Filadelfijos katalikų arkivyskupas Čarlzas Džozefas Šapju (Charles Joseph Chaput) nukalė auksinę frazę. Blogis prašo tolerancijos tol, kol įtvirtina savo viešpatavimą. Po to jis imasi gėrio nutildymo. Išties kraštutiniųjų liberalų ir su jais susiliejusių kultūrinių kairiųjų kalbos apie laisvę, lygybę, pakantumą trunka tol, kol jie opozicijoje. Patekus į valdžią prasideda draudimai, rūšiavimai ir persekiojimai.
Liberaliosios kairės aljansas veržiasi atstovauti imigrantams ir įvairaus plauko seksualiniams improvizuotojams, čia pat siekdamas nutildyti, išstumti į paribius ir galiausiai – sunaikinti tautiškųjų ir konservatyviųjų pozicijų atstovus. Vienas iš minėto aljanso įkvėpėjų – Herbertas Markuzė (Herbert Marcuse) – atvirai kalbėjo apie diskriminuojančią toleranciją, turinčią reikštis tolerancija viskam, kas ateina iš kairės, ir netolerancija viskam, kas ateina iš dešinės.
Daugelyje Vakarų šalių – nuo Švedijos iki Kanados – jau galioja santvarka, pagal kurią tautinei ir lytinei egzotikai leidžiama atviriausiais būdais tyčiotis ir net smurtauti prieš tautininkus ir konservatorius, o pastariesiems draudžiama net pati nuosaikiausia kritika. Švedijoje imigrantas, nužudęs jauną tautininką Danielį Vretstriomą (Daniel Wretström), pripažintas neveiksniu, išvengdamas atsakomybės. Kanadoje homoseksualų ekstremistai braunasi net į bažnyčias, provokuodami krikščionis savo glamonėmis, o sulaukę priekaištų kreipiasi į teismus.
Praeitais metais į Seimą išsiveržė grupuotė, pasirengusi atitinkamą santvarką įvesti Lietuvoje. „Nepagarbi kalba“ apie tam tikrų tautinių ir lytinių grupių atstovus jų sėkmės atveju taps nusikaltimu. „Nepagarbi kalba…“ Tai reiškia, kad Lietuvoje atsiranda grupės, apie kurias bus galima kalbėti tiktai gerai arba nieko. Jei visuomenėje atsiranda bent viena tokia grupė, tai reiškia tik vieną – demokratijos mirtį.
Ši grupuotė rado sau sąjungininkų ligtolinių liberalų gretose, įskaitant tuos liberalus, kuriuos kai kas be jokios gėdos pravardžiuoja konservatoriais. Tikrųjų konservatorių vienybė, drausmingai dalyvaujant balsavime ir balsuojant prieš ar bent susilaikant, dabar – vienintelė viltis sustabdyti šliaužiantį liberalųjį totalitarizmą.
Pajutę savo galią liberalieji propagandininkai jau ir Lietuvoje nusimeta kaukes. Vytautas Bruveris patriotui apžvalgininkui Vidmantui Valiušaičiui atvirai žėrė, kad demokratinėje visuomenėje (pagal liberalų supratimą) pastarasis neturėtų jokios didesnės įtakos. O mes, naivuoliai, manėme, jog demokratija užtikrina nuomonių įvairovę ir kiekvieno žmogaus įtakos galimybę pagal jo kompetenciją, o ne užimamą poziciją. Ne, brangieji. Demokratija pagal liberalus būna tada, kai tėra vietos vienai nuomonei – pačių liberalų.
Ne ką prasčiau sužibėjo Romas Sadauskas-Kvietkevičius, prabilęs apie homofobų sąrašą, kuris leis darbdaviams užtrenkti duris prieš nosį tokiems neandartaliečiams. Taigi, jei privatus darbdavys atsisakytų priimti į darbą praktikuojantį homoseksualą, tai būtų tragedija ir toks darbdavys būtų suėstas tiek per teismus, tiek per propagandą. O štai atsisakyti priimti į darbą prigimtinės šeimos šalininką – visiškai normalu. Tokia tad yra diskriminuojanti tolerancija.
Vyraujančioje Lietuvos žiniasklaidoje – nuo Jūsų ir mūsų mokesčiais išlaikomos LRT iki didžiųjų privačiųjų kanalų – diskriminuojanti tolerancija taikoma jau seniai. Dabar ją ketinama perkelti į politinę ir galiausiai – į teisinę erdvę. Volterui (Voltaire) priskiriama įžvalga: parodykite, ką draudžiama kritikuoti, ir aš pasakysiu, kas čia valdo.
Išties gal būtų naivoka manyti, kad Vakarų pasaulį valdo imigrantai ir lytiniai egzotai. Viskas kiek sudėtingiau. Šiomis grupėmis tiesiog naudojasi naujieji totalitarai, kaip kažkada klasikiniai marksistai naudojosi proletariatu. Tai – potencialas revoliucijai, vedančiai į valdžią tironus.
Kur nuodėmė tampa norma, ten dora tampa nuodėme. Liberaliosios kairės aljanso tikslas nėra sulyginti skirtingas pozicijas. Ne, jis siekia jas apversti aukštyn kojomis. Kas buvo nieks, tas bus viskuo. Ir atvirkščiai. Dabar tautos noras gyventi savo tėvynėje saugiai ir kurti savo valstybę arba šeimos noras išvengti akistatos su lytine egzotika tampa nusikaltimu. Neapykantos nusikaltimu. Tu tiesiog privalai priimti tai, ką bruka liberaliosios kairės aljansas. Privalai. Ir taškas.
Ar leisime Lietuvoje įsitvirtinti naujam totalitarizmui? Sprendimui laiko – vis mažiau.
Susiję straipsniai:
- M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
- M. Kundrotas. Radikalumas ir nuosaikumas: kas, kam ir kodėl?
- M. Kundrotas. Kai yra aistra, kam reikalingas protas?
- M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis
- M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
- M. Kundrotas. Dvasinė paauglystė
- M. Kundrotas. Pirmyn į Vakarus!
- M. Kundrotas. Homoseksualistai ir jų rėmėjai – už Putiną
- M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą
- M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
- M. Kundrotas. Liberkontroliai ir koloradai – priešininkai ar sugyventiniai?
- M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais?
- M. Kundrotas. Jaunas? Tautiškas? Marš mokytis!
- M. Kundrotas. Liberalų spindesys ir konservatorių skurdas
- M. Kundrotas. Nijolės Sadūnaitės ar Ervydo Čekanavičiaus Lietuva?
- M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne
- M. Kundrotas. Liberalizmas: plečia ar siaurina žmogaus pasaulį?
- M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
- M. Kundrotas. Prieštaringos koalicijos arba idėja kaip instrumentas
- M. Kundrotas. Aš irgi svajoju
- M. Kundrotas. Tikrasis karas
- M. Kundrotas. Kai jie ateina tavęs
- M. Kundrotas. Psichiatrija ir politologija
- M. Kundrotas. Ideologijos problema
- M. Kundrotas. Teisėkūra ir teisėsauga
- M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
- M. Kundrotas. Žemės ir kalbos tauta
- M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
- M. Kundrotas. Sistema keičiasi. Kas toliau?
- M. Kundrotas. Ar susikursime laisvės visuomenę?
Taip, sunku, netgi sudėtinga, nors ir sutikimo – nekenkia juk grįžti į pažymėtų veikų erdvės, –
prisiminus 1926 m. gruodžio 17 d. būseną Lietuvos valdyme net …ryte vienokią, o vakarop jau sutvarkytą.
Taigi, isiklausant ir į garbios bei pažangios Kundrotu giminės atstovo Žodį, moksliškai s i n o n i m u s
vienokią
ir
sutvarkytą
būtinų būtiniausiai privalome net po keleto Amžių vėl …Laiko atskaitos nukitokinimo, pritaikyti SUTVARKYTĄ
Laiko Atskaitą, ją –
atstatyti (iš vagių teroristų pavogtos, išvogtios ar
tiesiog n u g v e l b t o s Sausio 1-ojon …t.y. išprievartautos)
į
…štai čia ir gali būti net Vadui Alke Jonui Vaiškūnui Gyvenimo užduotis:
Vadas
Alkas
Jonas
Vaiškūnas
Gyvenimas
– tiek aiškiai paprastų nuorodų ar požymių išDidžios
u ž d u o č i a i atlikti.
Galbūt esminė visų čia keliamų Užduočių (net ir M.Kundroto šiuo parašymu) paskirtis, – Alkas, kaip priemonė, laiku ir deramai sutvarkyti pavogtos Laiko Atskaitą grąžą, – grąža lyg Saulėgrąža vasaromis, laukianti savo Vyčio, vejančio, genančio ir saugančio visa tai, kas Dievų mums parengiama, skiriama ir teikiama, bei sudaroma
– įskaitant ir visuotinio metų darinio Atskaitą.
Ar Joriu, kitur į Šv.Jurgį visuotiniai sklandžia klasta Laiko ir Tikybos vagių pervestu; ne įvardu, kuris gink die nei Jorio, Jorės ar Vyčio šventumos keisti užgožt neįstengiantis, bet veiksmingumu – atimta galią,
nustumdant kas met vis nuožmiau Dievų ir visos visos Žmonijos valią … iš Pavasarių. BE LAIKO.
Taigi, gerb. Mariau, atsakyki – kaip ir kuo
mes visi, kiekvienas, galėsime padėti Jonui Vaiskūnui
surandant p a v o g t o j o Laiko atskaitą, –
Pavasario tašką, vedamą, genama, ir be paliovos globojamą net VYČIO – Dievų pasiuntinio, priimto Mūsų
Tautai.
Ką tik greta, kokia trečioji dalis žmonių Žemėje, dar ne tiek grubiai žaginama nei mes, – įsiženge į savas, laikinąsias Laiko atskaitas, – ir jiems, ir sau šią akimirką galbūt vienas vienintelis (dar įgalus) mūsų etnoastronomas Šiam Pavasariui ras tą Atskaitos tašką. Jį paremt – visų Pareiga!
,,Blogis prašo tolerancijos tol, kol įtvirtina savo viešpatavimą. Po to jis imasi gėrio nutildymo”
Ypač, kai vardan kažko gero truputį nusileidžiame kito reikalaujamam kažkam, kas į gerą neves… Taip pat, kai balsuojame už ,,mažesnę blogybę”
Kuom asmeniškai tau gėjai, liberalai, kairieji yra blogis?
Blogiu jie tampa, kai atakuoja kitaip mąstančius.
Esama ir priešingų vertinimų, neatitinkančių Tamstos nuomonės. Pavyzdžiui, kad šiais žmonėmis yra naudojamasi sugriauti tai, kas ligi šiol laikyta moraliu ir būtinu, kad žmonija išliktų, kas atitinka Kūrėjo nustatytą Tvarką, kas visa dabartinį vyksmą diktuojančiajam trukdo įtvirtinti jo diegiamą Naująją moralę .
Blogis, kai pagrindinis naudojamas įrankis ir priemonė yra melas, tikrosios esmės maskavimas, prisidengiant iškreiptos (nors kažkada daug kam priimtina buvusios), politinės minties vardu bei jos esme.
Blogis – sąvokų prasmės užgrobimas ir jų iškraipymas, tikslu savąją gyvenimo sampratą ne tik legalizuoti, bet ir prievarta nuo kūdikystės kitiems brukti, tuo nuo kūdikystės trikdant, iškraipant natūralią žmogaus asmenybės raidą, keliant save, savo peršamas pažiūras, gyvenimo būdą aukščiau kitų, tartum naująjį Nyčės Übermensch . Tuo priverstinai nusavinama šeimos teisė į bet kurio jauno žmogaus ir kūdikio asmenybės formavimą, šeimą paverčiant tik būsimo pažangos epochos žmogaus ,,žaliavos” paruošėja ir tiekėja, nežiūrint, kokias teises šeimai garantuoja tos šalies konstitucija.
Blogis – žmogaus esmės, jo asmenybės, sąmonės, mąstymo, būties susiaurinimas, subanalinimas, suvulgarinimas iki 24/7 šia tema užimto sekso roboto; visos viešosios erdvės užpildymas sekso (ypač gėjinio) tema, kai, norint būti pripažintu, šiuolaikišku, kone būtinu ,,brendu” tampa garsiai išpažinti savo ,,pažangias orientacijas”, ar bent dievagojimasis, jog esi visomis keturiomis UŽ; vertimas visiems tikrovę tik per tokią prizmę matyti ir vertinti.
Siūlyčiau visiems entuziastingai tam plojantiems patikrinti, ar iš tiesų Lietuvoje HS žmonės buvo taip terorizuojami? – Buvo nepritariama, nepalaikoma, bet – nesikišama. Kodėl? – Nes seksas nebuvo viešai skalambijama tema, intymus asmens gyvenimas buvo kiekvieno namų, jo miegamojo reikalas, o į tai pašaliniams kištis ne tik buvo nepriimta, bet ir nepadoru. Vieninteliai, ką HS žmonės domino, buvo KGB – kad, šantažuodama dėl kitoniškumo, priverstų tapti informatoriais. O gyvenimo kasdienybėje niekas nesiaiškindavo, kodėl kambarį (butą) nuomoja, gyvena du vyrukai ar merginos. Pats laikykis bendruomenės, kurioje gyveni, elgesio viešumoje taisyklių, neprovokuok nei elgesiu, nei kalbomis, juolab reikalavimais, ir tikrai tavo miegamojo reikalai kitų nedomins. Toks elgesys nuo senų laikų vadinamas tiesiog geru išauklėjimu ir pagarba kitiems. Tokios elgsenos pavyzdžiu galėjo būti kad ir mano vyro dėdė – nuostabus, puikų humoro jausmą turėjęs, gerbęs kitus, nekėlęs savęs aukščiau visų. Nes jo ,,orientacijos” ypatumai neužgožė kitų jo savybių, kurių buvo turtinga jo asmenybė, neišstūmė iš jo sielos, proto, gyvenimo, nes jis nepervertino jų svarbos – juk viskas savo metas ir vieta.
Mano darbo sritys buvo patrauklios HS, todėl visada jų buvo tarp kolegų ar šiaip bendradarbių, ir tai netrukdė mums maloniai bendradarbiauti ir būti draugais. Nes kitos temos, ne netrūkstamas katinų morčius mus jungė, domino, buvo svarbios, užpildė mūsų mintis ir gyvenimus. Deja, jų atvirumo akimirką vienas kitas išsidavė, jog buvo tokiu suaugusių dėdžių paverstas, ir kad nebuvo leista nuo to išsisukti, netgi buvo gąsdinami, kad visi sužinos. Taip ir liko ,,tokiu”, ir jog jam pačiam tai skaudu. Mačiau, kaip per oficialias vaišes pagėręs ir savikontrolę praradęs ministerijos ,,dėdė” graibė angelo išvaizdos paaugliuką, kaip vaikui buvo nemalonu, jis nežinojo, kur dėtis. Kartu buvusi giminaitė pasistengė juodu perskirti, neleisti to tęsti. Tačiau m-jos ,,dėdė” jo jau neužmiršo – persekiojo, pasirūpinęs komandiruotėmis į jų rajoną. Galiausiai mus pasiekė žinia, jog paaugliukas nusižudė. Neatlaikė ,,edukavimų” apie jo ,,tikrąją orientaciją”? O kiek tokių savižudybių – tada ir dabar – iš viso buvo, kai pašaliniai ,,padėjo” vaikams ,,rasti save”?
Ar ne keista, kad Lietuvos kaltinimai šių žmonių ,,netoleravimu” pasipylė, lyg pagal dirigento lazdelę – taip pat netikėtai, staiga, tartum koordinuojami, kaip ir neseniai nuskambėję kiti kaltinimai? Homoseksualų vietoje užprotestuočiau, neleisčiau gėjams HS-lumu dangstyti savo gyvenimo būdo ir požiūrio į kitus žmones, į jų pažiūras ir išpažįstamą moralę. Gaila, kad kol kas tik vienas iš visuomenės gerbiamų HS asmenų pačioje pradžioje principingai ir viešai pareiškė, jog su tuo keliamu triukšmu, su tuo, kas vyksta, nenori turėti nieko bendro. Pagarba jam!
Įdomiai, teisingai Jūs čia išdėstėte. Pagarba, pritariu 🙂
Dėl Nyčės paminėjimo: kaip giliai esate susipažinusi su jo filosofija? 🙂
Neegzaminuokite, nes turėjau daugiau negu pusę amžiaus laiko užmiršti, ką mums dėstytojai į galvas kalė. Tačiau įsiminti, jog tai susiję su egoizmu, savęs aukščiau kitų vertinimu, savinimusi teisės jėga primesti visuomenei savo pažiūras ir valią – nesudėtinga. Ar tai ne okupacijai būdingos savybės?
——————-
Beje, kas pasigedote – šiandien radau Tvankstą! Berods, tiesos.lt
Gaila Alytaus krašto piliečių,kad jų kraštietis Romas Sadauskas-Kvietkevičius tapo totalitarinio neoliberaliojo sambūrio veikėjas ideologiškai tapatus kairuoliško liberalizmo propagandistui Vytauti Bruveriui.
O kas jie tokie?
Žmogus turintis kitą nuomonę totalitaras?
Ne. Tik jei pasižymi nepagarba kitų nuomonei, savo nuomonės kėlimu virš kitų, ir prievartiniu jos brukimu kitaip mąstantiems.
Kiek seku Marių Kundrotą, tai pats baisiausias jam blogis yra gėjai, nors jie jam nieko blogo nepadarė ir tikrai kažkaip neliečia jo šeimos vertybių. Čia autorius laiko blogį, kai tas blogis jam asmeniškai nors kitiems nieko blogo nedaro.
Dabar kalbame apie asmenis (gėjus), kurie yra Lietuvos piliečiai, moka mokesčius, kuria darbo vietas (yra verslininkų), kai kurie gal net patriotai. Kodėl jie laisvoje Lietuvoje negali gyventi su kitu partneriu? Kodėl? Neva tai kažkaip įtakoja šeimos vertybės? Jeigu taip, tai pažiūrėkite kiek skyrybų ir skirtis ar ne priima konkretūs žmonės, nežinau kuo čia dėti homoseksualai.
“Ponai gėjai” , su savo reklama, netrukdykit lietuviams gausinti Tautą.
Bet juk tikslas priešingas – ne dauginti tautą, o „Začistij territoriju”, kad padorioms kaimynėms nesipainiotų po kojų tokia smulkmė!
p. Žemynai dar apie Nyčę. Sovietiniai dėstytojai pasakojo apie Nyčę, patys jo neskaitę. Nebent buvo susipažinę su kpSS ideologų parinktomis ištraukomis chrestomatijose smulkiomis raidėmis. Bet, jei būtų ir perskaitę viską, tai vis tiek būtų turėję sakyti tai, kas atitiktų okupantų ideologiją. Bet štai E.Mieželaičio „Žmogus“ – kliedesių kliedesiai.
Mus mokė, dėstė dar tarpukariu mokslus ir Lietuvoje, ir užsieniuose išėjusi karta. O ir jų namų bibliotekos ne visų buvo išplėštos. Šį bei ta ir mūsų giminė išsaugojo iš senųjų laikų, Vakaruose leista..
Viskas, gerb. Pajūrieti – negundykite, neatitraukite nuo to, ką privalau skubiai paruošti. Kai nesusilaikiusi užsuku pažiūrėti, kas čia ką dar skaito, tai ir matau tamstos komentarą susikauti kviečiantį.
p. Valdai, o kodėl Jums atrodo, kad negali? Ar kas nors draudžia, į kalėjimą už tai kiša ar baudas paskiria? Juk atrodo, gyvenk sau, žmogau, niekieno nekliudomas ir mėgaukis daugumos tautos tau suteiktomis ir užtikrinamomis laisvėmis (bent jau pagrindine jų – nediskriminavimu dėl kitokios lytinės orientacijos). Ar to maža, o gal jau ėmė atrodyti per daug (na, nebe tas jau, adrenalino ėmė trūkti ar pan.)?
Blogiausia, kai kairiuosius bandoma plakti su liberalais. Negi, Mariau, amerikonas esate. Tai Amerikoje kairieji kažkodėl tai pagal amerikietišką tradiciją vadinami “liberalais”.
O pagal klasikinę, taip pat europietišką tradiciją liberalais vadinami laisvos rinkos, valstybės nesikišimo į ekonomiką (“minimali vastybė”), individaulios iniciatyvos ir individualizmo aplamai šalinikai.
Kadngi gyvename Europoje, Mariau, tad ir savokas vartokime pagal mūsų, o ne pagal iškreiptą amerikinų, tradiciją.
Tad visą tai, apie ką čia rašote, yra sietina ne su liberalizmu, o su socialdemokratais. Kurie, beje, yra perėme nemažai liberalizmo idėjų, tačiau jas pritaiko iškreiptai ir pagal seną kairiųjų tradiciją vos ne prievata viską bando primesti kitaip mąstantiems. Tikri liberalai niekada to nedarytų, nes bet koks reguliavimas, taisyklių ir pan primetimas prieštarauja pamatiniams liberalizmo principms.
Rašau Jums kaip tikrasis liberalas 🙂
O kur Lietuvoje, kokioje kitoje šalyje, dar liko tikrų liberalų?
Didelę įtaką, bet kokių naujovių atsiradimui (gyvenime) nulemia atskiro asmens ar visos kartos poreikis save išreikšti. Būti kitoniškais, išskirtiniais.
Taip atsiranda naujos mados, kitoniška muzika, šokiai. Prisiminkime savo paauglystės, jaunystės laikotarpį. Taip atsirado hipių banga, nešdama “seksualinę revoliuciją” ir kitokį požiūri daugeliui gyvenimo sričių. Politika, vertybės – ne išimtis, keičiasi ir jos. Savaime suprantama, kad ne viskas “nauja” yra gera ir pažangu…
Kiekviena karta neša savąją “vėliavą”… Po hipių buvo pankai ir t.t.
Šiandien stovėjau turguje ( prie 18 laipsnių šalčio, su veltiniais). Mačiau ne vieną, praeinantį pro šalį, su kiauromis kelnėmis ar plikom čiurnom – net nupurtė… Skirtingos kartos, kitokios mados…
Pritariu.
Pamenu, kaip mano močiutė, mano vaikystėje “dyvindavosi” kalbėdama apie tėvų kartą – kas per žmones, gyvena nuodėmėje susidėję; moterys vaikšto su kelnėmis – kaip vyrai”. jai tai tuomet buvo visiškai nepriimtina ir nepatesinama.
Tad iš tiesų visuomet vyrenės karto labai skeptiškai vertindavo jaunesnių kartų požiūrį, vertybes.
O dabar tai dar aktualiau, nes dėka technologijų viskas keičiasi gerokai sparčiau, tad atotrūkis tarp kartų darosi vis didesnis ir didesnis. O šiame kontekste vyrenės kartos turėtų turėti daugiau išminties, kad suprasti šią problemą bei jaunimo lūksečius, o ne savo priešiškumo dar labiau didinti šią prarają. Kategoriškumu bei priešiškumu nieko nepasiksite. Susrtėti įmanoma tik ieškant bendrų sąlyčio taškų ir pasitelkiant supratingumą bei kantrybę.
Neskubėjimas kūlversčiais versti visą visuomenę pritarti tam, kas man ŠIANDIEN pasirodė vertybe, žavu, cool (ypač, jei buvo gudriai pateikta), tuo vertingas ir išmintingas, kad išvengiama revoliucijų žiaurumo, ir stuburų laužymo.
Kai nebus skubama, pažangą įgyvendinantis jaunimas bręs, vertins, iš vis turtingesnės patirties blaiviau spręs.
Neužmirština, jog atstumas tarp senimo ir jaunimo visada buvo ir bus – taip pat ir tada, kai šiandieniai senelių „vedliai į pažangą” patys seneliais taps. Tik dar sparčiau didės. Su bėgančiu laiku vis labiau bręsdami, įgydami gyvenimiškos patirties ir žinių (kad ir apie tai, kaip sekasi seniai toliau ta linkme pažengusiems), jie galės įvertinti to padarinius, visus UŽ bei PRIEŠ, žalą ir naudą, ir jau brandžiu protu spręsti, ką iš kitų patirties verta perimti, ko atsisakyti, kad jų pačių anūkams netektų karčiais senelių inicijuotos pažangos padariniais springti, kai pačių senelių nebebus žemėje, nebegalės raudoti ant jų peties, prikaišiodami ir kaltingdami, kad iki 6 kartos dabar reiks srėbti. kas jų pridirbta skubant nuo pažangos neatsilikti.
Kadangi straipsnis pradedamas katalikų arkivyskupo citata, spėju, kad rašytojas yra katalikas. Todėl straipsnyje pasigedau, kokia yra popiežiaus, Vatikano ir jo skyriaus Lietuvoje oficiali nuostata nagrinėjamu klausimu (kokia Lietuvos bažnyčios nuostata dėl „Romuvos“, manau, kad žinau).
Partijų, vertybių, siekių pavadinimai gali būti patys gražiausi – “vieningos Rusijos partija”, “laisvės” Lietuvoje, įvairiausių variantų liberalai pasauliniu mastu, bet pavadinimai atspindi nebent tik pirminius norus. O turinį ir tikrovę nulemia žmonių sąmonė. Ego sąmonė nebendradarbiauja, ji konkuruoja. Kitas, kitoks, jai – konkurentas….
Todėl totalitarinė sistema ne tik Baltarusijoje ir Rusijoje…
Primenu vieno alkinio priešrinkiminę deklaraciją: “balsuosiu už liberalus, nes rūpi vaikų ateitis”
Tai dabar ir srėbkit savo pasirinkimo pasekmes. Arba jūs dundukai, arba veidmainiai, bet toks bandymas gatvėje parašų rinkimu atsiimti savo mandatą praėjus keliems mėnesiams po rinkimų tikrai nėra demokratiją, kurią deklaruoja alkiniai!
Abejoju, kad jis „alkinis”. Tiesiog užsuko „projezdom v Pariž”.
O „liberalai” į visas buvusias sov. respublikas buvo Kremliaus atsiųsti – per jų komjaunimo CK. Staiga jų viršūnėlės pradėjo „liberalizmą” propaguoti, o galiausiai liberalų partiją sukūrė, kuri vis pavadinimus keitė.
Stebino tai, kad tarp pagrindinių jų stumtų minčių – visiškas valstybės interesų ignoravimas atskirų individų naudai. Man turi padėti, remti, tarnauti, pritarti, šlovinti visi ir valstybė, o aš neprivalau į nieką atsižvelgti, nieko paisyti. Dėl mano laisvės saviraiškų galima ir valstybės laisvę paaukoti, ir tautą ištautinti. Nes MANO saviraiška ir pareigų neribojama laisvė – svarbiausia, AŠ esu valstybės bamba. Taigi, tik vienos krypties „tolerancija”, vertinimas, pagarba: visų – man… Ir galiausiai demokratija įgauna diktatūros požymių.
Už įneštą į buv. respublikas mutuoto liberalizmo virusą ačiū „partiji rodnoj”, jos Centralnomu komitetu, kuris buvo „um, čestj i sovestj partii”.
„Sieksime smurto artimoje aplinkoje realaus sumažėjimo“ – per Stambulą?
„Garantuosime teismų ir teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą“ – garantuosite? Garantja – kas? Tai kaip garantuosite? Ar ne juokinga?
„Įteisinsime lyčiai neutralios partnerystės teisinius santykius“ – nesuprantu
„kad Lietuvoje daugėtų pagarbos žmogaus teisėms ir augtų tolerancija žmonių skirtingumams“ – lietuviai labai pakantūs, tokie ypatingai pakantūs per visą savo tūkstantmečių istoriją, kad vos vos išliko, o kas rytoj, visiškai neaišku; kur turi daugėti pagarba žmogaus teisėms, nepasakyta, bet jau matome, kad pagarba žmogaus teisėms kasdien gerėja, ypač šiuo metu, ačiū už tai
„Papildomai sukursime 30000 darbo vietas kuriančių vienetų, kiekviename iš jų įdarbinant bent po 5 žmones“ – rimtai?
Ir t.t.
Nenusišnekėk. Liberalai nieko bendro neturi su tikrais kairiaisiais – komunistais, marksistais. O kad TSRS partinis elitas po Stalino epochos pradėjo pūti iš vidaus, nes į komunistų gretas ėjo sumiesčionėjęs proletaras, pamiršęs komunistinius idealus, ir susikoncentravęs į privilegijas ir asmeninę kišenę tai šiandien prie kapitalizmo jie dar daugiau vagia iš jūsų. Senis Lansbergis kelis kartus prašėsi priimamas į komunistų partiją, bet jo nepriėmė, nes jis skundus rašydavo. Tą liudija ne vienas komunistas.
O kelintais metais taip atsitiko, kad KP skundikų/informatorių atsisakė? –
Iš vienos mūsų sklypo pusės turėjome kolonistą – gamyklos partkomo sekretorių. Jam priešais – pastarojo žmonos sesuo su šeima gyveno. Jie iki paskutinio SSSR atodūsio kaimynus – fašistus litovcus – skundė. Skųsdamas neturėjo jokių įrodymų, tikrintojų ir 10-ta ir 20-ta vis tų pačių kvitų, čekių paskyrų ir t.t. patikra parodė, jog tie zanūdos nieko nepavogė. Tikrintojai jam 10tą ir 20tą kartą tokius pat atsakymus apie patikros rezultatus rašė, bet jis vis vien reguliariai vėl ir vėl „katal ir katal donosy”. – Iš principo: Da ja tebia ZAPIŠU! – Žmogui buvo smagu, kad bent tave sunervina, ir tu jautiesi bejėgis prieš jo niekšybes. O jis gali nebaudžiamas dešimtmečius tave terorizuoti, ir dar gaus apdovanojimų „za bditeljnostj”.
Ir kas įdomu: jis taip terorizavo mano uošvį, o man vis rožių puokštes dovanojo (augino puikias rožes ir bičių turėjo), gatvėje ar darže per tvorą iš tolo maloniausiai sveikindavosi.
Ar šios dienos politikoje ši taktika nenaudojama? Kadangi savo akimis nemačiau ir nė sykio neaptikau jo iš daržo per skylę tvoroje sprunkant, sunku buvo patikėti, kad jis daro niekšybės. Galvojau, gal tai tik koks nesusipratimas, vyrų ginčių, todėl priimdavau iš taip maloniai su manim besielgusio kaimyno rožes – juk negalima su kaimynu atžariai elgtis 🙁 O tas gudrutis taip skaldė mūsų šeimą į tuos, kurie „geri, teisingai besielgiantys” (tuos rožėm apdovanoja ir gražiai kalba), tai kas patikės, kad „toks malonus, geras žmogus” kitaip su kitais elgiasi?
Kaip matome, skundikų tipažai ir darbo būdai irgi įdomus tyrimų laukas buvo.
„Nenusišnekėk” – man skiriate? Prieš senąjį klasikinį liberalizmą nieko neturiu. Ne aš vadinu juos liberalais, tai jie save tuo vardu dangsto. Toks pavadinimas kaip medus patiklius ir jaunus vilioja.
Kuo skiriasi patiklūs nuo naivių, naivūs nuo silpnapročių, o silpnapročiai nuo naudingų idiotų?
Kas šiandien buvote Vilniaus centre, senamiestyje, vietose, susijusiose su Laisvės kovotojais?
Kažin, ar Vilniaus meras žino, kad ir kokia šiandien valstybinė šventė Lietuvoje?
Ar savivaldybė ruošė jai Lietuvos sostinę? Na, kaip bet koks žmogus šventėms savo namus paruošia – iškuopia namus, apsišvarina, kiek įmanoma papuošia?
Kiek ėjau, tiek bridau, kiek slidinėjau, tai tik viena rūpėjo – kaip kaulų nesusilaužius, kaip po mašinos ratais nenukritus, kaip apeiti sniego kalną, kažkodėl supiltą ant šaligatvio ar pėsčiųjų tako, ar transporto stotelėje ant šaligatvio krašto, Nes, kas pateiktum į autobusą, reikia sugebėti per aukštą sniego pylimą perlipti (jei pajėgi, jei tai apskritai įmanoma, ir jei nepaslysi po autobusu).
Senamiestyje, kur ir turistų grupelių teko sutikti, kažkoks išrausto ir suknisto purvino RU gilumos pramoninio miesto sniego kalnų ir pylimų vaizdas (ir miegrajoniuose to sočiai)..