Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Atidaroma senųjų kalendorių paroda „Metskaitliai“

www.alkas.lt
2019-12-23 16:02:53
1
Atidaroma senųjų kalendorių paroda „Metskaitliai“

Atidaroma senųjų kalendorių paroda „Metskaitliai“ | lnb.lt nuotr.

Atidaroma senųjų kalendorių paroda „Metskaitliai“ | lnb.lt nuotr.
Atidaroma senųjų kalendorių paroda „Metskaitliai“ | lnb.lt nuotr.

Gruodžio 23 d. – 2020 m. kovo 1 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Meno erdvėje atidaroma senųjų kalendorių paroda. Spaudos istorijoje kalendorius – ypatingas reiškinys, turėjęs ne tik visuomenės gyvenimą reguliuojančiąją funkciją, bet ir atlikęs žiniasklaidos vaidmenį.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pirmieji kalendoriai sukurti XIV–XVII a. Spėjama, kai kurie buvo mediniai ir metaliniai. Juose kalendoriniai ženklai padaryti runų rašmenimis ir iš smulkių kniedelių – taškų.

Pirmieji spausdinti kalendoriai nebuvo atskiri leidiniai, tokių kalendorių įdėta į P. Skorinos spausdintą rusišką „Mažąją kelionių knygelę“ (Malaja podorožnaja knižica 1522), liturgines ir kitas religines knygas. Pirmuosius atskirus spausdintus kalendorius („1606 Viešpaties metų kalendorius“ / Kalendarz ná rok Páński 1606 ir „1607 Viešpaties metų kalendorius“ / Kalendarz ná rok Páński 1607) lenkų kalba parengė G. Joanicius, išleido Vilniaus spaustuvininkas J. Karcanas. XVIII a. žymiausi buvo J. Pozakovskio (Poszakowskio) ir jo įpėdinių 1736–63 (su pertraukomis) rengtas ir leistas „Politinis kalendorius“ (Kalendarzyk Polityczny) bei F. Paprockio rengtas „Vilniaus kalendorius“ (Kalendarz Wileński 1767–93).

Pirmąjį Didžiojoje Lietuvoje kalendorių lietuvių kalba „Metų skaitlius ūkiniškas ant metų Viešpaties 1846“ parengė Laurynas Ivinskis ir 1846 m. Vilniuje išleido Adomas Zavadskis (L. Ivinskis lietuviškus kalendorius leido iki 1864, išskyrus 1853–54). Šio kalendoriaus pavadinimas paskatino kalendorius vadinti metskaitliais.

Kalendoriaus puslapis | lnb.lt nuotr.
Kalendoriaus puslapis | lnb.lt nuotr.

Nuo 1918 m. kalendoriai Lietuvoje buvo leidžiami beveik visuose miestuose, padaugėjo jų rūšių, išsiplėtė tematika, gausėjo ir pačių leidėjų. Paplito profesiniai kalendoriai: ūkininkų, kariškių, mokytojų, teisininkų, policininkų, miškininkų ir kiti.

Seni lietuviški kalendoriai daug kuo panašūs į dabartinius: juose surašyti vardadieniai, švenčių datos, patarimai, susiję su įvairiomis sritimis, yra ir informacinių, humoristinių tekstų, reklaminių skelbimų, paliekama vietos užrašams ir savoms pastaboms.

 Kalendoriaus puslapis | lnb.lt nuotr.
Kalendoriaus puslapis | lnb.lt nuotr.

Parodos Meno erdvėje ekspozicijoje bandoma atskleisti kalendorių įvairovę dizaino ir turinio aspektais. Patys seniausi parodos eksponatai ‒ XVIII a. kalendoriai lenkų ir hebrajų kalbomis. Tai – Jono Pošakovskio (Jan Poszakowski,1684–1757) „Kilmingų damų kalendorius“, išleistas Vilniuje 1741 m. ir „Žydų kalendorius 600-iems metams“, išleistas Gardine 1789 m.

Parodoje galima pamatyti ir pirmuosius lietuviškus kalendorius –  minėtą Lauryno Ivinskio (1810–1881) sudarytą kalendorių „Metu skajtlus ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846“, Erdmono Šesnako (1797–1864) kalendorių „Prūsiszkos Kalendros ant meto 1847“, kurį išleido Frydrichas Vilhelmas Horchas Klaipėdoje, taip pat itin retus lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu (1864–1904) užsienyje išleistus kontrafakcinius egzempliorius.

 Kalendoriaus puslapis | lnb.lt nuotr.
Kalendoriaus puslapis | lnb.lt nuotr.

Eksponuojami ir „Lietuviszkas „Auszrôs“ kalendorius ant metû 1884“, Amerikos lietuvių „Kalendorus deł wygados lietuwniku Ameryke ant meto 1887“, išleistas Plimute; bibliografinė retenybe tapęs Povilo Matulionio (1860–1932) pirmasis sieninis spalvotas „Žuvų kalendorius“ lietuvių kalba, išleistas 1902 m.

Parodoje galima išvysti ir daugelį kitų iki 1940 m. Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išleistų kalendorių. Visi jie saugomi Nacionalinės bibliotekos fonduose, beveik visus juos galima pamatyti ir portale www.epaveldas.lt.

Parodą rengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rinkodaros ir komunikacijos skyrius kartu su Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo ir Retų knygų ir rankraščių skyrių darbuotojais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Palangoje – senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“
  2. Atidaryta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952“
  3. Parengta virtuali paroda skirta Nepriklausomybės Akto signataro P.Klimo 125-osioms gimimo metinėms
  4. Mažvydo bibliotekoje vyksta paroda „Atrask ir išgirsk Stanislovą Moniušką“
  5. Gegužės 15 d. – birželio 16 d.: paroda „Ankstyvoji Jono Buračo tapyba“ (video)
  6. Virtuali paroda „Kęstutis Nastopka. Prasmių žvejys sutankėjusiame laike“
  7. Jau veikia virtuali paroda „Išlikęs savimi“, skirta Liudui Dovydėnui
  8. Nacionalinė biblioteka kviečia į virtualią paroda „Eduardas Volteris. Gyvenimas dokumentuose“
  9. Pristatoma neeilinį gimtadienį švenčiančiam legendiniam aktoriui R. Adomaičiui skirta virtuali paroda (video)
  10. Gegužės 31 d. vyks pokalbis „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“
  11. Netrukus minėsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įkūrimo 100-ąsias metines

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Galindas says:
    6 metai ago

    Metskaitliai buvę laikinai primiršti ir nustumti, na ir paroda Metskaitlių, o ne “calendariumų” – skolakalendumų su dirbtinai įbruktu ir primestu niekiniu “silvestradieniu_ – SAUSIO -ąja,
    laiko atskitą iš pavasarinio Jahro, Jorės ir pan metų atskaitos pradžių nuvogus.
    Metskaitliai žmonių,
    o “kalendoriumai” vagių.
    Taip jau “silvestruojami” panašiai tartum “sekvestruojami” ant valstybinių santvarkų, net pavergimu iš laiko apskaitų jau keliolika kartų esam (bet tai vien užsitęsusi slpga); ir sausio 1-oji – niekingas vagių silvestradienis – iš liako apskaitų visame pasaulyje bus išimta …(va kaip -dviliktasis mėnuo “decemb…”)
    cha cha cha.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

2025 07 10
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Filibertas Tamoševičius ir Olegas Kasperovičius prie kruopščiai atkurtos P. Rimšos memorialinės lentos. 1989 m. | Asmeninio F. Tamoševičiaus archyvo nuotr.

V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

2025 07 02
Su draugėmis, 1974 m. | R. Vikšraitis | LNM nuotr.

Laiminga vaikystė – baloje, tarp gėlių, su blynu rankoje

2025 06 28
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27
Menininkas Kęstutis Svirnelis | M. Žičiaus nuotr.

VDA 700 m² parodų salėse bus atidaryta skulptoriaus K. Svirnelio paroda „Skaitmeninė Dūšia“

2025 06 25
Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda | panevezysnow.lt nuotr.

Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda

2025 06 23
Vieno eksponato – J. Gotliebo Veiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje | lnb.lt nuotr.

Vieno eksponato – J. Gotlibo Vaiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje

2025 06 21
Radinys Chersono srityje | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – radiniai iš LDK tvirtovės Chersono srityje

2025 06 11
Paeonia lactiflora (Puikiojo bijūno) hibridų veislė | vu.lt nuotr.

VU Botanikos sode pristatoma M. K. Čiurlionio vardu pavadinta bijūnų veislė

2025 06 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Autoaibe.lt nuotr.

4 nepopuliarūs daiktai, kurie gali būti itin naudingi vairuotojams žiemą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai