Žymos archyvas: lietuviška spauda

Ignalinos krašte kuriamas filmas apie Antaną Bielinį (0)

Ignalinos krašte kuriamas filmas apie Antaną Bielinį | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje lankėsi VšĮ „TV vizijos“ kūrybinė grupė, kurianti dokumentinį filmą apie kraštietį Antaną Bielinį – spalvingos biografijos šviesuolį, pažįstamą kaip savojo krašto tautosakos rinkėją. Archyvuose saugoma daugybė jo užrašytos etnografinės medžiagos, pasakojimų, dainų. Lietuvos visuomenei jis žinomas kaip tikras patriotas, pradėjęs lietuvybės puoselėjimo veiklą lenkmečiu, persekiotas už lietuviškos spaudos platinimą. Vėliau, keičiantis valdžioms, už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Armijos veikloje ištremtas į Sibirą, kur praleido daugiau kaip dešimt metų. Skaityti toliau

Kviečia naujos dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Tumo kodeksas: Dariau kitiems gera, o pats tapau laimingas.

Gruodžio 7 d. 18 val. Vilniaus kino teatre „Multikino“ vyks dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera.

Viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių – Juozas Tumas Vaižgantas – energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygsta­mą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Pasak gruodį kino ekranus pasieksiančio filmo apie Vaižgantą režisieriaus Eimanto Belicko, jis buvo gerokai aplenkęs laiką ir, tikrąja to žodžio prasme, laisvas žmogus. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. LRT – naujosios nomenklatūros tėvonija (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Viena iš mūsų valstybės viešojo gyvenimo keistenybių – konfliktas tarp Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ir Seimo, kuris niekaip neįstengė išreikalauti iš LRT tarybos bei administracijos informacijos apie LRT ūkinę ir finansinę veiklą, todėl net buvo priverstas įkurti laikinąją parlamentinę komisiją.

Kaip čia gali būti, kad  valstybinė įmonė – viešoji įstaiga LRT, pagal  įstatymą ir Seimo statutą tiesiogiai pavaldi Seimui, jam privalanti kasmet atsiskaityti, siunčia Tautos atstovybę šunims šėko pjauti? Ko vertas Seimas? Gal  Lietuva – ne parlamentinė (su prezidentinės požymiais) respublika, kurios valdžios galios centras jau seniai persikėlė iš Seimo Skaityti toliau

Prezidentė Dalia Grybauskaitė: Vilniaus knygų mugė į pasaulį atveria daugybę langų (0)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė | Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.

Vasario 22-25 d., parodų ir kongresų centre „Litexpo“, 19-tą kartą vykstanti tarptautinė Vilniaus knygų mugė sutraukė didžiulį užsienio svečių ir specialistų būrį, lankytojams atveria visas „Litexpo“ erdves ir laukia tų, kuriems knyga, skaitymas, gyvas susitikimas, pokalbis ir atradimu virstantis įsiklausymas – didžiausias džiaugsmas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pripažįsta, kad yra skaitantis žmogus, o jai artimiausios – susitikimus su reikšmingais žmonėmis dovanojančios biografinės knygos. Šiemet su šūkiu „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ lankytojus pasitinkanti ir į daugiau nei 560 renginių kviečianti mugė, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai. Skaityti toliau

V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė (0)

A. Matulevičius, MLRT atssakingoji sekretorė B. Kurgonienė, MLRT pirmininkas V. Šilas | J. Česnavičiaus nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tikrai verta atsigręžti ne tik į Vasario 16-osios signatarus, bet ir jų brandos kelio genezę. Taigi ir į ankstyvąją lietuvių tautinio atgimimo žiniasklaidą. Pirmiausia, į Aušros ir Varpo žurnalus. Jų tematiką nagrinėjo literatūrologai Adolfas Sprindys, Irena  Kostkevičiūtė, literatas Juozas Tumas, kalbininkas Arnoldas Piročkinas, istorikai Vytautas Merkys, Rimantas Vėbra, bibliografas Vaclovas Biržiška, knygotyrininkas Domas Kaunas ir kiti. Savo skelbtuose prisiminimuose apie Aušrą ir Varpą kalbėjo ir juose rašę aušrininkai dr. Jonas Basanavičius, Martynas Jankus, Jonas Šliupas. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – „Kelionė laiku su knyga“ (0)

AB „Rytas“ knygynas XX a. 4 deš. | Rengėjų nuotr.

Vasario 16 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Kelionė laiku su knyga“. Jame bus atidaryta nauja muziejaus ekspozicija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyga“ bei pristatytas leidinys „Lietuvos vėliavą iškėlus“.

Naujai įrengtoje muziejaus ekspozicijoje lankytojai galės susipažinti su knygos ir raštijos kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmenybė čia teikiama rankraščiams ir spaudiniams lietuvių Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (25)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

Atidaryta istorinė paroda apie nepriklausomų valstybių kūrėjus – Mintaujos gimnazijos moksleivius (0)

atminimo-lenta-.ant-mintaujos-gimnazijos_-g-siuksciaus-foto

Lapkričio 16 dieną – likus porai dienų iki Latvijos Respublikos paskelbimo dienos – Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje atidaryta istorinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.

Parodą sudaro penki informaciniai stendai su tekstais lietuvių ir latvių kalbomis bei archyvinėmis nuotraukomis, taip pat tų laikų moksleivių daiktai ir portretai. Parodą rengė Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su Jelgavos muziejumi ir Šiauliuose įsikūrusiu Baltų centru. Parodoje tolygus dėmesys skiriamas latviams ir lietuviams, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir vėliau kūrė nepriklausomas Latviją ir Lietuvą, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Skaityti toliau

Netekome lietuvybės puoselėtojo, kraštotyrininko Antano Bielinio (0)

Antanas Bielinis (1918–2016) | mignalina.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. užgęso 99-uosius metus einančio kraštotyrininko, tautosakos rinkėjo, lietuvybės puoselėtojo lenkų okupacijos metais, lietuviškos spaudos platintojo Antano Bielinio gyvybė.

A. Bielinis gimė 1918 m. vasario 18 d. Švenčionių rajone, Tverečiaus parapijoje, Dietkauščinos kaimelyje.  Lenkams okupavus Vilniaus kraštą ir naikinant lietuvybę Antano tėvas Jonas Bielinis siekęs, kad kaimo žmonės išlaikytų lietuvybę 1923 m. kaime įkūrė pirmąją lietuvišką mokyklą. Joje trejus metus mokės dvi  J. Bielinio dukros ir kiti kaimo vaikai. Vėliau seserys lietuviško rašto išmokė ir savo jaunesnį brolį Antanėlį, okupantų valdžios priverstą baigti 5 lenkiškos pradžios mokyklos skyrius. Skaityti toliau

A. Macijausko premija paskirta fotonovelių apie asmenybes kūrėjams (0)

antano_macijausko_medalio_fotografija

Antano Macijausko vardo premija šiais metais paskirta fotonovelių ciklo „Lietuvos šviesovaizdžiai“ kūrėjams, portalo Bernardinai.lt žurnalistams ir projekto Fragmentai.lt autoriams Vaivai Lanskoronskytei-Stanienei ir Ignui Staniui. Premija įteikta rugpjūčio 6 d. 12 val. Biržų miesto šventės metu.

Šiais metais A. Macijausko konkurso komisijai vertinti buvo pateikti penki autoriai ir jų darbai. Finaliniame darbų vertinime nugalėjo fotonovelių ciklas „Lietuvos šviesovaizdžiai“, Premija įvertintos 2015 metais sukurtos fotonovelės apie dailininką, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Mūsų atgimimas „Atgimimo“ kūrėjo akimis (audio) (5)

Liudvikas Ragauskis | EKGT nuotr.

Minime 25-tąsias Sausio įvykių metines. Minime kiekvienas savaip. Vieni – kaip istorinę datą. Kiti – kaip savo gyvenimo dalį. Treti – kaip tautos vienybės trumpą, bet ryškų blyksnį.

Teisininkui Liudvikui Ragauskiui tai buvo pirmosios nepriklausomos lietuviškos spaudos – „Atgimimo“ ir „Aušrinės“ kūrimo metai. Apie juos ir kalbasi Liudvikas Ragauskis ir Audrys Antanaitis. Skaityti toliau

V.P. Balandis. Knygnešiai – permąstant Lietuvos mitus (13)

es-knygnesys-alks.lt-koliazas

Labai smagu matyti Lietuvą ką tik atšventusią jau 25-ąjį savo gimtadienį, ir, panašu, sėkmingai atsiplėšusią nuo sunkios praeities. Visai netrukus po kovo 11-osios ateina ir kita, istorinės praeities minėjimui skirta diena – kovo 16-oji, arba Knygnešio diena. Lietuvai žengiant pirmyn į XXI a., mes galime iš naujo įvertinti mūsų tautinius mitus ir įsitikinimus. Šiuolaikinis išsilavinimas ir modernus mąstymas įgalina ir išlaisvina, ir nėra abejonių, kad dabarties pilietis geba daug geriau suvokti, analizuoti ir strategiškai formuoti savo šalies politines ir ekonomines galimybes, nei galėjo tą padaryti galėjo tūlas, patriotizmo įkaitintas ir pradinio išsilavinimo neturintis XIX a. antros pusės lietuvis. Skaityti toliau

Mokslininkai aptars moterų indėlį į tautinio atgimimo istoriją (0)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 16 d., 9.30 – 16 val.  Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI, Antakalnio g. 6, II a.) vyks Naujosios literatūros skyriaus rengiama mokslinė konferencija „Moterys tautinio atgimimo istorijoje: Liudvikai Malinauskaitei-Šliūpienei 150“.

Tarpdalykinė mokslinė konferencija „Moterys tautinio atgimimo istorijoje: Liudvikai Malinauskaitei-Šliūpienei 150“ yra skirta paminėti pirmosios moters lietuviškos spaudos bendradarbės L. Malinauskaitės-Šliūpienės 150-ąsias gimimo metines bei 110 metų po spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo sukaktį. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis? (0)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti?

2008 m. balandį Panevėžyje vykusioje tarptautinėje konferencija Lietuvos kultūros kongreso prezidentas docentas Krescencijus Stoškus kalbėjo „Kultūra – tai, ką mes patys sukuriame. Nėra žmonių, stovinčių šalia kultūros. Skaityti toliau

Kaunas kviečia į jubiliejinę tarptautinę Knygos šventę „Laikas gyvena knygose“ (0)

„Laikas gyvena knygose“ 2012m  | nuotr. iš mvb.lt archyvų

Gegužės 7 d. 12 val., Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Laisvės al. 57) vyks tarptautinė Knygos šventė „Laikas gyvena knygose“, skirta Kristijono Donelaičio 300-ųjų metų jubiliejui ir lietuviškos spaudos atgavimo (1904 m.) 110-osioms metinėms.

Šventės dieną rengiama konferencija „Kristijonas Donelaitis ir jo epocha: trijų šimtmečių ženklai knygos kultūros istorijoje“. Joje pranešimus skaitys: Sigitas Šamborskis (Kaliningrado lietuvių bendruomenė), Aleksas Bartnikas (Kaliningrado lietuvių kalbos Skaityti toliau

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena (3)

Filmo „Knygnešys“ kadras

Kviesdama minėti Knygnešio dieną, kovo 17 d., pirmadienį, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra LEU II-ųjų rūmų pirmo aukšto fojė „Literatų Arka“ rengia tradicinius knygų mainus, o  Lituanistikos fakulteto studentų atstovybė tą pačią dieną 12 val. kviečia žiūrėti režisieriaus Juozo Trukano filmą „Knygnešys“ (filmo trukmė 37 min).

Kovo 16-oji pasirinkta įamžinti Knygnešio dieną todėl, kad tądien 1846 m. gimė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Manoma, kad Lietuvoje knygnešių būta apie du tūkstančius. Uždraudus lietuvišką spaudą, knygnešių veikla buvo Skaityti toliau

Dienraščių leidėjai atsisako pirmadieninių laikraščių (0)

www.adelaidenow.com.au nuotr.

Šiandien paskutinį kartą išleidžiami nacionalinių dienraščių pirmadienio numeriai. Dėl pasikeitusių žiniasklaidos vartotojų įpročių, sumažėjusių pajamų iš reklamos ir didelių spaudos sąnaudų didieji šalies dienraščiai apsisprendė nuo kitų metų mažinti numerių skaičių.

Atsisakyti būtent pirmadienio laikraščių nuspręsta dėl to, kad tai buvo mažiausiai reklamos surinkdavę, vadinasi, ir nuostolingiausi numeriai. Visuomenei jie buvo itin svarbūs, nes po savaitgalio pirmadienio spaudos temas Skaityti toliau

Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje (5)

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967)  | wikipedia.org nuotr.

Lietuvoje tautotyros raidos pradžia sutapo su tautinio atgimimo judėjimu, tautinės savimonės ir tautinės literatūros formavimosi pradžia.

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) – vienas žymiausių XX a. lietuvių literatūros klasikų, palikęs lietuvių literatūros istorijai 13 savo kūrybos tomų: poezijos, romanų, dramų, eilėraščių rinkinių „Raudoni žiedai“ (1916), „Skalvių mergelė“ (1960), „Daktaras Gervydas“ (1960). Istorinių aplinkybių skatinamas tapo ir pirmuoju Lietuvos literatūros teoretiku bei tautotyros pradininku. Jis pirmasis konceptualizavo lietuvių literatūros istoriją, vertindamas ją kaip tautinės savimonės skleidimąsi ir meninį brendimą. Skaityti toliau

Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje (1)

Seinų krašto lietuviai gimnazistai

Biblioteka saugo praeitį ir kuria ateitį. (M. Gormanas)

1906 m. Seinuose įsteigtos „Žiburio“ draugijos tikslai buvo: auklėti lietuvius „lietuviška ir katalikiška dvasia“, šviesti juos lietuviškose mokyklose, įvairiuose kursuose, steigti knygynus-bibliotekas ir mėgėjų teatrus, šelpti neturtinguosius. Draugija buvo įsteigusi Seinuose biblioteką su skaitykla, kuriai vadovavo kunigas A.Savickas. Nuo 1912 m. bibliotekininko pareigas ėjo kunigas Vailionis iš Seinų. Jis spaudinius laikė savo bute. Kai skaitytojas grąžindavo knygą, bibliotekininkas klausinėdavo, koks jos turinys. Skaityti toliau

Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną (4)

Jurgis Bielinis | grazitumano.lt nuotr.

Kovo 16-ąją Lietuvoje minime Knygnešio dieną. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Carinės Rusijos vykdyta lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politika, trukusi 40 metų, nenumarino lietuviškosios spaudos. Knygnešystė UNESCO įvertinta kaip unikali ir pasaulyje neturinti atitikmenų.

Po 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje, 1865 m. Carinė Rusija išleido raštą, draudžiantį spausdinti lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip Lietuvoje buvo pradėtas spaudos draudimas.

Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžios vykdomai politikai nukreiptai prieš lietuvių kalbą, uždraudus lietuviškas maldaknyges ir diegiant provoslavybę. Skaityti toliau

A. Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių (0)

Knygnešių Bružų giminaitė Petronėlė Bružaitė su vyru Lietuvos kariuomenės kareiviu Juozu Ambrožėjumi. 1933 m. Tauragė

Pernai gruodį sukako 140 metų, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų Sibiro tremtinys.

Tilžėje leistame žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1894, kovo 1, nr. 5) Antanas Bružas įvardintas kaip „didelis Lietuvos knygininkas“. Beveik po 100 metų knygnešių laikų tyrinėtojas akademikas Vytautas Merkys A. Bružą paminėjo kaip įžymų knygnešį įkliuvusį su Vinco Kudirkos redaguojamu „Varpu“.

Taip pat gruodį sukako 170 metų, kai gimė Martynas Bružas (Bružys) – knygnešių rėmėjas ir knygnešys, Antano Bružo tėvas. Skaityti toliau

Susitikimas su lietuviais gyvenančiais Seinų ir Punsko krašte (4)

Berznykų kapinės. Lietuvių karių, žuvusių 1920 m. Nepriklausomybės kovose su lenkais, antkapiniai ryžiai-saulutės

Neseniai su dideliu kauniečių būriu autobusu pasukome link mūsų etninių žemių, esančių Lenkijos teritorijoje. Džiaugėmės, kad su mumis važiavo visada jaunatve bei gerumu spinduliuojantis Šilainių bažnyčios kunigas – monsinjoras Lionginas Vaičiulionis, A. Stulginskio universiteto profesorius Algimantas Kurlavičius su žmona, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus Neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja Vida Kučiauskienė su vyru, nemažas būrys mokytojų. Kelionės tikslas buvo ne tik geresnis savo istorinių šaknų pažinimas, bet ir susitikimas su ten gyvenančiais lietuviais, su jų realijomis.

Seinai gavę vardą nuo Seinos upės pavadinimo, žinomi nuo 16 amžiaus. Seinų, kaip ir Punsko kraštas, yra etnografinės Lietuvos ir lietuvių kalbos ploto tęsinys. Skaityti toliau