyvis

    Atsakyti
  8. Aguona says:
    7 metai ago

    Nagi, sūduvi, nesu aš tokia jau blondinė, kad visai istorijos nežinočiau. O štai tokiems filmams laiko skirti nematau reikalo. Net kai faktai galbūt teisingi, jų interpretacija klaidinga, o tikriausiai net sąmoningai tendencinga. Gal man dabar pradėti pasakoti apie pagonių lietuvių kunigaikštį su savo vyrais jojantį plėšikauti į Latviją? Arba apie kitą – nunuodijusį savo brolį ir jo sūnus? O gal trečią – nugalabijusį vyrą ir pasisavinusį jo žmoną? Argi iš to galima daryti teisingas ir vienaprasmes išvadas apie senovės lietuvių moralę, papročius ir tikėjimą? Taip, moteris degino, taip, plėšikavo, taip, žudė. Deja, taip. Viduramžiai. Ir papročiai viduramžiški. Visai NE krikščioniški. Bet iš tiesų, nuoširdžiai jus užjaučiu. Jei maitinate save tokiais vaizdais ir tekstais, tai… Kiek dar laiko jus kankins mūsų protėvių (iš abiejų pusių) nusikaltimai ir nuodėmės, vykusios prieš šimtmečius? Kas jūsų širdį degina dabar? Dėl ko kovojate šiandien? Linkiu darnos, ramybės ir taikos.

    Atsakyti
    • suduvis says:
      7 metai ago

      Taip Aguonele – kiek zmoniu,tiek ir nuomoniu… As su niekuo nekovoju ,manes niekas nekankina,ir visiskai nera ko mane uzjausti. As tik pasidalinau tuo ka zinau,o ko nezinau ,gal is jusu kazka suzinosiu … 😉 Esu laimingas koks esu,taip pat laimingas ,kad Lietuva turi tokiu zmoniu kaip Jonas Vaiškūnas,Dainius Razauskas ,Romas Zubinas, Milvydas Juškauskas ,musu gerbiama Jurate Statkute – gyvenanti uz vandenyno,ir kiti ,kurie kiekvienas savaip,pagal savo sugebejimus ir isgalias, ideda savo indeli i bendra tikraji Lietuvos istorini aruoda, ir po truputi, mazais zingsniais ,grazina mus ten ,kur mes visi priklausome – i tikraja musu praeiti,tikraja musu istorija,tikraji musu MES. – Nesirupinkite taip labai tuo ka zinote ,rupinkites tuo ko dar nezinote Aguonele… Mes visi esame vieno medzio lapai. Ar mokate runuoti ,kaip kad jusu proteviai tai dare ? 🙂 https://books.google.de/books?id=g1hjAAAAcAAJ&pg=PA899&dq=Armoki+runnat%3F&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Armoki%20runnat%3F&f=false

      Atsakyti
  9. Giedrė says:
    7 metai ago

    Ačiū už fantastišką straipsnį, taip žvelgdama į šiandieną ir mąstau, kur ta šaknis pakasta, kad tas lietuvis toks užstrigęs.

    Atsakyti
  10. Vilma Marė says:
    5 metai ago

    Dėkui! Savo prigimtinį atsparumą palaikysime siūlomu vaistu. Kai reikia išversti į lietuvių kalbą pasaulinį jųdėjimą Indigenous Resistance, siūlau sakyti Prigimtinis Atsparumas, o ne Prigimtinis pasipriešinimas ar kova.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Vilnius | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

KAM kvies pakeliauti „Karinio Vilniaus“ takais

2023 03 06
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Vasario 16-oji Šiauliuose |R. Parafinavičiaus nuotr.

Kad valstybės šventės taptų asmeninėmis

2023 02 17
Interaktyvios užduotys – sudėtinė Vilniaus miesto istorijos olimpiados dalis | M. Frolovos nuotr.

Ko reikia, kad vaikai pažintų Lietuvos istoriją?

2023 02 15
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Bandymu ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio istorija pristatyta Europos Komisijos nariui | EK nuotr.

Bandymu ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio istorija pristatyta Europos Komisijos nariui

2023 02 11
J. Česnavičiaus nuotr.

J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

2023 02 07
Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

2023 02 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tai apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • Žemyna apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • kokios apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • Tadas apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II|)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

KAM kvies pakeliauti „Karinio Vilniaus“ takais

by Ditė Česėkaitė
2023 03 06
0
Vilnius | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Vilniaus miesto gimtadienio ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Krašto apsaugos ministerija Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams pristato 2 pėsčiųjų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Tai apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • Žemyna apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • kokios apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • Tadas apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • „konservatorių“??? apie Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus
Kitas straipsnis
Į Lietuvą atvyko Ukrainos didvyrė Nadija Savčenko | Alkas.lt nuotr.

Į Lietuvą atvyko Ukrainos didvyrė Nadija Savčenko

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai