Kur dabar Balninkai, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais šiose vietose dauguma žmonių siūdavę lietuvių kariuomenei balnus. Balnių amatas ir pagamintų balnų garsas įamžintas Balninkų gyvenvietės varde. Išaugo didelis miestas. Bet jis už didžias gyventojų nuodėmes užsitraukė prakeikimą. Prasivėrė žemė, ir Balninkų miestas su dvylika bažnyčių pranyko. Tik vanduo tą vietą apsėmęs. Alaušų ežere miestas prigėrė.
Užrašė Rytas Tamašauskas. Iš monografijos „Balninkai“, p. 969.
2020-ieji metai „Versmės“ leidyklai buvo išties derlingi – išleistos 39-oji („Balninkai“), 40-ji („Viešvilė“, I ir II dalys) bei 41-oji („Pilviškiai“) didžiosios Lietuvos valsčių serijos monografijos.
Tai didelė ir vertinga leidyklos ir jos suburtų autorių dovana krašto visuomenei. Visų šių monografijų spausdintas tiražas nėra didelis (300 egzempliorių), kuris didele dalimi, matyt, skirtas bibliotekoms, savivaldos, mokslo ir studijų institucijoms, aprašomų vietovių mokykloms ir mokytojams, kraštotyrininkams ir visiems norintiems ją įsigyti.
Kadangi tai didelės apimties ir labai įvairios tematikos enciklopedinio pobūdžio leidiniai, tai besidomintiems siauresniais klausimais (pavyzdžiui, vietovės gamta, istorija, tautosaka ir pan.) labai praverčia šios leidyklos svetainėje (www.versme.lt) šių leidinių paskelbimas elektroniniu formatu.
Man, susidūrusiam su būsimų mokytojų rengimu aukštojoje mokykloje, teko matyti akivaizdų studentų norą naudotis internete prieinamomis „Versmės“ leidyklos publikacijomis, tiek rengiant įvairaus turinio referatus, kursinius, bakalauro ir magistro darbus. Ši lengvai prieinama informacija taip pat labai naudinga pažintinių kelionių organizatoriams, kraštotyrininkams.
Atskirai verta paminėti leidyklos „Versmė“ svetainės nuorodoje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ skelbiamus recenzuotus mokslinius straipsnius (šiuo metu jų jau 332) istorijos ir archeologijos, geologijos ir geografijos, biologijos, kalbotyros, tautosakos, sociologijos bei kitomis temomis, net dar neišleistoms monografijoms, kurių parengimas, išleidimas ir ypač sunkus lėšų sukaupimas, deja, užsitęsia iki dešimtmečio.
Pastaroji aplinkybė ypač liūdina leidinių sudarytojus (atsakinguosius redaktorius) bei straipsnių autorius (medžiagos pateikėjus), nors pati leidykla (vadovas. Petras Jonušas, vadybininkė Živilė Driskiuvienė) tuo požiūriu atlieka didelį organizacinį darbą ieškant rėmėjų, taip pat skiria nemažas savo lėšas.
Tad, praeitų metų pabaigoje visuomenė sulaukė leidyklos „Versmė“ pirmiausiai išleistos monografijos „Balninkai“ iš populiarios serijos „Lietuvos valsčiai“ („Balninkai“, Lietuvos valsčiai, Versmė: Vilnius, 2020, 1336 p.). Monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas – Julius Aukštaitis, o atsakingoji redaktorė – Živilė Driskiuvienė.
Knygos rengėjai pristatydami savo daugelio metų triūsą rašo: 188-iuose monografijos straipsniuose 72 autoriai – mokslininkai, kraštotyrininkai, kraštiečiai – aprašo Balninkų apylinkiu geologiją, kraštovaizdžio formavimąsi, augmeniją, akmens amžiaus irankius, papuošalus, dvarų, palivarkų ir kaimų istorijas. Išsamiai nagrinejamas krašto gyventojų neraštingumo likvidavimas, pirmųjų lietuviškų pradinių mokyklų, bibliotekų organizavimas, kunigų bei žymių žmonių likimai, aktyvi Balninkų bendruomenės veikla. Aprašomos vyresniųjų atmintyje dar gyvos sovietinių okupantų represijos, nekaltų gyventojų trėmimai į negyvenamus ir speiguotus Sibiro plotus, tremtinių ir partizanų atsiminimai. Daug demesio skiriama tautosakai, etnografijai, kraštotyrai, kultūrai. 
Visos didelės monografijos platesnis apibendrinimas pateiktas ir jos pratarmėje. Iš jos taip pat sužinome, kad Balninkų miestelis, esantis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje ir praeityje garsėjęs kaip valsčiaus centras, dabar žinomas kaip seniūnijos ir parapijos centras, neseniai atšventęs savo paminėjimo 680 metų sukaktį.
Būtent, senasis Vilniaus–Rygos prekybos kelias, ėjęs per Balninkus ir gretimus kaimus, minimas 1338 m. lapkričio 1 d. didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino prekybinėje sutartyje su Livonijos ordino magistru. Šis kelias apėmė platų taikios teritorijos ruožą nuo Vilniaus iki Rygos, kuriame visiems pirkliams garantuota judėjimo laisvė ir apsauga.
Tai, kad Balninkų vardas yra įamžintas mūsų krašto istorijos dokumentuose ir geografijos literatūroje gal per daug ir nestebina. Tačiau šio miestelio vardas yra įamžintas Žemės gelmėse 0,5-2 km gylyje slūgsančio kristalinio pamato specifinėje uolienų stratigrafijos nomenklatūroje. Tai vadinamasis ankstyvojo proterozojaus (maždaug prieš 1650 – 2500 mln. metų) laikotarpio savitas uolienų Balninkų kompleksas, kurį nustatė ir tyrinėjo krašto geologai.
Apie tai sužinome viename iš pirmųjų monografijos skyrių, kurį parengė šviesios atminties profesorius Algirdas Gaigalas – didelis „Valsčių serijos“ leidinių entuziastas. Deja, iš didelio būrio knygos autorių bent septyni taip ir neišvydo pačios monografijos.
Besidžiaugiant leidyklos „Versmė“ leidžiamomis šios didelės ir labai vertingos serijos monografijomis, telieka leidėjams ir jų suburtiems autoriams palinkėti ištvermės, kartu tikintis aktyvesnės valstybės ir visuomenės paramos šiam ypatingam tęstiniam darbui.
