Sekmadienis, 26 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Kaip minėsime šiuolaikiškos Lietuvos Respublikos 100-metį?

www.lrs.lt, www.alkas.lt
2020 05 02 10:13
13
lrs.lt koliažas

lrs.lt koliažas

01_koliazas_aversas
lrs.lt koliažas

Artėja diena, kurią prieš šimtmetį Lietuva tapo šiuolaikiška Respublika. Tokia mūsų valstybė yra ir šiandien. Jos būtina sąlyga – demokratiniuose rinkimuose išrinkta piliečių atstovybė – modernus parlamentas. Jį pirmą kartą išrinkome 1920 m.

Gegužės 15-oji – pirmoji Steigiamojo Seimo posėdžio diena – žymi mūsų modernios valstybės pradžią. Šiuo metu visame pasaulyje susiklosčiusi padėtis privertė keisti ketinimus – šią dieną teks minėti kitaip, nei buvo rengiamasi.

„Žinoma, apmaudu, kad šios, neabejotinai visai šaliai reikšmingos datos, negalėsime paminėti pakviesdami mūsų piliečius bei svečius švęsti kartu, dalyvauti specialiuose renginiuose, konferencijose ar ekskursijose. Tačiau dabar svarbiausia yra visų sveikata ir saugumas, tad prisitaikome prie situacijos“, – sako Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Šiuo metu numatyta, kad Steigiamojo Seimo susirinkimo išvakarėse, gegužės 14 d. Seimo rytiniame posėdyje, dalyvaujant tik Seimo nariams, sveikinimo kalbą tars Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir pranešimą skaitys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio, Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečio minėjimo renginių darbo grupės, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, istorikas prof. Arūnas Gumuliauskas.

Esant galimybei ir laikantis visų saugumo reikalavimų, gegužės 15 d. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pakels Lietuvos valstybės vėliavas Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje. Ryte numatytos Mišios Kauno arkikatedroje.

„Taip pat planuojama pasodinti ąžuolą Vilniuje prie Seimo rūmų ir ąžuolą Kaune, Pelėdų kalne, ant kurio prieš 100 metų Steigiamojo Seimo atidarymo dieną buvo pasodinta ąžuolų, taip pratęsiant tradiciją. Dėl kitų renginių, numatytų rugsėjo–gruodžio mėnesiais, Darbo grupė sprendimą dėl datos ir vietos numato priimti rugsėjį, atsižvelgdama į renginių organizatorių pasiūlymus bei galimybes“, – komentuoja minėjimo programos rengimo grupei vadovavęs Seimo narys prof. Arūnas Gumuliauskas.

Seime numatyta tarptautinė konferencija „Parlamentarizmo raida: Rytų ir Vidurio Europos 100-mečio sėkmės, nesėkmės, iššūkiai“ perkeliama į 2021 m.

Steigiamojo Seimo šimtmečio proga Seimo kanceliarija sukūrė 20-ies istorinių kadrų atvirukų ciklą. Šiemet savo veiklos šimtmetį mini ir pati Seimo kanceliarija.

getFile
lrs.lt nuotr.

Kuo reikšmingas Steigiamasis Seimas?

Steigiamojo Seimo nariai buvo išrinkti 1920-ųjų balandžio 14–16 dienomis – pirmuose visuotiniuose demokratiniuose rinkimuose Lietuvos istorijoje. Tuomet užfiksuotas rekordinis rinkėjų aktyvumas – rinkimuose dalyvavo 90 proc. visų rinkimų teisę turėjusių piliečių.

1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine Respublika.

03_rezoliucija_aversas
lrs.lt nuotr.

„Šis Seimas tapo demokratinio parlamento pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Steigiamasis Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę, lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą, asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę. Taip pat priėmė pirmąją nuolatinę valstybės Konstituciją, žemės reformos įstatymą, įvedė litą, paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją. Per pustrečių metų Lietuvą de jure pripažino šešiolika valstybių“, – tik kelis Steigiamojo Seimo pasiektus rezultatus vardija Seimo narys prof. Arūnas Gumuliauskas.

Tuomet Steigiamąjį Seimą sudarė 112 narių. 59 vietos teko Lietuvos krikščionių demokratų blokui, 29 – Valstiečių liaudininkų blokui, 14 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 6 – Žydų demokratiniam susivienijimui, 3 – Lenkų centriniam rinkimų komitetui, 1 – Lietuvos vokiečių komitetui. Įdomi detalė, kad net trečdalis išrinktų Seimo narių  buvo jaunesni nei trisdešimties metų.

Steigiamasis Seimas išskirtinis dar ir tuo, kad pirmajam jo posėdžiui pirmininkavo ir jį atidarė vadinamasis „amžiaus prezidiumas“, kurį sudarė moterys. Amžiaus pirmininke tapo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, o amžiaus sekretore – Ona Račiukaitienė-Muraškaitė. Iš viso į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos 5 moterys, o per visą kadenciją dirbo 8.

04_nares_aversas
lrs.lt nuotr.

Mažasis Seimas sprendė opiausius jaunos valstybės klausimus

Steigiamasis Seimas, perėmęs krašto valdymą, iš karto susidūrė su dideliais iššūkiais: dalis Lietuvos teritorijos su sostine Vilniumi buvo okupuota, neaiškus buvo Klaipėdos krašto statusas, Antantės valstybės dar nebuvo pripažinusios Lietuvos valstybės, nebuvo suderintos sienos su kaimyninėmis šalimis, o antrojoje 1920 m. pusėje ypač paaštrėjo santykiai su Lenkijos valstybe.

Vykstant atviroms kovoms su Lenkijos kariuomene, baiminantis dėl Lietuvos valstybės išlikimo, Steigiamojo Seimo nariai taip pat stojo ginti valstybės – kas ginklu, kas organizuodami paramą Lietuvos kariuomenei ar telkdami bendram darbui visuomenę.

Padėtis sparčiai keitėsi, Seimo nariai netrukus ėmė svarstyti Mažojo Seimo įstatymo projektą. Idėja sukurti mažesnį, optimalesnį valdymo institutą buvo pristatyta 1920 m. spalio 20–21 dienomis vykusiuose Seimo seniūnų sueigos, Ministrų Kabineto, Seimo frakcijų ir kai kurių Seimo komisijų atstovų pasitarimuose. Jų metu ir buvo nuspręsta kritiniu valstybei metu sudaryti mažesnį valdymo organą. Netrukus buvo parengtas Mažojo Seimo sudarymo įstatymo projektas.

Tuomet šiai institucijai pavestos pagrindinės Steigiamojo Seimo funkcijos: leisti būtiniausius įstatymus, tvirtinti kreditus vykdomajai valdžiai, prižiūrėti įstatymų vykdymą. Mažojo Seimo nariai buvo renkami partiniu principu, apskritai šis Seimas buvo sudarytas taip, kad atstovautų visoms partijoms, taip pat tautinėms mažumoms.

Šiomis dienomis nejučiomis kuriasi tam tikros istorinės paralelės. Pastarosiomis savaitėmis netyla diskusijos dėl Seimo darbo per visuotinį karantiną. Todėl verta prisiminti, kad lygiai prieš 100 metų tuometis vos užgimusios Lietuvos Respublikos Seimas ir jo nariai sprendė vos ne identiškus klausimus ir problemas, kilusius dėl sudėtingos padėties šalyje. Dabartinių Seimo rūmų kabinetuose, pažymėtuose 11-u numeriu, dirba įvairūs Seimo kanceliarijos darbuotojai ir valstybės tarnautojai. O ar žinojote, kad prieš šimtą metų Seimo rūmų „kabinetas nr. 11“ buvo įgijęs valstybei daug svarbesnę prasmę ir reikšmę? Galiausiai, šiandien, visi kas gali, siuva apsaugines kaukes, o ar žinojote, kad 1920-aisiais Seimo rūmai buvo virtę didele siuvykla?

____________

Daugiau apie Steigiamąjį Seimą galima paskaityti Seimo interneto svetainėje: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36628&p_k=1

Rašinyje panaudoti atvirukai iš Seimo kanceliarijos sukurto ciklo, skirto Gegužės 15-osios šimtmečiui. Juose panaudoti istoriniai kadrai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Seimo kanceliarijos darbuotojų asmeninių archyvų. Visi šio ciklo atvirukai bus paskelbti Seimo interneto svetainėje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį
  2. Prisiminsime Lietuvos okupaciją ar iškilmingai minėsime okupacijos 75-metį? (dienotvarkė)
  3. Radviliškis mini Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus 100-metį
  4. Seime išreikšta pagarba Lietuvos laisvės lygai, kuri birželio 15 d. minės įkūrimo 40-metį (video)
  5. Pradedame minėti Steigiamojo Seimo 100-metį (tiesioginė transliacija)
  6. T. Baranauskas. Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena?
  7. Seimo Pirmininko ir Respublikos Prezidentės spaudos konferencija (tiesioginė transliacija)
  8. Seime – iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas (tiesioginė transliacija)
  9. Seime bus prisimintas sąjūdininko Juliaus Juzeliūno indėlis atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę (nuotraukos)
  10. Seime – iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai (tiesioginė transliacija)
  11. Iškilmingai paminėtos Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 60-osios žūties metinės (video, nuotraukos)
  12. Seime paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-metis (video)
  13. Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osios metinės prisimintos konferencijoje
  14. Žinomi mokslininkai siūlo fanatiško krikščionybės platintojo nukirsdinimo dieną skelbti Lietuvos diena
  15. T. Baranauskas. Laisvės premija kaip pasityčiojimas
  16. Seime diskutuota apie Lietuvos kino ateitį
  17. Lietuvos vardo diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą
  18. Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (tiesioginė transliacija)
  19. Seime – iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-mečiui (tiesioginė transliacija, video)
  20. Lietuvos mokyklose norima įvesti šachmatų programą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Vilna says:
    2 metai ago

    Šia proga svarbu pažymėti ir tai, kad Steigiamasis Seimas nepatvirtino A. Smetonos 1919 m. susikurtos Prezidento institucijos egzistavusia. Seimas, nespręsdamas jos pripažino klausimo, pats, kaip ir priklausė pagal Vasario 16-osios aktą, įsteigė Prezidento instituciją ir Prezidento pareigas pavedė eiti Steigiamojo Seimo pirmininkui A. Stulginskiui. Galima sakyti, kad A.Smetonos išsiaukštinimo iki Prezidento aukštumų, nepripažino ir Tauta. Apie tai bylotų faktai, kad tiek 1920-aisiais, tiek ir po poros metų vykusiuose Seimo rinkimuose, Tauta jo nerinko netgi į Seimą. Tad pagal tai – pirmuoju Lietuvos prezidentu buvo ne A. Smetona, o A.Stulginskis. Gal pagaliau, nemeluodami sau, šitai pasakytume Seime…

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    2 metai ago

    Ir į visa tai su didžiausiu malonumu kišosi, kurstė, pinigais ramstė mūsų didysis brolis, o ir mieloji strateginė nesnaudė. Abiem buvo naudinga, kad čia kuo daugiau nesklandumų, nesutarimų, susipriešinimo, pasipriešinimo, streikų būtų, ar ir perversmas…
    Tiek viena, tiek kita kaimynė visais laikais taikos ir bendradarbiavimo sutarčių nevertino kaip įsipareigojimą, jų nesilaikė, naudojo jas tik budrumo užmigdymui… Jaunimas, o ypač kūrybinis jaunimas, buvo farširuojamas „pažangiomis idėjomis” – net ir Vakarų valstybėse Kremliaus ideologai taip pat, kaip ir dabar sėkmingai veikė, ne tik vakariečius, bet ir ten studijavusius lietuvius pasiekė.
    Net neįsivaizduoju, kaip LT tokiomis sąlygomis, tarp ją spaudusių replių, su visą laiką drebinama žeme po jos kojomis, tiek daug pasiekė visose srityse, o iš pačių gyventojų kilo tiek daug visokių kūrybingų iniciatyvų. Kokia tai buvo tvirta, valinga karta.

    Atsakyti
  3. Vilna says:
    2 metai ago

    Tarpukariu Rusija Lietuvai nieko taip jau lengvai padaryti negalėjo, bendros sienos Lietuva su ja neturėjo. Nors su Latvija ir Estija Rusija sienas turėjo, bet ir šių be niekur nieko judinti neišdrįso.

    Kaip parodė 1938-1939 metų (rugsėjo) įvykiai, tarpukariu Lietuva pirmiausiai rūpėjo Lenkijai. Smetonos valdomą “Kauno Lietuvą” Lenkija matė savo provincija, taigi po perversmo Smetonai valdant dėl Vilniaus buvo rami. Rusija tada užsiėmė savo socializmo santykių propaganda Baltijos šalyse. Taigi atviro spaudimo tarpukariu iš šių kaimynių Lietuvoje nesijautė. Laikotarpis žmonėms kurti savo gyvenimą buvo palankus. Dėl Vilniaus užgrobimo Kaunas, o juo labiau Smetona, ašarų neliejo…

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      2 metai ago

      nepavargai? darosi pakankamai nuspejama ir … neidomu

      Atsakyti
  4. > Vilnai says:
    2 metai ago

    Jau anksčiau pastebėjau,jog Tamsta Lietuvos istorinius įvykius ir dabarties valstybėje vykstančius reiškinius vertinate iš keisto -sunkiai suvokiamo- atspirties taško.Deja. Prie progos reiškiu pagarbą Gerb. Žemynai,kurios komentarai pasižymi aukšta kokybe .

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Nuoširdžiai dėkoju – malonu skaityti tokius žodžius, malonu, kai randi bendraminčių!
      Mums tiesiog būtina ieškoti ir rasti, kas mumyse gražiausio, skatinti tai puoselėti, saugoti, naudoti Tautos ateities kūrybai, užuot ieškojus tamsiausių pusių ir, išpučiant jas iki nebūto dydžio, versti visus jaustis bekilmiais menkystomis, nevertais savo valstybės, ir prarasti ateities viltį.
      Ieškojimas tarpukario klaidų (o jų negalėjo nebūti – juk jiems irgi viskas buvo PIRMĄ kartą (savarankiško valdymo patirtis buvo prarasta po šimtmečių okupacijos!) veikia tautos ryžtą ir kūrybingumą lygiai taip ir yra iš to paties katilo trauktos, kaip ir viskas, kas staiga prieš 30 metų mums ant galvų kriokliais pasipylė: mūsų tautosaka nusikalstama; mes savo vaikus neteisingai auklėjame; mes savo kalbos neturime, mums rusas ją padovanojo; mes savo istorijos neturime, tokios tautos apskritai nebuvo, mes ją sugalvojome; mes savo rašto neturime; mes bekilmiai neišsilavinę mužikai; mes savo šviesių, išsilavinusių asmenybių neturime; mes nusikaltėlių, fašistų, žmogžudžių tauta ir t.t.
      Tai, kas buvo klaidinga, reikia nagrinėti, kad, pasikartojus tokiai pat situacijai (žinoma, jau „moderniu” pavidalu, kitomis frazės apvilktai), nepražiopsotume klastos, neužkibtume ant to paties kabliuko, o ne tam, kad apspjaudytume kartą, kuri tiesiog nesuvokiamo svorio naštą tarpukariu ir pokario metais ant savo pečių sukaupusi visą valią nešė.

      Atsakyti
  5. Vilna says:
    2 metai ago

    Siekiu, kaip ir derėtų, kad Lietuvos valstybė stovėtų ant tvirtų istorinių pamatų. O jų turime pakankamai. Tad atspirties tašku, vertinant istorinius ir dabarties Lietuvos, regiono, pasaulio įvykius, man yra faktai, jų sąsajų analizė, teisinių santykių pusė ir t.t. Melavimas sau, kas yra įsigalėjęs istorijos aiškinimuose, man nepriimtinas.

    Atsakyti
  6. Žemyna says:
    2 metai ago

    Užmiršau, ar tai buvo padaryta ne itin afišuojant?
    čia
    „A.Krupavičius. Ar Seimo rinkimuose balsuosime kaip 21-ajame amžiuje?”
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/akrupavicius_ar_seimo_rinkimuose_balsuosime_kaip_21ajame_amziuje/
    primindamas 2000 rinkimus, autorius rašo, jog buvo pakeistas patekimo į Seimą barjeras. Siūlo i-rinkimus ir vėl siūlo nuleisti barjerą.

    Atsakyti
  7. Tai irgi LABAI svarbu 2-me šimtmetyje says:
    2 metai ago

    „Vytautas Radžvilas. Ar tikrai šių dienų chunveibinai neatsakys už Mokytojo pjudymą?”
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vytautas-radzvilas.-ar-tikrai-siu-dienu-chunveibinai-neatsakys-uz-mokytojo-

    In memoriam. Bronislovas Burgis. „Sistema žlugdo geriausius“
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/in-memoriam.-bronislovas-burgis.-sistema-zlugdo-geriausius

    Valdas Vasiliauskas. Mokytojo didžiąja raide atminimui
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/valdas-vasiliauskas.-mokytojo-didziaja-raide-atminimui

    Atsakyti
  8. Vilna says:
    2 metai ago

    Jei trumpai, tai šiandien derėtų nekartoti tarpukariu bvusio smetoniško valdymo tūnojimo, išreikšto: mes valdžia sau, o jūs žmonės sau ir taip tupime lyg grybas po lapu kol koks “grybautojas” nepaspirs koja. Tokia politika vedė ir nuvedė valstybę į prapultį. 1938 m.tą tūnotoją pirmoji paspyrė Lenkija, o 1939 metais jau pusiau išvirtusį “grybą” į krepšelį įsidėjo Rusija, o 1940 metais jau jį ir ‘išsivirė’.
    Tarpukary valdžios klaidų neįžiūrėčiau. Koks Smetona buvo kaip asmuo, tokie ir jo interesai reiškėsi valdant valstybę. O, jam, kaip galima spręsti, iki paskutinės minutės terūpėjo išsilaikyti Lietuvos Prezidentu (valdovu). Kaip žinoma, tai jam pavyko tiek 1938 metais priėmus Lenkijos ultimatumą, tiek 1939 m. spalį sudarius savitarpio pagalbos sutartį su Rusija. Tai ne klaidos, o politinių interesų sąlygoti valdymo sprendimai. Beje, 1938 m. Lenkijos ultimatumo priėmimas jau tapo akivaizdus Smetonos dėjimasis su Lenkija (gal daugiau dėl grėsmių iš Vokietijos negu Rusijos), tai netiesiogiai patvirtintų ir Lietuvos laikysena Vilniaus atžvilgiu 1939 metų rugsėjį. Smetonos laikysena dėl Vilniaus tiek 1938 m., tiek 1939 metų rugsėjo atvejais jau priskirtina išdavystei. Kalboms čia apie klaidas kaip ir nebūtų pagrindo. Suverenumo gynimas Prezidentui yra šventa pareiga.

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      2 metai ago

      su tryda reikia kazka daryti. susirupinkite…. kartais stebiesi, kartais nesupranti. bet tamstos pasisakymai… del visko kaltas Smetona. Kam rasineti paklodes, jei galite copy-paste koki suki sukurpti ir po kiekvienu straipsneliu apie tarpukario Lietuva mesteleti. tegu ir … ‘Smetona- Lietuvos geda, beda ir prapultis’, ar kazka panasaus

      Atsakyti
      • Vilna says:
        2 metai ago

        Užjaučiu…, tarpukaru Lietuva, Tauta – valio, bet Smetona čia ne prie ko…

        Atsakyti
  9. Ir tai iš XXI a.: says:
    2 metai ago

    Emigrantas atsisakė tarnauti Lietuvos kariuomenėje: aš jau 8 metus gyvenu Anglijoje ir dirbu „Amazon“
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/emigrantas-atsisake-tarnauti-lietuvos-kariuomeneje-as-jau-8-metus-gyvenu-anglijoje-ir-dirbu-amazon.d?id=83808979

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais

2022 06 26
Pirmąją balsavimo iš anksto dieną savivaldos rinkimuose balsavo beveik 24 tūkst. rinkėjų

Jau rengiant artimiausius rinkinus bus pokyčių

2022 06 23
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vieningai priimtas Referendumo įstatymas

2022 06 23
Panevėžyje teikiama laikino atokvėpio paslauga

Neįgalaiesiems – daugiau galimybių judėti

2022 06 22
Algirdas Butkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Valdantieji atmetė opozicijos siūlymus

2022 06 21
Pixabay.com nuotr.

Teisiniai klausimai pajudės greičiai

2022 06 21
Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Italijai ir Ispanijai

Keisis vaikų išlaikymo išmokų administravimas

2022 06 21
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Į vadovybės apsaugą bus žiūrima laksčiau

2022 06 21
Nuolatinę privalomąja pradinę karo tarnybą pradėjo dar puspenkto šimto šauktinių

Apsispręsta didinti šauktinių skaičių

2022 06 21
Prezidentas ragino Seimą tęsti sklandų darbą

Prezidentas ragino Seimą tęsti sklandų darbą

2022 06 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
Įvairenybės

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu

2022 06 26
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26
Ką daryti, jei telefonas įkrito į sniegą?
Įvairenybės

Pirmoji pagalba ištikus nelaimei… telefonui

2022 06 26
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais

2022 06 26
Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare
Lietuvoje

Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare

2022 06 26
Pėstiesiems ir dviratininkams – atnaujinti takai Šiauliuose, Ukmergėje ir Druskininkuose
Įvairenybės

Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė

2022 06 25
Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

2022 06 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
  • Vasariški orai, sportas ir mityba
  • A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26
  • Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1303; komentarų: 23
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 926; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 840; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 703; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 677; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 564; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais

by Ditė Česėkaitė
2022 06 26
0
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, kuriuo nutarta nuo šių metų lapkričio 1 d. apriboti didesnius tarpusavio atsiskaitymus ir...

Skaityti toliau

Jau rengiant artimiausius rinkinus bus pokyčių

by Ditė Česėkaitė
2022 06 23
0
Pirmąją balsavimo iš anksto dieną savivaldos rinkimuose balsavo beveik 24 tūkst. rinkėjų

Seimas priėmė Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuris nuo rugsėjo 1 d. pakeis šiuo metu galiojančius Seimo...

Skaityti toliau

Vieningai priimtas Referendumo įstatymas

by Ditė Česėkaitė
2022 06 23
2
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas vieningai, 115 balsavime dalyvavusių narių balsavus už, pritarė Referendumo konstituciniam įstatymui. Šiuo teisės aktu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Antanas (1) apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Nešiukšlinti | vstt.lt nuotr.

Naujas sumanymas! Kiekvienas iš gamtos – po šiukšlę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai