Šią savaitę Vilniuje viešėjo pirmasis demokratinės Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas, buvęs demokratinės Baltarusijos respublikos prezidentas Stanislavas Šuškevičius, Eurovizijos nugalėtoja Krymo totorė Džamala. Jie į Lietuvos sostinę atvyko prisijungti prie Gedulo ir vilties dienos minėjimo, pažymėti Genocido ir okupacijos dieną bei pažymėti 25-ąsias Belovežo susitarimų, po kurio žlugo SSRS, metines.

„Šią savaitę pažymėjome 75-ąsias metinės nuo Lietuvos piliečių trėmimų pradžios. Tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir reikšminga. Pirmąkart skaudžią datą pažymime tarptautiniame kontekste, įtraukdami ir kitų šalių atstovus. Lietuva, kuri pradėjo sovietinio bloko griūtį, šią savaitę solidarizavosi su kitomis kenčiančiomis Europos šalimis bei prisiminė istoriją, kad taip daugiau niekada nenutiktų“, – teigė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Emanuelis Zingeris.

Už taikią SSRS baigtį – teikimas Nobelio premijai

E. Zingerio teigimu, jis pasinaudodamas Švedijos Nobelio taiko premijos statute numatyta parlamentaro teikimo teise teikti parlamentaro vardu, pateikė pirmąjį demokratinės Ukrainos prezidentą L. Kravčiuką, pirmąjį demokratinės Baltarusijos respublikos prezidentą S. Šuškevičių ir tuometinį Rusijos Federacijos valstybės sekretorių G. Burbulį Nobelio taikos premijai gauti.

Sovietų Sąjungos – tautų kalėjimo griūtis buvo viena didžiausių XX-o amžiaus teigiamų virsmų. Nuo 1918 m. sukurta bolševikų sovietinė imperija sužlugdė tautų vystymąsi, asmenybės raidą, įkūrė vienpartinę-diktatorinę sistemą, okupavo kaimynines valstybes ir perkėlė šią „blogio sistemą“ į jų teritorijas. Dešimtys milijonų kitaip galvojančių SSRS gyventojų buvo represuoti represinio aparato NKVD-KGB. Po SSRS žlugimo komunistų valdyta Rytų Europa demokratinių judėjimų buvo išvaduota ir prisijungė prie Europos Sąjungos. Nobelio premijos motyvas – kad visa ši SSRS baigtis įvyko taikiai be galimo kraujo praliejimo.

Išsilaisvinusi Nadja Savčenko sveikino Lietuvą

Genocido ir okupacijos dienos proga Ukrainos sąjungos „Tėvynė“ pirmininkė Julija Timošenko kartu su visa frakcija ir Nadja Savčenko atsiuntė pasveikinimą, kuriame rašė: „Gedulo ir Vilties dieną, kuomet artimoji lietuvių tauta prisimena tragiškosios lietuvių tremties į Sibirą ir Tolimuosius Rusijos Rytus pradžią, visas Stalino sovietinio režimo aukas irjų artimuosius prašau priimti užuojautą. Ukrainai, kurie taipgi milijonais buvo visuotinės stalininės santvarkos naikinami, gerai supranta mūsų lietuvių brolių ir seserų tragediją. Šiandien Ukraina vėl priešinasi Stalino režimo pasekėjų agresijai ir yra dėkinga bičiuliškai lietuvių tautai už nuoseklią vienybę ir palaikymą“.

Džamalą sujaudino lietaus nepabūgę klausytojai

Įspūdingame koncerte Katedros aikštėje „Už mūsų ir jūsų laisvę“ susirinko apie tris tūkstančius žmonių, kurie palaikė Eurovizijos nugalėtoją Džamalą bei Katedros aikštėje pasirodžiusius Ievą Narkutę, Ukrainos žinomą artistę bei politikę Oksaną Belozir, vieną populiariausių Baltarusijos atlikėjų Liavoną Volskį, sveikimą tarusius pirmuosius demokratinės Ukrainos ir Baltarusijos vadovus. Sujaudinti klausytojai liko mėgautis atlikėjų pasirodymu iki galo, nors dainuojant Džamalai prapliupo lietus. Išvažiuodama Eurovizijos nugalėtoja labai džiaugėsi žiūrovais, kurie darganos metu dainavo kartu su ja.

Pasak E. Zingerio, džiugu, kad Džamala paskutinę akimirką pakeitė planus, sutiko atvykti ir kartu paminėti skaudžią šaliai dieną. Jos daina – šių metų Eurovizijos laimėtoja supažindino 42 konkurse dalyvavusių šalių žmones su Stalino represijomis. Stalino nusikaltimai yra siaubingi nusikaltimai žmonijai. Jaunoji europiečių karta turi būti paskiepyta tam, kad atpažintų bet kokio totalitarinio režimo požymius.

Kaip teigė signataras, – „Rusijos tik ką įvykdyta Krymo aneksija, deja, yra ankstesnės Sovietų Sąjungos ekspansionistinės politikos kartojimas 21-ame amžiuje. Siekdami paminėti Stalino nusikaltimų prieš Lietuvos žmones 75-erių metų sukaktį, mes sujungėme tarptautines geros valios žmonių pastangas, nukreiptas į šio režimo ženklų atpažinimą ir Pasipriešinimą. Lietuvai pavyko tarptautinėje erdvėje solidariai paminėti savo baisiąsias netektis.“

„Mano dainos, kuri laimėjo „Euroviziją“, pavadinimas yra „1944-ieji“. Parašiau ją pernai, bet jos šaknys yra mano vaikystėje – tai mano prosenelės Nazyl-kchan pasakojimas apie mūsų šeimos ir Krymo totorių tremties tragediją 1944 m. Turiu omenyje sovietinio režimo įvykdytą totorių trėmimą. Šio trėmimo metu žuvo mano prosenelės dukrelė. Bet ši daina apie visus žmones, kurių ar kurių tautų praeityje vyko tokios baisios nelaimės, kaip represijos, trėmimai ar genocidas. Deja, žmonės neišmoko gyventi tolerantiškai ir taikiai. Siekiu, kad ši žinutė pasiektų kuo daugiau žmonių mūsų šalyje ir už jos ribų, todėl labai džiaugiuosi, kad pavyko atvykti į Vilnių tokią svarbią dieną“, – pasakojo Džamala prieš koncerte Katedros aikštėje „Už mūsų ir jūsų laisvę“.

Džamalos daina „1944“ „Eurovizijos“ finale: