Didžiajai Britanijai ruošiantis palikti Europos Sąjungą (ES), iš emigracijos grįžtantys tautiečiai pripažįsta: sprendimą grįžti lemia psichologiniai bei jausminiai argumentai, o ne ekonominės priežastys ar baimė dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES pasekmių.
Apie 20 tūkst. emigrantų ir jau grįžusių į Lietuvą piliečių bendruomenę vienijanti viešoji įstaiga (VŠĮ) „Eksemigrantai“ vasarį inicijavo apklausą, Skaityti toliau
Mokslininkai tyrinėja visas gyvenimo sritis, įskaitant ir žmonių jausmų pasaulį. Kartais jis būna toks sudėtingas, kad prieš jį gali nublankti turbūt net astronomijos ar kvantinės fizikos mįslės. Kaip susirasti antrą pusę? Kaip elgtis pirmojo pasimatymo metu? Iš kur žinoti, kad radai tą vienintelį? Ar mokslininkai turi atsakymų į šiuos klausimus?
Pirmoji meilė dažniausiai kyla paauglystėje – pajuntame fizinį potraukį, Skaityti toliau
Balsu mes perduodame tik apie trečdalį visų žinių. Didelę dalį žinučių žmonės vieni kitiems perduoda ne balsu, o jausmus atspindinčiomis veido išraiškomis ar rankų judesiais. Aklieji ir silpnaregiai taip susižinoti negali. Tiksliau, negalėjo iki šiol – technologinė pažanga leis akliesiems „išvysti“ aplinkinių šypsenas ar kitus nepažintus jausmus.
Bendradarbiaudami su neregiais „Huawei“ sukūrė programą, kuria Skaityti toliau
„Kad ir kaip gerai gyventume ir kokie būtume laimingi, džiaugtumės stulbinančia mokslo ir technikos pažanga, didžiule prekių ir paslaugų gausa…
Pažiūrėkime kiek visko yra, o dar visai neseniai daug ko trūko. Džiaugtumės taikos laikotarpiu, o kiek karų buvo šioje žemėje! Vis vien mes norime būti laimingesni.
Jaučiame, kad dar kažko trūksta iki pilnos laimės. Skaityti toliau
Gyvename nuo vieno rezonansinio įvykio iki kito. Nelygu, kaip žiniasklaidai pavyksta išpūsti aplink įvykį burbulą ir jį skandalizuoti, scenos uždangos kraštelis vis viena šiek tiek atsidengia. Visuomenė pamato vaizdelį ir nuščiūva. Negi tokie kraupūs dalykai gali vykti pas mus, demokratinėje, teisinėje, beveik „gerbūvio“ valstybėje? Kalbu apie Lietuvoje subujojusį naują reiškinį – vaikų paėmimą iš šeimų.
Bene prieš penketą metų, Lietuva buvo pasirengusi išeiti į gatves prie Norvegijos ambasados, Skaityti toliau
Spalio 16 d., Sankt Peterburgo Ermitažo teatre, garsiam lietuvių aktoriui Regimantui Adomaičiui, įteiktas tarptautinis apdovanojimas – „Baltijos žvaigždė“.
Nuo 2004 m., „Baltijos žvaigždė“ suteikiama už humanitarinių ryšių vystymą ir stiprinimą Baltijos jūros regiono šalyse. Šį apdovanojimą yra pelnę – Aleksejus Germanas, Jelena Obrazcova, Olegas Basilašvilis, Rimas Tuminas, Maja Pliseckaja, Rodionas Ščedrinas, Barbara Brylska, Juozas Budraitis, Jevgenijus Jevtušenka, Andrejs Žagars, Saulius Sondeckis, Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Žinote, praeitą savaitę šiek tiek pasidžiaugiau: man regis, tas estų karinių pratybų „Ežys“ („Siil“, est.k.) šūkis „Kiekvienas spyglys svarbus!” ir pas mus puikiai pasiteisina.
Antai didžiulį darbą atlieka prof. Andrius Vaišnys (pagarba jam, kaip vienam pirmųjų informacinio karo fronto pionierių Lietuvoje!). Kai kurie mūsų jaunieji mokslininkai, pavyzdžiui, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Keršanskas ir jų jaunieji bendražygiai, – rengdami seminarus ir diskusijas apie propagandą. Veiksmingai triūsia mūsų šauliai, esami ir buvę kariai, Lietuvos Kariuomenės ir kitų institucijų specialistai, Skaityti toliau
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoja Veronika Naumova praėjusį birželį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) įgijo bakalauro laipsnį, o šį pavasarį jos auklėtiniai baigs pirmąją klasę.
Didžiausias iššūkis mokytojai dirbant su pradinukais yra mokinių jausminio proto (emocinio intelekto) ugdymas. „Vaikams sunku suvaldyti stiprius jausmus ir nukreipti juos teigiama linkme, pastebėti ir suprasti kito jausmus, ypač neigiamus“, – apie iššūkius darbe pasakoja mokytoja. Skaityti toliau
Artimiausiu metu bus pristatyta pirmoji Lietuvoje jausminės savipagalbos mobilioji programėlė (dar vadinama apps‘u – taikomaja programine įranga, skirta išmaniesiems telefonams, plašetiniams kompiuteriams ir kitiems mobiliesiems įrenginiams).
Šiam tikslui pasiekti buvo pasirašyta keturšalė bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Valstybinio psichikos sveikatos centro ir UAB „TeleSoftas“. Skaityti toliau
Nenumaldomai artėjant mokslo metams, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip elgtis, kad naujas gyvenimo etapas būsimam pirmokui nekeltų streso. Mokymasis – kokybiškai nauja veikla vaikui, su naujais nepažįstamais žmonėmis, kitokiu gyvenimo ritmu bei dienos režimu. Natūralu, kad tokie pasikeitimai gali sukelti nerimą ar netgi baimę.
Pasiruošimas mokyklai neapsiriboja vien tik ugdymo įstaigos pasirinkimu ar mokyklinių prekių pirkimu. Tėvai arba globėjai, išleidžiantys į mokyklą savo vaikus, dažnai susimąsto, ar jie jau tam pasirengę. Skaityti toliau
Gyvenimo tikslas
Mūsų patirtį, vis vien, ar mąstome apie tai, ar ne, sąlygoja didysis klausimas: koks yra gyvenimo tikslas? Gilinausi į šį klausimą ir norėčiau pasidalinti mintimis tikėdamasis, kad jos gali suteikti tiesioginės praktinės naudos tiems, kurie jas skaitys.
Manau, kad gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus nori laimės ir nenori kančių. Tai nepriklauso nei nuo socialinių sąlygų, nei nuo išsilavinimo ar ideologijos. Širdies gilumoje mes paprasčiausiai trokštame pasitenkinimo. Nežinau, ar visata su nesuskaičiuojamomis Skaityti toliau
Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis, pas kurį svečiavomės prieš šventes, dar nebuvo papuošęs Kalėdų eglutės, bet spygliuočio žaluma jau gyvino interjerą. Jaunėlis Mindaugas parvežė šakų iš Labanoro, kurio prieigose yra ir Adomaičių sodyba. Ten prabėgo daug laimingų dienų, kol aktoriaus žmona Eugenija buvo gyva, ten šiemet numatyta švęsti ir Kalėdas. Dieve, kaip ten gerai, atsidūsėja R.Adomaitis: ten prasideda Labanoro giria, ten ežeras, upelis pro namą prateka, tačiau ir šioji vieta negali susilyginti su tėvų namais. Skaityti toliau
Lietuvos kino centrą pasiekė 9 Lietuvos kino istorijai reikšmingų meninių filmų kopijos, kurių originalios medžiagos iki šiol saugomos Rusijos Federacijos valstybinėje kino saugykloje.
Tai ilgametražiai vaidybiniai režisieriaus A. Žebriūno filmai „Paskutinė atostogų diena (Mergaitė ir aidas)“ (1964 m.) ir „Riešutų duona“ (1978 m.), režisieriaus V. Žalakevičiaus juosta „Vienos dienos kronika“ (1963 m.), režisieriaus V. Mikalausko filmas vaikams „Žydrasis horizontas“ (1957 m.), Skaityti toliau
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šių metų pirmąjį pusmetį artimųjų prieštaravimas donorystei sumažėjo beveik perpus – nuo 40 proc. iki 22 proc.
Dėl kokių priežasčių šiuo metu artimieji dažniausiai nesutinka aukoti mirusiojo organų donorystei? Skaityti toliau
Kartais sau patinkam, kartais savęs nekenčiam. Kas tai, daktare? – Tai savivertė.
Neseniai iš prancūzų kalbos išverstoje knygoje „Netobuli, laisvi ir laimingi“ Kristofas Andrė (Christophe André) talentingai nagrinėja plačią savivertės temą. Jis nuosekliai, su didžiuliu išmanymu ir saiku kalba apie tai, kaip pagaliau tapti savimi, nebesirūpinti, kokį įspūdį paliekam kitiems, nesibaiminti nesėkmių arba nepritarimo, nebesigūžti nuo minties, kad būsi atstumtas. Ir pagaliau, Skaityti toliau
Rugsėjo 21 d. Namo inžinerijos ir interjero centras (NIC) surengs kūrybines dirbtuves mažiesiems. Į jas susirinkę vaikai žaisdami susipažins su interjero kūrybos vyksmu bei lavins kūrybiškumą.
„Interjero dizaino dienos mažiesiems metu spalvinsime erdvinius namų interjerus, iš plastilino lipdysime baldus, karpysime ir lankstysime namus, susipažinsime su interjero dekoravimo subtilybėmis bei sieksime rekordo. Visi kartu piešime bendrą svajonių kambarį. Sieksime, kad jis būtų pripažintas didžiausiu piešiniu“, – pasakoja NIC atstovas Nerijus Urbonavičius.
Užsiėmimai vyks prie NIC plytinčioje pievoje. Skaityti toliau
Spalio mėnesį pradedama rodyti Kosto Smorigino mono spektaklio „Purvas“ premjera visoje Lietuvoje.
Tiesa be pudros įtraukiančiais Kosto Smorigino monologais jau greitai liesis į publikos širdis bei protus ilgai lauktoje premjeroje. Mono šou „Purvas“ pagal talentingo dramaturgo Sigito Parulskio kūrinį dedikuojamas šviesios atminties aktoriui Vytautui Šapranauskui, turėjusiam vaidinti šioje specialiai jam parašytoje pjesėje.
Spektaklis sužavės daugelį tų, kurie sprendžia tragikomiškas tarpusavio santykių ar kitas gyvenimo lygtis. Skaityti toliau
Birželio 7-9 d., Kauno kino teatre „Romuva“ vyks patriotinių filmų festivalis „Mes turime kuo didžiuotis“. Filmus pristatys kino kritikas Gediminas Jankauskas. Festivalio metu žiūrovai galės pamatyti tokius patriotinę savimonę skatinančius filmus, kaip 1972 metais sukurtą režisieriaus Marijono Giedrio filmą „Herkus Mantas“, 1966 metų kino juostą „Jausmai“, Kristijono Vildžiūno filmą „Kai apkabinsiu tave“ ir kitus. Tai puiki proga prisiminti, kuo mes galime didžiuotis.
Filmų repertuaras: Skaityti toliau
Kol girdi jos širdies plakimą, alsavimą, jos kosulį, žingsnių aidą, nesusimąstai, kad širdžiai brangus laikinumas, vieną dien tarsi siūlas nutrūks. Ką manei esant be pastangų įgyta nuosavybe, nėra amžina. Nelauktai ir netikėtai išeidama, ji tau paliks aibę prisiminimų, kuriuos ilgėdamasi nešiosiesi visą likusį gyvenimą. Kol ji čia, neprieini išvados, kad verta stabtelėti ir įdėmiai įsiklausyti, įsispitrinti i kiekvieną smulkmeną, į nelogišką ir logišką jos veiksmą ar ištartą žodi, pažvelgti į akis, kurios glūdi brangiuose ir nepakartojamuose veido bruožuose. Ji – svečias, šioje Žemėje, kaip ir tu. Ji –tavo šturmanas ir pakeleivis. Ji – obelis, o tu jos vaisius. Jos kūnas subrandino tavo kūną ir įkvėpė tavo sielą. Kas tau ką daugiau dovanojo nei ji? Dėka jos patyrei meilės skonį, tarsi pavasario obelis buvai apipilta bučiniais, lyg lengvabūdžio vėjelio glamonėmis. Skaityti toliau
Kodėl gausėja tokių, atsiprašant, kūrinių, kaip filmas „Gyvieji numirėliai“, „Mentai“ ir t.t.? Kodėl žiūrovų auditoriją vis dažniau randa „siaubo filmai“, kuriuose knibžda vaiduokliai, vampyrai, baidyklės, primenančios milijonus kartų padidintus roplius ar vabzdžius, už daugiaaukščius namus didesnės beždžionės ir t.t., ir pan. Kodėl pasirodo vis naujos, šlykščiausius žiaurumus aprašinėjančios knygiūkštės? Kodėl vis dažniau mūsų radijo stočių eterį užpildo jokios prasmės neturinčios skanduotės, kurių bent elementarų nusimanymą apie muziką ir vokalą įgijęs klausytojas niekada neišdrįstų pavadinti dainomis? Kam reikalingi tokie konkursai, kaip „baimės faktorius“ ar visokiausios „talentų“ varžytuvės, kuriose rodomas ne talentas, o idiotizmas, Skaityti toliau
