Trečiadienis, 25 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt
2020-12-14 07:00:30
8
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Inžinierius, kraštotyrininkas, mokslo veikėjas Kazys Misius | Asmeninė nuotr. | vda.lt nuotr.

Inžinierius, kraštotyrininkas, mokslo veikėjas Kazys Misius | Asmeninė nuotr. | vda.lt nuotr.
Inžinierius, kraštotyrininkas, mokslo veikėjas Kazys Misius | Asmeninė nuotr. | vda.lt nuotr.

Šilalės kraštas yra pagimdęs daug šviesuolių. Vienas jų – inžinierius, kraštotyrininkas, mokslo veikėjas Kazys Misius. Gimęs prieš 77-erius metus Kvėdarnos valsčiaus Paymėžio kaime dar vidurinėje mokykloje susidomėjo krašto pažinimu bei jo istorija. Ir nors tolesnis jo kelias vedė per tiksliuosius mokslus, šis enciklopedininkas liko ištikimas kraštotyrinei-kultūrinei veiklai.

„Šilalės artojo“ skaitytojams siūlomas pokalbis su K. Misiumi.

– Jūs pagal profesiją esate inžinierius. Bet kas nulėmė, kad pasirinkote dar ir humanitarinę kryptį?

– Esu kilęs iš vargingai gyvenusių valstiečių. Tėvai na­muose bibliotekos neturėjo. Domė­tis vietovių praeitimi, krašto istorija mane paskatino tada Kvėdarnos vidurinės mokyklos bibliotekoje perskaitytos kelios Petro Tarasenkos (iš sentikių šeimos kilusio Lietuvos karininko, muziejininko, archeologo) knygelės. Tuo metu, apie 1958–1960 m., buvo paklausūs mokinių turistiniai sąsk­rydžiai. Juose be ideologinės pakraipos būdavo rengiamos ir kraštotyros parodėlės. Joms ruošdamiesi, vadovaujant mokytojui Alfonsui Aušrai, lankydavome istorines vietas, piliakalnius, žymių žmonių gimtines, pavyzdžiui, Dariaus ir Girėno tėviškę prie Judrėnų, Medvėgalį, Varnius ir kt.

Studijuodamas istoriją, galėjau tikėtis tik dirbti istorijos mokytoju. Tačiau dėl tuometinių ideologinių reikalavimų būtų reikėję veidmainiauti, o aš to nenorėjau. Todėl pasirinkau studijas Kauno politechnikos institute, skaičiavimo mašinų specialybę. Galvojau Lietuvos praeitimi domėtis savarankiškai ir likti nepriklausomu. Taip dar 1967-aisiais įsijungiau į Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veik­lą, o po keleto metų baigiau Liaudies universiteto Pamink­lų apsaugos fakultetą. Be to, lankydavausi kraštotyros klubo „Ramuva“ (vadovas Alfonsas Andriuškevičius) renginiuose, Vilniaus žygeivių klubo susirinkimuose bei jų kultūrinio turizmo kelionėse.

– Jūs iš tiesų esate išvaręs plačią vagą kraštotyrinėje veikloje. Kokį savo darbą ver­tinate geriausiai ir kodėl?

– Mano rašinių istorinės kraštotyros temomis yra paskelbta leidinių serijose „Šilalės kraštas“, „Žemaičių praeitis“, „Versmės“ leidyklos valsčių serijos knygose, kolektyvinių autorių darbuose, tęstiniuose bei periodiniuose leidiniuose. Iš tikrųjų pats esu tik vienos, 2015 m. išleistos knygos „Kražių mokykla ir gimnazija 1773–1844 m.“ autorius. Rašyti ją buvau paskatintas profesoriaus Adomo Butrimo (meno istorikas, archeologas, tyrinėjęs Žemaitijos praeitį). Pažintine prasme, manau, ji ir yra geriausia. Ne mokslininkui ją skaityti gal ir nuobodoka, bet iš tiesų galima susidaryti gana tikslų to laikotarpio Žemaitijos vidurinės mokyk­los, vėliau – gimnazijos vaizdą. Knygoje pateikta nemažai žinių apie dėstytojus bei tos mokyklos (gimnazijos) mokytojus.

Daug žinių yra surinkta kartu su Benjaminu Kaluškevičiumi (žymiu vyresnės kartos bibliotekininku, spaudos darbuotoju, knygnešystės tyrinėtoju) 2004 m. parengtame žinyne „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Taip pat, manyčiau, nebloga ir su Dalia Puodžiukiene (Aukštaitijos paveldo tyrinėtoja, architektūros istorikė, su autorių kolektyvų išleidusi veikalą „Lietuvos dvarai“) 2012 m. išleista knyga, skirta Šilalės rajono dvarams „Lietuvos dvarų sodybų atlasas I. Šilalės rajono savivaldybė“. Esu ir leidinio „Kvėdarna“ sudarytojas.

Daugiausiai domėjausi Lietuvos miesteliais, bažnyčiomis, kaimais. Naudodamasis archyviniais dokumentais, esu rašęs ir apie Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių. Rengiant „Šilalės krašto“ trečią tomą (išleistas 2001 m., aprėpiantis nacizmo ir bolševizmo laikotarpį, partizaninį pasipriešinimą, laisvės kovas), teko daug domėtis ir stalinizmo 1940–1953 m. laikotarpiu Šilalės bei gretimuose rajonuose. Archyvuose skaitai tokias bylas, kovotojų biografijas, tardymo protokolus, ir darosi skaudu, tiesiog akyse matau kankinamųjų kraują…

– Dėl ko Jūs šiandien labiausiai džiaugiatės ir kas galbūt kelia nerimą, kai kalbame apie gimtinę: Šilalės rajoną, Paymėžį, Kvėdarną, Žadeikius?

– Džiaugiuosi, jog puoselėjama istorinė atmintis. Dar Atgimimo metais kvėdarniškio Eugenijaus Ivanausko pastangomis bei jo surinktomis lėšomis buvo atkurtas Vytauto Didžiojo paminklas Kvėdarnoje, įamžinta ir lankoma teologo bei kalbotyrininko Kazimiero Jauniaus gimtinė Lembo kaime, yra nemažai, nors ir kuklių, paminklų pokario partizanams. Tuoj po Atgimimo pokario kankiniams pastatytas medinis paminklas Kvėdarnoje ir kt.

O širdį labiausiai skauda dėl daugybės išnykusių kaimų, to­liau mažėjančių gyventojų kaimuose ir miesteliuose, dėl vis dar neišgyvendinamo girtavimo. Žmonės neturi darbo. O mažai žemės turintieji kaime yra pasmerkti skurdui.

– Jūs esate ir istorikas. Kas mūsų visuomenę kamuoja istoriniu požiūriu? Kaip turime vertinti istorijos pamokas, auklėjant jaunimą patriotiškai?

– Prisipažinsiu, kad istorijoje esu savamokslis, todėl laikau save kraštotyrininku. Sąjūdžio laikais vienoje paskaitoje mokytojavimo istorikė Magdalena Karčiauskienė pasakė: „Istorija mus išmokė: daugiau jokių unijų, jokių sąjungų.“ O juk buvo lemta kitaip. Garsi mokytoja Meilė Lukšienė rengė tautinės mokyklos pamatus. Deja, tai netrukus buvo sužlugdyta. Mano supratimu, jaunimo patriotiškumo auk­lėjimas turėtų prasidėti nuo paprastų dalykų: pagarbos ir meilės gimtajai kalbai skiepijimo, etninės kultūros puoselėjimo, krašto pažinimo dėstymo. Gal aš klystu, tačiau, mano žiniomis, nei krašto pažinimo, nei etninės kultūros pamokų mokyklose nėra. Bent jau atskirų. Taip, stengiamasi šias temas įtraukti į kitus dalykus, bet… Rodos, nyksta ir kraštotyros būreliai. Maža to, kai kas siekia niekinti tai, kuo nuo amžių lietuviai didžiavosi. Taip, pavyzdžiui, jau buvo paniekintas „Aušros“ įkūrėjas Jonas Basanavičius, Pilėnai, kiti garbingos istorijos veikėjai ir tarpsniai. Beje, 2010 m. Vilniaus knygų mugėje buvo netgi ciniškai pasityčiota: už Pilėnų gynėjų ir vado Margirio paniekinimą tuometinė krašto apsaugos ministrė knygai „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“ įteikė Patriotiškiausios metų knygos nominaciją (2010 m. išleista Dariaus Barono ir Dangiro Mačiulio knyga susilaukė nemažai kritikos už „mitų griovimą“ – aut. pastaba).

Ir kaip puoselėti lietuvių kalbą, jei net iš Lietuvos radijo ir televizijos dingo lietuvių kalbos valandėlės? Tačiau tuo pat metu radijo ir televi­zijos laidose plinta bar­barizmai, žargonizmai, svetimybės. Skaudžiausia, kad asmenys, niekinantys Lietuvos istoriją, jos garsius žmones, pavyzdžiui, kaip kalbininkė, kovojanti prieš kalbos norminimą, lie­ka įtakingais veikėjais. Vadinasi, kažkas blogai su Lietuvos valstybe. Mano supratimu, tinkamam jaunimo patriotiniam auklėji­mui pasakoti vien apie pokario kovas ir neginkluotą pasipriešinimą neužtenka.

– Kokios dabartinės valdžios (nueinančios ir naujos) nuostatos Jums kelia didžiausią rūpestį?

– Domėtis politika nelabai norisi, geriau ką nors parašyti kraštotyros temomis. Žinoma, man ne tas pats, kad Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų, kad miestuose vyrauja nelietuviški užrašai, kad negalima Vilniuje pastatyti Vyčio paminklo. Nenorėčiau, jog tik kalbomis liktų pasiūlymas Vilniuje pastatyti paminklą ir pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Lietuvos Respublikos teritorija yra etninėse lietuvių žemėse. Tuo tarpu Lietuva faktiškai nevaldo Šalčininkų bei Vilniaus rajonų. Maža to, pataikaujant lenkams, iš Trakų rajono buvo atimtos lietuviškai kalbančios teritorijos, sutampančios su buvusia skiriamąja riba tarp Lenkijos ir Lietuvos. Todėl Trakų rajone lenkai tapo dauguma.

Mano supra­timu, vyriausybėms – ir nueinančioms, ir nau­joms – turėtų ypatingai skaudėti dėl Lietuvos regionų, kur žmonės neturi darbo, dėl to klesti skurdas, nusivylimas.

Liberalios partijos, eidamos į rinkimus, deklaravo narkotikų legalizavimą, pritarė siekiui vienalytėms santuokoms, o nepavykus – bent partnerystei, skelbė, kad į lietuvių raidyną įves ir lenkiškas raides. Tai, jog jų atstovai pateko į Seimą, liudija auklėjimo mokyk­lose spragas. Pavyzdžiui, tuoj po Atgimimo mokyklose veikė blaivybės būreliai – valančiukai. Kur jie dingo?

– Ar aplankote savo jaunystės vietas? Kokius tyrimo darbus dirbate ir kokie Jūsų planai?

– Anksčiau atvažiuodavau ne taip jau retai. Tėviškėje dar gyvena sesuo. Mane pakviesdavo ir į Kvėdarnos mokyklos (dabar gimnazijos), miestelio renginius. Tačiau pastaruoju metu dėl sveikatos problemų ir įvairių buitinių keblumų (neturiu, kas nuvežtų) jau porą metų Šilalės rajone nesilankiau.

Deja, nebežadu ir jokių tyrinėjimų. Jeigu kas paprašo, kraštotyros temomis parašau į „Versmės“ leidyklos ruošiamas knygas arba į tęstinį leidinį „Gimtasai kraštas“. Turiu pripažinti: graužia sąžinę, kad neparašiau visų Šilalės rajono kaimų istorijų.

– Ko norėtumėte palinkėti „Šilalės artojo“ skaitytojams ir savo krašto žmonėms?

– Prisiminė nelaisvės metais dainuota daina: „Neišeik, neišeik, tu iš sodžiaus…“. Linkiu, jog nebereiktų uždarinėti mokyklų, nebetuštėtų Šilalės rajono kaimai ir miesteliai, kad juose gyvenantys žmonės galėtų jaustis pilnaverčiai ir laimingi.

„Kultūrologas bei kraštotyrininkas K. Misius soviet­mečiu dviračiu apvažiavo daugelį mūsų šalies miestelių ir bažnytkaimių, rinko archyvinę medžiagą, fotografavo kultūrines bei šventas vietas, platino draustą literatūrą, užrašinėjo kaimo žmonių atsiminimus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, su dar didesniu užsidegimu atsidėjo šiai veiklai. Sukauptus istorinius, etnografinius duomenis jis naudoja rašydamas straipsnius knygoms, monografijoms apie valsčius, rengia medžiagą enciklopedijoms, žinynams, yra daugelio leidinių sudarytojas bei bendraautorius. K. Misius yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu už nuopelnus Lietuvos Respublikai. Beje, jis laikytinas ir bene geriausiu lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio (1864–1904) žinovu“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
  2. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
  3. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  4. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  5. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Neapykanta Lietuvai Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje
  6. Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje
  7. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis
  8. Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų…
  9. V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko
  10. Z. Tamakauskas. Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui-Uosiui
  11. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  12. O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė
  13. K. Garšva: Asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra neteisingas naudojimasis gramatika, įstatymais, tikra padėtimi
  14. J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos
  15. L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. jurgis ne visiškas says:
    5 metai ago

    iš tiesų yra kuklių, didžių mūsų šviesuolių, kuirie nemirguliuoja TV ekranuose, neskleidžia apie save “tiesų”, o gyvena lyg pamiršti. Geras interviu. Padėka autoriui.

    Atsakyti
  2. Gustavas says:
    5 metai ago

    Jei galėčiau atiduočiau savo 30 metų, jei galėčiau paskirčiau švietimo ar teisingumo ministru. Deja negaliu. Bet iki sielos gelmių suprantu ir gerbiu šį tikrą lietuvį. Kazy, pridėkim dar truputi skausmo ir lai skauda ne tik dėl savo krašto o dėl visos Lietuvos.Pagarba.

    Atsakyti
  3. Juozas says:
    5 metai ago

    Puikus Česlovo Iškausko interviu. Ačiū “Šilalės artojo” redakcijai už iškeltą patriotinę vėliavą ir jos nešimą per nepakartojamo grožio Šilalės kraštą. Šiandien retai berasime,na, žinoma, išskyrus” Alką”, periodinį leidinį, kuriame sistemingai ir nuoširdžiai būtų kalbama apieLietuvos patriotinius skaudulius, apie Tautos gyvasties problemas. Kasmet mes prarandame didžiules lietuvių, amžiais puoselėtas, vertybes- valstybingumo pagrindą – šeimą, gimtąją kalbą, tikėjimą, meilės ir pagarbos jausmus Lietuvai, savo gimtinei. Tokie žmonės, kaip Kazys Misius, dirba Lietuvos, jos žmonių labui be jokios reklamos.
    Ačiū Tau, mielas Kazy, už tai, ką Tu darai savo gimtojo krašto ir Lietuvos žmonių labui. Linkiu geros sveikatos ir energijos atskleidžiant naujus Lietuvos istorijos archyvų puslapius.

    Atsakyti
  4. Gintautas says:
    5 metai ago

    Ačiū, Kazimierai už Tavo darbus Lietuvai. Darai tokius nepopuliarius dalykus, kurie valdžiai visai nerūpi. Įdomu ar šituose rajonuose aplamai yra lietuviška valdžia. Per 30 nepriklausomybės metų neįstengėme pasiekti, kad Lietuvoje visi norintys mokytis lietuviškai tai galėtų padaryti. Ar įsteigėme bent vieną lietuvišką mokyklą emigracijoje, ar bet vieną mokyklą lietuviams Karaliaučiaus srityje. Mūsų dabartinė valdžia elgiasi kai elgėsi komunistai sovietinėje Lietuvoje: skelbė tautų draugystę, o Karaliaučiaus krašte ir Baltarusijoje neįstengė įsteigti lietuviškų mokyklų. Baisu nuo tokių lietuvių.

    Atsakyti
  5. Kardinolas ir Bernardinai.lt says:
    5 metai ago

    Kard. Sigitas Tamkevičius: „Šiandien ginti valstybės pamatus yra ne mažiau svarbu, kaip sovietmetį leisti LKB Kroniką“
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kard.-sigitas-tamkevicius-siandien-ginti-valstybes-pamatus-yra-ne-maziau-sv

    ir komentaras jam:
    siaip jau 2020-12-16 15:48
    viskas, kas pasakyta, yra gryna tiesa. keisciausia yra tai, kad tokius straipsnius Kardinolas turi publikuoti tuo metu, kai Lietuvoje valdzioje yra Tevynes Sajunga- Lietuvos Krikscionys demokratai (sic!)

    Atsakyti
  6. Jų fantazija neišsemiama says:
    5 metai ago

    Pagirių vandenvietės apsaugos zonoje įsitaisys kenksmingas chemines medžiagas gamybai naudojanti vokiečių įmonė. Ši vandenvietė avarijos atveju (taip pat ir AE avarijos) aprūpintų Vilnių 0,5 jam reikalingų vandens atsargų.
    Ką apie šiuos kėslus mano naujasis AM ministras, premjerė, prokuratūra, prezidentūra?

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      5 metai ago

      Kodėl tie vokiečiai neįsikuria pas save? Čia kaip su danų kiaulidėmis?

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Reikia manyti, jog, kaip ir danai, nori pigesnės „darbo jėgos” ir vengia problemų su savo žaliaisiais. Tikisi, kad čia už padėkutes patys biurokratai paslaugiai juos sutvarkys.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

NATO viršūnių susitikimas Hagoje 2025-06-24
Užsienyje

Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas

2025 06 24
UNESCO paveldas Lietuvoje | Ž. Gedvilos nuotr.
Istorija

UNESCO paveldas Lietuvoje – pasaulinė vertė, vietinės spragos

2025 06 24
Jono Basanavičiaus gimtinė. Pasivaikščiojimas po Tautinio atgimimo ąžuolyną | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Kultūra

Ąžuolų apsuptyje – 5 dalykai, kuriuos galima nuveikti Jono Basanavičiaus gimtinėje

2025 06 24
Kiškis. Gyvūnų jaunikliai | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ar laukinių gyvūnų jauniklius reikia gelbėti? Atsako gamtininkai

2025 06 24
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“
Kalba

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
2024 m. stovykla
Etninė kultūra

Kviečia kūrybinio kankliavimo stovykla Dzūkijoje

2025 06 24
Audra
Gamta ir žmogus

Jonines sutiksime su perkūnija – ESO stiprina pajėgas

2025 06 23
Tranzitinis traukinys
Lietuvoje

Svarstomos naujos saugumo priemonės Rusijos keleivių tranzitui

2025 06 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Andriejus Masalovičius apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Ar iš baimės? apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • +++ apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • Magiška Joninių naktis Klaipėdoje: ugnies, dainų ir senųjų papročių šventė Jono kalnelyje
  • Nesidomėjimas elektros tiekėjų pasiūlymais tuština piniginę
  • Esminės klaidos siunčiant siuntas

Kiti Straipsniai

Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Kazys Škirpa

V. Valiušaitis. 1941-ųjų sukilimas – Tautos valios išraiška ir Lietuvos diplomatijos sprendimų pasekmė

2025 06 23
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais

2025 06 13
Geriau a girl

D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки

2025 06 10
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10
Gedulo ir vilties dieną įprasminantiems renginiams skirtas Kultūros ministerijos finansavimas | lrkm.lrv.lt nuotr.

Gedulo ir vilties dieną įprasminantiems renginiams skirtas Kultūros ministerijos finansavimas

2025 06 10
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

2025 06 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Andriejus Masalovičius apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Ar iš baimės? apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • +++ apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prof. V. Šapoka: daugumai gyventojų trūksta vitamino, kuris itin svarbus apsaugai nuo COVID-19

Prof. V. Šapoka: daugumai gyventojų trūksta vitamino, kuris itin svarbus apsaugai nuo COVID-19

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai