Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Netekome etninės kultūros puoselėtojos, kraštotyrininkės Irenos Seliukaitės (nuotraukos)

Dalia Savickaitė, www.alkas.lt
2018-08-27 14:13:50
8
Irena Seliukaitė | Asmeninė nuotr.

Irena Seliukaitė | Asmeninė nuotr.

Irena Seliukaitė | Asmeninė nuotr.
Irena Seliukaitė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. po sunkios ligos mirė kraštotyrininkė, kultūrologė, Jono Basanavičiaus premijos laureatės, ilgametės Kultūros ministerijos darbuotoja Irena Seliukaitė (1954 05 21 – 2018 08 26).

Ilgus metus Lietuvos regionų kultūrininkai Kultūros ministerijoje turėjo tvirtai juos atstovaujančią skyriaus vedėją Ireną Seliukaitę. Paskutiniaisiais metais ji dirbo Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento vadove, bet Regionų kultūra buvo ir, net ligai paguldžius į patalą, liko jos rūpinimosi objektu. Ji pažinojo daugybę kultūrininkų, kraštotyrininkų, tautodailininkų, institucinė atmintis jai leido aiškinti, dėl kokių priežasčių net regionuose buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas, kas tai iššaukė, kas po ko sekė. Ji buvo labai tvirta siena, sauganti nuo neapgalvoto politikų kišimosi į tai, ko nesupranta, kas įtvirtinama per ilgus metus, o sugriaunama vienu sprendimu… Jos nuopelnas ir gebėjimas matyti globaliai, noras telkti kultūrininkų pajėgas atskiruose rajonuose šiandien yra sukūręs tvirtą pamatą valstybei būti ir tobulėti, sukaupė didžiulius regionuose saugomos tradicinės kultūros lobynus.

Utenos krašto žmonės didžiuojasi, galėdami I. Seliukaitę vadinti savo kraštiete. Ji gimė 1954 m. gegužės 21 d. Lingėniškio k. Prienų r. Ten praleido tik pora vaikystės metų. Tikroji I. Seliukaitės žemė – Tverečiaus kraštas, tiksliau – vienkiemis prie Erzvėto ežero, suteikęs erdvės ir laisvės pojūtį. Šeimoje augo 5 vaikai – brolis ir 4 seserys, Irena buvo  ketvirtoji. Tverečiaus kraštą ji vadino įstabia žeme, pilna dar neatskleistų paslapčių. Šio krašto istorija, žmonės ir jų likimai atsiskleidė ekspedicijų metu, į vientisą vaizdą susidėliojo knygoje „Tverečiaus kraštas“.

1972-1976 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, tapo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. A. a. I. Seliukaitė pasakojo, kad dėl savo pasirinkimų ji yra dėkinga laisvos dvasios, skatinusiems kūrybiškumą ir laisvą mintį Tverečiaus mokytojams ir instituto dėstytojams. Institute tapo Kraštotyros draugijos nare. 1976-1981 m. dirbo Skiemonių mokykloje (Anykščių r.) lietuvių kalbos mokytoja, užklasinio darbo organizatore, aktyvino kraštotyros veiklą joje.

1981-1986 m. I. Seliukaitė dirbo Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja, 1989 – 2005 m. – jos pirmininkė visuomeniniais pagrindais. I. Seliukaitei vadovaujant, Draugija atsikratė ideologinių suvaržymų ir instrukcijų, tapo besikuriančių kraštiečių klubų globėja, naujų iniciatyvų skleidėja, ėmė bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis. I. Seliukaitė tapo Tautos namų tarybos, Etninės kultūros globos tarybos nare,  aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūros kongreso darbe.

Nuo 1996 m. iki 2017 m. dirbo Kultūros ministerijoje – etninės kultūros specialiste, vėliau Regionų kultūros skyriaus vedėja, departamento vadove. Jai pradėjus dirbti ministerijoje nebuvo Regionų kultūros skyriaus. Ji – jo sumanytoja ir darbo turinio kūrėja. Darbas ministerijoje ir atviras, nuoširdus bendravimas su kultūros žmonėmis regionuose ją padarė etninės kultūros gaivinimo simboliu. Joks didesnis judėjimas ar reiškinys, programos ar kultūros politikos šioje srityje bei jos tarpinstituciškumo kūrimas be jos nebūdavo įsivaizduojamas. Dar prieš porą savaičių ji perdavė sveikinimus Tradicinio muzikavimo kursų klausytojams ryčiausiame Lietuvos pakraštyje… I. Seliukaitė Lietuvos kultūrai ir istorijai nuveikė be galo daug.

1989 – 2004 m. laikotarpiu I. Seliukaitės iniciatyva organizuotos 25 kompleksinės ekspedicijos. Ji joms ir vadovavo (1998 – 2004 m.  – 8 ekspedicijos). Jai įtakojant buvo sugrįžta į lietuvių etnines žemes – kartu su Etninės kultūros draugija organizuotos ekspedicijos  į Mažąją Lietuvą, Punską, Seinus, Pelesą. Ekspedicijos vyko ir Lietuvos paribiuose – Tverečiuje ir Aukštaitijos nacionaliniame parke (Ignalinos r.), Adutiškyje (Švenčionių r.), Dieveniškėse (Šalčininkų r.), Ylakiuose (Skuodo r.), pradėtas nuosekliai tyrinėti Šiaulių rajonas (kompleksinės ekspedicijos įvyko visose seniūnijose). Kartu su „Valstiečių laikraščio“ redakcija organizuoto kaimų istorijų konkurso rezultatas – dvi knygos (1995, 1997), o rankraštinių kaimų istorijų parengta per tūkstantį.

1989-2004 m. kompleksinių ekspedicijų medžiaga apibendrinta ir išleista 15 lokalinių monografijų, 14 almancho „Mūsų kraštas“ numerių (vyr. redaktorė – I.Seliukaitė). Dirbdama Kultūros ministerijoje I. Seliukaitė kartu su bendraminčiais visuomeniniais pagrindais organizavo 7 knygų parengimą ir leidybą: Norbertas Vėlius (1999), Tverečiaus kraštas (2001), Veliuona (2001), Adutiškio kraštas (2003), Kuršėnai (2003), Lietuvos kalvystė (2004), Šiaulėnai (2004). Vadovaujant I. Seliukaitei Lietuvos kraštotyros draugija tapo viena svarbiausių visuomeninių organizacijų, dirbančių ir praplečiančių etninės kultūros srities sampratą, plačiai išvysčiusių veiklą visoje Lietuvoje. Iki paskutinių dienų ji buvo procese, sekė visas kultūros naujienas, skaitė dokumentus ir dėl jų turinio diskutavo su kolegomis, dalyvavo ekspertiniame darbe. Nors ir labai blogai besijausdama, dar šią vasarą Respublikinėje kraštotyrininkų konferencijoje skaitė pranešimą, 2018 m. pasirodė jos ir J. Šorio paruošta solidi knyga apie Jono Basanavičiaus premijos laureatus.

Už savo veiklą ji apdovanota daugybe padėkų, 2004 m. jai įteikta Jono Basanavičiaus premija, 2014 m. – Kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas.

Tverečiaus kraštas Lietuvai dovanojo daug iškilių žmonių. Čia plevenanti gyvenusių ir Lietuvą kūrusių žmonių aura, nenugrims į istorijos gelmes, bet taps krašto pasididžiavimu, legendomis ir sektinais gyvenimo pavyzdžiais. Išėjusiųjų panteone jau ir Irena Seliukaitė… rugpjūčio 28 d. garbią savo dukrą priglaudė Tverečiaus kapinaitės.

***

Artimieji praneša, kad su velione atsisveikinti bus galima rugpjūčio 28 d. Vilniaus „Nutrūkusios stygos“ laidojimo namuose nuo 9 iki 15 val. Laidotuvės vyks tą pačia dieną 17 val. Tverečiaus kapinėse. Velionės pageidavimu artimieji prašo atsisveikinti su ja vienu gėlės žiedu arba auka onkologinių ligonių gydymui.

Irena Seliukaitė
Seliukaitė kult. adm. seminare-2400
Seliukaitė su Stravinsku
zita mack 1 (1)
Kraštotyros draugijos signatarai L.Klimka ir I.Seliukaitė
Seliukaitės knyga-2400

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Netekome muzikologo Karolio Rimtauto Kašponio (nuotraukos, video)
  2. Netekome garsaus aktoriaus Leonardo Zelčiaus (nuotraukos)
  3. Netekome Lietuvos partizano Albino Staugaičio (nuotraukos)
  4. Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos
  5. Netekome laisvės kovotojos Genės Grebliauskienės–Žičkutės (nuotraukos)
  6. Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos
  7. Netekome dainininko J. Girijoto (video)
  8. Netekome poeto Mykolo Karčiausko
  9. Netekome poeto ir vertėjo Kęstučio Rastenio
  10. Netekome visuomenės veikėjos, rašytojos Birutės Mackonytės
  11. Netekome garsaus dirigento Juozo Vanago (video)
  12. Netekome pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Vytauto Andziulio (video)
  13. Netekome garsios fotomenininkės O. Pajedaitės
  14. Netekome istoriko V. Tininio (1959–2015)
  15. Netekome sovietinio režimo disidento K.Jokubyno

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. didelis praradimas says:
    7 metai ago

    Amžiną atilsį šiai dorai ir sąžiningai moteriai. Ji buvo tikra kovotoja dėl Lietuvos etnokultūros, dėl istorinio paveldo išsaugojimo. Viską darė iš idėjos, iš pasišventimo ir vargu ar greitai atsiras tokio pasiaukojančio ryžto žmogus, kuris galės pratęsti šios šviesios atminties moters veiklą.
    Ilsėkitės Ramybėje, miela Irena

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    7 metai ago

    Pažinau Velionę dar visai jaunutę, dar tik dirbti pradėjusią. Tada susikūrusios įvairios draugijos buvo naujovė, neįsivaizdavome, kuo jos užsiims, bet visuomenė labai gyvai į tai sureagavo. Pas mus tada ji skaitė gal savo pirmąjį viešą pranešimą apie draugiją, planus. Buvo tokia entuziastinga, su tokia viltimi į ateitį žiūrėjo, tikėjosi daug nuveikti.
    Tokia ir liko – jos nepaveikė nei laikas, nei aplinka. Tikėkimės, jog savo darbu įkvėpė sekėjų, kurie tęs jos darbą. Savo gyvenimo kelią baigė, palikusi gražią brydę kraštotyros ir kultūros pievose.

    Atsakyti
    • Vytis says:
      7 metai ago

      Kokia visuomenė, ką konkrečiai kraštotyrininkai galėjo viešai nuveikti?

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        7 metai ago

        Jei tingite plačiau pasidomėti, pasiskaitykite bent čia:

        w w w.grazitumano.lt/wiki/index.php/Lietuvos_kra%C5%A1totyros_draugija_ir_jos_lyderiai

        Atsakyti
  3. Vytis says:
    7 metai ago

    Paaiškinkite. Ką reiškė “kraštotyrininkas” iki 1990 metų? Ką ir apie ką jis galėjo nuveikti viešai? Ką rašė, spausdino? Teko matyti daug žurnalų – ideologija per kraštus liejasi…

    Atsakyti
    • Vasionis says:
      7 metai ago

      Koks tu “Vytis”, jeigu nežinai apie kraštotyrinį judėjimą nuo XX a. vidurio. Šimtai studentų lankėsi kaimuose, užrašinėjo tautosaką vadovaujami Norberto Vėliaus ir kt. Leido monografijas, pvz., “Merkinė”, “Dieveniškės”.
      1967 m. pradėjo švęsti Rasą Kernavėje… kuri virto tikruoju Tautos atgimimo sąjūdžiu.

      Atsakyti
  4. Vytis says:
    7 metai ago

    Ar jūs visi žinojote tokią organizaciją “Gimtinė” ? Prie rašytojų sąjungos.

    Atsakyti
  5. levas says:
    7 metai ago

    Ilsėkis, Sėlių dukra! Supilsim Tau kauburėlį už Tavo supiltus darbų kalnus mums – nuo jų toliau sėti…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

Kiti Straipsniai

Algirdas Svidinskas

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19
Alfonsas Lingis (1933–2025)

Mirė garsus JAV lietuvių filosofas Alfonsas Lingis

2025 05 10
Prezidentas Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas išvyksta į Popiežiaus Pranciškaus laidotuves

2025 04 25
Popiežius Pranciškus | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Mirė Katalikų Bažnyčios vadovas Chorchė Marijus Bergoljas (Popiežius Pranciškus)

2025 04 21
Algimantas Čekuolis

Mirė ilgametis žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis

2025 04 04
Sigitas Kregždė (1930–2025)

Sigitui Kregždei atminti

2025 03 16
Liucija Grąžina Drąsutienė (1937–2025)

Netekome pianistės, profesorės Liucijos Drąsutienės

2025 03 08
Benjaminas Kondratas

Mirė žinomas kraštotyrininkas, lituanistas Benjaminas Kondratas

2025 03 06
Konstantinas Algirdas Aleksynas

Mirė tautosakininkas Konstantas Algirdas Aleksynas

2025 03 06
Narkotikai, vaistai | pixabay.com nuotr.

S. Čaplinskas: Apsinuodijimai ir mirtys nuo narkotikų kelia nerimą

2025 01 31

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pensijos | pixabay.org nuotr.

Pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti priimant sprendimą dėl pensijos kaupimo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai