Žymos archyvas: kalendorius

S. Paltanavičius. Pasaulis gyvas, tik labiau susikaupęs ir niūrus (1)

Ruduo miške | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Kartais atrodo, kad mes pasimetėme laike – sakytum, visai neseniai dar džiaugėmės vasariška rugsėjo šiluma, pirmaisiais geltonais lapais, po to – spalio gale ilgam užtrukusia „bobų vasara“. O dabar esame jau antroje lapkričio pusėje. Ir be kalendoriaus matome, kokia striuka tapo diena. Žinia, kad ji trumpės dar visą mėnesį, ir liūdina, ir guodžia: taigi iš karto po to ji vėl pradės ilgėti!

Lapkritis jau nekrečia lapų. Tiesa… kai kurie medžiai, ypač tuopos, žilvičiai, jų dar išsaugojo. Ne visus lapus prarado Kuršių nerijos beržai ir klevai. Kažin, ar tuo reikia džiaugtis: nors tai gražu mūsų akims,

Skaityti toliau

G. Genio istorinių romanų trilogijoje – sudėtingas Lietuvos istorijos tarpsnis (0)

žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 23 d., pirmadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) vyks žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ pristatymas. Dalyvaus leidyklos „Kalendorius“ direktorius Aurelijus Noruševičius, aktorius, Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, renginį moderuos Rimantė Tamoliūnienė.

„Teatro vaiku“ vadintas Gintautas Genys daugybę valandų praleisdavo Kauno dramos teatro salėje. Su pasididžiavimu širdyje jis stebėjo tai, kas vyksta scenoje, kur jo tėvas, aktorius Kęstutis Genys, „be jokio pasigailėjimo save degindavo kūrybos liepsnose iki pelenų“. Skaityti toliau

D. Razauskas: Seneli Gintautai, apgink mūsų tautą! (18)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr,

Švenčių proga apie Kalėdų papročius, jų ištakas pasakoja mitologas dr. Dainius Razauskas.

– Kokie Kalėdų laikotarpio papročiai yra paveldėti iš pagonybės?

– Mano atsakymas būtų iš dviejų dalių. Pirma, sąvoka „pagonybė“ yra ideologema, „pagonybės“ pasaulyje niekuomet nėra buvę. Antai bolševikai lietuvius pravardžiavo Skaityti toliau

Dzūkuojanti Veronika Povilionienė: Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis (video) (3)

Veronika Povilionienė | Wikipedia.org nuotr.

Nors kalendorius šiais laikais – retenybė, jis ne tik padeda nepasimesti laike, bet yra ir jauki namų ar biuro puošmena, leidžianti iš naujo ir žaismingai atrasti regionų papročių, tarmių skirtumus. Vienas tokių pavyzdžių – tai asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ išleisti 2019 m. „Dzūkų kalendorai“ – stalinis ir sieninis.

Pastarąjį puošia šmaikštūs dzūkiški frazeologizmai ir dzūkiškų gėrimų receptai, o kiekvieną mėnesį „atverčia“ istorinių ar garsių šių dienų Dzūkijos asmenybių veidai. Tarp jų – ir fotografo Algimanto Aleksandravičiaus įamžintas dainininkės ir etnologės Veronikos Povilionienės portretas. Skaityti toliau

Kodėl šio vakaro pilnatis vadinama „mėlynuoju“ arba „žydruoju“ Mėnuliu? (2)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 31 d. 19.53 min. leidžiantis Saulei iš už rytų horizonto patekės „mėlynasis Mėnulis“. Anglakalbėje literatūroje „mėlynuoju Mėnuliu“ (blue Moon) populiariai vadinamas į tą patį kalendorinį mėnesį papuolanti dar viena pilno Mėnulio atmaina. Šių metų kovas prasidėjęs Mėnulio pilnatimi (03.02 d.) šiandien baigsis dar viena pilnatimi, kuri ir  vadinama „mėlynuoju Mėnuliu“.

„Mėlynasis Mėnulis“, angliškai – „blue moon“, tai pastaruoju metu žiniasklaidos išpopuliarintas terminas antrai to paties Skaityti toliau

Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“ (7)

Žiemgalių gentis I-IV a. | LNKC nuotr.

Tęsdamas tautinių ir archeologinių drabužių kalendorių seriją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras išleido 2018–2019 m. kalendorių, kurį puošia septynių baltų genčių kostiumai.

Spalvingos leidinio nuotraukos nukels skaitytoją į archajiškus I–XIV a. laikus, supažindins su baltų genčių geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos drabužių nešiosenos ir puošybos papročiais.

Jotvingių, kuršių, lietuvių, sėlių, žiemgalių, aukštaičių ir žemaičių kostiumai atkurti Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės. Spalis (0)

Rudens vakaras | R. Motiejūno nuotr.

Spalio mėnesį žmonės jau baigia prisikrauti maisto podėlius žiemai, o gyvulėliai ir paukšteliai pradeda rudenines puotas: praskrendančios laukinės žąsys renka grūdus artojų pamirštose ražienose, skabinėja lesinėja vos prasikalusius rugių želmenis, jėgas kelionei kaupia. Griežlės, skrisdamos sunkiai ir lėtai šiltosios Afrikos link, pakeliui nutupia pastypinėti ant savo ilgų kojų, palesinėti jau apvytusių laukinių augalų sėklų ir sėklelių… Pasisotinę papilkėjusiose miežienose dausų link kyla gervių virtinės. Vaikai, pamatę paukščių rikiuotę, suka kepurę ir šaukia: „Žąsinėli, gervinėli, netiesus kelias ant jūrų marių, virvės galelis!“ Po kelių tokių šūksnių paukščiai pasimeta, iškrinka. Vaikai vėl šaukia: Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: liepa (0)

D. Rastenienės nuotr.

Liepa – pati vasaros branda. Mėnesio pavadinimą bus nulėmę liepos žiedų, bičių darbymečio liepynuose žaismė ir svarba.

Apie medžio galias labai vaizdžiai liepos vardu kalbėjo Eugenija Šimkūnaitė: …Mano lapuose trys galybės: nuo sumenkimo, nuo vidurių supykimo, nuo odos atkiurimo. Mano žiedų galybė – nuo krūtinės sunkumo, nuo kaulo laužymo, nuo dieglių diegimo, nuo šerpetų, nuo spuogų, nuo dedervinų. Mano žiedų galybė nuo rūpesčių, nuo susigraužimų, tai mano žiedų gražumėly, tai mano žiedų kvapumėly. Mano žiedų galybių galybė – tai medaus saldybė Skaityti toliau

Išleistas kalendorius, pristatantis bibliotekose saugomus tautinių mažumų unikumus (2)

tautiniu mazumu raytinis paveldas_mab.lt

Sausio 7 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks Tautinių mažumų departamento išleisto 2016 metų kalendoriaus, kuriame supažindinama su Lietuvos bibliotekose saugomais tautinių mažumų rašytinio paveldo unikumais, pristatymas.

Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, kalbės Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Skaityti toliau

Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje, sausis – didžiojo rago mėnuo (0)

Transport.nt.gov.au nuotr.

Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.

Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Skaityti toliau

Išleistas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ (2)

kalendorius_2016 tautiniai kostiumai

Lietuvos liaudies kultūros centras tęsia kalendorių, kuriuose pristatomi Lietuvos archeologiniai ir tautiniai drabužiai, seriją. Jau išleistas naujas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ su spalvingomis XIX a. tautinių drabužių nuotraukomis ir etnologo Liberto Klimkos aprašytomis senųjų baltų ženklų reikšmėmis.

„Įvairiausiais raštais, simboliais ir ženklais išdabinti lietuvių tautiniai rūbai, ypač jų puošmena – juosta. Šiandien tradicinė juosta jau yra tapusi lietuviškos tapatybės simboliu, ja pagarbiai juosiami jubiliatai, laureatai ir užsienio svečiai, jos raštai – neabejotina žinia iš praeities, kurią dar reikia išmokti perskaityti. Skaityti toliau

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ ryžtasi „Saulės kelionei“ (1)

PrintPrieš devyniolika metų pirmą kartą atliktas teatralizuotas muzikinis pasakojimas „Saulės kelionė“ išsineria iš sudūlėjusio rūbo ir atgimsta nauju pavidalu. Net tris muzikines puotas – gruodžio 25 d. Vilniuje, 26 d. Kaune ir 27 d. Šiauliuose – rengianti grupė SKYLĖ Saulę įkūnyti paveda Aistei Smilgevičiūtei.  Muzikinio reginio klausytojai kviečiami leistis kelionėn po ugninį dangaus skliautą ir Saulės lydimi užsukti į zodiako žvaigždynų gelmes, patirti kosminį žiemos nuotykį. Skaityti toliau

L.Klimka: Pusiaužiemis – meška verčiasi ant kito šono (0)

Žiemos šešėliai | Alkas.lt,  V.Vaiškūnaitės nuotr.

Sausio 25-oji tradiciniame mūsų tautos kalendoriuje – pusiaužiemis. Senoliai pasakytų: diena jau pailgėjusi per avinuko šuolį. O astronominis kalendorius rodo, kad  nuo saulėgrįžos šviesiojo paros laiko prisidėjo valanda ir devynios minutės. Šis lūžio momentas gamtoje palaipsniui tapo švente.

Pasak etnologo Liberto Klimkos, žmonėms prailgdavo šaltasis pusmetis, tad kuo atidžiausiai stebėdavo gamtą, laukdami pirmųjų išsiilgtojo pavasario požymių. Šie, nors dar labai nedrąsūs, bet jau pastebimi sausio mėnesio pabaigoje. Skaityti toliau

Išleistas Gedimino Isoko „Lietuvos gamtos kalendorius“ (0)

G.Isoko „Lietuvos gamtos kalendorius“, viršelio dalis

Leidykla  „Mintis“ išleido naują Gedimino Isoko knygą „Lietuvos gamtos kalendorius“.

Šis gamtos kalendorius yra itin patrauklus savo struktūra – knygos skyriai tai mėnesių pavadinimai. Jis  palengva veda per kalendorinius metus, o tuo pačiu pateikia neišpasakytai daug naudingų ir įdomių žinių. Kiekvienas mėnuo yra pristatomas aprašymais apie tą mėnesį gamtoje vykstančius reiškinius, ką apie tai byloja senolių išmintis ir plačiau apie gyvūnijos ir augalijos elgesį tą mėnesį.

Visi tekstai yra gausiai iliustruoti spalvotomis nuotraukomis, kurios taip pat padeda susipažinti su dar neatpažintais augalais, miško gyvūnais ar paukščiais. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė? (66)

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Įsigalint krikščionybei visur ir visuomet savitos senosios tautų tradicijos buvo pritempiamos prie žydų tautos ir krikščioniško mokymo įvaizdžių. Tai buvo padaryta ir su baltų bei kitų Europos tautų pasaulėžiūra. Mes baltai susidūrėme jau su vėlyvosios krikščionybės poveikiu – įsiurbusios į save iš dalies kai kurias Artimųjų rytų, keltų, germanų ir kitų indoeuropietiškų kultūrų tradicijas. Bandymas krikščioniškai perkoduoti vietos tradicijas ypač ženklus metinių kalendorinių švenčių simbolikoje. Likdamos iš esmės su gamtos virsmais ir žmogaus ūkine veikla susijusių gairių per gamtinį kodą simboliškai išreiškiančių ir žmogaus sielos poreikius rinkiniu Skaityti toliau

L.Ivinskio premija – Joniškio Istorijos ir kultūros muziejaus kalendoriui „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“ (0)

2013-Joniskio-krasto-etnines-kulturos-kalendoriusNuo 1990 metų teikiamą jau 24-ąją Lauryno Ivinskio premiją pelnė Joniškio Istorijos ir kultūros muziejaus išleistas kalendorius. Tradiciškai jis įteiktas Kuršėnuose lapkričio 21 dieną.

„Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“ – taip vadinasi joniškiečių sudarytas kalendorius, skirtas Tarmių metams. Pagrindinis reikalavimas konkurse – atspindėti pirmųjų lietuviškų kalendorių, sudarytų L. Ivinskio 1846 metais, dvasią. Skaityti toliau

S.Stacevičius. Milda supaisys (4)

Stasys Stacevičius | B.Januševičiaus nuotr.

Ne, nekūrenu ugnies slaptoj ir tik man egzistuojančioj Mildos šventykloj, nė aukuro joje nėra. Ši šventykla, nors ir nuošalėj, nėra tokia atoki, kad, pamatę dūmus, nesusidomėtų uogautojai ar medkirčiai. Jie, išvydę mane vieną prie ugnies vidur gojelio pamiškėj, tartų: nuprotėjo tas S. S. Jeigu prie aukuro būtume su gyvenimo ar ne gyvenimo drauge, tai pasakytų: abu nukvako…

Retai čia būnu, tik grįždamas nuo ežero ar iš didesnės kelionės, čia gera išsitiesti ant žolės prieš saulę ar lapuočių, spygliuočių pavėsyje, čia jaučiu žemės ir dangaus energijas, o jeigu dar žydėjimo irgi čiulbėjimo metas, tai galima užsimiršti ir ištirpti Dievulio kūrinijoj – kad po valandžiukės atsikeltum jei ne sukurtas iš naujo, tai atkurtas be nereikalingo balasto. Čia gera skaityti gerą knygą ar – lyg nieko neveikiant – jausti, Skaityti toliau

Išleistas naujas Joniškio krašto etninės kultūros kalendorius (0)

Joniškio istorijos ir kultūros muziejus išleido naują, 2013 metų Joniškio krašto etninės kultūros kalendorių „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“. Leidinio sudarytojos – muziejininkė Renata Rapkauskienė, kraštietės kalbininkės dr. Aušra Kaikarytė ir Rita Urnėžiūtė – šiuo naujuoju kalendoriumi siekia prisidėti prie krašto etninio kultūros paveldo išsaugojimo, sklaidos ir puoselėjimo.

Naująjį kalendorių įdomu ir naudinga skaityti, nes jame galima pasisemti vertingų mūsų krašto senolių patarimų, tradicinės liaudies medicinos gudrybių, originalių valgių receptų, tradicinių orų spėjimų, burtų, senoviškų žaidimų. Skaityti toliau

T. Dirgėla. Laurynas Ivinskis – lietuviško kalendoriaus tėvas (10)

Laurynas Ivinskis | Aruodai.lt nuotr.

Laurynas Ivinskis – vertėjas, publicistas, prozininkas – mums geriausiai pažįstamas kaip pirmųjų lietuviškų kalendorių, to meto žmones supažindinusių su įvairiausių mokslų žiniomis ir padėjusių skleistis literatūrai, tautosakai bei tautiškumui, leidėjas.

Pripažintas ir kaip mokytojas

1810 metų rugpjūčio 3 (15) dieną Šilalės rajone gimė Laurynas Rokas Ivinskis. Kadangi jo tėvai buvo laisvi žemės nuomininkai, gyvenamąją vietą keisdavo gana dažnai: Ivinskiams teko gyventi ir Laukuvos parapijos Dargių kaime, ir Tverų parapijos Kaupų kaime… Skaityti toliau

Išleistas mūsų krašto kultūrinį išskirtinumą pristatantis kalendorius „Kuršių kostiumas I–XIV a.“ (12)

Kalendoriaus viršelis

Tęsdamas tautinių ir archeologinių kostiumų kalendorių seriją, Lietuvos liaudies kultūros centras išleido 2013–2014 m. kalendorių, kuriame atspindėta atkurtų I–XVI a. Kuršių genties kostiumų kolekcija.

Geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos nešioseną atskleidžianti tipinių kostiumų kolekcija atkurta remiantis Vakarų Lietuvos archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis ir Europos ikonografija. Lyginant tekstilės lopinėlius, mokslininkų surinktus iš visos Lietuvos archeologinių paminklų teritorijos, pastebėtas spalvų ir tekstūros (audimo, juostų vijimo technikos), drabužių kirpimo ir konstravimo bendrumas ne tik Lietuvos, bet ir Europos aprangoje. Skaityti toliau

Kuršėnuose išrinktas metų kalendorius (0)

Iškarpa iš kalendoriaus

Šiandien, lapkričio 6 dieną, Šiaulių rajono kultūros centre, Kuršėnuose, įvyko Lietuviškojo kalendoriaus šventė.

Vidurdienį buvo iškilmingai padėtos gėlės prie Lauryno Ivinskio paminklo ir kapo.

Vėliau prasidėjo geriausių 2012 m. kalendorių pristatymas ir 23-osios Lauryno Ivinskio premijos įteikimas.

Šventėje menines programas pristatė Vaikų ir jaunimo teatras „Ikaras“, liaudiškos muzikos kapela „Salduva“, folkloro ansamblis „Nesenstantys širdimi“. Šokių studija „Diemedėlis“ pristatė LLKC sukurtą visų Lietuvos etnografinių regionų drabužių kolekciją. Skaityti toliau

Lietuvos paštas kviečia prisidėti prie paramos sergantiems vaikams (0)

Lietuvos pašto kalendorius | Lietuvos pašto nuotr.

Artėjant 2013-iems metams Lietuvos paštas kviečia įsigyti specialių iš vaikų piešinių sukurtų kalendorių ir taip prisidėti prie paramos sergantiems vaikams. Įsigijus firminį Lietuvos pašto kalendorių, 50 centų keliaus Vaikų ligų klinikai, esančiai Kaune, paremti.

„Praėjusiais metais organizavome vaikų piešinių konkursą, kuris sulaukė išties didžiulio susidomėjimo. Sulaukėme daugybe vaikų piešinių, kuriuose vaizduojamas ateities paštas. Norėjome, kad šiais piešiniais pasidžiaugti galėtume ne tik mes, todėl išleidome specialių kalendorių, kurį perkant dar galima paremti ir sergančius vaikus“, – sakė Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė. Skaityti toliau

Apdovanoti žodinės istorijos projektų konkurso laureatai (1)

Ugnė Karvelis | vdu.lt nuotr.

Spalio 19 dieną, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje apdovanojo pirmojo ambasados organizuojamo kasmetinio žodinės istorijos projektų konkurso laimėtojus.

Konkurso laimėtojais tapo Ateitininkų federacijos parengtas projektas „Ugnė Karvelis“ ir „Atminties namų“ projektas – virtualus Vilkijos žemėlapis. Projektą „Ugnė Karvelis“ įgyvendins 12–21 metų gimnazijos ateitininkai. Mokiniai, bendradarbiaudami su Ugnės Karvelis gimnazijos muziejumi, Ringaudų biblioteka, Tabariškių parapijos bažnyčia ir rinkdami žodinės istorijos pasakojimus susistemins medžiagą apie Ugnės Karvelis asmenybę, išleis kalendorių ir sukurs filmą. Vilkijos gimnazistai rinks atsiminimus apie Vilkijos kaimą ir juose gyvenusius žmones, susisteminti duomenys bus dedami į virtualų Vilkijos žemėlapį. Skaityti toliau

„Lietuvių tradicinės vestuvės“ Vilniaus knygų mugėje (0)

Lietuvių tradicinės vestuvės (knygos viršelis) Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. Litexpo parodų rūmų Konferencijų salėje 5.1 vyks Lietuvos liaudies kultūros centro išleisto filmo „Lietuvių tradicinės vestuvės“ ir kalendoriaus „Lietuvių tautinis kostiumas“ pristatymai. Jau dešimtame serijos „Gyvoji tradicija“ filme atkuriamos XIX a. pab. – XX a. pr. įvairių Lietuvos regionų vestuvių apeigos, tautosaka, išryškinami svarbiausi jungtuvių veikėjai. Renginyje dalyvaus etnologė Nijolė Marcinkevičienė, režisierius Juozas Javaitis, vestuvių fragmentą parodys folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai“. Taip pat žiūrovams bus pristatytas 2011-2012 metų kalendorius „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“. Renginyje kostiumai bus parodyti gyvai akcentuojant jų dėvėseną skirtingu metų laiku, juos apibūdins menotyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė ir kostiumų dizainerė Danutė Keturakienė.

Tą pačią dieną 17 val. Vaikų salėje vyks tradicinių šokių rinkinio „Šoks broliukai šokinį“ pristatymas-vakaronė. Keturiose vaizdo plokštelėse nufilmuoti geriausių folkloro kolektyvų atliekami įvairių Lietuvos regionų šokiai. Mugės lankytojus pavakaroti kvies, gražius lietuviškus šokius rodys, naujų šokių mokys folkloro ansambliai „Nalšia“, „Poringė“, „Radasta“ ir jų vadovė Audronė Vakarinienė. Skaityti toliau

Etninė kultūra – Vilniaus knygų mugėje (2)

Knygų mugė 2009 | S. Paškevičiaus nuotr.

Vasario 23–26 d. Vilniuje „Litexpo“ parodų centre vyks tryliktoji tarptautinė Knygų mugė, kuri šiemet sutampa su tarptautine Baltijos knygų muge.

Šiemet knygų mugėje savo leidinius pristatys apie 250 leidyklų iš dešimties šalių. Jungtinius stendus turės Latvijos ir Estijos leidyklos. Mugėje dalyvaus svarbiausi Lietuvos leidėjai ir knygynai, vyks daugiau kaip 300 įvairių renginių.

Kiekviena mugės diena turės savo pavadinimą: Ilgasis penktadienis, Nekasdienių pasimatymų šeštadienis Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė? (7)

Morė | K.Čachovskio nuotr.

Šiais laikais Užgavėnes švenčiame kaip linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventę. Tačiau tokia šventės samprata susiformavo tuomet, kai buvo užmirštas senovinis gelminis dvasinis-religinis šventės turinys. Juk naivu būtų žiemą varyti apeigomis. Ji, kaip ir bet kuris kitas metų laikas, praeina savaime, be apeigų. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesnis – dvasinis turinys.

Ir šias senąsias dvasines šventės ištakas dar mena pagrindinio šventės veikėjo – Morės, arba ir kitaip vadinamos, moteriškos ar vyriškos pamėklės naikinimo paprotys. Skaityti toliau

2012–2013 metų kalendorius pristato lietuvišką tautinį kostiumą (22)

Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC) išleido 2012–2013 metų kalendorių „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“.

Jau seniai pastebėta, kad apie skirtingų tautų papročius, pasaulėjautą ir grožio supratimą iškalbingiausiai liudija jų drabužiai. Ši mintis paskatino išsaugoti etninių tradicijų savitumą ypatingoje simbolinėje aprangoje – tautiniame kostiume.

2012–2013 m. kalendoriuje „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“ lietuvių drabužiai pristatomi naujai Skaityti toliau