Balandžio 15 d., Lietuvoje jau dvyliktą kartą švenčiama – Pasaulinė kultūros diena. Ją Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m., liepos 19 d., įteisino kaip atmintiną dieną. Kultūros dienos minėjimas balandžio 15 d., susietas su Taikos vėliavos simboliu ir Nikolajaus Rericho paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos, kuri tapo pagrindu kultūros vertybių saugojimui 1954 m. Hagos konvencijoje.
Šiemet Pasaulinė kultūros diena ypatinga, kadangi 2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Skaityti toliau →
Kovo 14 d. Seimo nariai slaptu balsavimu nusprendė nešalinti Mišrios Seimo grupės nario, buvusio socialdemokrato Mindaugo Basčio iš Seimo nario pareigų dėl ryšių su KGB ir Seimo nario priesaikos sulaužymo bei šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo.
Seimo nariai nepalaikė 2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo (KT) išvados, kurioje pažymima, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. Skaityti toliau →
Seime, 24-ąjį kartą įvyko tradicinės šachmatų varžybos „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2018“, skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Šiemet, varžybos sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – beveik 200 šachmatų mėgėjų ir profesionalų.
Į varžybas susirinkusius šachmatininkus pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo kanclerė Daiva Raudonienė, Latvijos Respublikos finansų ministrė Dana Reizniecė-Ozola, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas. Skaityti toliau →
Judėjimas „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl rengiamos teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos valstybėje registruojamų juridinių asmenų pavadinimus, pataisos, kviesdamas įdėmiai dar kartą apmąstyti Vyriausybės teikiamus pasiūlymus, kuriais siekiama įstatymiškai pabloginti valstybinės lietuvių kalbos pozicijas.
Pareiškime teigiama, kad „Seimui pateiktame Vyriausybės siūlyme dėl Lietuvoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų („Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo Skaityti toliau →
Gruodžio 19 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė išvadą, kad Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmai jo padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių ir šias pareigas užimti siekusių asmenų atžvilgiu prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys Kęstutis Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką – teigiama KT išplatintame pranešime.
Pasak KT valstybės pareigūnai turi turėti piliečių pasitikėjimą, o tam, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė. Vienas tokios kontrolės būdų – konstitucinis apkaltos institutas. Skaityti toliau →
Kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą egzaminavimas, „Saldumynai šeštadieniais“, laimės ekonomika – vienos populiariausių idėjų, pasiūlytų nacionalinei iniciatyvai „Idėja Lietuvai“. Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) idėja iš kitų 1358 išsiskiria tuo, jog apima didžiąją dalį projekto kategorijų ir yra nukreipta būtent į Lietuvos regionus.
Besirengiant atkurtos Lietuvos 100-mečio minėjimui, Universiteto bendruomenė pasiūlė net 11 idėjų. Įvykus balsavimui, svarbiausia, labiausiai patikusia ir reikšmingiausia idėja, Skaityti toliau →
Lapkričio 15–16 d., Lietuvoje, vyko Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Europos Tarybos, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetu ir Kultūros ministerija, rengtas tarptautinis susirinkimas – „Faro konvencijos principai ir urbanistinio paveldo apsauga“. Susirinkimo metu pabrėžta, kad Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencija suteikia platformą paveldo vadybai, kuri padeda įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą paveldosaugoje bei nustato gaires, kaip reikėtų bendradarbiauti visoms suinteresuotoms šalims siekiant konstruktyvaus dialogo.
Lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo Spaudos konferencijų salėje, Seimo narys, parodos iniciatorius Audrys Šimas pristatė Seimo Jungiamojoje galerijoje rodomą tautodailininkės iš Kupiškio Virginijos Jurevičienės karpinių parodą „Mano kraštas brangiausias“.
„Šilti ir lankytojo akiai įdomūs Gerbiamos Virginijos Jurevičienės karpinių darbai, kuriuose įamžintos Kupiškio krašto bažnyčios, padavimai ir legendos“, – pristatydamas parodą susirinkusiems kalbėjo Seimo narys Audrys Šimas. Skaityti toliau →
Lapkričio 15–16 d., Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Valstybinė kultūros paveldo komisija kartu su Europos Tarybos kultūros ir kultūros paveldo skyriumi, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetu, rengia forumą – „Faro konvencijos principai ir urbanistinio paveldo apsauga“.
Šiame tarptautiniame forume metu, bus pristatytos užsienio šalių, pasirašiusių ar ratifikavusių Faro konvenciją, taip pat besidominčių dokumento principais, gerosios patirtys, svarbiausios konvencijos idėjos bei jos pasirašymo svarba Lietuvai. Skaityti toliau →
Prieš 20 metų savo sprendimu mus paliko jauniausias Lietuvos Nepriklausomybę atkūrusios Aukščiausiosios Tarybos deputatas Gintaras Ramonas. Šiemet jis turėjo sulaukti 55-erių ir būti su mumis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Joniškio rajono tarybos pirmininko Gintaro Ramono Skaityti toliau →
Lapkričio 6 dieną, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), kartu su Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komitetą, siekdami priminti, kad 2014 metų lapkričio 14 dieną tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos studentų sąjungos buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl studentų paramos didinimo.
Rašte skirtame Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komitetui pabrėžiama, kad esminis susitarimas tarp šalių – atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, siekti, kad iki 2018 m. studentams skatinti skiriamos valstybės lėšos, palyginti su 2014 m. vienam Skaityti toliau →
Rugsėjo 26 d., antradienį, į Lietuvos Respublikos Seimą su darbo reikalais atvyksta Lenkijos Seimo Maršalkos (Seimo pirmininko) Mareko Kuchčinskio (Marek Kuchciński) su palyda.
Rugsėjo 25 d., Lenkijos Seimo Maršalkos M. Kuchčinskio atsilankymo Vilniuje išvakarėse Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba išplatino pareiškimą kuriame išriškė palaikymą Lenkijos siekiams, kad Vokietija atlygintų žalą kuri buvo padaryta Lenkijai antrojo pasaulinio karo metu. Skaityti toliau →
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį nubalsavo už traukimąsi iš valdančiosios koalicijos. Balsavime dalyvavo 195 LSDP tarybos nariai, iš kurių 140 palaikė šį sprendimą, 46 buvo prieš ir 9 susilaikė. Socialdemokratų taryba taip pat patvirtino rezoliuciją, kurioje išsakyta daug kritikos Vyriausybei.
Apie tai, kad koalicinė sutartis turėtų būti peržiūrėta LSDP pirmininkas G. Paluckas prabilo dar tada, kai liepos 11 d. valdančiosios koalicijos partneriai „valstiečiai“ su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parama pradėjo urėdijų reformą, kuriai prieštaravo LSDP. Skaityti toliau →
Šių metų rugsėjo 10 d., biržiečiai buvo pakviesti atvykti į vėl atgimstančio ir visuomenės reikmėms pritaikomo piliakalnio pristatymą. Etnografinėje šventėje, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkūnas, padėkojęs piliakalnio tvarkymo sumanytojams ir dalyviams, uždegė laužą.
2017 – ieji – Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Piliakalnių metais. Piliakalniai – istorinė mūsų šalies atmintis, kraštovaizdžio dalis, lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, tad jų sutvarkymui bei apsaugai šiais metais raginama skirti įpatingą dėmesį.
Biržų rajono savivaldybės administracijos, Širvėnos seniūnijos, Biržų regioninio parko Skaityti toliau →
Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.
Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų Skaityti toliau →
Nepriklausomybės atkūrimo diena Ignalinos rajone esančiame Paliesiaus dvare buvo paminėta daug šilčiau ir prasmingiau, negu Lietuvos Respublikos Seime. Seime skambėjo trafaretinės kalbos apie laisvę, prasmę, pareigą, aukas. Savo nuoširdumu išsiskyrė gal tik dviejų jaunų merginų – studentės ir moksleivės – žodžiai.
O Paliesiaus dvaran susirinko Ignalinos, Visagino, Švenčionių ir Zarasų jaunieji talentai, merginų choras „Liepaitės“, kurie savo kūrybą skyrė Lietuvai. Jaunimas koncertavo taip įkvėptai, kad koncerto Skaityti toliau →
Spalio 23 d. Lietuvoje įvyko antrasis Seimo rinkimų ratas. 68-iose vienmandatėse apygardose rinkėjai, rinkosi vieną iš dviejų daugiausiai balsų pirmajame rinkimų rate surinkusį kandidatą. Vienmandatėse apygardose iš viso išrenkami 71 Seimo nariai, bet šįkart 3 Seimo nariai jau buvo išrinkti pirmame rinkimų rate.
Rinkimų apylinkės pradėjo darbą nuo 7 val. ryto ir bus atviros iki 20 val. vakaro. Seimo rinkimų antrajame rate per išankstinį balsavimą savivaldybėse, specialiuose paštuose ir namuose jau balsavo 5,95 nuošimčiai rinkėjų ( 141 864 žmonės), šiek tiek mažiau nei pirmajame rate. Skaityti toliau →
Spalio 9 d. Lietuvoje įvyko 2016-ųjų metų Seimo rinkių pirmasis ratas.
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikslinus išankstinius Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje iki tol pirmavusią Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS) aplenkė konservatoriai.
Išankstiniais duomenimis, balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje yra tokie:
PARTIJA
Balsai (% ir gauti mandatai)
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
21,66 (20+2 )
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
21,55 (19)
Lietuvos socialdemokratų partija
14,43 (13)
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
9,04 (8)
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
5,49 (5+2)
Partija Tvarka ir teisingumas
5,33 (5)
Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija)
6,06 (0)
Darbo partija
4,69 (0)
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)
2,14 (0)
Lietuvos žaliųjų parija
1,94 (0)
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“
1.72 (0)
Lietuvos liaudies partija
1,01 (0)
S.Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ (Partija „Jaunoji Lietuva“, Tautininkų sąjunga)
0,54 (0)
„Drąsos kelias“ politinė partija
0,28 (0)
Rezultatai vienmandatėse apygardose tokie:
1. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 2 mand.; 2 pateko į antrą ratą 2. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 2; 41 3. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 0; 42 4. Lietuvos socialdemokratų partija 0; 21 5. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 0; 11 6. Partija Tvarka ir teisingumas 0; 5 7. Darbo partija 0; 5 8. Save išsikėlę 0; 2 9. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 0; 2 10. Lietuvos centro partija 0; 1 11. Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ 0; 1 12. Lietuvos žaliųjų partija 0; 1
Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 – daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.
Dabartiniame kadenciją baigiančiame Seime Socialdemokratų partija turėjo 40 savo atstovų, Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai – 30, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1, Liberalų sąjūdis – 12, partija Tvarka ir teisingumas – 9, Darbo partija– 28, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga – 8, Drąsos kelias – 7.
***
Spalio 9 d. Lietuvoje vyks 2016-ųjų metų Seimo rinkimai. Balsavimas vyks nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjai, įrašyti į savo apylinkės rinkėjų sąrašą turės balsuoti šioje rinkimų apylinkėje. Rinkėjai komisijai privalo pateikti asmens dokumentą, gavę rinkimų biuletenį – pasirašyti galutiniame rinkėjų sąraše, užpildyti biuletenius ir įmesti į juos balsadėžę.
Rinkėjas, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, bet atvykęs balsuoti ne į savo, o kitą rinkimų apylinkę, esančią toje pačioje rinkimų apygardoje, rinkimų komisijai turi:
2) palaukti (kol: bus užpildyta ir išsiųsta užklausa į jo rinkimų apylinkę, patikrinant, ar dar nebalsavo ir rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo pažymės, kad rinkėjas balsuos kitoje rinkimų apylinkėje; komisija gaus iš jo apylinkės atsakymą-sutikimą dėl jo balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje; bus atspausdinta pažyma);
3) pasirašyti pažymą balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje ir gauti rinkimų biuletenius;
4) užpildyti biuletenius ir įmesti į juos balsadėžę. Seimo rinkimai 2016
Iš viso rinkimų biuletenyje daugiamandatėje apygardoje yra 14 sąrašų. Dvylika partijų savarankiškai dalyvaus rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas. Kad patektų į Seimą, partija turi surinkti ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų balsų, koalicijai barjeras yra aukštesnis – 7 procentai.
Rinkimuose dalyvaujančios partijos ir koalicijos:
Lietuvos socialdemokratų partija;
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai;
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai);
S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ (Tautininkų sąjungos ir Partijos „Jaunoji Lietuva“ koalicija);
Partija „Tvarka ir teisingumas“;
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga;
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis;
Darbo partija;
Politinė partija „Drąsos kelias“;
Lietuvos liaudies partija;
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga;
Lietuvos žaliųjų partija;
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“;
Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicija (Lietuvos centro partijos ir Lietuvos pensininkų partijos koalicija).
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, spalio 5-7 dienomis išankstiniame balsavime savivaldybėse, specialiuose paštuose bei namuose jau balsavo 137 842 piliečiai, tai sudaro 5,53 nuošimčių visų rinkėjų.
Rinkimų aktyvumo žemėlapis:
Šiame žemėlapyje pateikiami duomenys apie rinkėjų aktyvumą, pradedant išankstiniu balsavimu, baigiant duomenimis gautais rinkimų dieną. Rinkėjų aktyvumas rinkimų dieną pateikiamas kas valandą (nurodytu laiku yra nustatomas rinkėjų aktyvumas, o duomenys yra pateikiami su tam tikru vėlavimu):
Rinkimų rezultatų žemėlapis:
VRK spaudos konferencijos
Spalio 9 d., Seimo rinkimų dieną, VRK surengs 4 spaudos konferencijas – 11, 15, 20 ir 24 valandomis. Spaudos konferencijos vyks VRK posėdžių salėje (201 kab., Gynėjų g. 8, Vilniuje).
Spaudos konferencijas bus galima tiesiogiai stebėti ČIA, arba pasižiūrėti jų vaizdo įrašus:
11 val. spaudos konferencijos vaizdo įrašas:
15 val. spaudos konferencijos vaizdo įrašas:
20 val. spaudos konferencijos vaizdo įrašas:
Spalio 10 d. 12 val. Spaudos konferencijoje Seime VRK komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pristatys 2016 m. Seimo rinkimų vaisius.
Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginę transliaciją:
Rugsėjo 10 d., Seimas pradėjo paskutinę savo kadencijos sesiją. Seimo nariai tylos minute pagerbė Anapilin išėjusių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Kazimiero Uokos, Gintauto Iešmanto bei 1992–1996 metų kadencijos Seimo nario Zenono Petro Adomaičio atminimą. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė perskaitė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą.
Pirmojo posėdžio metu svarbiausius IX (rudens) Seimo sesijos darbus pristatė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – Ministras Skaityti toliau →
Rugsėjo 10 d. prasidėjusiame pirmajame Seimo rudens sesijos posėdyje Seimas nutarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą svarstyti iš naujo. Už tai balsavo 88 Seimo nariai ir niekas nebuvo prieš. Tai reiškia, kad klausimas bus gražintas į Seimo Sveikatos reikalų komitetą.
Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė plenariniame posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintas svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas (Nr. XIP-2502 Gr). Skaityti toliau →
Seimo rinkimuose dalyvausiančios partijos ketvirtadienį burtų keliu ištraukė rinkimų numerius, kurie bus įrašomi rinkimų biuletenyje.
Iki Seimo rinkimų įstatyme numatyto termino pareiškinius dokumentus pateikė ir Seimo rinkimuose norą dalyvauti pareiškė 16 partijų, iš jų keturios partijos sudarė dvi koalicijas. Skaityti toliau →
Vis dar nerimsta aistros, dėl Laisvės premijos neskyrimo Vytautui Landsbergiui. Konservatoriai netgi sugalvojo akciją – tautinės juostelės pasirišimą po kaklu protesto dėl šio Seimo sprendimo vardan. Sakykit, gal nuo šiol tautinė juostelė bus premijos Vytautui Landsbergiui reikalavimo simbolis? Nežinau kaip jums, bet man tokie protestai atrodo groteskiškai.
Pabandykime pasiaiškinti be emocijų – ar turėjo ši premija būti skirta V. Landsbergiui? Akivaizdu, kad ne. Skaityti toliau →
2015 m. balandžio 24 d. visas pasaulis kartu su armėnų tauta mini Osmanų imperijoje įvykdytą nusikaltimą, kurį didžioji pasaulio dalis įvardija, kaip genocidą.
Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Armėnijos Respublika nariai, reikšdami užuojautą armėnų tautai, išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas pritarimas Europos Parlamento 2015 m. balandžio 15 d. priimtai rezoliucijai dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių, skatinančiai Turkiją, pasinaudojant žudynių šimtmečio paminėjimu, pripažinti armėnų genocidą ir taip atverti kelią turkų ir armėnų tautų susitaikymui. Skaityti toliau →
Ir vėl Seimas bandomas įtraukti į kriminalinį veikimą tam, kad bet kokia kaina būtų išsaugota Viktoro Uspaskicho teisinė neliečiamybė. Dar daugiau – siekiama persekioti tuos Seimo narius, kurie atsisako dalyvauti šiame procese.
Priminsiu: prieš metus Seimui pritrūko balsų sudaryti komisiją dėl Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo už teismo įžeidimą. Tada politinės daugumos atstovai, vadovaujami Mečislovo Zasčiurinsko, inicijavo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, stabdžiusį svarstymo stadiją dėl Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės atėmimo. Skaityti toliau →
Seimas renkasi į eilinę rudens sesiją. Vienas pagrindinių šios sesijos darbų – kitų metų valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas, euro įvedimui reikalingų įstatymų priėmimas.
Sesijos darbų programoje Seime savo eilės laukia per tūkstantį įstatymo projektų. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, pirmiausia bus imamasi su euro įvedimu susijusių klausimų, kiti prioritetai saugumas ir minimalios algos didinimas. Skaityti toliau →
Šiandien Seimui konservatorių, liberalų, socialdemokratų ir lenkų balsais išbraukus iš dienotvarkės Žemės referendumo skelbimo klausimą, buvo užkirsta galimybė skelbti referendumą kartu su Europos parlamento rinkimais ir Lietuvos Prezidento rinkimų antruoju turu gegužės 25 dieną.
Pagal įstatymą Seimas gali skelbti referendumą ne anksčiu, kaip po dviejų mėnesių nuo sprendimo priėmimo. Be kita ko, tai valstybės biudžetui kainuos apie 14 mln. litų – tiek Lietuvos politiniam elitui neatrodo per didelė kaina už galimybę surengti referendumą žmonėms nepatogiu metu, tikintis, kad dėl to jis neįvyks. Skaityti toliau →
LR Konstitucijoje nustatyta, jog „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.
Taip pat minima, jog „referendumas skelbiamas, jei jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.“ Antrasis teiginys reikšmingas tuo, jog Tautos atstovai gali laisvai pasirinkti, kokį klausimą jie nori pateikti visuotiniam apsisprendimui.
Konstituciniame Referendumo įstatyme yra išskiriami paprastieji ir privalomi Tautos balsavimai. Skaityti toliau →
Seimo narės Aušrinės Marijos Pavilionienės padėjėjas Mindaugas Kluonis norėtų panaikinti tautybę ir religiją. Taip jis vakar pareiškė viešoje diskusijoje apie islamo ir seksualinių mažumų santykį buvusio skustagalvio, o dabar – aktyvaus homoanarchisto Deimanto Rojaus sienoje socialiniame tinkle Facebook.
Mindaugo Kluonio poziciją palaikė kitas Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) aktyvistų, delfi.lt rašytojas Justinas V. Daugmaudis (tarp savų nepabijojęs savęs įvardyti islamofobu) bei antipatriotas iš nedidelės Lietuvos žaliųjų partijos Linas Kranauskas. Skaityti toliau →
Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Respublikos Prezidentę, europarlamentarus ir į visus Lietuvos žmones, atsakingus už savo ir visos tautos ateitį.
Lietuvos žmonių iniciatyva surinkta 320 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų. Jais reikalaujama surengti referendumą dviem tautos egzistencijai ir demokratijos plėtrai gyvybiškai svarbiais klausimais: pripažinti Lietuvos piliečiams išimtinę nuosavybės teisę į Lietuvos žemę ir sumažinti piliečių iniciatyva rengiamų referendumų kvotą iki 100 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Tai, kad surinktas toks didžiulis parašų skaičius, rodo, jog Lietuvos žmonių noras ir teisė dalyvauti šalies valdyme, apginti teisę į savo istorinius namus yra suvokta kaip ypatingos svarbos klausimai. Tačiau prieš šią tautos valią šiandien bandoma ne tik vesti antidemokratinę ir antikonstitucinę propagandą, bet ir ją blokuoti Skaityti toliau →
Nusprendžiau, kad jau pasiekiau tą amžių, kai prieš tardama žodį, turiu suskaičiuoti iki dešimties. Gal tuomet praeis noras prasižioti arba nuspręsiu, kad esu neteisi, ko nors nežinanti. Svarsčiau, skaičiau, domėjausi, kodėl spalio pirmąją po pirmo svarstymo Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Nutarimui paskelbti privalomąjį referendumą kartu su 2014 metų Prezidento rinkimais, kad Tautą pakeistų Konstitucijos 9 ir 147 straipsnius. Tuomet žmonių valia inicijuojant referendumą reikėtų surinkti ne 300000, o 100000 parašų. Susipažinau su Seimo posėdžio stenograma ir rekomenduočiau kiekvienam perskaityti, ką apie Tautą kalba jos išrinktieji. Pajustumėte patologinę neapykantą ir baimę. Regis, savo rinkėjų nerinkiminės Skaityti toliau →
