Antradienis, 19 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje, sausis – didžiojo rago mėnuo

www.alkas.lt
2016-01-01 17:28:01
0
Transport.nt.gov.au nuotr.

Transport.nt.gov.au nuotr.

Transport.nt.gov.au nuotr.
Transport.nt.gov.au nuotr.

Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.

Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Būtini vaidinimo personažai – Senieji metai – sulinkę, suvargę, o Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje. Judviejų palyda – meška, gervė, ožka, velniukas, giltinė. Tas būrys, įėjęs į trobą, visus pasveikindavo, palinkėdavo gerų metų.

Švęsti Naujus metus sausio 1-ąją – nėra sena tradicija

Švęsti Naujus metus sausio pirmąją Lietuvoje ir visoje Europoje – gana nauja tradicija.

Pačiais seniausiais laikais romėnai laiką skaičiavo pagal agrarinius metus, tiesiogiai susijusius su darbų ciklu. Romėnų 10-ies mėnesių metai prasidėdavo kovo mėnesį. Etnologas prof. L. Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: „45 m. pr. Kristų garsiajam Romos imperatoriui Julijui Cezariui įsakius, Aleksandrijos astronomai parengė naują dvylikos mėnesių saulės kalendorių. Jame mėnesio pradžia sutapo su pirmąja mėnulio jaunatimi po žiemos saulėgrįžos, tad naujas laiko skaičiavimas pradėtas sausio 1-ąją. Pirmąjį mėnesį romėnai pavadino dviveidžio dievo Januso garbei – januarijumi. Dievas senuoju veidu žiūri į praeitį, naujuoju – į ateitį, sieja dabartį su istorija. Tačiau Europai romėnų paveldas ilgus šimtmečius buvo nė motais: žemdirbiai metų darbus imdavo rikiuoti nuo pavasario, o didelių karalysčių, imperijų valdininkai metus skaičiuodavo nuo rudens, susumavę surinktas duokles.“

(Pastaba: pagal kitus šaltinius (K. Eigmino str. „Mėnesių pavadinimai“, „Kalbos kultūra“ 44, 1983, 81–85), du mėnesiai buvo pridėti apie 717 metus prieš Kristų, o metų pradžia į sausio pirmąją nukelta 153 metais prieš Kristų).

Gedimino skeptras – lietuvių kalendorinė lazda

Istorikas T. Narbutas savo darbuose aprašė vadinamąjį Gedimino skeptrą – kalendorinę lazdą, liudijančią, kad lietuviai turėjo savo kalendorių. Joje sužymėti dvylika mėnesių, kurių kiekvienas sudarytas iš trijų devyniadienių savaičių, atskirtų mėnulio fazių simboliais. Pagal šį kalendorių, metų pradžia – pavasaris, balandis.

Naujametės eglutės tradicija – iš Vakarų Europos

Kadangi anksčiau lietuviai metų pradžią švęsdavo pavasarį, tai ir simbolis buvo susprogusių pumpurų šakelė. Po Lietuvos krikšto perkėlus metų pradžią į žiemą, simboliu tapo amžinai žaliuojančių eglės, kadagio šakelė. Iš pradžių ji buvo tik užkišama už balkio palubėje. Vėliau imta ten kabinti mažą eglutę, greta –­ iš šiaudelių sunarstytą vadinamąjį sodą. Jo viduryje – raudonskruostis obuolys, primenantis grįžtančią saulutę.

Kalendorius – ne tik botagėlis, genantis žmogų nuo darbo prie darbo

Prof. L. Klimka rašo: Lietuvių tradicinės kultūros pavelde aptinkame kalendorinius papročius, susiklosčiusius labai skirtingu metu. Tai ir archajiškojo mėnulio kalendoriaus reliktai, ir vėlesni žemdirbių saulės kalendoriaus sezonų ciklai. Tačiau viskas apgaubta krikščioniškųjų švenčių skraiste. <…> Po Lietuvos krikšto pas mus atsirado kalendorius, atitinkantis kitą geografinę platumą, kitokį klimatą, nepritaikytas mūsų krašto žemdirbystei. Gamtos reiškinių ir žemės ūkio darbų seką lietuviams teko susieti su krikščionių šventųjų vardadieniais. <…> Palaipsniui krikščioniškojo kalendoriaus rėmai buvo pripildyti fenologinių požymių turiniu ir žemės ūkio terminais. <…> Lietuvis, gilios praeities tautos atstovas, gyvena tarsi dviejuose laikuose: istoriniame, įsukančiame kasdien į naujausių įvykių sūkurį, ir archajiniame, kuris tarsi sustingęs ties tautos šaknimis, įsismelkęs į mūsų vidų per motinos lopšinę, močiutės pasakas, tėviškės gamtą ir visą kultūros paveldą. Nuo tinkamo tų abiejų laikų santykio priklauso žmogaus vidinė darna ir pusiausvyra.“

Sausio pirmoji – ne tik Naujųjų metų diena

Valstybinės šventės ir atmintinos dienos: sausio pirmoji – Naujųjų metų diena, Lietuvos vėliavos diena, katalikiškos: Švč. Mergelės Marijos, Dievo gimdytojos, iškilmė. Taip pat sausio pirmoji – Maldų už taiką diena.

Sausis – Pusčius, Ragas, Didysis ragutis, Sausinis, Siekis, Vilkų mėnuo

Naująjį metų ratą pradeda sausis – pat šalčiausias mėnuo: sako, 1956 m. vieną sausio naktį Utenos apylinkėse buvę beveik 43 laipsniai šalčio. Dažnai sninga smulkiomis kruopelėmis, tarsi sausu sniegu, tad, ko gero, ir sausio pavadinimas nuo žodžio „sausas“. Kažkada juo vadintas ir gruodis: „Sausis, arba Kalėdų mėnuo, tur 31 dieną“ (Lietuvių kalbos žodynas, http://www.lkz.lt) ir netgi lapkritis (žinia, keitėsi ne kartą kalendoriai, dėl to taip).

Senų senovėje Naujieji metai pagal mėnulį prasidėdavę praėjus trims mėnesiams nuo tada, kai elniai miške numesdavę ragus. Anot L. Klimkos, gal iš čia ir kilęs toks senovinis sausio pavadinimas – didysis rago mėnuo. Bet dažniau jis vadintas vilkų mėnesiu. Baltasis badas verčia pilkius braižytis apie tvartus, net žmogaus nevengia suįžūlėję…

Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ dešimta žodžio sausis reikšmė nurodoma ši: „sausos dienos, sausystė: Blogas jam gyvenimas – sausis.“

Naujųjų metų proga linkiu – geriau sausų dienų, sausystės, blogo gyvenimo reikšme žodžio sausis neprisiminti.

Autorė yra Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kada švenčiami lietuviški naujieji metai?
  2. R. Švedienė. Apie birželio mėnesio šventes ir beržinę košę (video)
  3. Išleistas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“
  4. J. Vaiškūnas. Kaip atsinaujina Pasaulis
  5. J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė?
  6. Kūčios ir Kalėdos – mėgiamiausios jaunimo šventės
  7. J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė?
  8. Apie Jonines kalbiniu atžvilgiu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Latvijoje Dainų šventės 150-metis | S. Tumėno nuotr.

S. Tumėnas. Latvija aukštai pakėlė kartelę mums, lietuviams

2023 07 10
Joneliskio Rasų (Joninių) šventė | Joneliškio bendr. nuotr.

Aktyvi bendruomenė nori auginti laisvus vaikus, dėl to… kuria savo verslą

2023 05 12
Kėdainiai rinko gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus | vki.lrv.lt nuotr.

Kėdainiai rinko gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus

2023 05 11
Paštetas | pixabay.com, Hoksbergen nuotr.

Pritrūko vaišių? Padės lengvai ruošiamas paštetas

2023 04 09
Padažai | pixabay.com, Hans nuotr.

Sveikesniam stalui – ir naminis majonezas

2023 04 08
Fejerverkai | pixabay.org nuotr.

Žengtas žingsnis link fejerverkų mažinimo

2023 03 15
Vasario 16-oji Šiauliuose |R. Parafinavičiaus nuotr.

Kad valstybės šventės taptų asmeninėmis

2023 02 17
Namų papuošimas | barbora.lt nuotr.

Šventinę nuotaiką kuria ir namų papuošimai

2023 02 16
Telefonas | pixabay.com, Helloolly nuotr.

Vis mažiau sveikinimų su Naujaisiais skambučiu

2023 01 15
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

2023 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai pliekia okupantus | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką teroristinė Rusija veikia prie bendro stalo su civilizuota žmonija?

2023 09 19
Eligijus Eligijus Juvencijus Morkūnas | LLBM nuotr.
Lietuvoje

Netekome muziejininko, etninės kultūros tyrinėtojo Eligijaus Morkūno

2023 09 19
Andrius Bagdonas | andriusbagdonas.lt nuotr.
Lietuvoje

Liberalas siūlo atsisakyti duomenų dubliavimo

2023 09 19
Nemunas ties Balbieriškiu | punskas.pl nuotr.
Lietuvoje

Pradėti Nemuno valymo darbai ties Alytumi

2023 09 19
NATO viršūnių susitikimas | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritaria Ukrainos pakvietimui į NATO

2023 09 19
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė Prezidento veto dėl VTEK tyrimų

2023 09 19
Naujas telefono numeris | rrt.lt nuotr.
Lietuvoje

Trumpasis numeris 111 skirtas Raudonajam Kryžiui

2023 09 19
Remigijus Žemaitaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Sudaryta komisija dėl apkaltos R. Žemaitaičiui

2023 09 19

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Pradėti Nemuno valymo darbai ties Alytumi
  • Mikas apie Kalbininkų išvada: lyčiai neutralių pavardžių projektas prieštarauja lietuvių kalbos dėsniams ir pažeidžia lygias galimybes
  • K L A U S I M A S apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Asta apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką teroristinė Rusija veikia prie bendro stalo su civilizuota žmonija?
  • Netekome muziejininko, etninės kultūros tyrinėtojo Eligijaus Morkūno
  • Liberalas siūlo atsisakyti duomenų dubliavimo
  • Pradėti Nemuno valymo darbai ties Alytumi
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Tumėnas. Latvija aukštai pakėlė kartelę mums, lietuviams

by Jonas Vaiškūnas
2023 07 10
10
Latvijoje Dainų šventės 150-metis | S. Tumėno nuotr.

Latvija šiandien nedirba. Gerokai po vidurnakčio Mežaparko (Miško parko) estradoje po atviru dangumi baigėsi Dainų ir šokių šventės koncertas, kuriame...

Skaityti toliau

Aktyvi bendruomenė nori auginti laisvus vaikus, dėl to… kuria savo verslą

by daiva
2023 05 12
0
Joneliskio Rasų (Joninių) šventė | Joneliškio bendr. nuotr.

Tiems, kurie sako, kad kažko negali, vertėtų susipažinti su Utenos rajone esančio Joneliškio kaimo bendruomene – kelios dešimtys žmonių čia...

Skaityti toliau

Kėdainiai rinko gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus

by Kristina Aleknaitė
2023 05 11
3
Kėdainiai rinko gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus | vki.lrv.lt nuotr.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga apdovanoti Gražiausių Kėdainių įmonių, įstaigų pavadinimų varžytuvių laimėtojai: MB „Ant saldžių debesų“, UAB...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Pradėti Nemuno valymo darbai ties Alytumi
  • Mikas apie Kalbininkų išvada: lyčiai neutralių pavardžių projektas prieštarauja lietuvių kalbos dėsniams ir pažeidžia lygias galimybes
  • K L A U S I M A S apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Asta apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • O Batka žada apie Kuo Kremlius ruošiasi pakeisti Putiną?
Kitas straipsnis
Gedimino kalne iškilmingai pagerbta Lietuvos vėliava | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gedimino kalne iškilmingai pagerbta Lietuvos vėliava (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai