Penktadienis, 20 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Maceina. Istorinė sąmonė

Antanas Maceina, www.alkas.lt
2022-08-20 08:00:07
0
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

Istorinė sąmonė nėra istorinių žinių suma. Teoriškai galiu daug ką pasisavinti, tapdamas net praeities žinovu. Tačiau jei šis žinojimas ar tyrinėjimas nėra siejamas su mano paties likimu, jis neturi nieko bendro su istorine mano sąmone. Kiekvienas senovės istorijos profesorius pažįsta graikų ar egiptiečių praeitį geriau nei patys graikai ar egiptiečiai. Bet dėl to Graikijos ar Egipto praeitis anaiptol netampa jo praeitimi. Svetimo krašto praeitis niekad nevirsta istoriniu mano būviu, kadangi aš šios praeities nesu kūręs jokia prasme ir jokiu atžvilgiu. Nei ji nėra mane įpareigojusi, nei aš jai nesu įsipareigojęs. Jos garbė ir jos gėda nėra mano garbė ir mano gėda. Manęs nedžiugina jos laimėjimai ir neslegia jos kaltės. Svetimo krašto praeitis nėra gyva srovė, kuri yra mane atnešusi į dabartį. Mane yra atnešusi kita srovė, būtent mano tėvų krašto praeitis. Tai ji yra tikroji mano būvio versmė. Todėl tik šios versmės sąmonė yra tikroji istorinė mano sąmonė.

Trumpai tariant, istorinė sąmonė yra tautinės praeities pergyvenimas kaip mano praeities.

Teisingai K. Jaspersas apibūdina istorinę sąmonę kaip meilę tam, kas yra buvę, net mažmožiui; kaip pagarbą tam, kas nesuvokiama bei neištiriama; kaip ieškojimą net ir tolimiausių dalykų, jei tik iš jų kalba žmogus. Istorinė sąmonė padaro žmogų kraštotyrininku giliausia šio žodžio prasme – ne atsajam mokslo, bet gyvam savo būvio reikalui. Ir kol ši kraštotyros sąmonė tautoje yra gyva, tol gyva yra ir tauta, ir žmogus kaip tautietis.

Nūn, neturėdamas istorinės sąmonės, žmogus buvoja taip, tarsi būtų gimęs be teisėto tėvo ir tuo pačiu be jam paveldėjimu priklausančio palikimo. Jis nežino, iš kur atėjęs, kas jam yra giminė, todėl nėra nė su vienu susijęs – tikras istorinis klajoklis, niekur nesąs namie, kadangi namai yra ne užeiga, o buveinė. Tuo tarpu nesant istorinės sąmonės, nėra nė buveinės pastovaus pasilikimo prasme. Be istorinės sąmonės žmogus nežino, kur apsistoti. Jam niekas nėra sava.

Tai įtaigauja, be abejo, tokio klajoklio ir asmenybės išsivystymą, ir elgesį visuomenėje. Atitrūkęs nuo savos praeities, žmogus nebeturi jėgos ateičiai kurti, nes netenka šiai kūrybai medžiagos: iš dabarties akimirkų neįmanoma sudėlioti jokios prasmingesnės ateities. Todėl tokio žmogaus dabartis virsta jam našta, kuria jis mėgina atsikratyti, ją neigdamas įvairiausiais būdais.

Anarchizmas pasaulėžiūroje, elgesyje ir net išvaizdoje, traukimasis į getą įvairių sektų, būrelių, bendrijų ar net gaujų pavidalu, senosios kartos nepakanta, galop terorizmas – štai istorinės sąmonės žlugimo apraiškos. „Žmogus, – pasak K. Jasperso, – išėjęs iš istorijos ir įžengęs į tuštumą, gali griebtis prievartos, kad galop užbaigtų savo lūžį su istorija.“ Užuot įžvelgęs, kad tautos praeitis yra vienintelis pagrindas naujam pasauliui kurti, jis šį pagrindą neigia ir todėl skeryčiojasi tiek žodžiu, tiek darbu, nieko nestatydamas, o viską ardydamas.

Ten gi, kur istorinės sąmonės stoka dar nedrįsta pereiti į visišką dabarties neigimą anarchizmo ar terorizmo forma, ji prisiima buržuazinio gyvenimo pavidalą ir virsta lėbavimu. Nes nutrūkus ryšiui su savo istorija, užsitrenkia durys prasmingon ateitin, ir visas tokio žmogaus laikas virsta tik šiandiena, kuria reikia „kuo geriausiai“ naudotis. Štai kodėl istorinė sąmonė gelbsti ne tik tautos palikimą, kad nenueitų vėjais; ji gelbsti ir patį asmenį.

Santykis su manimi pačiu praeities moksle tad ir padaro, kad istorija kaip mokslas visados yra daugiau ar mažiau subjektyvi ir kad šis jos subjektyvumas sudaro esminę jos savybę. Nereikia užtat jaudintis, jei svetimieji, sakysime, lenkai, rusai, vokiečiai, mūsų istoriją interpretuoja kitaip nei mes patys. Būdama žmogiškasis kūrinys, istorija savaime yra atvira įvairioms prieigoms ir tuo pačiu įvairioms interpretacijoms.

Antanas Maceina. Asmuo ir istorija | goodreads.com nuotr.
Antanas Maceina. Asmuo ir istorija | goodreads.com nuotr.

Istorijos mokslas galop teikia istorinei sąmonei turinio, be kurio ji liktų tuščia ir todėl greitai išsigimtų į svaičiojimus. Nėra nė mažiausio reikalo šį turinį plėsti ligi smulkmenų. Mokslinis praeities pasisavinimas yra žinovų reikalas. Tačiau yra būtina, kad kiekvienas tautos narys pažintų tautos kelią ir jo vingius tiek politikos, tiek kultūros srityje; kad būtų aiškūs šio kelio posūkiai, turėję lemiančią reikšmę – teigiamai ar neigiamai – tolimesniam tautos išsivystymui.

Istorinė sąmonė reikalauja ne atskirybių sumos, bet vieningos visumos, vieningo praeities vaizdo, kadangi kaip tik šia vienybe praeitis ir gyvena mano dabartyje. Istorinei sąmonei yra naudinga ne tiek istorijos mokslo mokytis, kiek istorijos mokslo teikiamus įvykius permąstyti ir jų sąryšį įžvelgti.

Istorijos mokslas yra sandėlis, iš kurio semiamės medžiagos savai praeičiai įsisąmoninti ir tuo būdu savai dabarčiai suprasti. Todėl šis mokslas ir turi būti kuriamas taip, kad būtų ne tik atskirų ar net palaidų įvykių aprašymas pagal šaltinius, bet ir šių įvykių interpretacija pagal istoriko turimą istorinę sąmonę. Istorijos mokslas ir istorinė sąmonė įtaigauja vienas kitą taip, kaip sava biografija įtaigauja joje aprašomą asmeninį gyvenimą.

Ištraukos iš to paties pavadinimo skyrelio A. Maceinos knygoje Asmuo ir istorija (A. Maceina. Raštai, VI: Bendrieji filosofijos klausimai. Vilnius: Mintis, 1994, p. 353–357).

Parengė Dainius Razauskas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Maceina. Tautos tradicija
  2. A. Maceina. Gimtoji kalba
  3. Prof. Antanas Tyla apie Tartu universiteto istorinę reikšmę Lietuvai
  4. V.Sinica. Pamiršta istorinė atmintis
  5. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  6. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
  7. O. Voverinė. Hamletiškas klausimas: Būti ar nebūti lietuvių tautai
  8. J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
  9. V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui
  10. V. Stundys. Kas vagia iš mūsų Kovo 11-ąją
  11. P. Normantas. Įžanga į Pasaulėžiūrą
  12. A. Judžentis. Atsakomybė tautai ir Lietuvos valstybei
  13. M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką
  14. K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija
  15. Vilniaus universitetas atveria vartus į LDK istoriją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Teismas, nuosprendis |
Lietuvoje

Grupė Seimo narių kreipėsi į teismą dėl SAM teisės aktų  

2025 06 20
Elektra
Gamta ir žmogus

Kad elektros skaitiklis nesisuktų, kol jūs suksitės prie Joninių laužo

2025 06 20
Sukčiai, netikra svetainė
Lietuvoje

Sukčiai atrado naują pinigų išviliojimo būdą

2025 06 20
Kariai
Lietuvoje

Dėl naujo poligono – pokalbiai su savivalda

2025 06 20
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23
Etninė kultūra

Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke

2025 06 20
Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį? | birdlife.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį?

2025 06 20
Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ | lithuanianculture.lt nuotr.
Kultūra

ES finansavimas skirtas 20 naujų lietuviškų filmų vystymui

2025 06 20
Jaunos šeimos
Lietuvoje

Parama jaunoms šeimoms regionuose: kaip pasinaudoti valstybės pagalba?

2025 06 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Želva----Laumėnai apie Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Grupė Seimo narių kreipėsi į teismą dėl SAM teisės aktų  
  • Kad elektros skaitiklis nesisuktų, kol jūs suksitės prie Joninių laužo
  • Sukčiai atrado naują pinigų išviliojimo būdą
  • Dėl naujo poligono – pokalbiai su savivalda

Kiti Straipsniai

Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį? | birdlife.lt nuotr.

Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį?

2025 06 20
Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ | lithuanianculture.lt nuotr.

ES finansavimas skirtas 20 naujų lietuviškų filmų vystymui

2025 06 20
Jaunos šeimos

Parama jaunoms šeimoms regionuose: kaip pasinaudoti valstybės pagalba?

2025 06 20
„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui | opera.lt nuotr.

„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui

2025 06 19
Pajūryje A. Lukausko sugauti gintarai | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys

2025 06 19
EP stiprina kovą su seksualine prievarta prieš vaikus internete | europa.eu nuotr.

Europos Parlamentas balsavo už griežtesnes taisykles kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu

2025 06 19
Pasikeitė miško kirtimo taisyklės | aad.lrv.lt nuotr.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą

2025 06 19
„Sveikatiada“ subūrė aktyvią bendruomenę: sumanyme dalyvavo beveik 1,5 tūkst. ugdymo įstaigų | Rengėjų nuotr.

„Sveikatiada“ subūrė aktyvią bendruomenę: sumanyme dalyvavo beveik 1,5 tūkst. ugdymo įstaigų

2025 06 18
Panevėžyje vasaros saulėgrįžą pasitiks Vasarvidžio šventė Skaistakalnio parke | panevezys.lt nuotr.

Panevėžyje vasaros saulėgrįžą pasitiks Vasarvidžio šventė Skaistakalnio parke

2025 06 18
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Želva----Laumėnai apie Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas
  • Nerimsta darbštuoliai apie Sukčiai renkasi ne tik patiklius pensininkus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Žemynos kanklių grupė | J. Mudėnienės nuotr.

Praamžių kanklių skambesys kviečia susitikti „Po rugsėjo žvaigždėmis“!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai