Penktadienis, 16 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Kodėl naciams po kojų mėtėme gėles? (video)

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2016 06 18 11:47
11
Filmo „Hitlerinis altruizmas: Lietuvos išvadavimas“ stopkadras

Filmo „Hitlerinis altruizmas: Lietuvos išvadavimas“ stopkadras

Filmo „Hitlerinis altruizmas: Lietuvos išvadavimas“ stopkadras
Filmo „Hitlerinis altruizmas: Lietuvos išvadavimas“ stopkadras

Atsakymas į klausimą, kada prasidėjo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos karas, Rytuose dar vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, atrodo, žinomas pradinės mokyklos mokinukui. Sovietiniuose vadovėliuose teigiama, kad 1941-ųjų birželio 22 d. ankstų rytą „fašistinė Vokietija klastingai užpuolė mūsų Tėvynę“.

Tuos, kurie tebegyvena tų vadovėlių idėjomis, bergždžia įtikinėti, kad SSRS nebuvo mūsų tėvynė, nes Lietuva buvo okupuota ir inkorporuota į Sovietų Sąjungos sudėtį, o kas nesutiko ir tam priešinosi, buvo sunaikinti arba ištremti.

Tad ir Lietuvos dalyvavimas kare buvo prievartinis. Bet galima suprasti ir tuos kelis išlikusius 16-osios lietuviškosios divizijos veteranus, atidavusius visas jėgas, jaunystę, sveikatą ir gyvybę svetimai pergalei: karas yra karas…

Vokiečiai pasitikti su gėlėmis

Dauguma Lietuvos gyventojų lyg ir nepajuto to karo baisumų. Gimtajame Suvalkijos miestelyje frontas dundėjo dvi savaites: savaitę į Rytus, dar savaitę po trejų metų – į Vakarus. Dėl visa ko tėvai po sena antanine obelimi buvo išsirausę bunkerį. Artėjant vokiečiams, saujelė sovietinių partizanų pasitraukė į miškus, kiti susidėjo su naujais okupantais, netgi sukūrė ginkluotas formuotes, bet dauguma pasirinko atsargią laikyseną.

Vis dėlto atsirado nemažai tokių, kurie metė vermachtui po kojomis gėles. Multimedijos portalas Bandicam.com iš senos vokiečių kronikos sumontavo propagandinį nacių ir lietuvių pasipriešinimo sovietams filmą „Hitlerinis altruizmas: Lietuvos išvadavimas“, kuriame rodoma, kaip užimama Jonava, Kaunas, Šiauliai, pagaliau Vilnius ir kaip tuos išvaduotojus išskėstomis rankomis pasitinka gyventojai. Kauno Laisvės alėja – žygiuojantiems okupantams merginos mėto puokštes gėlių. Sako, kai kas taip sutiko ir Raudonąją armiją 1940-aisiais…

https://youtu.be/Ib_DaIAw7D8

Kodėl? Kodėl lietuviai taip laukė naujo mesijo? Nors jis lygiai taip pat kaip sovietai griebėsi represijų: griovė ir degino jonaviečių pirkeles, varė lauk ir grūdo į fortus Kauno žydus, filme vadindamas juos „žmonijos atmatomis“, užgniaužė bet kokius Birželio 23-osios sukilimo nepriklausomybės reikalavimus.

Prieš pustrečių metų Marko Solonino lietuvių kalba išleistoje knygoje „Katastrofos chronologija“ aprašomos karo išvakarės Lietuvoje ir tvirtinama, kad tokį žmonių pasirinkimą daugiausiai lėmė neišpasakyti sovietų žiaurumai, ypač prieš savaitę įvykdyti trėmimai.

Represijos atbaidė nuo simpatijų sovietams

Maža sakyti, kad tai buvo taktinė Josifo Stalino ir jo parankinio Lavrentijaus Berijos klaida – tokioje geopolitinėje situacijoje nuteikti prieš save ištisą SSRS vakarinį regioną. Bet kokia kaina nuslopinti nepasitenkinimą okupantu ir išlaikyti Lietuvą kaip forpostą Vakarų flange – toks buvo Maskvos uždavinys 1939 – 1941 m. Lietuvių, kaip ir kitų tautų, likimai jai mažiausiai rūpėjo… Taip birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių. Tremtis tapo didžiule tautos tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“.

Pasiruošimas trėmimams vyko iš anksto. Prieš penkerius metus vykusioje parodoje tremčių 70-čiui pažymėti buvo paskelbti įtikinantys dokumentai: Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto ir SSRS liaudies komisarų tarybos 1941 m. gegužės 16 d. nutarimas dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų trėmimo, Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto Biuro 1941 m. birželio mėn. nutarimas dėl Lietuvos gyventojų trėmimo, Lietuvos komunistų partijos (LKP), SSRS ir LTSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), LSSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) dokumentai, 1941 m. birželio mėn. represuotų asmenų bei kitos nuotraukos, atspindinčios Lietuvos gyventojų trėmimą.

Jos saugomos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Genocido aukų muziejuje (GAM).

Aliarmas, kurį nutylėjo J. Stalinas

Ar tokia taktika įrodo, kad Kremlius nė nenutuokė apie artėjantį gaisrą? Toli gražu. M. Soloninas liudija, kad Raudonoji armija buvo rimtai ruošiama pasipriešinimui.

Antai, 1941 m. birželio 18 d. atsiranda 12-ojo mechanizuotojo korpuso (MK) vado, generolo majoro Nikolajaus Šestopalovo, paimto į nelaisvę ir liepos 12 d. žuvusio prie Šiaulių, įsakymas Nr. 0033, išmargintas grifais „Labai slaptai“, „Ypatingos svarbos“. Jis prasideda tokiais žodžiais:

„Gavus šį įsakymą, visus dalinius parengti kovai. Dalinius parengti kovai kaip ir paskelbus „Kovinį aliarmą“ pagal planą, tačiau paties „Aliarmo“ neskelbti… Pasiimti tik tai, kas būtina mūšiui bei užtikrinti gyvybei…“ Toliau – nurodymas birželio 18 d. 23.00 pradėti judėti į dislokacijos rajonus. Beje, visi paskutiniai maršrutų punktai buvo miškuose.

Nurodymai skrieja toliau. Birželio 18 dieną Pabaltijo Ypatingosios karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Fiodoras Kuznecovas (netrukus jis buvo atšauktas iš šių pareigų, o paskui po vokiečių įžengimo į Krymą nušalintas ir iš 51-osios Atskirosios armijos vado posto) pasirašo labai platų daugybės puslapių įsakymą Nr. 00229.

Jame, be kita ko, sakoma: „Priešlėktuvinės gynybos zonos viršininkui iki 1941 m. birželio 19 d. vakaro apygardos priešlėktuvinėje gynyboje pasirengti visuotiniam aliarmui… Iki 1941 m. birželio 19 d. pranešti, kaip bus dengiami dideli geležinkelių ir gruntiniai tiltai, artilerijos sandėliai ir svarbiausių objektų priedangos nuo pikiruojamųjų bombonešių.

Iki 1941 m. birželio 21 d. kartu su vietos priešlėktuvine gynyba organizuoti: Rygos, Kauno, Vilniaus, Dvinsko (Daugpilio), Mitavos, Libavos, Šaulių miestų užtemdymą, priešgaisrinę apsaugą juose… Ne vėliau kaip iki 1941 metų birželio 20 d. ryto išmesti į fronto ir armijų vadavietes su pakankamu kiekiu priemonių komandas, kurios juose įrengs ryšių mazgus…“ Kone visų darbų atlikimo kraštutinis terminas – birželio 21-osios vakaras.

Nors Josifas Stalinas žvalgybos buvo informuotas apie galimą kito ryto puolimą, nei jis, nei maršalas Georgijus Žukovas (vėliau savo atsiminimuose jis atskleidė Generalisimo delsimo taktiką, bet J. Stalino gerbėjų netrukus buvo sutriuškintas; prieš 10 metų LTV įrodinėjo, kad G. Žukovas turėjo lietuviškų šaknų – buvo kilęs iš Biržų krašto) nesiėmė įvesti aukščiausią kovinę parengtį Vakarų regione. Rezultatas: nacistinė Vokietija per kelias savaites sutriuškino milžinišką 3 mln. Raudonosios armijos grupuotę, o iki pat birželio 26 d. Maskvon siunčiamus štabų šifruotus pranešimus apie vokiečių užimamus miestus sovietinė vadovybė laikė priešo klastotėmis. Taip tarp Panevėžio ir Dvinsko „dingo“ visa 11-oji armija – apie 60 tūkst. karių. Kaip teigė sovietų istorikai, pirmosiomis dienomis buvo sunaikinta 1600 sovietų lėktuvų, didžioji dalis jų – žemėje.

Sovietai daug jų tiesiog paliko traukdamiesi. Antai, vien Vilniaus Kirtimų (Porubaneko) aerodrome liko dešimtys tvarkingai išrikiuotų naujausių kovos lėktuvų Il-2, Jak -1, MiG-3. Taip atrodė ir Kauno, Šiaulių, Panevėžio bei kiti aerodromai.

Iš tiesų aliarmas buvo paskelbtas. Sovietiniai istorikai rašė apie F. Kuznecovo bendrapavardžio, karinio jūrų laivyno liaudies komisaro admirolo Nikolajaus Kuznecovo „žygdarbį“, kuris esą „nesibaimindamas pažeidė Stalino draudimą ir karo išvakarėse kariniame laivyne paskelbė aliarmą“.

Po karo už tai admirolas vos neužmokėjo gyvybe: J. Stalinas jį apkaltino sąjungininkams perdavus slaptus torpedų brėžinius ir jūrų žemėlapius, vos nepateko už grotų,o visi titulai jam buvo gražinti tik po J. Stalino mirties. Tačiau po konflikto su gynybos ministru G. Žukovu 1956 m. visiškai buvo priverstas išeiti į atsargą „be teisės tarnauti laivyne“.

V. Putinas kontroliuoja ir perrašo istoriją

Šie ir kiti karo išvakarių faktai Rusijoje nutylimi iki šiol. Kaip rašo dukart per mėnesį leidžiamas Amerikos žurnalas „The American Interest“, J. Stalino taktiką nukopijavęs V. Putinas perrašo istoriją, kad pateisintų savo autoritarinį valdymą.

Leidinys pateikia pavyzdį, kaip buvo atleistas Rusijos valstybinio archyvo direktorius Sergėjus Mironenka, paviešintais archyviniais dokumentais atskleidęs populiarų Rusijoje 28 panfiloviečių iš 3016-osios generolo majoro Ivano Panfilovo vadovaujamos šaulių divizijos žūties prie Maskvos 1941-ųjų žiemą mitą. Iš paskelbtų sovietinių pareigūnų dokumentų akivaizdu, kad visą šią didvyrišką istoriją, nuolat kartojamą vadovėliuose, išgalvojo vienas karo žurnalistas… Šių metų kovą S. Mironenka buvo atleistas iš pareigų.

Tai sudėtinė V. Putino skatinamo mito apie SSRS pergalę prieš fašizmą dalis, rašo žurnalas. Jam uoliai padeda užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas, šiemet parašęs straipsnį „Rusijos užsienio politikos istorinė perspektyva“, kuriame teigiama, kad nuo pat krikščionybės priėmimo 988 m. rusus nori pavergti galingos Europos šalys ir Amerika, tad tam reikia priešintis. Taip Rusijoje plečiama antivakarietiška isterija.

Perrašydamas ir kontroliuodamas istoriją, Kremlius neigia savo okupacinę agresyvią politiką šiandien. Pasisavindamas visus nuopelnus už nacistinės Vokietijos pralaimėjimą, jis nutyli gėdingiausius karo išvakarių ir jo pradžios faktus. Dabar Kremliaus ideologai stebisi: 1941 – ųjų birželį lietuviai išskėstomis rankomis sutiko vermachtą, o 1940 m. birželio 15-ąją įžygiavusių Raudonosios armijos karių gėlėmis neapipylė…

***

Kažin, kaip pasielgtume šiandien? Juk karo šmėkla iš Gruzijos ir Ukrainos artėja prie Lietuvos sienų: neseniai pranešta, kad prie Baltarusijos sienos, į Briansko srities Klincų miestelį, siunčiama 28-oji motorizuotųjų šaulių brigada iš Uralo (per Minską iki Lietuvos sienos nėra ir 600 km), o iki šių metų pabaigos netoli Baltarusijos sienos atsiras dvi Rusijos kariuomenės divizijos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video)
  2. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  3. Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams
  4. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  5. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  6. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  7. Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo…
  8. Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas?
  9. Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda…
  10. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  11. Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija
  12. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  13. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  14. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  15. Č. Iškauskas. Neįtikėtinos A. Hitlerio mirties versijos
  16. Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien?
  17. Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino
  18. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  19. Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios
  20. Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
  21. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  22. Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą
  23. Č. škauskas. Kaip ir kodėl buvo pasikėsinta į L.Brežnevą
  24. Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
  25. Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė
  26. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  27. Č. Iškauskas. Berlyno siena tebeeina per mūsų smegenis
  28. Č.Iškauskas. Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte
  29. Č. Iškauskas. Kaip Strasbūras pažemino Lietuvą… (pirmadienio mintys)
  30. Č. Iškauskas. Kaip kniazius tampa kankiniu… (pirmadienio mintys)

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Vaitas says:
    5 m. ago

    Birželio 14–18 d. tremtis tapo didžiule tautos tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“.

    Atsakyti
  2. linelis says:
    5 m. ago

    geras straipsnis, dar ir šiandien laukiu šlubo frico…

    Atsakyti
  3. Bartas says:
    5 m. ago

    Kaip ” Vaitas” sako , rusiškas, bolševikinis fašizmas pradėjo naikinti Tautą. Pradėjo nuo Lietuvių Tautos žiedo; mokytojai, visuomenės veikėjai , karininkai , ūkininkai. Maskovijos fašistai puikiai žinojo, kad sunaikinus šviesuomenę, su prasčiokai daug lengviau tvarkytis . Taigi , klausimas ne laiku ir ne vietoje. Likę gyvi ir ne išvežti į vergovę, mirtį , dėkojo vokiečiams už “išlaisvinimą”. Kitaip ir būti negalėjo.

    Atsakyti
    • albinas says:
      5 m. ago

      Seni žmonės pasakojo, kad į Sibirą trėmė tik tuos, kurie bent mažiausiai buvo prisidėję ar rėmė nacius. O būtent Šviesuomenė prie to buvo daugiausiai prisidėjusi ir ne dėl politiniu įsitikinimų, o grynai dėl asmeninės naudos. Nenuostabu, kad daugiausiai jų ir buvo išvežta.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        5 m. ago

        Kiek tau moka už tokias nesąmones? ,,Seni žmonės pasakojo…” 😀 😀

        Atsakyti
        • albinas says:
          5 m. ago

          Tie seni žmonės, jei tau taip užkliuvo, yra mano amžinatelsi seneliai.

          Atsakyti
          • lietuvis says:
            5 m. ago

            tipo – stribukai?

          • Pikc says:
            5 m. ago

            Nedažnas atvejis, kai visiškai pritariu Kembliui. 🙂 Akivaizdu, kad tas veikėjas – visai ne “albinas”, o raudonas, kaip makakos užpakalis. Apie kliedesius dėl “naciū” net nekalbu – pirma, patys bolševikai juos rėmė, o antra, tremtys Lietuvoje prasidėjo PRIEŠ vokiečių atėjimą, tad pareiškimas, kad ištremti lietuviai “rėmė nacius” yra reto idiotizmo pavyzdys, nes trėmimų metu jokių “naciū” Lietuvoje nebuvo, tad jų remti netgi norint paprasčiausiai nebūtų buvę kaip. 🙂

      • LosAngeles says:
        5 m. ago

        tikrai…. 1941 birzelio 14 pradejo tremti labiausiai prie ‘naciu prisidejusius’???? Jei nera ka pasakyti- geriausia nieko nesakyti, arba kaip sake vienas zinomas veikejas ‘tyla-gera byla’. Neisizeiskite, bet … nusisnekejote

        Atsakyti
  4. Aras says:
    5 m. ago

    todel kad “naciai” isgelbejo tasyk nuo zydu bolshevizmo

    Atsakyti
    • Pikc says:
      5 m. ago

      Juokinga, bet tie “naciai” turėjo visus šansus laimėti karą – bet jį prakišo per Adolio fanatišką šovinizmą. Mažai kas nekentė bolševizmo labiau, negu tie, kurie su juo turėjo “laimės” susidurti – tereikėjo tuo pasinaudoti. Kvailystė, kad nepasinaudota.
      Na, o didžiausi pralaimėtojai – Vakarų debilai, kurie pasirinko remti bolševizmą, kuris galiausiai užgrobė pusę Europos ir infekavo likusią pusę plius JAV. Užtat dabar toje srutų putroje ir murkdomės.
      Beje, įdomu pastebėti, kad vengiama kalbėti apie Vokietiją “prie naciū” IKI karo. Labai įdomu pasidomėti Vokietijos ekonomikos ir vokiečių tautos savigarbos pokyčiais 1933-39 metais. Pastebėtina, kad skirtingai nuo bolševikinės Rusijos (ir SSRS), Vokietija laikėsi visiško atvirumo politikos – jokių užsienio turizmo apribojimų. Tai šį tą sako. Apskritai, atmetus du punktus – “če dėl visko kalti žydaj” ir “vokiškas kardas užkariaus žemes vokiškam plūgui”, prie tų “nacių” nelabai yra kaip prikibti – nacionalsocializmas VEIKĖ. Skirtingai, negu dabar įsigalėjęs internacionalsocializmo+laukinio kapitalizmo tandemas. 🙂

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Kokia viruso kilmė ir ateitis?

2021 04 14
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

2021 04 12
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

2021 04 02
Č. Iškauskas. Žudikas iš Rytų

Č. Iškauskas. Žudikas iš Rytų

2021 03 24
Išleistas 5 tomas „Lietuvos gyventojų genocidas“

Išleistas 5 tomas „Lietuvos gyventojų genocidas“

2021 03 11
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje

2021 03 05
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

2021 02 24
Č. Iškauskas. Kas naikina tautą?

Č. Iškauskas. Kas naikina tautą?

2021 02 22
Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje

2021 02 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Stabdoma medžioklė Punios šile
Gamta ir ekologija

Stabdoma medžioklė Punios šile

2021 04 16
Nuo šiol siuntos gavėjus pasieks laiku, žada Lietuvos paštas
Lietuvoje

Iššūkiai Lietuvos pašto dar laukia

2021 04 16
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Gamta ir žmogus

Motociklininkai raginami pasimokyti iš svetimų klaidų

2021 04 16
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Verslui paskirstyta 68,4 mln. eurų paramos

2021 04 16
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Nuo vienišumo gelbsti savanoriai

2021 04 16
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

Kaimo reikalų komitetas skatina pirkti lietuvišką maistą

2021 04 16
Spektaklio „Saša išnešk šiukšles“ akimirka | miltinio-teatras.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybiniams verslams –didesnės paramos galimybės

2021 04 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Niekam nerūpi apie EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?
  • Senis apie A. Širinskienė. Valstybės teritorinis skaldymas. Toks tolesnis liberalų tikslas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • „PlayStation 5“ konsolė – ilgai laukta naujovė
  • Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 737; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 695; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 475; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 423; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 419; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 409; komentarų: 31

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Kokia viruso kilmė ir ateitis?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 14
12
Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Povelykinė savaitė, užbaigta Atvelykiu arba Vaikų velykėlėmis, buvo kupina erzelynės aplink kovą su COVID-19. Užkratų skaičius niekaip nemažėjo, bet Vyriausybė...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 12
31
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Neseniai rašėme apie Mažosios Lietuvos kalbinius pokyčius, o šį kartą – apie Karaliaučiaus krašto vietovardžių darkymą. Margas baltiškųjų vardų žemėlapis...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
14
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Niekam nerūpi apie EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?
  • Senis apie A. Širinskienė. Valstybės teritorinis skaldymas. Toks tolesnis liberalų tikslas?
  • Balsas iš anapus apie Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius
Kitas straipsnis
Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje | rengėjų nuotr.

Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai