Gegužės 6 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmečio“ (XIIIP-4798). Dokumente Komisija ragina Vyriausybę iki 2020 m. spalio 1 d. parengti ilgalaikę programą Lietuvos parlamentarizmo istorijos tyrimams ir istorinės atminties įamžinimui finansuoti.
Šiemet minimas Steigiamojo Seimo – šimtmetis. 1920 m. balandžio 14-15 dienomis įvyko pirmieji laisvi ir visuotiniai demokratiniai rinkimai Lietuvoje. Lietuva viena pirmųjų pasaulyje vyrams ir moterims suteikė lygias teises rinkti ir būti renkamiems tautos atstovais. Steigiamasis Seimas buvo jaunai demokratijai unikalus susitelkimo nacionalinės valstybės kūrimo darbui ir gebėjimo rasti kompromisus tarp skirtingų parlamentinių partijų, skirtingų tautybių Lietuvos piliečių atstovų ir itin tolimų pasaulėžiūrų pavyzdys.
Komisija, suprasdama pareigą saugoti ir puoselėti valstybės istorinę atmintį bei lietuviškąsias parlamentarizmo tradicijas bei jų raidos istorinį atminimą, akcentuojant Steigiamojo Seimo reikšmę ir jame dirbusias asmenybes, ragina Vyriausybę iki 2020 m. spalio 1 d. parengti ilgalaikę programą Lietuvos parlamentarizmo istorijos tyrimams ir istorinės atminties įamžinimui finansuoti.
Pirmieji visuotiniai ir demokratiniai Lietuvos Seimo rinkimai
Šiemet sukanka 100 metų pirmiesiems, visuotiniams, demokratiniams Lietuvos parlamento rinkimams – tai dar vienas svarbus Steigiamojo Seimo sukakties aspektas. Prieš šimtą metų įvykę Steigiamojo Seimo rinkimai paneigė daug gajų mitų, o Lietuvos valstybę įrašė į demokratiškiausių pasaulio valstybių gretas. 1920 m. balandžio 14–16 dienomis vykę rinkimai įrodė, kad Lietuva yra politiškai diferencijuota valstybė, pripažinusi rinkimų teisę visiems Lietuvos piliečiams nepaisant tautybės, religijos ir lyties skirtumų. Pirmą kartą Lietuvos Seimą rinko ir jo narėmis tapo moterys. Šiandien stebina Steigiamojo Seimo rinkimų aktyvumas – rinkimuose dalyvavo apie 90 proc. visų rinkimų teisę turėjusių Lietuvos piliečių. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumas per visą demokratiškų ir laisvų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų šimtmetį. Rekordinis rinkėjų aktyvumas parodė, kiek daug vilčių į Tautos atstovybę sudėjo ano meto Lietuvos piliečiai.
Steigiamąjį Seimą sudarė 112 Lietuvos piliečių. Įdomu, kad 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų yra daugiau nei buvo Steigiamojo Seimo narių (Kovo 11-osios Aktą patvirtino 124 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai). Steigiamasis Seimas išsiskyrė jaunu parlamentarų amžiumi, Seime buvo atstovaujama įvairiems visuomenės sluoksniams nuo amatininko iki profesoriaus, visam politinių partijų spektrui nuo dešinės iki kairės, savo atstovus Seime turėjo žydų, lenkų, vokiečių tautinės mažumos.
Steigiamasis Seimas ypatingas dar ir tuo, kad pirmąjį jo posėdį atidarė vadinamasis „amžiaus prezidiumas“, kurį sudarė moterys. Amžiaus pirmininke (šias pareigas eidavo vyriausias amžiumi Seimo narys) tapo 59 metų Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, amžiaus sekretore (šios pareigos atitekdavo jauniausiam amžiumi Seimo nariui) tapo 24 metų Ona Račiukaitienė (Muraškaitė). Anot Steigiamojo Seimo nario ir būsimojo Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus: „žurnalistams tai buvo pasaulinė sensacija.“ Lietuvos Respublikos Seimas išskirtinė institucija dar ir tuo, kad prieškariu būtent Seime moteris pasiekė valstybinės karjeros aukštumas. Buvusi Steigiamojo Seimo narė ir viena ilgiausiai anuomet Seime dirbusių parlamentarių – Magdalena Galdikienė – 1926 m. kovo–birželio mėnesiais ėjo Seimo vicepirmininko pareigas – tai aukščiausias valstybinis postas, kokį yra tekę užimti moteriai 1918–1940 metų Lietuvoje.
