Sekmadienis, 3 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

www.alkas.lt
2021-01-15 21:58:32
2
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Knygos „Jo Šventenybė XIV Dalai Lama. Iliustruota biografija“ viršelis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Pasaulio politiniai ir dvasiniai vadovai skirtingai vertina žmoniją ištikusias krizes. Be kitų veiksnių, jų vertinimą lemia požiūris į žmogų plačiąja prasme ir mokslo vaidmens suvokimas. Per pasaulį užvaldžiusią pandemiją nuošalyje neliko ir vienas didžiausių šiandienos dvasinių vadovų – XIV Dalai Lama.

Pernai liepos 6 d. Jo Šventenybei sukako 85-eri. Pasveikintas bičiulių iš viso pasaulio, tarp jų – buvęs JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush), Nensė Pelosė (Nancy Pelosi) ir Ela Gandi, Mahatmos Gandžio anūkė, Jo Šventenybė prisipažino, kad jį sujaudino parodytas dėmesys, bet kreipdamasis į Tibeto žmones sakė, kad švęsti ir burtis, pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, nėra nei būtina nei patartina.

Nuo pat pandemijos pradžios Dalai Lama rodo didelį susirūpinimą pasaulį ištikusiomis bėdomis. Nepaisant pastaruoju metu paaštrėjusių santykių su Kinija, jis skiria savo atjautą bei maldas ir Kinijos žmonėms. Pasauliui metas vienytis – kviečia Jo Šventenybė. Bendraudamas, skelbdamas mokymus jis naudojasi naujausiomis technologijomis – daugelį jo paskaitų rasite socialiniuose tinkluose. Pasak Dalai Lamos, išbandymai primena, kokia veiksminga yra atjauta, nesvarbu, ar ją rodo medicinos darbuotojai, ar socialinio atsiribojimo besilaikantys žmonės. Greta dvasinių reikalų, Dalai Lama pabrėžia – vien maldos mums nepadės, problemos įveikiamos pasitelkus mokslą ir žmonių sumanumą, tik taip sukursime taikingesnį ir rūpestingesnį pasaulį.

XIV Dalai Lamos dialogas ir bendradarbiavimas su mokslininkais tęsiasi daug dešimtmečių. Jo teigimu, derinant įvairių religijų turimas dvasines žinias ir praktikas su mokslo laimėjimais, pasiekiama netrumpalaikės pažangos, o taip nenutinka, kai siekiama tik materialinės gerovės.

1987 m. su filosofu, neuromokslininku Franciškumi Varelu (Francisco Varela) ir verslininku Adamu Englėjumi (Adam Engle), Dalai Lama Dharamšaloje (Indija) surengė savaitės trukmės pokalį. Pagrindinis renginio tikslas buvo ieškoti mokslo ir kontempliatyviosios išminties galios sąlyčio taškų. Iš šio pirmojo susitikimo užgimė Minties ir gyvenimo institutas – dabar garsi institucija, išplėtojusi veiklą visame pasaulyje. Per trisdešimt trejus metus įvyko 33 pokalbiai. Pasak Dalai Lamos, vienas tokių susitikimų tikslų – plėtoti žinias. Šiuolaikinis mokslas suteikė išsamių žinių apie materialųjį pasaulį, bet turime pripažinti, kad vis dar menkai pažįstame savo protą ir vidinį pasaulį. Kitas tokių pokalbių tikslas – išplėtoto mokslo ir sudėtingų ekonomikos schemų kontekste drąsiai klausti – ar žmonės laimingi. Mes susiduriame su daugybe problemų, o kai kurios iš jų – mūsų pačių susikurtos. Būtina žmonėms aiškinti, kaip svarbu derinti mūsų smegenų galimybes su širdingumu.

Jo Šventenybė kalba keleto vienuolynų vienuolėms, pabaigusioms kasmetinę žiemos disputų sesiją | Jo Šventenybės Dalai Lamos tarnybos nuotr.

Šio pokalbio pradžioje kai kurie mokslininkai tvirtino, kad sąmonė – tik smegenų veiksmas, taigi mokslinio tyrimo tikslas pirmiausia – smegenys ir jų veikla. Jo Šventenybė paprieštaravo, kad jei protas priklauso vien nuo smegenų veiksmų, jo ramybę būtų įmanoma pasiekti atlikus chirurginę operaciją ar pavartojus vaistų, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai duotų panašių rezultatų. Ilgainiui tobulėjant vaizdo technikoms, neuromokslininkai, tarp jų Minties ir gyvenimo instituto vyriausiasis mokslo patarėjas, Viskonsino-Medisono universiteto Psichinės sveikatos centro įkūrėjas ir vadovas Ričardas Deivisonas (Richard Davidson), įsitikino, kad protinės patirtys keičia smegenis. Akivaizdus įrodymas – atjautos meditacija, kuri pradėta labai plačiai taikyti.

Du įsimintini pokalbiai įvyko Mundgode 2013 m. ir Bilapkupėje 2015 m. Mundgodo susitikimo pradžioje Dalai Lama pasakė: „Pradėjau pokalbį su mokslininkais iš smalsumo, bet kai paaiškėjo, kad budistams, susipažinusiems su vidiniu pasauliu, naudinga daugiau sužinoti apie fizinę tikrovę, įtraukiau ir juos. Mūsų vienuoliai girdėjo apie šį pokalbį, manau, kad jiems prasminga jame dalyvauti…“

Panašių tikslų siekė Emorio ir Tibeto partnerystės programos įkūrėjai. Programa buvo pradėta vykdyti 1998 m. Emorio universitete, JAV. Iš jos radosi keli projektai mokslo ir dvasingumo suartėjimui skatinti. Vykdant Emorio ir Tibeto mokslo sumanymą (Emory-Tibet Science Initiative), į tibetiečių vienuolynų pagrindinę mokymo programą buvo įtrauktas išsamus šiuolaikinio mokslo kursas. Pasirodė tibetiečių kalba parašyti mokslo disciplinų vadovėliai, o tibetiečių vienuoliai ir vienuolės išmokyti dėstyti šias disciplinas.

Dalai Lama džiaugiasi, kad išsimokslinę vienuoliai rimtai kalba su mokslininkais abi puses dominančiomis temomis.

Panašus sumanymas – kognityviniu būdu grįstas atjautos ugdymas (angl. Cognitively-Based Compassion Training) – tai atjautos meditacijų programa, tinkama tiek tyrimus atliekantiems mokslininkams, tiek pavieniams bet kokio išsilavinimo ir tikėjimo asmenims. Atjauta padeda greičiau atgauti fizines ir dvasines jėgas, lengviau megzti socialinius ryšius ir laiduoja gerą psichologinę savijautą.

„Visi žino, kad mokslas teikia būdų tikrovei tyrinėti, – teigia Dalai Lama, – o siekis suprasti tikrovę svarbus, kai tinkamai vertinate tai, ką darote. Jei ne, mokslo būdai nepadės.“

Dalai Lama užmezgė glaudų ryšį su garsiuoju astrofiziku Karlu Saganu (Carl Sagan). Po pirmojo jųdviejų susitikimo Kornelio universitete Itakėje 1991 m. K. Saganas su žmona nukeliavo į Indiją susitikti su Jo Šventenybe. Jie aptarė mokslo, religijos ir sąmonės klausimus: „Budizmas – ne tiek religija, kiek mokslas apie protą, arba vidinis mokslas, – pasakė Dalai Lama. – Naudinga sekti mokslo laimėjimus… bet, kiek tai pasakytina apie psichikos mokslus, budizmas čia labai toli pažengęs…“

2009 m. Jo Šventenybei paaukojus didžiausią iki šiol pinigų sumą mokslo labui, buvo įsteigtas Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos Atjautos ir altruizmo tyrimų centras. Pagrindinis jo tikslas – tyrinėti altruizmo ir atjautos neurologiją. Paulo ir Evos Altmanų Jausmų atlasas – dar vienas Dalai Lamos įkvėptas sumanymas. Jame apibendrinta tai, ką psichologai nustatė tyrinėdami jausmus.

Įgyvendinant Mokslo vienuoliams ir vienuolėms programą, buvo vykdomi įvairūs nauji sumanymai. Antai 2016 m. Šerabo Lingo vienuolyne Himačal Pradeše įvyko mokymai moksleiviams apie jausmų valdymą ir keitimą.

2018 m. Amsterdamo Naujoje bažnyčioje (Nieuwe Kerk) įvyko pokalbis apie robotiką ir vadinamąjį telebuvimą. Jo Šventenybė susitiko su dvylikamete Tile Loke (Tilly Lockey) iš Jungtinės Karalystės. Penkiolikos mėnesių susirgusi meningitu mergaitė neteko abiejų rankų. Vietoj tikrųjų rankų jai buvo pritaikytos bioninės. Dalai Lama reiškė susižavėjimą tai atlikusiais mokslininkais.

Dalai Lama prisipažįsta, kad jeigu ne vienuolystė, jis mielai būtų tapęs inžinieriumi. Mokslu ir technologijomis jis susidomėjo dar vaikystėje – kai susižavėjo Antrojo pasaulinio karo laivais, povandeniniais laivais, lėktuvais ir tankais. Apie Jo Šventenybę pasakojama tokia istorija: kai jis dar buvo paauglys, vienuoliai į Norbulingkos rūmus pakvietė H. Harerį (Harrer) pataisyti kino projektoriaus. Kol šis kuitėsi prie aparato, Dalai Lama viską sutvarkė ir meistriškai uždėjo rites su dokumentiniu filmu apie Japonijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. H. Harerį nustebino jaunojo Dalai Lamos gebėjimai.

Vėlesniais metais Jo Šventenybė susidomėjo sodininkyste. Abiejose jo rezidencijose Dharamšaloje buvo įrengti šiltnamiai, juose auginamos įvairios gėlės, tarp jų – retosios orchidėjos, kurias puoselėti drėgno Dharamšalos klimato sąlygomis sunku, bet Dalai Lama atkakliai jomis rūpinosi. Iš kelionių po Indiją ir užsienio šalis jis atsiveždavo auginių, nemažai jų gaudavo dovanų. Per pirmuosius užsienio apsilankymus Dalai Lama lankydavosi botanikos parkuose, pavyzdžiui, Kju soduose Londone ar Brindavano – Maisore.

Jo Šventenybė žavisi ir laikrodžiais. Ši meilė prasidėjo tada, kai jis iš XIII Dalai Lamos paveldėjo didelį laikrodžių rinkinį. Jis įsirengė laikrodžių ir juostinių magnetofonų dirbtuvėles. „Vaikystėje buvo smalsu, kas judina laikrodžių rodykles – tas pačias, kurios priverčia pasaulį suktis. Ėmiau trakšinti smulkius mechanizmus, beatodairiškai su jais atlikti bandymus“, – pasakoja Dalai Lama. Jis juokauja, kad paprašytas pataisyti laikrodį neretai jį grąžindavo dar prastesnės būklės, nei būdavo gavęs.

Dalai Lama taiso laikrodį | Heiko Jungle nuotr.

Dalai Lamos domėjimasis mokslu nuo jaunumės jam leidžia veiksmingiau megzti pokalbį su įvairių sričių tyrinėtojais ir savo mokymais pasiekti daugybę žmonių visame pasaulyje.

Daugiau įdomių faktų apie šios iškilios asmenybės gyvenimą galima rasti lietuviškai pasirodysiančioje naujausioje Dalai Lamos biografijoje, iš anglų kalbos vertė Saulius Repečka, išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jos autorius Tenzinas Geičė Tetongas – keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius, lydėjęs Jo Šventenybę į daugelį užsienio kelionių. Knygos leidybą sumanė ir visokeriopai rėmė jaunesnysis Dalai Lamos brolis Nigaris Rinpočis (Ngari Rinpočė), ištikimas Tenzino Geičės Tetongo bičiulis. Knyga „Jo Šventenybė XIV Dalai Lama. Iliustruota biografija“ 85-ojo Dalai Lamos sukakties proga vienu metu leidžiama daugelyje užsienio šalių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dalai Lama XIV lietuviams dalins savo neįkainojamą patirtį ir išmintį
  2. „Mokslo sriuba“: Mokslininkai pataria, kaip susirasti antrą pusę (video)
  3. Lietuvoje kuriamas jausmus matuojantis prietaisas
  4. „Mokslo sriuba“: kaip valdyti savo laimės jausmą? (video)
  5. Trims lietuvių kilmės mokslininkams bus įteiktos mokslo premijos
  6. Universiteto tremtyje studentai susitiks su Tibeto vyriausybe tremtyje
  7. Keturi iš penkių grįžtančių emigrantų pripažįsta: namo gena tėvynės ir artimųjų ilgesys
  8. Ins­tink­tai, ar­che­ti­pai ir pa­sau­lio pa­bai­ga

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Svajonė says:
    3 metai ago

    Dalai Lama tikriausiai pirmasis iš svetur atvykėlis, kuris po mūsų kunigaikštytės Konstancijod Skirmunt (Skirmuntaites, Pajautos – Futurus), rašytojos ir mokslininkės, ir pastebėjo, ir įvertino, negi DRĮSO paskelbt, kad Vilnius bene laimingiausias, daugiausiai šventovių visoje Žemėje turintis miestas. Galim už tai padėkot ir J. Šliūpui, tą atspausdinus iš jos pasisakymų apie Švenčiausias Panerių kalvas (tikėkim tiek tapačias kaip ir piramidžių slėnio kažkur Egipte, ar mažiau žinomų mūsų senojo Tykocino apylinkių sava esmingiausia energetika).
    O visas kitas sąsajas, kaip ir sprendinių pasirinkimus, Žmonija visuomet atranda, gal susivokia ir atsirenka pagal giliausias patirtis nešančias aplinkybes, šiuo atveju galime susiproteti – pagal Tautų gelmingiausias patirtis; kai senesnės, gilesnės ir akivaizdžiausiai žinomos išlikusios galios pagal bendravimo būdo išlikimą Žemėje – kalbą, už mūsų – lietuvių Tautą, jokia kita tauta neturi, ir turėti jokios galimybės nebeturi, nes vien lietuvių kalba ant šios Saulės apylinkių apgyventos vietos yra išlikusi nuo pat pirmojo sąmoningo Žodžio., sudrebinusio siaurą atmosferos apvalkalėlio molekulyna garso banga.
    Po to…

    Atsakyti
  2. Viltis? says:
    3 metai ago

    Pagal visiškai kitą technologiją sukurta nauja COVID-19 vakcina gali išmokyti organizmą apsiginti nuo visų viruso versijų
    – 15min.lt/mokslasit/straipsnis/laboratorija/pagal-visiskai-kita-technologija-sukurta-nauja-covid-19-vakcina-gali-ismokyti-organizma-apsiginti-nuo-visu-viruso-versiju-650-1440650?copied

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius | E. Kinaitis, lrp.lt nuotr.

Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius

2023 12 01
Technologijos | pixabay.com, Geralt nuotr.

Vilniuje – apie ateities darbo rinkos įgūdžius

2023 11 20
piliečiummokslas.lt nuotr.

Yra mokslas ir yra piliečių mokslas: gyventojai atranda net planetas

2023 11 20
Biotechnologijų miesto „Bio city“ statybų pradžios renginys | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas: stebime naują inovacijų erą

2023 11 16
Filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras Bronislovas Kuzmickas Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolyne Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose | G. Zemlicko nuotr.

A. Ramonas, V. Gontis. Amžinybėn išėjusiam pirmajam Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkui Broniui Kuzmickui atminti

2023 11 09
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

G. Navaitis: Pasakos prieštarauja šių dienų „naujadarams“

2023 11 08
Algis Krupavičius | vdu.lt nuotr.

A. Krupavičius. Akademinės etikos Frankenšteinas, arba etikos ir teisėtumo Marianų įduba (II)

2023 11 07
Mokslas | Artūro Žuko nuotr.

Spaudimas gerai mokytis – nejučiomis daroma žala

2023 11 05
Metinis forumas subūrė Lietuvos mokslo, verslo ir valdžios atstovus | lmt.lt nuotr.

Metinis forumas subūrė Lietuvos mokslo, verslo ir valdžios atstovus

2023 10 21
Prezidentas lankosi Australijoje | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas kviečia plėsti ryšius su Australija

2023 10 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Medžiai | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje tęsiamas medžių surašymas

2023 12 03
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.
Gamta ir žmogus

Gyventojai pervertina žinias apie sukčiavimą

2023 12 03
Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02
Saulius Pečeliūnas | saeima.lv nuotr.
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas

2023 12 02
Brownscleaners.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šąlant orams daugėja namų gaisrų

2023 12 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?

2023 12 02
Klaipėdos eglė | klaipeda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje – eglės įžiebimas su varpelių jūra

2023 12 02
Prekės ženklas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rasa apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Rasa apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Gabrielė apie Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas
  • Partizanas apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje tęsiamas medžių surašymas
  • Gyventojai pervertina žinias apie sukčiavimą
  • Tik užrakinti sodybų duris neužtenka
  • 5 esminės taisyklės drabužių skalbimui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius

by Kristina Aleknaitė
2023 12 01
0
Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius | E. Kinaitis, lrp.lt nuotr.

Sveikindamas jaunuosius mokslininkus prezidentas priminė lietuviško mėnraščio „Aušra“ pirmajame numeryje prieš 140 metų dr. Jono Basanavičiaus įrašytą palinkėjimą, kad mokslas...

Skaityti toliau

Vilniuje – apie ateities darbo rinkos įgūdžius

by Ditė Česėkaitė
2023 11 20
0
Technologijos | pixabay.com, Geralt nuotr.

Lapkričio 21 d. Vilniuje vyks tarptautinė profesinio mokymo ir įgūdžių tematikai skirta konferencija „Įgūdžiai Lietuvoje: ateities darbo rinkai ir pilietiškumui“....

Skaityti toliau

Yra mokslas ir yra piliečių mokslas: gyventojai atranda net planetas

by Kristina Aleknaitė
2023 11 20
0
piliečiummokslas.lt nuotr.

Piliečių mokslas (angl. citizen science) apibrėžiamas kaip ne profesionalių mokslininkų, kitaip tariant, eilinių piliečių, gyventojų dalyvavimas mokslo procese. Tokios rūšies projektai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rasa apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Rasa apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Gabrielė apie Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas
  • Partizanas apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Geruoju nesibaigs? apie P. Gražulis siūlo seksualinio švietimo draudimus
Kitas straipsnis
Žiema sostinės parkuose – tvarkymosi metas

Žiema sostinės parkuose – tvarkymosi metas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai