Žymos archyvas: kraštotyra

Kauno tautinės kultūros centras laukia jaunimo (22)

Kūrybinė stovykla 2013m. Spalvos | ktkc.lt nuotr.

Kauno tautinės kultūros centras (Adomo Jakšto g. 18, Kaunas) kviečia 4-19 m. vaikus bei jaunimą, norinčius susipažinti su lietuvių tautine kultūra, įsilieti į etninės kultūros, kraštotyros, tautodailės, dainavimo, muzikavimo studijų, šokių ir folkloro ansamblių gretas.

Jaunuolių laukia profesionalių pedagogų, folkloristų, muzikantų, dailininkų vadovaujamose studijose, ansambliuose, kuriuose bus galima patirti bendravimo džiaugsmą šokant, dainuojant, tapant, kuriant nepakartojamus savo širdžių Skaityti toliau

Šiuolaikiškas ir įdomus projektas „Kurkime Respubliką“ telkia mokyklas ir organizacijas (0)

Kauno jaunųjų turistų klubas

Prieš savaitę paskelbus apie nacionalinių projektų „Skaidrumo laboratorija“, „Auginkime vieni kitus“ ir „Atgal į ateitį“ pradžią, prie jų panoro prisijungti ne tik gausus būrys mokyklų, bet ir įvairios organizacijos, iniciatyvos. Tarp jų – Kauno jaunųjų turistų klubas, pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams „Vaikų linija“, profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“, pilietinė iniciatyva „Baltosios pirštinės“ ir kiti.

„Sulaukėme daug mokyklų ir įvairių organizacijų laiškų ir skambučių, atsakinėjome į jų klausimus, pasakojome apie savo planus, – teigė Skaityti toliau

Jaunimo laukia nuotykiai, savarankiška veikla ir žinios apie savo kraštą (0)

kuriamekartu.lt nuotr.

Nuo vasario pradžios pradedami įgyvendinti nacionaliniai pilietiškumo projektai, kurių metu jaunimas spręs ne tik jam, bet ir visai valstybei aktualias problemas: kovos su korupcija, gaivins gimtojo krašto istoriją, skatins skirtingo amžiaus mokinių solidarumą ir kurs visiems draugišką mokyklą. Nacionaliniai projektai atrinkti iš 120 pilietinių iniciatyvų, kurias įgyvendino bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklų mokiniai bei kolegijų studentai, dalyvaudami projekte „Kuriame Respubliką“.

„Šį kartą projektų autoriai – vaikai ir jaunuoliai. Skaityti toliau

Pristatoma nauja knyga „Pietų Medininkai. Keliautojo po Laukuvos apylinkes žinynas“ (0)

2014_01_31_AlmonaicioSausio 31 dieną, 17 val. Vilniuje, „United Agencies“ pastate (A.Goštauto g. 40) vyks naujos Vytenio ir Junonos Almonaičių knygos „Pietų Medininkai. Keliautojo po Laukuvos apylinkes žinynas“ pristatymas.

Ši knyga yra išsamus kelionių vadovas po istorinio Medininkų regiono pietinę dalį – Šilalės rajono Laukuvos apylinkes. Knygos įvade trumpai aptariama šių vietovių gamta ir svarbiausi praeities bruožai. Pagrindinėje dalyje aprašytos 32 gyvenamosios vietovės, pristatomi ten esantys gamtos, istorijos ir kultūros paminklai. Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video) (76)

Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014)

Sausio 20 d. eidamas 75-tus metus mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939–2014).

Jonas Trinkūnas gimė 1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje. Vidurinę mokyklą baigė 1957-aisiais Kaune. 1965 m. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė filologijos studijas, įgijo filologo specialybę. Jau Universitete su bendraminčiais įkūrė Indijos bičiulių draugiją. Vediškoji indų tradicija dar labiau paskatino ieškoti gelminių lietuvių tautos ištakų ir jos dvasinių prasmių. Skaityti toliau

Mirė kraštotyrininkas ir keliautojas Juozas Čepelė (1)

dr. Juozas Čepelė, 1927-2013 | Alkas.lt, A.Vaškevičiaus nuotr.

Eidamas 86-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius elektromechanikas, technologijos mokslų daktaras, kraštotyrininkas, keliautojas Juozas Čepelė.

Juozas Čepelė gimė 1927 m. rugpjūčio 13 d. Leningrade. Tėvai po santuokos išvyko gyventi į Sankt Peterburgą, kurio priemiestyje nuomininkų teisėmis dirbo žemę, vertėsi iš parduodamo pieno ir kitų žemės ūkio gaminių.

Mano tėvai buvo aukštaičiai. Tėvas – iš Švenčionių apskr. Tverečiaus valsč., Skaityti toliau

Žygeiviai kviečia į Rasos šventę ant Bakainių piliakalnio (2)

Panevėžio žygeiviai jau daugelį metų rengiantys baltiškas Rasos šventės apeigas, šiemet kviečia Rasas švęsti ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudės upės, Kėdainių rajone birželio 23-24 dienomis.

Iš pradžių buvo paskelbta, kad šventė vyks ant Sukinių piliakalnio prie Šventosios upės, Ukmergės rajone, tačiau paskutiniu metu žemės sklypo savininkas šventę uždraudė.

Į Rasos šventę ant Bakainių piliakalnio žada atvykti ir Kauno technologijos universiteto žygeivių klubo „Ąžuolas“ šiemet švenčiančio savo veiklos 50-etį nariai. Skaityti toliau

A.Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)

Sąjūdžio bendražygiai | autoriaus asmen. archyvo nuotr.

Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..

Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau

In Memoriam Rasai Petkevičienei (1953-2013) (6)

Rasa Petkevičienė | glukoidai.wordpress.com nuotr.

In Memoriam kolegei Rasai Petkevičienei (1953-2013) Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės bibliotekininkei

„Gyvenimas yra dovana – kaip neprašant duodama, taip neklausiant ji gali būti atimta. Tai supranti ribiniais gyvenimo momentais, kai nubyra visi niekai, užpildantys tam tikras dvasios tuštumas. Įvairios ambicijos, puikavimasis prieš kitus. Turtas, prabangūs daiktai, gigantomanijos. Norėčiau, kad iš manęs nebūtų atimtos mėgstamos knygos, mylimi autoriai ir esminiai ryšiai su pačiais brangiausiais žmonėmis. Laimingas gyvenimas – žinia kvailiams, svarbus tik prasmingas gyvenimas. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“ – 45 metai (1)

„Ratilio“ ansamblio nuotrauka per 45 metų jubiliejaus šventinį koncertą | K.Lazausko nuotr.

Iškilmingai sutrimitavo penki ragai, skelbiantys sukaktuvinio 45-to Vilniaus universiteto  folkloro ansamblio „Ratilio“ rėdos rato minėjimą. Renginys vyko Vilniuje, Muzikiniame teatre „New York“ sausio 26 d. Renginio vedėjai, „Ratilio“ porelė – Kristina Černaitė ir Justinas Kilpys pasveikino susirinkusius garbius svečius, visų laikų „Ratilio“ vadovus ir ratiliokus, kaip sugrįžusius į namus, nes „Ratilio“– visiems brangūs amžinos jaunystės, draugystės ir kūrybos namai.

Tik čia, „Ratilio“ namuose, buvo įtvirtinta lietuviška tapatybė. Skaityti toliau

Utenos kraštotyros muziejuje pristatyta nauja B.Juodzevičiaus knyga apie partizanus (0)

B.Juodzevičius

Vasario 13 d. paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną uteniškius pakvietęs Utenos kraštotyros muziejus jiems padovanojo įsimintiną renginį – muziejuje buvo pristatyta nauja Utenos krašto garbės piliečio, kraštotyrininko Balio Juodzevičiaus knyga „Akistata su mirtimi“, o jos pristatymas prasmingai papildytas Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos Teatro studijos, kuriai vadovauja mokytojas Nerijus Rastenis, Juozo Grušo, Stasio Kašausko kūrybos motyvais sukurta literatūrinė-muzikinė kompozicija. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia (9)

Jonas Trinkūnas | asmen. nuotr.

Kai įsigijau Vykinto ir Daivos Vaitkevičių knygą  „Lietuva 101 legendinė vieta“(2011), padėjau ją į lentyną greta kitų Vaitkevičiaus knygų. Nusprendžiau, kad tai yra rinktinė iš anksčiau išleistų kapitalinių leidinių „Senosios Lietuvos šventvietės“ – „Žemaitija“ (1998) ir „Aukštaitija“(2006). Tačiau, kai atsivertęs naują knygą, ėmiau ją skaitinėti, buvau maloniai nustebintas. Jeigu pirmosios mano paminėtos knygos – kruopštaus rinkimo ir sisteminimo sąvadas, tai ši knyga jau alsavo ne formalia, bet sakytum daukantine dvasia. Norisi manyti, jog lietuvių kultūros tyrinėtojai jau pajėgia žengti į laisvesnę apmąstymų erdvę. Enciklopediniai lituanistikos sąvadai jau lyg ir įgauna visa aprėpiančius pavidalus. Atėjo laikas platesniems pažintiniams ir dvasiniams apmąstymams.

Lietuvos legendinės vietos, kurioms skirta ši knyga, mena senovės lietuvių dievus ir deives, mitines būtybes ir mirusiųjų vėles, nepaprastus augalus ir gyvūnus. Skaityti toliau

V.Mačiekus: Gy­ve­ni­mas kraš­to­ty­ros eks­pe­di­ci­jų rit­mu (0)

Venantas Mačiekus | D.Červokienės nuotr.

Vals­ty­bi­nės Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus pre­mi­jos lau­re­a­tas Ve­nan­tas Ma­čie­kus gy­ve­ni­mo ne­įsi­vaiz­duo­ja be kraš­to­ty­ros eks­pe­di­ci­jų – joms per atos­to­gas ran­da lai­ko jau be­veik pus­šim­tį me­tų. Pa­sak šio Ro­kiš­kio kraš­to gar­bės pi­lie­čio, jos lei­džia pa­žin­ti kraš­to dva­sią, tik­rą­ją is­to­ri­ją, kar­tu su se­nai­siais žmo­nė­mis ją emo­ciš­kai iš­gy­ven­ti. Žy­mu­sis kraš­to­ty­ri­nin­kas jau yra su­da­ręs ir pa­ren­gęs de­v­y­nias se­ri­jos „Lie­tu­vos vals­čiai“ mo­no­gra­fi­jas, pa­sa­ko­jan­čias apie Sin­tau­tus ir Žvirgž­dai­čius, Pa­ne­mu­nė­lį (du to­mai), Ža­ga­rę, Obe­lius ir Kriau­nas, Pla­te­lius, Tau­rag­nus, Žio­biš­kį, Šir­vin­tas, Vep­rius, ir dar ren­gia sep­ty­nias mo­nog­ra­fi­jas. Šie­met, kaip ir kas­met, da­ly­va­vo eks­pe­di­ci­jo­se, be to, va­do­va­vo eks­pe­di­ci­jai po Pa­ne­mu­nį gim­ta­ja­me Ro­kiš­kio ra­jo­ne. Skaityti toliau

Lietuvos muziejų kelias tęsiasi Aukštaitijoje (0)

Šepkos drožiniai. Rokiškio muziejus | nuotr. muziejusrokiskyje.lt

Birželio 16 d., šeštadienį, Lietuvos muziejų kelio pirmoji stotelė Aukštaitijoje – Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje. Nuo 12 val. Reibinių k., Skaistgirio sen., Joniškio r. įsikūrusioje tautosakininko Mato Slančiausko sodyboje-muziejuje lankytojų lauks tradicinė „Amatų diena“. 

Joniškio istorijos ir kultūros muziejus įkurtas 1989 m. Muziejuje saugoma ir eksponuojama archeologinė, istorinė, etnografinė medžiaga, pasakojanti apie Joniškio krašto istoriją ir kultūrą, Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (8)

1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. (Lietuvos ypatingasis archyvas)

R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti,  jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės:  jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši  knyga  pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau

Dokumentiniame filme įamžintas iškilus kraštotyrininkas K.Lovčikas (0)

Klemensas Lovčikas

Gegužės 16 d., trečiadienį,  18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į dokumentio filmo „Klemukas“  pristatymą ir susitikimą su filmo herojumi – kraštotyrininku, Upynos liaudies amatų muziejaus įkūrėju, kryždirbiu Klemensu Lovčiku. Renginį ves filmo režisierius Jonas Tilvikas.

Klemensas Lovčikas (g. 1937 m.) daugiau kaip keturias dešimtis metų atidavė krašto kultūros puoselėjimui. Kraštotyra Klemensą suviliojo dar paauglystėje, kai jis pradėjo rinkti įvairiausių pavidalų akmenis. Šį savo pomėgį jis šmaikščiai vadina „akmenlige“. Nuo mažumės pamėgta medžio drožyba, kalvystė, muzikos instrumentų meistravimas žavi kraštotyrininką iki šių dienų.  Neišblėso ir aistra keliauti po kaimus, bendrauti su žmonėmis,  ir rinkti senienas, folklorą.  K. Lovčikas  surinko apie 3500 eksponatų, Skaityti toliau

Etninės kultūros vaikai mokysis nuo darželio iki baigiamųjų klasių (26)

LEKD ir EKGT pirmininkė doc. dr. D.Urbanavičienė

Jau nuo kitų mokslo metų mokiniai galės nuosekliau susipažinti su etninės kultūros pagrindais – tokiomis jos sritimis kaip tautos būdas, pasaulėjauta, maistas, kraštotyra, žodinis paveldas, kalendorinės šventės, liaudies medicina ir kt. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas.

„Jauni žmonės turi pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą. Sužinoję, kodėl mes, lietuviai, lenkai, rusai, žydai ar baltarusiai tokie tapome, gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, jie geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Ugdydami savo tautinį tapatumą, moksleiviai geriau pažins ir kitas tautas, – sako ministras G. Steponavičius, Skaityti toliau

A.Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje? (61)

1973-iaisiais maniau, kad aš esu tikras lietuvis, nes pase parašyta – lietuvis, gimiau Lietuvoje, kalbu lietuviškai, gyvenu Lietuvoje, be to, moku daug lietuviškų liaudies dainų (gal dešimt). Vieną gražią 1973 metų dieną man, Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Automatikos fakulteto trečio kurso studentui, kraštotyrininkas (dabar jau ir profesorius, o tada dėstytojas aspirantas) Stanislovas Sajauskas sako: Skaityti toliau

Etninės kultūros plėtros atspalviai (1)

Klaipėdos kraštas

Klaipėdos rajone susijungia ir persipina dviejų Lietuvos etnografinių regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – istorijos ir kultūros palikimas. Todėl rajono Kultūros skyriui ir kultūros įstaigoms tenka plušėti dvigubai: atstovauti abiejų regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – etninės kultūros globos tarybose. Nuo 2005 m. veikiantis Dovilų etninės kultūros centras puoselėja tiek žemaitiškąją, tiek lietuvninkų kultūrą, tačiau labiau kreipiamas dėmesys į Mažosios Lietuvos nematerialiojo paveldo išsaugojimą ir propagavimą, nes šios kultūros židinių rajone labai mažai išlikę. 2011 m. pabaigoje savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros 2012–2014 m. programą. Skaityti toliau

Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje (3)

Romuvos Krivis tarp Telšių jaunimo

Išvykti į susitikimus pokalbiams apie tradicines tautines vertybes Rytų Žemaitijoje pasiūlė Kelmės mokytojas Valdas Rutkūnas, sumanęs surengti pasidalinimą patirtimi su visuomene, su įvairiose Lietuvos vietose gyvenančiais Romuvos pasekėjais apie tikėjimą, apie dvasines vertybes, apie tai kas telkia žmones, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą.

Pirmiausia susitikome su Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojais ir moksleiviais. Mokykla gavo šį vardą prieš 20 metų kartu su Sąjūdžiu. Gimnazijos salėje susirinko gausus moksleivių būrys. Skaityti toliau

Perkūno aikštės ąžuolas (2)

Vykintas Vaitkevičius

Su Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi kalbasi Juozas Šorys

Sveikinu – šiemet kaip reta vienbalsiai buvai išrinktas Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatu. Tikrai tos garbės esi vertas! Iš kokio kelmo toks smarkuolis buvai išspirtas?

– Esu kaunietis. Tėvai gimė karo metais, jų likimai klostėsi sudėtingai. Laimei, trėmimų išvengta. Skaityti toliau

Tadui Šidiškiui – 70 (7)

www.alkas.lt

Tadas Šidiškis

Tadas Šidiškis gimė 1940 spalio 12 d  Kaune. Vilniaus Universitete įgijo geografo – kartografo specialybę. Nuo pat studentavimo pradžios vadovavo žygeivių sąjūdžiui. 1966 m. įkurė žygeivių klubą „Gabija“. Šimtai jaunimo žygiavo po Rytų Lietuvą, ypač Vilniją. Visur skambėjo patriotinės dainos, buvo rengiami sąskrydžiai – prie piliakalnių, istorinių vietų. Tadas su žygeivių, kraštotyrininkų ir romuviečių sąjūdžiu neabejotinai  padarė esminę įtaką Lietuvos dvasiniam prisikėlimui. 

 

1999 metais Tadui Šidiškiui buvo suteiktas disidento statusas.  

Tadas pažįsta visas Lietuvos vietas – takelius, miškus, upelius, piliakalnius ir kaimus. Jis ir dabar žygiuoja kartu su jaunimu savo seniai pramintais takais. Tadas aprašė 300 piliakalnių ir pilkapių ir pastaruoju metu leidžia knygas apie archeologinius mitologinius paminklus. Skaityti toliau