Žymos archyvas: lietuviai

O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui? (8)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Didžiausia Lietuvos tragedija yra tai, kas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nepastebima. Tai tautinės savimonės, krikščioniško tikėjimo, istorinės atminties, pilietiškumo susilpnėjimas, abejingumas esminiams tautinės valstybės reikmėms, visuotinis moralės nuosmukis.
Rašytojas Eugenijus Ignatavičius

„Metas telktis Tautos žygiui!“ Tokį iššūkį tautiečiams prieš metus paskelbė Lietuvių tautininkų sąjungos Tarybos narys Gintaras Songaila. Jis buvo tarsi į tvenkinį mestas akmuo: nuvilnijo, nubangavo, nuraibuliavo… Skaityti toliau

Neparanki Kaniūkų žudynių liudytojos tiesa (22)

Stanislava Voronis | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Šiandien, sausio 29-ąją, minimos Kaniūkų kaimo žudynių 76-osios metinės. Vienintelė gyva likusi šio nusikaltimo liudytoja Stanislava Voronis negali be ašarų pasakoti apie sovietinių partizanų, kurių daugumą sudarė Kauno ir Vilniaus geto žydai, įvykdytas kaimo gyventojų skerdynes. „Jie neturėjo nei sąžinės, nei Dievo“, – sako moteris. Išžudyto ir sudeginto kaimo istorija – vis dar neparanki tiesa. Sovietmečiu slėpti raudonųjų partizanų „žygdarbiai“ ir šiandien yra tema, kurios geriau neliesti. Ne vienas Kaniūkų skerdynėse dalyvavęs „herojus“ yra Izraelio ir Lietuvos žydų bendruomenės nacionalinis didvyris ar neliečiama holokausto auka. Skaityti toliau

Lietuvos jauniesiems olimpiečiams bronzą lėmė paskutinė sekundė (0)

Olimpinės bronzos laimėtojai | Jauniaus Sarapo nuotr.

Netikėtesnės rungtynių pabaigos ir surežisuoti nebuvo įmanoma – jaunimo žiemos olimpinių žaidynių 3×3 ledo ritulio turnyro bronzos medalių laimėtojus nulėmė įvartis paskutinę sekundę. Tiesa, Lietuvos gerbėjus po tokios rungtynių baigties turėjo apimti dviprasmiškos emocijos, nes dėl apdovanojimo vienas prieš kitą varžėsi du jaunieji lietuviai.

Itin permainingose ir atkakliose rungtynėse pirmaujanti komanda keitėsi Skaityti toliau

K. Masiulis. Lietuva pradėjo galvoti apie savo emigrantus (11)

Kęstutis Masiulis | lrs.lt nuotr.

Lietuvos ekonomika, atlyginimai, socialinė apsauga ir gyventojų lūkesčiai apie saugią ateitį auga jau 10 metų. Ypač gerų rezultatų pasiekė privatus sektorius, augančios investicijos, įmonių gamybos modernizacija ir naujos eksporto rinkos. Valstybinis sektorius šiek tiek atsilieka, metodai vis dar senoviški, politikos priemonių pasirinkimas ribotas, vis dar matuojamas procesas, o ne rezultatas. Dėl to gyventojų pasitikėjimas valstybe išlieka neaukštas, tačiau ir viešasis sektorius, nors šlubuodamas, pasiekia vis aukštesnių tikslų. Lietuva neabejotinai tampa gerovės Skaityti toliau

Kaip naujieji metai švenčiami Kinijoje, Tailande ir Mozambike (0)

Naujųjų metų sutikimas | Kelionių rengėjo „West Express“ nuotr.

2020-ieji ant slenksčio. Palydėti senus ir pasitikti Naujuosius metus lietuviai neretai pasirenka svečiose šalyse – dažniau Europoje, bet tie, kam įdomios kitoniškos kultūros, renkasi atokiau nuo mūsų esančias šalis ir švenčia juos arba ne gruodžio 31 d., arba kiek kitaip, nei kad esame pratę.

Kelionių rengėjas „West Express“ Egzotinių ir grupių kelionių skyriaus vadovė Alma Stanulionienė išskyrė tris vietas pasaulyje, kur Naujuosius pasitikti būtų tikrai įdomu ir neįprasta. Skaityti toliau

Norbertas Vėlius apie etninę kultūrą (2)

n-velius-1988

– Kas yra etninė kultūra, kiek ji gyva?

Norbertas Vėlius:
Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame. Sunkoka ją apibrėžti. Manyčiau, kad etninė kultūra yra mūsų visų, lietuvių, tarpusavio santykiai, santykiai brolio ir sesers, tėvo ir motinos, vaikaičio ir senelio, giminės ir kaimyno, santykiai su kitųgenčių žmonėmis, kitataučiais, požiūris į aną, pomirtinį, pasaulį, į dievų ar Dievo pasaulį, – viso pasaulio supratimas. Tuo mes ir skiriamės, visa ta savo patirtimi, nuo kitų: nuo vokiečių ar prancūzų. Skaityti toliau

J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia! (14)

Dr. Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Ištraukos iš įvairių raštų, surinktų leidinyje: Jonas Basanavičius. Raštai, II: „Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų“. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 106, 143–146, 179, 180, 187, 194.

Dirstelėję ant mapos [žemėlapio] to kampo žemės, kurią šiandien gudai ir kiti slovėnai apgyvena, mes veik užtėmijame [pastebime] daugybę lietuviškų vardų vietų, upių ir t. t. visur ten, kur šiandien lietuviškos kalbos nė vieno žodžio neišgirsi. Kokiu būdu tie lietuviški vardai čion atsirado, mes gerai žinome: čion senovėje lietuviai gyveno, dabar į slovėnus (gudus, lenkus ir t. t.) Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar lietuviams pavyks išsaugoti tautinę tapatybę (26)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Keičiantis Lietuvoje Prezidentams ir besiplečiant globalizacijos procesams, vis didesnį nerimą mąstantiems žmonėms kelia klausimas, ar pavyks mums išsaugoti savo tautinę tapatybę? Ją lemia jau beveik per Lietuvos Respublikos šimtmetį išdiskutuoti ir pripažinti objektyviais bruožai: istoriniai – kilmė, kraujo ryšys, genetika, istorija; kultūriniai – kalba, papročiai, gyvenimo būdas, tautinė kultūra, bendras likimas. Viena iš didžiausių dabartinės nepriklausomos Lietuvos bėdų – Lietuvos gyventojų migracija. Statistikos duomenimis, jau praradome 883 tūkstančius jaunų, darbingo amžiaus Lietuvos žmonių, žinoma, daugiausia – lietuvių. Skaityti toliau

G. Pranaitytė. Kultūrinės diplomatijos svarba Lietuvai: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne? (5)

Giedrė Pranaitytė | VDU nuotr.

Šiandien man tenka garbė pasidalinti mintimis apie kultūrinę diplomatiją bei jos svarbą Lietuvai, nepamirštant sudėtingos, netgi lemtingos užduoties, tenkančios mūsų tautai ir valstybei – išlikti savimi ir nenuskęsti audringuose globalizacijos vandenyse.

Kaip žinome, kultūrinė diplomatija nėra visiškai naujas reiškinys: tarp šalių, valstybių ir tautų ji egzistuoja jau daugelį amžių. Visgi moderniosios formos, kuriomis naudojamės šiandien, yra sąlygojamos dviejų valstybių modelių – Prancūzijos ir JAV. Prancūzija daugiau dėmesio skiria nacionalinei kultūrinės diplomatijos vizijai, o JAV – globaliajai. Tai liudija neseniai įvykę abiejų šalių prezidentų pasisakymai. Skaityti toliau

R. Dilius. Kas ir kodėl skatina litvinizmą? (26)

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės | Alkas.lt nuotr.

Pakalbėkime apie vis labiau įsisiautėjantį, jei taip galima sakyti, litvinizmą, kurio apraiškos jau peržengė siaurą istorikų ir entuziastų ratą. Su juo jau tenka vis dažniau susidurti kasdieniame gyvenime, o tai jau nerimą keliantis ženklas. Pavyzdys – neseniai įvykusios 1863 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės (ne perlaidojimas, o laidotuvės, nes jie anuomet buvo tiesiog užkasti), kylantys klausimai dėl pasirinkto jų laiko ir to, kaip jos buvo rengtos. Visa tai, galima sakyti, parodė, kad litvinizmas jau peržengė taikstymosi su juo ribas. Bet apie tai vėliau. Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (30)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

Europiečiai susirūpinę klimatu, lietuviai – skurdu ir miškais (0)

Benamis | wikipedija.org nuotr.

Spalį Europos Parlamento (EP) užsakymu įvykdyta apklausa parodė, kad dauguma europiečių kovą su klimato kaita laiko svarbiausiu EP prioritetu, tačiau Lietuvoje ji – tik penktoje vietoje.

Ši „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, jog lietuviai iš Europos Parlamento pirmiausia tikisi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo priemonių. Šią sritį paminėjo net 57 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis kitas valstybes. Visoje Europoje tik 31 proc. gyventojų šį klausimą laiko EP prioritetu.

Skaityti toliau

Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo (1)

Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo | lrv.lt nuotr.

Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis – tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai vertinami už išskirtinius charakterio bruožus – svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą naujovėms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Tokius duomenis atskleidė pirmą kartą šalies istorijoje atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir 14 tikslinių užsienio šalių. Skaityti toliau

Japonų profesorius Rio Kodžima: lietuvius aš labai branginu ir myliu (0)

aponų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.

„Kai atvykau į Kauną, čia buvo sutrikęs šildymas, žmonėms buvo labai sunku. Tačiau aš įsimylėjau Lietuvą – patiko jos valgyklos, paprastas, bet skanus maistas. Priskiriu save kartai, turėjusiai tas pačias vertybes, kaip ir daugelis lietuvių – juos aš labai branginu ir myliu“, – atvirauja japonų profesorius, istorikas Rio Kodžima, kuris prieš beveik tris dešimtmečius dėstė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir tapo japonistikos studijų pradininku Lietuvoje.

Praėjusį trečiadienį Rio Kodžima ir vėl lankėsi Kaune. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje buvo pristatyta naujausia profesoriaus knyga – straipsnių rinkinys „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“. Skaityti toliau

Prezidentas užsienyje gyvenantiems lietuviams: visi mes esame viena tauta (0)

prezidentas.lt nuotr.

Pažymint Lietuvių Chartos 70-metį ir Pasaulio lietuvių metus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atidarė Prezidentūroje rengiamą forumą „Lietuvių Chartai 70: diaspora – nepriklausomai Lietuvai“. Forumo tikslas – aptarti diasporos vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės atgavimo istorijoje bei modernios Lietuvos kūrime.

„Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių – visi mes esame viena tauta. Kur begyventų ir ką beveiktų, lietuviai yra glaudžiai susiję su mūsų valstybe. Todėl privalome telkti jėgas, veikti kryptingai ir vieningai.

Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: siekiame kuo daugiau lietuvių susigrąžinti į Lietuvą (0)

Seimo ir PLB komisija: siekiame kuo daugiau lietuvių susigrąžinti į Lietuvą | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d. į Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdį atvykęs Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis pasveikino susirinkusius, palinkėjo nuoširdaus bendravimo ir išmintingų sprendimų. Jis padėkojo komisijos pirmininkui dr. Rimvydui Baltaduoniui už užsienyje gyvenančių lietuvių telkimą, jų įtraukimą į Lietuvos gyvenimą ir kvietimą ateiti prie balsadėžių pavasarį vykusiuose rinkimuose.

„Pagrindinis referendumo dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo tikslas buvo, kad kuo daugiau lietuvių taptų Lietuvos valstybės dalimi,“ – kalbėjo dr. R. Baltaduonis, dėkodamas už jo darbo įvertinimą. Skaityti toliau

L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės (2)

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt pristato Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusios ir lietuvių išeivių šeimoje augusios poetės, rašytojos, Lietuvos rašytojų sąjungos narės ir vertėjos knygą „Mūsų nepalaužė“. Nors už Atlanto ši knyga pasirodė dar 2011 m., tačiau lietuvių kalba ši knyga išleista tik šiemet.

Laima Vincė į Lietuvą atvyko 2007 m. pagal Fulbraito programą. Tuomet, keliaudama po Lietuvą, autorė išgirdo ir užrašė daugybę skausmingų pokaryje gyvenusių lietuvių istorijų, kurios paskatino rašytoją to meto išgyvenimus suguldyti popieriuje. Autorės tikslas buvo susitikti su kuo daugiau dar gyvų istorijos liudytojų ir jų prisiminimus kuo tiksliau užrašyti, tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

Lietuviai, sugebėję nurungti pusę pasaulio robotikos meistrų, neapsiėjo be nuotykių (0)

Lietuviai, sugebėję nurungti pusę pasaulio robotikos meistrų, neapsiėjo be netradicinių nuotykių | Robotikos mokyklos nuotr.

Spalio 24-27 dienomis, Dubajuje, tarptautinėse robotikos žaidynėse „FIRST Global“, Jaunų Robotikos mokyklos moksleivių komanda nugalėjo dalyvius iš daugiau nei pusės pasaulio valstybių. Šių varžybų tikslas – įtraukti jaunus žmones į globalias problemas, tačiau išskirtiniams jaunuoliams teko susidurti ne tik su globaliomis, tačiau ir su netikėčiausiomis problemomis.

Išskirtinio vizionieriaus suteikiama galimybė jaunimui

„Segway“, neįgaliesiems skirtas vežimėlis, gebantis lipti laiptais, ar automatinis švirkštas – tik dalis išskirtinių Dyno Keimeno (Dean Kamen angl.) išradimų. Išradimų žmogaus, suteikiančio galimybę jaunimui keisti ateities pasaulį. O tarp šio jaunimo – ir septyni dalyviai iš Lietuvos. Skaityti toliau

Beveik trečdalis lietuvių prisipažįsta esantys priklausomi nuo interneto – apklausa (0)

pixabay.org nuotr.

Dauguma Lietuvos gyventojų taip pasinėrė į mobiliąsias technologijas, kad jau ir patys pripažįsta esantys nuo jų priklausomi. Paprašyti įvardinti asmeninius priklausomybės šaltinius, beveik trečdalis mini internetą (29 proc.), kas ketvirtas – išmaniuosius telefonus (24 proc).

Priklausomybių sąraše atsirado ir socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai, kurie kartu nukonkuravo tik 13 proc. apklausos atsakymų surinkusį televizorių, neretai tituluojamą laiko rijiku. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio (1)

Nupjauta Mingėlos ąžuolo viršūnė. Vieštovėnai, Plungės r. 2015m. | Vykinto ir Daivos Vaitkevičių nuotr.

Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.

Skausmas dėl nukirstų medžių aprašomas jau XV a. istorijos šaltiniuose, nušviečiančiuose įvykius po Lietuvos krikšto. XIV a. pabaigoje į Lietuvą iš Prahos atvyko vienuolis misionierius Jeronimas, gavęs Jogailos įgaliojimus skleisti krikščionybę ir apsirūpinęs Vytauto raštais, įpareigojančiais Skaityti toliau

Varšuvos universitete apgintas magistro darbas apie suvalkiečių kalbos ypatybes (17)

Povilas Vasilčik iš Suvalkų | punskas.pl nuotr.

Neseniai Varšuvos universitete apgintas magistro darbas „Suvalkų miesto vyresniosios kartos lietuvių kalbos ypatybės“. Jo autorius Povilas Vasilčik iš Suvalkų. Jį kalbina portalo punskas.pl. redakcija.

– Apie ką galima perskaityti tavo darbe?

Darbas skirtas Suvalkų miesto lietuvių vyresniosios kartos lietuvių kalbos bruožų analizei. Prieš pradedant nagrinėti kalbą, trumpai aptariama miesto istorija ir kultūrinė raida, pateikiamas sociolingvistinis

Skaityti toliau

Pajūryje – bus atidaryti trys nauji sveikatos takai (0)

Pajūrio reg. parko nuotr.

Per pusseptinto tūkstančio – toks skaičius turistų šią vasarą aplankė įdomiausias Klaipėdos rajono vietas. Didžioji dalis turistų – lietuviai, tačiau netrūko ir svečių iš užsienio. Tačiau besilankančiųjų skaičiai gali būti gerokai didesni, nes dalis turistaujančiųjų keliauja savarankiškai ir neprašo Turizmo informacijos centro pagalbos, kuris ir registruoja rajono svečius. Daugiausiai susidomėjimo sulaukė objektai, susiję su vandeniu, istorija ir etnografija. O jau šią savaitę rajono lankytinų vietų sąrašą papildys ir dar vienas naujas objektas – sveikatos takų sistema.

Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Gal 1939 m. Lietuva būtų lengviau persirgusi ruduoju maru, negu 1940 m. raudonaisiais raupais? (8)

Urbšys neatidžiai klausosi A. Hitlerio Berlyne 1939 m. gegužės 21 d. | ukininkopatarejas.lt nuotr.

2016 m. liepą Vokietijos kanclerė Angela Merkel Varšuvoje įsipareigojo ginti Lietuvą nuo Rusijos agresijos. Lietuvą dabar saugo vokiečių vadovaujama NATO kovinė grupė. 1939 m. rugpjūtį Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris pareiškė sovietų lyderiui Josifui Stalinui, kad Lietuvos valstybė su Lenkijos okupuota Pietryčių Lietuva, įskaitant ir Vilnių, yra „gyvybinių Vokietijos interesų zona“, tačiau jau po mėnesio mūsų šalis atsidūrė Maskvos letenose. Ar pati Lietuva išmintingai elgėsi baisiausių Europos dalybų laikais?

Rusiškasis protokolas Skaityti toliau

Prieš 75 metus Tuskulėnuose užkasti pirmieji sovietinių okupantų nukankinti žmonės (3)

Masinėje kapavietėje buvusiose Tuskulėnų arklidėse rasti 611 žmonių palaikai. 1995 m. | LGGRTC it LYA archyvų nuotr.

Rugsėjo 27 d., 13 val., Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume, vyks Tuskulėnų kapaviečių 75-ečio minėjimas.

Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų žmonių lavonų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę. Taip prasidėjo tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija.

Per trejus metus NKVD–MGB–KGB vidaus kalėjime Vilniuje, Aukų g. 2A, buvo nužudyti Skaityti toliau

Baltų vienybė: reali ar mitinė? (29)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija minės Baltų vienybės dieną. Jos išvakarėse kalbintas baltistas, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, sako jog latviai apie lietuvius žino daugiau nei mes apie juos. Tad Vienybės diena – puiki proga pakalbėti apie brolius latvius.

– Kaip apibūdintumėte tą mūsų vienybę? Liko tik deklaracija?

Jei pasaulyje ieškosime vienybės, jos niekur nerasime. Tokios nuolatinės. Tad ir baltai ne išimtis. Vienybė turi savo laikus „nuo-iki“. Saulės mūšis (1236 m.) ir buvo vienas iš tokių momentų. Tai buvo nedirbtinė ir net nesutarta vienybė tarp lietuvių, laimėjusių mūšį, ir žiemgalių, „medžiojusių“ bėgančius į Rygą kalavijuočių kariuomenės likučius. Skaityti toliau

Šiauliečiai kartu su latviais atšventė rudens lygiadienį (2)

Šiauliuose rudens lygiadienio šventė | V. Sungailės nuotr.

Rugsėjo 21 d. Talkšos ežero pakrantėje vyko Šiaulių kultūros centro surengta rudens lygiadienio šventė „Baltų jungtys“. Šventė subūrė šiauliečius ir miesto svečius pažymėti astronominio rudens pradžią ir Baltų vienybės dieną atsigręžiant į etninę kultūrą, prisimenant senąsias baltų tradicijas bei apeigas.

Renginys prasidėjo su baltiškais šokiais ir muzika, mat čia vyko Lietuvoje jau penktą kartą organizuota akcija „Visa Lietuva šoka“. Skambant Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folklorinio ansamblio „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus) muzikai šokio entuziastai ne tik patys įsitraukė į smagų folklorinių šokių sūkurį, bet ir įtraukė stoviniuojančius žiūrovus. Skaityti toliau

Kazachstane atidarytas memorialas žuvusiems Kengyro lagerio sukilime atminti (2)

Kazachstane atidarytas memorialas Kengyro lagerio sukilimo aukoms atminti | urm.lt nuotr.

Minint 65-erių metų Kengyro sukilimo sukaktį ir ten žuvusius lietuvius, rugsėjo 14 d. Džeskasgane, Kazachstane,  Kengyre atidengtas memorialinis paminklas, o Kazachstano sostinėje  Nur Sultane, Kazachstano tautos asamblėjoje, pristatyta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16–birželio 26 d.“. Memorialą suprojektuotavo architektas Algis Vyšniūnas.

Sakydamas sveikinimo žodį, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Gintautas Vasiulis pabrėžė šio memorialo svarbą pagerbiant ne tik Kengyro sukilimo dalyvių, bet ir dešimčių tūkstančių lietuvių, prieš savo valią atsidūrusių Kazachstano žemėse, atminimą. Skaityti toliau

O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu (17)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Vienas iš mūsų laikmečio ryškiausių Asmenybių, šalia jau minėtųjų, tęsiantis Lietuvos laisvės kovotojų papročius yra dr. doc. Vladas Terleckas, kovojantis prieš pokomunistinio laikotarpio šmėklas Lietuvoje, kalbėdamas Tautos sąžinės balsu ir įtaigiu žodžiu, matyt, su viltimi, kad daugelio tautiečių dvasia, dr. J. Basanavičiaus žodžiais tariant, atsikvošės.

Dr. doc. Vladas Terleckas, Lietuvos vieno žymiausių disidentų sovietinės okupacijos metais Antano Terlecko brolis, gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalyje, Saldutiškio vlsč.(Utenos apskr.). 1966 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, įgijęs finansų ir kredito specialisto aukštojo mokslo diplomą. 1976 metais Leningrade Finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos Skaityti toliau

Lietuviai iš naujo atranda Kijevą: ką verta aplankyti ir išbandyti (0)

Lietuviai iš naujo atranda Kijevą: ką verta aplankyti ir išbandyti | „Baltic Tours“ nuotr.

Ukrainos sostinės Kijevo lankomumas „Baltic Tours“ ir „Ukraine International Airlines“ (UIA) duomenimis pastaruoju metu muša savaitgalio kelionių rekordus. Vienas iš seniausių Rytų Europos miestų, dažnai tituluojamas slavų kultūros centru ir muziejumi po atviru dangumi, Kijevas vilioja pramogų gausa ir puikiomis kainomis. „Baltic Tours“ atstovė Danielė Vinclovaitė tikina, kad pramogos, maistas ir apgyvendinimas Kijeve kainuoja mažiau negu Vakarų Europoje, tačiau kokybė niekuo nenusileidžia kitoms šalims. Todėl tai tapo itin pamėgta kryptimi norintiems tiesiog pabėgti savaitgaliui. D. Vinclovaitė pasidalijo patarimais, ką Kijeve verta pamatyti ir išbandyti tiems, kas šį miestą aplankys nebūtinai pirmąjį kartą. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Lietuvis nėra vienišas, nes greta jo „alsuoja“ latvis (23)

Avydas Juozaitis su bendražygiais pasveikino 100-metį švenčiančią Latviją | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pakeliui į Estiją mūsų namuose su šeima lankėsi lietuvių filosofas, rašytojas ir publicistas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir lyderių Arvydas Juozaitis. Nuo 2009 iki 2012 m. Arvydas gyveno Rygoje, išmoko latvių kalbą, būdavo su rygiečiais per dainų šventes ir šiokiadieniais. Rygos patirtis įkvėpė jį knygai „Ryga – kita civilizacija“, už kurią autorius gavo Baltijos asamblėjos literatūros premiją. Arvydas buvo vienas iš kandidatų į Lietuvos prezidento postą. Man asmeniškai šis žmogus (įskaitant jo šeimą) yra labai simpatiškas. Šį kartą paprašiau jį apibūdinti tiek veiksnius, nulėmusius Lietuvos prezidento rinkimų rezultatą, tiek situaciją visoje Lietuvoje. Ir Baltijos kelią. Skaityti toliau