2023 metais sukanka 250 metų nuo Jėzuitų ordino panaikinimo ir Tautinės edukacinės komisijos (lenk. Komisja Edukacji Narodowej, lietuvių istoriografijoje įsigalėjo pavadinimas Edukacinė komisija) įkūrimo.
Lietuvos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Edukacinės komisijos (Apšvietos) metais.
Minint šią sukaktį rengiamos konferencijos ir parodos, rengiami moksliniai straipsniai, išleistas naujas pašto ženklas ir kolekcinė dešimties eurų nominalo sidabro moneta.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA) taip pat prisideda prie šios sukakties minėjimo ir bendradarbiaudamas su Vyriausiuoju Senųjų aktų archyvu Varšuvoje (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie) parengė virtualią parodą „Iš Lietuvos švietimo istorijos – nuo Edukacinės komisijos įkūrimo iki XX a. pradžios“.
Parodoje pristatomi dokumentai atspindi svarbiausius Lietuvos švietimo istorijos raidos tarpsnius nuo 1773 m. iki XX a. pradžios.
Bene daugiausiai dokumentų – susijusių su Edukacinės komisijos įkūrimu ir jos veikla, pirmaisiais Edukacinės komisijos nariais ir jos veikloje dalyvavusiais asmenimis, Edukacinės komisijos teismu ir Lietuvos edukacine komisija.
Tarp parodos eksponatų – ir Vilniaus mokslo bičiulių draugijos fonde (f. 1135) saugomas nutarimas dėl „Komisijos tautiniam bajorijos jaunimo švietimui tvarkyti“ įsteigimo (1773 m.); instrukcija jėzuitų turtą surašantiems liustratoriams, jų priesaikų tekstai ir paskyrimo raštų pavyzdžiai (1773 m.); Edukacinės komisijos nurodymų dėl raportų apie mokymą ir mokinius siuntimo ir vaivadijų mokyklų raporto pavyzdys (1774 m.); Edukacinės komisijos pirmininko ir Vilniaus vyskupo I. J. Masalskio raštas dėl pradinių mokyklų steigimo (1775 m.), taip pat Vilniaus švietimo apygardos valdybos dokumentų fonde (f. 567) saugomas Edukacinės komisijos teismo sprendimas (1779 m.) ir Lietuvos edukacinės komisijos dokumentai – darbo reglamentas, posėdžių protokolai ir raštai Vilniaus vyriausiajai mokyklai (1797–1801 m.).
LVIA saugomus dokumentus apie Edukacinės komisijos veiklą reikšmingai papildo Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje dokumentai iš „Lietuvos Metrikos“ ir kitų šio archyvo fondų.
Tai Edukacinės komisijos steigimo aktas (projektas); 1783 m. akademijų ir mokyklų nuostatai; karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio 1778 m. ir 1783 m. universalai dėl Edukacinės komisijos darbo tvarkos; šio valdovo 1783 m. reskriptas dėl Vilniaus kašteliono Mykolo Jeronimo Radvilos paskyrimo Edukacinės komisijos komisaru, taip pat su Krokuvos universiteto matematikos ir astronomijos profesoriumi ir Vilniaus imperatoriškojo universiteto rektoriumi Jonu Sniadeckiu susiję dokumentai ir kt.
Kai kurie iš šių dokumentų yra įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą.
Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje darbuotojams už pagalbą rengiant šią parodą.
Tikimės, kad ši virtuali paroda sudomins ne tik Edukacinės komisijos ir Lietuvos švietimo istorijos tyrinėtojus, bet ir plačiąją visuomenę.
Minėta Edukacinė komisija ypatingą dėmesį skyrė lenkiško švietimo įkūrimo ir įtvirtinimo tuometinėje Lietuvoje, o Jonas Sniadeckis ( Jan Śniadecki) buvo aiškiai nusistatęs prieš lietuviškų mokyklėlių steigimą.Tad, ar skelbtoje virtualioje parodoje tai atsispindi?
Teigiate, kad įsigalėjo Edukacinės komisijos pavadinimas. Buvo kurtkės, fortkės, maikės, trusikai ir pan. įsigalėję. Dabar taip nekalbame ir nerašome. Jau seniai laikas pradėti kalbėti ir rašyti lietuvių kalba. Kiek galima žeminti lietuvių kalbą, vis atrandant juokingų ir niekuo nepagrįstų politinių (!) pateisinimų? Kur tautinė savimonė? Vajetau, koks kvailas šis klausimas…
ar vis tik cenzūruoja? Užblokuokite, ir viskas baigsis.
Ką edukacinės komisijos įkūrimas davė lietuvių tautai? o gi tik sustiprino lietuvių tautos lenkinimą. Edukacinė komisija buvo prieš lietuvių tautą. Tai buvo patys niūriausi metai lietuvių tautos istorijoje. Kas buvo su Vilniaus universitetu? tai irgi buvo tamsiausias periodas Lietuvos istorijoje. Tai galima sulyginti su dabartine Rusijos okupacinės valdžios sprendimais okupuotoje Ukrainos dalyje, kur panaikintas ukrainiečių kalbos mokymas, naikinama visa, kas primena Ukrainos istoriją. Būtų geriau, kad vietoje šio renginio būtų surengtas renginys apie edukacinės komisijos padarytą žalą lietuvių tautai. Linkiu lietuviams atsikvošėti ir pradėti mastyti apie savo tautą ir Lietuvos tikrąją istoriją įvardinti polonizatorių pavardes ir jų padarytą žalą lietuvių tautai