Žymos archyvas: Josifas Stalinas

Ignalinoje prisiminta skaudžioji ir didingoji tautos istorija (0)

Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Rugpjūčio 23-ąją Ignalinoje paminėta Europos diena stalinizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Ignalinos Švč. M. Marijos gimimo bažnyčioje aukotos  šv. Mišios ir pristatyta literatūrinė kompozicija „VISKĄ SAUGOK, ATMINTIE“. Aktoriai Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir Pranas Zaremba  kompozicijoje pagerbė už Lietuvą žuvusius, kentėjusius ir kalbėjo apie budelius, kurie buvo už tai atsakingi. Skambėjo partizanų dainos, buvo skaitomi Antano Rūko, Vytauto Cinausko, Jurgio Zauerveino, Andriaus Vištelio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Bložės eilėraščiai, rašytojos Vandos Juknaitės, vyskupo Teofiliaus Matulionio mintys. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl komunistai ir „progresyvistai“ paskelbė karą santuokai ir šeimai? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Vytautas Sinica | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir politologas Vytautas Sinica kalba apie vieną iš odioziškiausių kairiosios ideologijos aspektų – idėją pakeisti tradicinę šeimos sampratą bet ko sugyvenimu su bet kuo, arba šeimos, kaipo tokios, išardymo siekį. Kartu pristatoma neseniai šia tema lietuviškai išleista Polo Kengoro (Paul Kengor) knyga „Išardymas. Nuo komunistų iki progresyvistų – kairiųjų karas prieš santuoką ir šeimą“ (Vilnius, 2017).

Kur yra šiandien skelbiamos „seksualinės revoliucijos“ ištakos? Ką apie šeimos išardymą Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Permainingi vatos keliai (49)

Alkas.lt koliažas

Dažnas scenarijus diskusijose su Kremliaus šalininkais, populiariai vadinamais vata, būna toks:

  1. JAV ir NATO – visiškas blogis. Tiesiog a priori. Jei kyla klausimų, pereinama prie kito punkto.
  2. JAV ir NATO yra globalistai. Taip į vieną krūvą suplakami iliuminatai, bilderbergeriai, masonai, transnacionalinės korporacijos, įvairių krypčių liberalai, konkreti valstybė – JAV, tarptautinis suverenių valstybių gynybos blokas – NATO, gana dažnai ir konkreti tauta – žydai. Skaityti toliau

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau

A. Zolubas. Gyvastingos paskalos (20)

Salomėja Nėris, Juozas Eretas | Alkas.lt koliažas

Žinoma, jog visų energijos šaltinių ištekliai, priklausomai nuo vartojimo, mažėja. Tačiau yra toks energijos šaltinis, kuris nuo vartojimo tik pasipildo, gausėja. Tai – gandai, paskalos.

Pažįstamas literatas prasitarė, kad paruoštoje spaudai jo knygoje apie Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos rašytojus bus kalbama ir apie Salomėją Nėrį, bus aprašyta jos ir profesoriaus Juozo Ereto meilės „istorija“. Gyriau literatą už kūrybą, tačiau priekaištavau dėl paskalų priminimo.

Kai kurie pramanai, paskalos ar tikri, tačiau nereikšmingi faktai, jei jie susiję su įžymiomis asmenybėmis ir turi abejotiną atspalvį, išsiskiria išskirtiniu gyvastingumu, tampa tų Skaityti toliau

Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje (video) (0)

Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje | rengėjų nuotr.

Šią savaitę Vilniuje viešėjo pirmasis demokratinės Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas, buvęs demokratinės Baltarusijos respublikos prezidentas Stanislavas Šuškevičius, Eurovizijos nugalėtoja Krymo totorė Džamala. Jie į Lietuvos sostinę atvyko prisijungti prie Gedulo ir vilties dienos minėjimo, pažymėti Genocido ir okupacijos dieną bei pažymėti 25-ąsias Belovežo susitarimų, po kurio žlugo SSRS, metines.

„Šią savaitę pažymėjome 75-ąsias metinės nuo Lietuvos piliečių trėmimų pradžios. Tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir reikšminga. Pirmąkart skaudžią datą pažymime tarptautiniame kontekste, įtraukdami ir kitų šalių Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl naciams po kojų mėtėme gėles? (video) (11)

Filmo „Hitlerinis altruizmas: Lietuvos išvadavimas“ stopkadras

Atsakymas į klausimą, kada prasidėjo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos karas, Rytuose dar vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, atrodo, žinomas pradinės mokyklos mokinukui. Sovietiniuose vadovėliuose teigiama, kad 1941-ųjų birželio 22 d. ankstų rytą „fašistinė Vokietija klastingai užpuolė mūsų Tėvynę“.

Tuos, kurie tebegyvena tų vadovėlių idėjomis, bergždžia įtikinėti, kad SSRS nebuvo mūsų tėvynė, nes Lietuva buvo okupuota ir inkorporuota į Sovietų Sąjungos sudėtį, o kas nesutiko ir tam priešinosi, buvo sunaikinti arba ištremti. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (56)

Wikipedia.org nuotr.

Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.

Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda… (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…

Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams (6)

Kuršo katilas, Rytų frontas, Latvijos terit., 1944 m.| Vida Press nuotr.

Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?

Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais

Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Stalinas nukarūnuotas, tegyvuoja Putinas! (3)

SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d. | leidyklos „Briedis“ nuotr.

Vasario 25 d. sukanka 60 metų, kai Nikita Chruščiovas savo istoriniame pranešime SSKP XX suvažiavime „Apie asmenybės kultą ir jo pasekmes“ padarė galą Josifo Stalino šlovinimui. Pasak rusų istoriko ir publicisto Rojaus Medvedevo, dargi pats N. Chruščiovas neįsivaizdavo, jog, pradėjęs savo kalbą vienokioje šalyje, iš esmės baigs ją jau kitokioje.

Kaip laikraštyje „XXI amžius“ rašė apžvalgininkas Petras Katinas („kagėbė“ persekioto 82-jų sulaukusio publicisto netekome 2009-ųjų rugpjūtį, o gimęs buvo lyg tyčia vasario 25 d.), niekas nei Sovietų Sąjungoje, nei užsienyje, nors ir tikėdamiesi tam tikrų permainų sovietų imperijoje po Stalino mirties, net pagalvoti Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video) (3)

augustavo-gaudynes-facebook-nuotr

1945 – ųjų liepos 15 d. iš Maskvos Baltarusijos stoties į Berlyną pajudėjo specialus traukinys. Šarvuotame vagone į Potsdamo konferenciją, prasidėjusią liepos 17 d., vyko keleivis Nr. 1 – Josifas Stalinas. Jo svitoje buvo vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija, kuris buvo ėmęsis beprecedenčių saugumo priemonių.

Šiaip jau J. Stalinas nebuvo linkęs kur nors nutolti nuo Kremliaus. Jo dispozicijoje buvo penki specialūs traukiniai – vienas vadinamas „ypatinga norma“ (особая норма, ОН) ir keturi rezerviniai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)

1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.

Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste (4)

Adolfas Hitleris, Josifas Stalinas | TopFoto/Scanpix DELFI montažas

Prieškario mėsmalėje buvo traiškomi tautų likimai, didelės valstybės papuldavo į ją kaip pagrindiniai ingredientai tuometinių monstrų patiekalui, o mažos – tik kaip prieskoniai. Bet įdomiausia, kad iki paskutinės dienos du mirtini priešai – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – smaguriavo prie bendro pietų stalo.

Draugystė gimė dar bolševikų laikais

Mes jau ne kartą rašėme, kad Maskva ir Berlynas nuo pat Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo tarsi tie pragmatiški meilužiai, kurie meilę vienas kitam išpažįsta tik dėl abipusės naudos.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Neįtikėtinos A. Hitlerio mirties versijos (7)

undesarchiv Bild 146-1976-033-06 | Hitleris pasirašo Miuncheno susitarimą |

Visiems žinoma sena Rytų pasaka apie Drakoną, kai, nukirsdinus galvas vienam, atsiranda kitas, daug geresnis, ir minia džiaugsmingai šaukia „Drakonas mirė, tegyvuoja Drakonas!”

Fašizmas lyg feniksas

Apie ką aš čia? Buvęs diktatorius miršta arba yra nugalabijamas, bet naujas valdovas dažnai žengia senojo pėdomis. Ir problema dažniausiai ne jame, o kaip jį sutinka žmonės, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova (5)

vladimiras-leninas-josifas-stalinas_AOP nuotr

Mes daug esame girdėję, skaitę arba pergyvenę SSRS žlugimo laikotarpį, tačiau ar daug žinome apie jos atsiradimą? Juo labiau, kad abi datos lyg tyčia sutampa – gruodžio pabaiga. O šių dienų įvykiai suformuluoja ir kitą klausimą: ar ir Rusijos nelaukia Sovietų Sąjungos likimas?

Tarybos – varguomenę viliojanti valdymo forma

Valdymo forma – valstybės reikalus tvarkyti per liaudies tarybas – gimė Vladimiro Lenino galvoje dar 1905 m. Tuomet tai buvo revoliucinė, gundanti ir pažangi iniciatyva, kuri patraukė daug darbininkijos ir valstietijos, nors idėjos autoriai ir vykdytojai daugiausiai buvo inteligentijos atstovai. Tarybos turėjo vykdyti ir įstatymų leidimo, ir vykdomąsias funkcijas (vykdomieji komitetai).

Skaityti toliau

S. Lapėnas. (Ne)nacionalinė valstybė ir švietimas: pakeliui į kareivines genijai nereikalingi? (0)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

„Darbininkai neturi tėvynės.“ (K. Marksas ir F. Engelsas – „Komunistų Partijos manifestas“ 1848 m.

Padažnėjusių nacionalinės idėjos atsisakymo diskusijų metu, kartais atrodo, kad globalizacijos šalininkai pernelyg tiesmukai suvokia K. Markso žodžius ir nusprendė juos įgyvendinti praktikoje

Nacionalinė valstybė ir švietimas

Žmonijos istorijoje nėra pavyzdžio, kad nacionalinių idėjų atsisakymas valstybėje, paskatintų švietimo sistemos vystymąsi. Skaityti toliau

N. Šulija. Kuo viskas pasibaigs (41)

Naglis Šulija | asmeninė nuotr.

Rusijai at(si)plėšus Krymą ir tebemėginant sukurstyti pilietinį karą Ukrainoje politikų, politologų, apžvalgininkų ir šiaip žmonių komentarų bei nuomonių pasipylė tiek, kad astrologo komentaras bei pastabos – tiesiog dar viena nuomonė, irgi turinti teisę būti.

Ciklų metodas

XX amžiaus antroje pusėje prancūzų astrologai pasiūlė naują šalių ir net šalių grupių gyvavimą nusakantį metodą. Įsivaizduokime, kad Zodiako ratas – tai laikrodis, o planetos – tai to laikrodžio rodyklės. Skirtingų šalių ir net šalių grupių (tarkime, islamiškų šalių arba demokratiškai valdomų šalių) gyvenimą Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video) (17)

Dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tokiu pavadinimu istoriko dr. Algimanto Liekio monografija neseniai pasirodė Lietuvos knygynuose Tai – 42 autoriaus knyga. Jis ir per 1400 straipsnių autorius, dar apie 60 knygų sudarytojas. Siūlome gegužės 20 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvykusiame knygos tematikos ir problematikos aptarime autoriaus kalbą.

Sena tiesa, kad tikra kaimynystė, draugystė įmanoma tik tarp gerai vieni kitus pažįstančių, geranoriškų ir teisingų partnerių. Tarp artimiausių kaimynų nuo amžių lietuviams buvo lenkai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino (13)

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

Apie Lavrentijų Beriją – šį baisų stalininį veikėją, vadinamą dar sovietiniu esesininku – rašyta ne kartą. Prieš trejus metus mes tarsi klausėme „L.Berija – galvažudys ar liberalas?“, o šių metų sausį kėlėme drąsią versiją, kad galbūt L. Berijos dėka 1953-aisiais buvo sužibusios mūsų nepriklausomybės viltys. Švenčiant (tikrąją šio žodžio prasme) jo sušaudymo 60-ąsias metines, verta priminti kai kurias šių publikacijų vietas.

Bet pirmiausia, žiūrėdamas į seną nuotrauką, kurioje L. Berija ant kelių pasisodinęs kokios 10 metų J. Stalino dukrą Svetlaną ir meiliai apkabinęs ją per mergaitišką krūtinę, Skaityti toliau

A. Andriušaitis. Ar Lietuvos radijas virto antivalstybinės Propagandos ruporu? (24)

Alkas.lt piešinys

Buvau tiesiog priblokštas praeitą ketvirtadienį, š. m. liepos 11 d., išgirdęs per Lietuvos (LRT) radiją iš eterio besiliejančią tikrų tikriausią antivalstybinę propagandą.

Laida buvo lenkų kalba. Iš pradžių pamaniau, kad tai kažkokia Lenkijos stotis, bet netrukus įsitikinau, kad transliuoja LRT radijo programa „Klasika“ (laida lenkų kalba, 15.30 – 16.00 val.). Buvo transliuojama tūlos Irenos Lukaševič „paskaita“, įrašyta lenkiškame renginyje. „Paskaitos“ tema buvo „Stalininės polonizacijos Vilnijoje mitas“(!). Demagogiškai, ciniškai ir šmeižikiškai buvo neigiama stalininė polonizacija Rytų Lietuvoje, vykusi 1950- 1953 m. Ši J.Stalino vykdyta lenkinimo politika yra pasaulyje plačiai žinomas faktas, aprašytas daugelio istorikų darbuose. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien? (26)

Lietuvos partizanai |  Genocido aukų muziejaus nuotr.

Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“? (17)

Česlovas Iškauskas | Iskauskas.lt nuotr.

Turtingoje lietuvių kalboje yra žodžių, terminų ir sąvokų, kurias kalbininkai pavadintų barbarizmais arba svetimybėmis, tačiau jokie kitokie vertiniai taip tiksliai neišreikš jų esmės, gyvenimiškos patirties ir laikmečio kolorito. Vienas iš jų – KGB arba tiesiog „kagėbė“ (rus. КГБ, Комитет Государственной Безопасности, liet. Valstybės saugumo komitetas (prie SSRS Ministrų Tarybos).

Tai monstras, kuris padėjo įgyvendinti iš pradžių bolševikų, raudonųjų komisarų, paskui Josifo Stalino ir jo parankinių, sovietinės komunistų partijos ideologinius tikslus.
Klausimas paraštėse: ar šiandien modifikuota „kagėbė“ savo planų neatsisakė? Skaityti toliau

Č. škauskas. Kaip ir kodėl buvo pasikėsinta į L.Brežnevą (3)

Leonido Brežnevo nekrologas sovietiniuose laikraščiuose | DELFI, K.Čachovskio nuotr.

Nuo seniausių laikų carinėje Rusijoje, bolševikų viešpatavimo laikais, komunistinėje SSRS, o ir šiandieninėje šioje Rytų valstybėje pasikėsinimai į vadovus, aukštus pareigūnus bei politikus yra įprastas dalykas. Vieni įvykiai įgauna platų rezonansą tuojau pat, kiti – praėjus tam tikram laikui, o kai kurie lieka beveik nežinomi plačiajai visuomenei. Vienas iš tokių – pasikėsinimas į Leonidą Brežnevą 1969 m. sausio 22 d.

Jis ilgai buvo apgaubtas paslapties skraiste, o nusikaltimo tyrimo rezultatai nugulė į gilius „kagėbė“ stalčius. Dar ir dabar tvirtinama, kad tai buvo ne politinis aktas, o psichiškai nesveiko karininko išpuolis. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys (3)

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

1953-ieji. Vyresnieji juos prisimena įvairiai. Kovo 5-ąją mirė Josifas Stalinas. Amnestavo daug kalinių. Po trijų metų iš Kozelsko lagerio grįžo amnestuotas tėvas, nuteistas 8 metams už dalyvavimą kaimo vestuvėse surengtame stribo linčo teisme. Jis manęs nebuvo matęs, o aš, trimetis, barzdoto dėdės baisiai išsigandau…

Sako, dėl „tautų tėvo“ mirties daug kas raudojo. Bet kartu daugelis tikėjosi, kad dabar švystels šviesa tunelio gale. Kitiems nusviro rankos: sulig tais metais, kaip teigia istorikai, Lietuvoje baigėsi partizaninis pasipriešinimas okupantams. Ilgai Lietuvą „vadavusi“ Amerika nuvylė, o sovietinis represinis aparatas įsisiautėjo. Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II) (7)

Tarmių žemėlapis | wikipedia.org nuotr.

Sunku versti filosofinius ir eseistinius tekstus, nes jų autoriai dažnai darosi žodžius nebuvėlius arba esamam žodžiui suteikia individualią reikšmę (pvz., yra monografija Niekio filosofija, kur žodžiui niekis suteikta iki tol neturėta reikšmė). Ir taip daro ne tik lietuviai. Tokią kūrybą iš tiesų sunku versti, nes negalima pasinaudoti žodynais. Pasirinkusi grupelę neįprastai pavartotų ir padarytų žodžių iš filosofijos teksto (būtis, buvimas, esatis, esimas, esinys) paprašiau filosofijos profesoriaus, kad apibrėžtų šių žodžių reikšmę. Neįstengė: du pirmieji žodžiai normalūs, tik pavartoti neįprastai, o esatis, esimas ir esinys – kalbos balastas: nėra reikšmės skirtumo tarp būtis ir esatis, esimas ir buvimas, o esinys pagal darybos tipą turėtų reikšti konkretų veiksmo rezultatą (plg. siuvinys, rašinys, krovinys). Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar reikia referendumo dėl grįžimo į SSRS? (12)

Pavadinimas provokacinis? Taip. Bet turbūt ne iš piršto laužtas. Tik gryniausias sutapimas, kad gruodžio 21-ąją, per pačią žiemos saulėgrįžą, kažkokie ten majai pranašavo Pasaulio pabaigą (o paskui nusiplovė rankas), ir tą pačią dieną, prieš 133 metus, Goryje gimė Josifas Stalinas (Džiugašvilis), per savo 26 diktatoriavimo metus tūkstančiams įvairių SSRS tautų atstovų, taip pat ir lietuvių, lėmęs gyvenimo pabaigą tremtyse ir kalėjimuose.

Su juo susijęs ir kitas sutapimas: 1922 m. gruodžio 31 d. buvo įkurta SSRS, o lygiai po 69-rių metų, kai 1991 12 25 atsistatydino Michailas Gorbačiovas, ji iširo. Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I) (23)

2013-ieji - tarmių metai | Wikipedia.org nuotr.

Išgirdusi, kad 2013-ji skelbiami tarmių metais, pagalvojau, koks šio projekto tikslas, kas bus daroma ir kokių rezultatų tikimasi, kiek tai kainuos? Galėčiau nesunkiai sužinoti. Bet nevaržoma žinojimo noriu pamąstyti ne tik apie tarmes. Didesnį rūpestį šiandien turėtų kelti ne tarmės, o valstybinė bendrinė kalba ir apskritai mūsų kultūra. Tarmės, nustumtos bendrinės kalbos, nyko natūraliai. Jų verte mokslui neabejota. Tad sukaupta daug tekstų, ištirtos ir aprašytos visos Lietuvos tarmės, išleistas atlasas, parašyta nemažai tarminių žodynų, yra ir didysis 20 tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, kurį Justinas Marcinkevičius vaizdingai pavadino žvaigždynu virš galvos. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais… (3)

A.Sniečkus (kairėje) tarp 16-osios divizijos karių. Klaipėda, 1945.01.28 d. | runivers.ru nuotr.

Karas. Vis mažiau lieka tų, kurie yra patyrę jo baisumus. Dabartinė karta kai ką žino iš istorijos vadovėlių, iš senelių ar tėvų pasakojimų, iš internetinių nuogirdų. Ir aš esu pokario vaikas. Teprisimenu tik tėvo pasakojimus, kad per gimtąjį miestelį frontas ėjo dvi savaites – vieną į Rytus, kitą – į Vakarus. Tuo metu visa šeima sėdėjo sode iškastame bunkeryje, o verdančiai valgį motinai karo vaizdas asocijavosi su paklydusios kulkos smigtelėjimu į krosnies „kaktą“…

Lietuviais nepasitikėjo…

Bet tai vienas juokas tiems, kurie tiesiogiai dalyvavo mūšiuose. Skaityti toliau