Žymos archyvas: liberalizmas

M. Kundrotas. Nijolės Sadūnaitės ar Ervydo Čekanavičiaus Lietuva? (8)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liberaliosios žiniasklaidos atstovas Paulius Gritėnas piktinasi Laisvės premijos skyrimu lietuvių rezistentei, laisvės kovų dalyvei Nijolei Sadūnaitei. Ypač jam kliūva rezistentės dalyvavimas Garliavos istorijoje, siekiant apginti Deimantę Kedytę nuo galimo pavojaus jos orumui, sveikatai ir net gyvybei iš pedofilų klano pusės.

Išties galima įvairiai svarstyti, ar šis klanas turėjo ką nors bendro su Garliavos istorija. Nestovėjus su žvake prie lovos labai sunku spręsti. Aišku viena – rezistentės motyvas buvo apsaugoti vaiką. Žmogaus ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis? (8)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jei kam teko derinti styginį muzikos instrumentą, tas žinos: įtempsi per mažai – prastai skambės, pertempsi – nutrūks. Dažnu atveju tai galioja ir politikai, ir apskritai – žmogaus būčiai. Tiek santykiams tarp žmonių, tiek santykiams tarp idėjų.

Viena didžiausių klaidų idėjų pasaulyje – įsivaizdavimas, kad viena idėja galima paaiškinti visą žmogaus ir pasaulio būtį. Ar tai būtų individo, ar tautos, ar žmonijos, ar religijos, ar mokslo, ar tvarkos, ar vienybės, ar laisvės idėja. Kraštutinis užsiangažavimas ties viena idėja reiškia Skaityti toliau

R. Grigas: Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas (5)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Vienas šviesiausių mūsų meto dvasininkų Robertas Grigas, sakytume, pašaukimo ar Dievo valia vis atsiduria ten, kur vyksta lemtingi posūkiai Lietuvos istorijoje. 1987 metais dalyvavo mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje; 1991 metų sausio 13-ąją buvo tarp Nepriklausomybės gynėjų Seimo rūmuose, 2017-ųjų rugsėjo 22 dieną girdėjom jo aistringą kalbą „Talkos už valstybinę lietuvių kalbą“ mitinge V.Kudirkos aikštėje. Vien šie epizodai leistų tarti: R.Grigas esti būtent ten, kur rašoma Lietuvos istorija.

– Tądien susikūrė asociacija „Talka Kalbai ir Tautai“, tapote jos tarybos nariu. Galbūt iš šio epizodo Skaityti toliau

M. Morkūnaitė. Laisvę patyčioms (11)

Monika Morkūnaitė | Propatria.lt nuotr.

Ko gero, vienas didžiausių liberalios visuomenės paradoksų yra nesibaigiantis jos laisvėjimas bei įvairiausio plauko teisių daugėjimas, o kartu – vis didesnį nerimą kelianti patyčių problema. Pastarosios aštrumą vargu ar kas galėtų neigti: populiarūs šio susirūpinimo ženklai Lietuvoje yra Vaikų linijos organizuojama kampanija „Savaitė be patyčių“, mokyklose diegiama „Olweus“ bei kitos patyčių prevencijos programos. Bėda ta, kad toks elgesys yra kovą su padariniais, o ne priežastimis. Patyčias ir kitokį asocialų elgesį gali skatinti daugybė veiksnių, pradedant agresyviais charakterio bruožais ar tam tikromis trauminėmis patirtimis asmeniniame lygmenyje, baigiant visuomenės ydomis, kurios suteikia reiškiniui Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo (42)

Alkas.lt koliažas

Lietuvių tautos geopolitinė padėtis lemia didžiules įtampas pačioje tautoje. Lietuvos vieta pasaulyje suvokiama labai skirtingai. Vieni savo Tėvynę supranta kaip integralią Vakarų pasaulio dalį, kiti bodisi Vakarais ir dairosi į Rytus, treti sieja save su Trečiuoju pasauliu, o ketvirti galvoja, kad geriausias kelias – tapti neutralia sala.

Kiekviena pusė turi savų argumentų. Neutralumo šalininkai pasitelkia sėkmingą Šveicarijos pavyzdį, „vakariečiai“ akcentuoja laisvę, pažangą ir Skaityti toliau

L. Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (III) (13)

Laisvūnas Šopauskas | Respublika.lt nuotr.

Pirmasias straipsnio dalis rasite ČIA ir ČIA

Liberalmarksizmas, totalitarizmas ir transgresinės taktikos

Žurnalistų, politikų ir „nevyriausybininkų“ inspiruotą persekiojimą mokytoja L. Raudytė pakomentavo taip:

Dabar galvoju, jeigu ta tema tokia pavojinga, gal apie ją nekalbėti? Bet ar demokratijos laikais negalima kai kurių temų leisti? Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai? (video) (5)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio 23 dieną intelektualų sambūris Santara-Šviesa susirinko į suvažiavimą.  Programoje numatyta atšvęsti šio sambūrio 60-metį, pagarbinti neseniai mirusį vieną sambūrio lyderių prof. Leonidą Donskį, išklausyti daugelio pranešimų. Tarp numatytų pranešimų yra vienas išsiskiriančiu pavadinimu: „Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?“. Klausimas, be abejo, svarbus; jį turėtų kelti kiekvienas viešai kalbantis ir rašantis bei kiekvienas viešai kalbančių ir rašančių sambūris. Pabandysime padėti santariečiams šį svarbų klausimą išsiaiškinti. 

Paprastas kriterijus, leidžiantis suprasti, turi ar neturi autorius/sambūris ką reikšmingo ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Daina ir istorija (video) (7)

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Tarp Atgimimo dainų skambėdavo „Laisvė“, „Dieve, laimink Lietuvą“, „Pabudome ir kelkimės“. Kiekviena šių dainų turi savo istoriją. Itin įdomi Gintauto Abariaus ir Gintaro Zdebskio dainos „Dieve, laimink Lietuvą“ istorija. 2004 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijoje Valdo Adamkaus kandidatūrai paremti pritaikyta šios dainos versija pakeistu tekstu.

Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje Skaityti toliau

Stumiantys Lietuvą bedugnėn savaime nesustos (3)

Vilniaus forumas2017-Zumbio nuotr.

Bene vienintelis programinis Sąjūdžio punktas, kurį visiškai įvykdė Tautos išrinkta valdžia, buvo Lietuvos grąžinimas į pasaulio žemėlapį, teigia Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys dailininkas Bronius Leonavičius. O vienas svarbiausių uždavinių – sukurti sąmoningą visuomenę, moraliai atsakingą pilietį, savo krašto šeimininką ir patriotą, taip ir liko popieriuje.

Tokia mintimi Lietuvos mokslų akademijoje sąjūdietis pradėjo Vilniaus forumo sušauktą konferenciją „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“, skirtą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 29-osioms metinėms, besiskyrusią nuo panašių renginių tuo, kad Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautinės partijos Europoje: sistemos reakcijos ir jų pasekmės (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kelintą dešimtmetį Europoje kylanti tautinių partijų banga tapo rimtu iššūkiu vyraujančioms politinėms sistemoms. Labiausiai vyrauja du sprendimo būdai: tautinių partijų išstūmimas į užribį arba jų įtraukimas į politinę sistemą, pamažėle užglaistant aštresnius kampus ir deradikalizuojant.

Klasikiniai išstūmimo arba marginalizavimo pavyzdžiai – Prancūzija ir Vokietija. Prancūzijoje, siekiant išstumti Nacionalinį frontą į politikos paraštes, net pakeistas rinkimų įstatymas: vietoje proporcinės rinkimų sistemos pagal partinius sąrašus pasirinkta mažoritarinė, per vienmandates apygardas. Taip trečdalis Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

A. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (III) (1)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, o antrąją ČIA.

Simuliakrinė krikščionybė pagal D. Puslį ir portalą bernardinai.lt 

Į mūsų teiginį, kad simuliakrinės krikščionybės kūrėjai ir propaguotojai, nuolatos akcentuodami Dievo gailestingumą, iš esmės eliminuoja Dievo teisingumo principą, D. Puslys atšauna, kad „[t]eisingumas niekur nedingo, tačiau be gailestingumo jis dažnai virsta teisuoliškumu, tėra vėzdas prasikaltusiam primušti, o ne atversti, leisti pajausti Dievo meilę“. Šitas atsikirtimas daug atskleidžia – portalo Skaityti toliau

A. Andriuškevičius. Atsikvošėkite, Ugandos įstatymai Lietuvoje negalioja (7)

S. Bartuli, atsikvošėkite, Ugandos įstatymai Lietuvoje negalioja | Alkas.lt koliažas

„Šiandien ypatinga diena Lietuvos „vertybių“ sergėtojams homofobams!“– trykšta žodžiais Simonas Bartulis Lietuvos žmogaus teisių centro portale mantoteisės.lt.

Kūdikiško veido vaikinas, lyg pranašas skelbia liūdną naujieną visuomenei, kad į Seimą atvyksta sociologas, Austino universiteto Teksase dėstytojas Markas Regnerusas. Naujiena liūdna, nes, anot S. Bartulio, profesorius „išgarsėjo 2012-tais metais savo tyrimais apie žalą, kurią patiria vaikai, augantys lesbiečių ar gėjų šeimose“ (S. Bartulio įsitikinimu, jie turi patirti didelę laimę). Skaityti toliau

A. Martinkus. Apie vieną Lietuvos homo liberalis ir Rusijos homo sovieticus panašumą (16)

Alkas.lt koliažas

Dviejų skirtingų ir netgi antagonistinių vertybių sistemų atstovai, garsiai skelbiantys giną vienintelę teisingą pasaulėžiūrą, o savo oponentą vaizduojantys kaip didžiausią „civilizacijos“ priešą, žvelgiant iš trečiosios vertybių sistemos pozicijos, abu gali būti laikomi vienodai bjaurių ir žmonijai pražūtį nešančių dvasios klystkelių šalininkais. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra gaji nuomonė, pakelta net į valstybinės politikos lygį, kad nacizmas ir komunizmas yra vienodai bjaurios ir nusikalstamos totalitarinės sistemos. (Nors tokiai Skaityti toliau

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau

J. Šalkauskas. Liberalizmas: pasaulėžiūros krizė Lietuvoje (2)

Julius Šalkauskas | Propatria.lt nuotr.

Straipsnis pirmąsyk paskelbtas 2006 m. ir skirtas Stasio Šalkauskio gimimo 120 metų sukakčiai. Julius Šalkauskas, Prasmės beieškant: Straipsnių rinkinys, Vilnius, 2016, p. 156–174.Ištraukos.

Įvadas

Mūsų visuomenę, tautą ir valstybę yra ištikusi didelė moralinė krizė, kurią atspindi net oficiali statistika. Tai stabdo įvairiopą visuomenės, tautos ir valstybės pažangą. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (II) (video) (12)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Straipsnio pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Autoriaus pageidavimu skelbiame pilną, be kupiūrų, straipsnio versiją

Rašytojos mintys apie „budulius“ ir euroskeptikus

Greta „nacionalizmo“ kitas esminis terminas, kurį rašytoja pasitelkia, pristatydama savo mintis apie Lietuvos pasidalijimą, yra „budulis“. Apie „budulius“ autorė kalba neslėpdama paniekos ir pasibjaurėjimo: Skaityti toliau

M. Kundrotas. Su kuo kovojama – su smurtu ar su šeima? (23)

Dovilė Šakalienė | Alkas.lt koliažas

Šiurpi tragedija Kėdainiuose. Dar vienas pražudytas vaikas. Mirtinai sumuštas šeimoje. Tokių įvykių akivaizdoje sunku valdyti jausmus, o vis dėlto kaip tik tokiais atvejais ypač būtina įjungti blaivų protą. Antraip lengva pasiklysti, o kai kas jau bando žaisti žmonių jautrumu, stumdami savus politinius, ideologinius ir net verslo interesus.

Įaudrintoje atmosferoje pasipylė agitacija už dviejų Seimo narių siūlomą Vaiko teisių apsaugos įstatymo redakciją, o taip pat – kaltinimai septyniems Seimo nariams, siūlantiems kitą jo redakciją. Nepritari tam tikram redakcijos variantui, reiškia, prieštarauji vaiko teisėms, jo apsaugai nuo smurto, Skaityti toliau

V. Rachlevičius. Ką parodė Prezidento D. Trampo inauguracija? (22)

Vidas Rachlevičius | asmeninė nuotr.

Skelbiame žurnalisto Vido Rachlevičiaus mintis, išsakytas jo asmeninėje Feisbuko paskyroje.

Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) inauguracija ir parodė, kad Amerikos ir kitų Vakarų šalys visuomenės yra stipriai susiskaldžiusios, o tiksliau – dirbtinai suskaldytos, nes radikalaus liberalizmo, vadinamosios įvairovės, genderizmo bei bendrų tualetų idėjos buvo diegiamos ne bendru visuomenės sutarimu: kol tradicines vertybes išpažįstanti visuomenės dalis santūriai gūžčiojo pečiais, kita pusė okupavo teritoriją po teritorijos. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Kodėl po D.Trampo išrinkimo  liberalai neturėtų norėti JAV rinkimų sistemos pokyčių (0)

JAV prezidento rinkimai | Alkas.lt koliažas

Tik keletą kartų per JAV prezidento rinkimų istoriją, rinkimus yra pavykę laimėti kandidatui, kuris valstijų mastu surinko mažiau piliečių balsų nei oponentas. Šiais metais netikėtai, beveik 3-is milijonais rinkėjų balsų mažiau surinkęs, bet  prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trampas (Donald Trump), sukėlė aršią diskusiją, ar tinkama rinkimų sistema veikia JAV. Daugiausiai liberalių pažiūrų žmonės, prezidento rinkimuose palaikę Hilari Klinton (Hillary Clinton) JAV ir Lietuvoje,  apeliavo į tai, jog nesąžininga, jog rinkimus laimi kandidatas, surinkęs mažiau rinkėjų balsų JAV mastu.

Šiame straipsnyje nenagrinėsiu, kuri rinkimų sistema yra teisingesnė atstovaujamosios Skaityti toliau

Jonas Vaitkus: Liberalizmo krizė naikina tikrąsias vertybes (nuotraukos) (0)

Jonas Vaitkus: Liberalizmo krizė naikina tikrąsias vertybes | D. Stankevičiaus nuotr.

Gruodžio 8, 9 ir 17 dienomis po dešimties metų pertraukos į Nacionalinio Kauno dramos teatro didžiąją sceną sugrįžta režisierius Jonas Vaitkus su nė karto Lietuvos teatro scenoje nestatyta vieno žymiausio pirmosios XX amžiaus pusės rašytojo Tomo Mano pjese „Fjorenca“.

Renesanso epocha šių dienų kontekste

Nors kūrinio veiksmas vyksta XV a. intrigų ir konfliktų draskomoje Florencijoje, tačiau, pasak režisieriaus J. Vaitkaus, idėjos svarbios ir šiandienos Lietuvai. „Ši pjesė yra apie liberalizmo krizę, kuri beatodairiškai Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar jau įvyko antrasis Lietuvos krikštas? (0)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šį pokeistį klausimą paakino politologų konferencijoje perskaityto Ainės Ramonaitės pranešimo atsitiktinai rastas atpasakojimas žiniasklaidoje „Ištyrė R. Karbauskio partijos vertybes: rezultatas netikėtas“. Jau vien  A. Ramonaitės pavardė žada rimtą politologiją ir analitiką.

Profesorė bene pirmoji pabandė pateikti  analitinį porinkiminį Lietuvos politinį portretą, krašto politinių jėgų susigrupavimą ir diferencijaciją (skirtis) pagal ekonominių pažiūrų ir moralinių vertybių vektorius, taip pat Lietuvos rinkėjų preferencijas. Pabrėžčiau: šis susigrupavimas naujas ir iš tikrųjų netikėtas. Ir anaiptol dar nesibaigęs. Skaityti toliau

R. Alaunis. Seimo rinkimai – falsifikuotos demokratijos, melo ir propagandos aplinkoje. Kodėl neišrenkama gera valdžia? (33)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Nuo pat 1990 Kovo 11-osios Lietuvos valdančiosios partijos tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų vedė Lietuvą prie socialinio ir ekonominio chaoso – ekonominės, socialinės krizės, kurios dabartinis „ekonominis atsigavimas“ yra paprasčiausias melas. Užsienio politikoje Lietuvos politinis elitas kariniame ir informaciniame ir lygmenyje padeda kariauti JAV/ES imperinius karus Artimuosiuose Rytuose, Afganistane, Irake, Afrikoje, bei atvirai politiškai ir net finansiškai remia autoritarinius režimus. Lietuvos vyriausybė vykdydama ES nurodymus „pabėgėliais“ rūpinasi labiau, nei eiliniasi Lietuvos piliečiais.

Taigi, kodėl Lietuvoje eiliniams piliečiams gyvenimas toliau negerėja? Skaityti toliau

D. Stancikas. Sveikas protas (5)

Dalius Stancikas| asmeninė nuotr.

„Jo byla teisme ėjo be didesnių keblumų. Nusikaltėlis tvirtai, tiksliai ir aiškiai palaikė savo pareiškimą nepainiodamas aplinkybių, nelengvindamas jų savo naudai. Paklaustas, kas gi jį privertė ateiti ir prisipažinti, stačiai atsakė, kad vien tiktai nuoširdi atgaila. Bet nuo čia jau prasideda nauja istorija, istorija apie tai, kaip žmogus pamažu atsinaujina, apie tai, kaip jis pamažu atgimsta, pamažu pereina iš vieno pasaulio į kitą…“

Ne, ši istorija ne apie buvusį liberalų vadą Eligijų Masiulį – čia citata iš F. Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“. E. Masiulis, deja, ir toliau rūpinasi ne savo sąžine, siela ar vidiniu atgimimu, bet išorinio kailio gražinimu, todėl jo žadėta „išpažintis“ Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą (26)

Alkas.lt koliažas

Šio straipsnio iliustracijos galėtų būti dvi. Sveikatos apsaugos darbuotoja, išėjusi į pensiją, besimaitinanti atliekomis iš šiukšlių konteinerių. Ir homoseksualistas, gaunantis pinigus iš valstybės už savo gyvenimo būdo propagavimą.

Tuo metu, kai žmogus, visą gyvenimą atitarnavęs visuomenei, po eilinės sąskaitos už komunalines paslaugas priverstas valgyti šiukšles, liberalizmo agitatoriai, vedami Rimvydo Valatkos, tik tyčiojasi, neva – šios valstybės vadovai tesirūpina bambekliais, tinginiais ir pensininkais. R. Valatka formaliai priklauso Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai (8)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Prezidentė, Seimas ir žmogaus sudaiktinimas (3)

D. Radzevičiaus nuotr.

Ne vienas socialiai konservatyvus žmogus Lietuvoje šiandien džiaugiasi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Seimo priimtu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu vetavo to paties Seimo priimtą Darbo kodeksą. Pasigirdo netgi šnekų apie kažin kokią sumanią strategiją, diplomatiją, vetuojant viena, kad galėtum vetuoti kita: atseit – nusodinsime ir liberalus, ir konservatorius.

Vis dėlto šis atvejis panašesnis į visai ką kita. Algirdo Brazausko mokinė, tai atvirai pripažinusi ir tuo besididžiuojanti D. Grybauskaitė, nors perėmusi dešiniųjų politiką užsienio reikaluose, vidaus politikoje prisiminė esanti kairioji. Ir nuosekli kairioji. Už tą Skaityti toliau

E. Dzežulskis–Duonys. Kaip išsklaidyti ideologizuoto Liberalizmo kerus? (11)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Nauja šmėkla?

Kadaise Komunizmo šmėkla klaidžiojo po Europą. Nūnai saulę temdo Liberalizmo kerai. Ir nieko čia keisto. Juk daugelis nomenklatūrinių veikėjų, mokslininkų ar ekonomistų po Sovietų Sąjungos žlugimo itin vikriai išvertė kailį: iš aršių pro-marksistų tapo uoliais pro-liberalais. Pakako pakeisti vienus raktinius žodžius kitais – antai valstybės planavimą laisva rinka, liaudies nuosavybę privačia, klasių kovą individų konkurencija, etc. – ir jie galėjo toliau važiuoti nesustodami. Tereikėjo garsiai trimituoti apie neišvengiamus, visame Kosmose karaliaujančius laisvosios rinkos dėsnius, jų geležinį būtinumą. Taigi pūsk tą patį ir drauge ką kita! Kadangi gyventi taip pat gerai norisi, valdantieji sąmoningai puolė iš Skaityti toliau

P. Gylys. Atsisveikinimas su tvarkiečiais. Kodėl? (38)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Kai prieš 2000–ųjų rinkimus savo noru pasitraukiau iš politinės erdvės, buvau tikras, kad  į šią veiklos sritį niekada negrįšiu. Nes labai magėjo grįžti prie knygų, pasimokyti modernios ekonomikos ir pabūti politinėje laisvėje – be partinių retežių, t.y. be įstatų, partinės subordinacijos ir pan.

Tačiau 2012 metais įvyko netikėti pokyčiai. Kaip nepartinis pilietis įsijungiau į įvykius Klonio gatvėje. Jie mane kaip žmogų ir senelį, prisipažinsiu, sukrėtė. Todėl netylėjau, nestovėjau „po medžiu“, protestavau. Dėl to man Sauliaus Skvernelio kontora „užtaisė“  bylą. Už tai, ko nedariau. Bet po teismus teko pavaikščioti. Teismas išteisino, nes, kaip sakiau, nedariau Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Mieli liberalai, uždarykite savo partijas Lietuvoje (15)

Liberalų soc. tinklapio nuotr.

Prieš pusantrų metų iš kruopštaus kolegos signataro Algirdo Endriukaičio gavau jo surinktą garsių ir mažiau garsių citatų rinkinį, pavadintą „Liberalizmas kaip visuomenės griūtis“. Tvarkydamas popierius užtikau šį kolegos darbą. Negaliu nepasidalinti su mielais Lietuvos piliečiais kai kuriomis šio rinkinio citatomis. Tikiuosi, gerbiamas Algirdas nesupyks. Bendram labui, artėjant Seimo rinkimams. Kad ne mėgautumės liberalų griūtimi Lietuvoje, o mąstytume apie šių įvykių priežastis ir pagrindus.

Rinkinio epigrama: Tiesos ir naudos sutapatinimas tėra tik kilnus noras (Migelis de Unamuno (Miguel de Unamuno), ispanų filosofas, „Apie tragišką žmonių ir tautų Skaityti toliau