Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

www.alkas.lt
2021 01 15 21:58
2
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Knygos „Jo Šventenybė XIV Dalai Lama. Iliustruota biografija“ viršelis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Pasaulio politiniai ir dvasiniai vadovai skirtingai vertina žmoniją ištikusias krizes. Be kitų veiksnių, jų vertinimą lemia požiūris į žmogų plačiąja prasme ir mokslo vaidmens suvokimas. Per pasaulį užvaldžiusią pandemiją nuošalyje neliko ir vienas didžiausių šiandienos dvasinių vadovų – XIV Dalai Lama.

Pernai liepos 6 d. Jo Šventenybei sukako 85-eri. Pasveikintas bičiulių iš viso pasaulio, tarp jų – buvęs JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush), Nensė Pelosė (Nancy Pelosi) ir Ela Gandi, Mahatmos Gandžio anūkė, Jo Šventenybė prisipažino, kad jį sujaudino parodytas dėmesys, bet kreipdamasis į Tibeto žmones sakė, kad švęsti ir burtis, pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, nėra nei būtina nei patartina.

Nuo pat pandemijos pradžios Dalai Lama rodo didelį susirūpinimą pasaulį ištikusiomis bėdomis. Nepaisant pastaruoju metu paaštrėjusių santykių su Kinija, jis skiria savo atjautą bei maldas ir Kinijos žmonėms. Pasauliui metas vienytis – kviečia Jo Šventenybė. Bendraudamas, skelbdamas mokymus jis naudojasi naujausiomis technologijomis – daugelį jo paskaitų rasite socialiniuose tinkluose. Pasak Dalai Lamos, išbandymai primena, kokia veiksminga yra atjauta, nesvarbu, ar ją rodo medicinos darbuotojai, ar socialinio atsiribojimo besilaikantys žmonės. Greta dvasinių reikalų, Dalai Lama pabrėžia – vien maldos mums nepadės, problemos įveikiamos pasitelkus mokslą ir žmonių sumanumą, tik taip sukursime taikingesnį ir rūpestingesnį pasaulį.

XIV Dalai Lamos dialogas ir bendradarbiavimas su mokslininkais tęsiasi daug dešimtmečių. Jo teigimu, derinant įvairių religijų turimas dvasines žinias ir praktikas su mokslo laimėjimais, pasiekiama netrumpalaikės pažangos, o taip nenutinka, kai siekiama tik materialinės gerovės.

1987 m. su filosofu, neuromokslininku Franciškumi Varelu (Francisco Varela) ir verslininku Adamu Englėjumi (Adam Engle), Dalai Lama Dharamšaloje (Indija) surengė savaitės trukmės pokalį. Pagrindinis renginio tikslas buvo ieškoti mokslo ir kontempliatyviosios išminties galios sąlyčio taškų. Iš šio pirmojo susitikimo užgimė Minties ir gyvenimo institutas – dabar garsi institucija, išplėtojusi veiklą visame pasaulyje. Per trisdešimt trejus metus įvyko 33 pokalbiai. Pasak Dalai Lamos, vienas tokių susitikimų tikslų – plėtoti žinias. Šiuolaikinis mokslas suteikė išsamių žinių apie materialųjį pasaulį, bet turime pripažinti, kad vis dar menkai pažįstame savo protą ir vidinį pasaulį. Kitas tokių pokalbių tikslas – išplėtoto mokslo ir sudėtingų ekonomikos schemų kontekste drąsiai klausti – ar žmonės laimingi. Mes susiduriame su daugybe problemų, o kai kurios iš jų – mūsų pačių susikurtos. Būtina žmonėms aiškinti, kaip svarbu derinti mūsų smegenų galimybes su širdingumu.

Jo Šventenybė kalba keleto vienuolynų vienuolėms, pabaigusioms kasmetinę žiemos disputų sesiją | Jo Šventenybės Dalai Lamos tarnybos nuotr.

Šio pokalbio pradžioje kai kurie mokslininkai tvirtino, kad sąmonė – tik smegenų veiksmas, taigi mokslinio tyrimo tikslas pirmiausia – smegenys ir jų veikla. Jo Šventenybė paprieštaravo, kad jei protas priklauso vien nuo smegenų veiksmų, jo ramybę būtų įmanoma pasiekti atlikus chirurginę operaciją ar pavartojus vaistų, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai duotų panašių rezultatų. Ilgainiui tobulėjant vaizdo technikoms, neuromokslininkai, tarp jų Minties ir gyvenimo instituto vyriausiasis mokslo patarėjas, Viskonsino-Medisono universiteto Psichinės sveikatos centro įkūrėjas ir vadovas Ričardas Deivisonas (Richard Davidson), įsitikino, kad protinės patirtys keičia smegenis. Akivaizdus įrodymas – atjautos meditacija, kuri pradėta labai plačiai taikyti.

Du įsimintini pokalbiai įvyko Mundgode 2013 m. ir Bilapkupėje 2015 m. Mundgodo susitikimo pradžioje Dalai Lama pasakė: „Pradėjau pokalbį su mokslininkais iš smalsumo, bet kai paaiškėjo, kad budistams, susipažinusiems su vidiniu pasauliu, naudinga daugiau sužinoti apie fizinę tikrovę, įtraukiau ir juos. Mūsų vienuoliai girdėjo apie šį pokalbį, manau, kad jiems prasminga jame dalyvauti…“

Panašių tikslų siekė Emorio ir Tibeto partnerystės programos įkūrėjai. Programa buvo pradėta vykdyti 1998 m. Emorio universitete, JAV. Iš jos radosi keli projektai mokslo ir dvasingumo suartėjimui skatinti. Vykdant Emorio ir Tibeto mokslo sumanymą (Emory-Tibet Science Initiative), į tibetiečių vienuolynų pagrindinę mokymo programą buvo įtrauktas išsamus šiuolaikinio mokslo kursas. Pasirodė tibetiečių kalba parašyti mokslo disciplinų vadovėliai, o tibetiečių vienuoliai ir vienuolės išmokyti dėstyti šias disciplinas.

Dalai Lama džiaugiasi, kad išsimokslinę vienuoliai rimtai kalba su mokslininkais abi puses dominančiomis temomis.

Panašus sumanymas – kognityviniu būdu grįstas atjautos ugdymas (angl. Cognitively-Based Compassion Training) – tai atjautos meditacijų programa, tinkama tiek tyrimus atliekantiems mokslininkams, tiek pavieniams bet kokio išsilavinimo ir tikėjimo asmenims. Atjauta padeda greičiau atgauti fizines ir dvasines jėgas, lengviau megzti socialinius ryšius ir laiduoja gerą psichologinę savijautą.

„Visi žino, kad mokslas teikia būdų tikrovei tyrinėti, – teigia Dalai Lama, – o siekis suprasti tikrovę svarbus, kai tinkamai vertinate tai, ką darote. Jei ne, mokslo būdai nepadės.“

Dalai Lama užmezgė glaudų ryšį su garsiuoju astrofiziku Karlu Saganu (Carl Sagan). Po pirmojo jųdviejų susitikimo Kornelio universitete Itakėje 1991 m. K. Saganas su žmona nukeliavo į Indiją susitikti su Jo Šventenybe. Jie aptarė mokslo, religijos ir sąmonės klausimus: „Budizmas – ne tiek religija, kiek mokslas apie protą, arba vidinis mokslas, – pasakė Dalai Lama. – Naudinga sekti mokslo laimėjimus… bet, kiek tai pasakytina apie psichikos mokslus, budizmas čia labai toli pažengęs…“

2009 m. Jo Šventenybei paaukojus didžiausią iki šiol pinigų sumą mokslo labui, buvo įsteigtas Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos Atjautos ir altruizmo tyrimų centras. Pagrindinis jo tikslas – tyrinėti altruizmo ir atjautos neurologiją. Paulo ir Evos Altmanų Jausmų atlasas – dar vienas Dalai Lamos įkvėptas sumanymas. Jame apibendrinta tai, ką psichologai nustatė tyrinėdami jausmus.

Įgyvendinant Mokslo vienuoliams ir vienuolėms programą, buvo vykdomi įvairūs nauji sumanymai. Antai 2016 m. Šerabo Lingo vienuolyne Himačal Pradeše įvyko mokymai moksleiviams apie jausmų valdymą ir keitimą.

2018 m. Amsterdamo Naujoje bažnyčioje (Nieuwe Kerk) įvyko pokalbis apie robotiką ir vadinamąjį telebuvimą. Jo Šventenybė susitiko su dvylikamete Tile Loke (Tilly Lockey) iš Jungtinės Karalystės. Penkiolikos mėnesių susirgusi meningitu mergaitė neteko abiejų rankų. Vietoj tikrųjų rankų jai buvo pritaikytos bioninės. Dalai Lama reiškė susižavėjimą tai atlikusiais mokslininkais.

Dalai Lama prisipažįsta, kad jeigu ne vienuolystė, jis mielai būtų tapęs inžinieriumi. Mokslu ir technologijomis jis susidomėjo dar vaikystėje – kai susižavėjo Antrojo pasaulinio karo laivais, povandeniniais laivais, lėktuvais ir tankais. Apie Jo Šventenybę pasakojama tokia istorija: kai jis dar buvo paauglys, vienuoliai į Norbulingkos rūmus pakvietė H. Harerį (Harrer) pataisyti kino projektoriaus. Kol šis kuitėsi prie aparato, Dalai Lama viską sutvarkė ir meistriškai uždėjo rites su dokumentiniu filmu apie Japonijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. H. Harerį nustebino jaunojo Dalai Lamos gebėjimai.

Vėlesniais metais Jo Šventenybė susidomėjo sodininkyste. Abiejose jo rezidencijose Dharamšaloje buvo įrengti šiltnamiai, juose auginamos įvairios gėlės, tarp jų – retosios orchidėjos, kurias puoselėti drėgno Dharamšalos klimato sąlygomis sunku, bet Dalai Lama atkakliai jomis rūpinosi. Iš kelionių po Indiją ir užsienio šalis jis atsiveždavo auginių, nemažai jų gaudavo dovanų. Per pirmuosius užsienio apsilankymus Dalai Lama lankydavosi botanikos parkuose, pavyzdžiui, Kju soduose Londone ar Brindavano – Maisore.

Jo Šventenybė žavisi ir laikrodžiais. Ši meilė prasidėjo tada, kai jis iš XIII Dalai Lamos paveldėjo didelį laikrodžių rinkinį. Jis įsirengė laikrodžių ir juostinių magnetofonų dirbtuvėles. „Vaikystėje buvo smalsu, kas judina laikrodžių rodykles – tas pačias, kurios priverčia pasaulį suktis. Ėmiau trakšinti smulkius mechanizmus, beatodairiškai su jais atlikti bandymus“, – pasakoja Dalai Lama. Jis juokauja, kad paprašytas pataisyti laikrodį neretai jį grąžindavo dar prastesnės būklės, nei būdavo gavęs.

Dalai Lama taiso laikrodį | Heiko Jungle nuotr.

Dalai Lamos domėjimasis mokslu nuo jaunumės jam leidžia veiksmingiau megzti pokalbį su įvairių sričių tyrinėtojais ir savo mokymais pasiekti daugybę žmonių visame pasaulyje.

Daugiau įdomių faktų apie šios iškilios asmenybės gyvenimą galima rasti lietuviškai pasirodysiančioje naujausioje Dalai Lamos biografijoje, iš anglų kalbos vertė Saulius Repečka, išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jos autorius Tenzinas Geičė Tetongas – keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius, lydėjęs Jo Šventenybę į daugelį užsienio kelionių. Knygos leidybą sumanė ir visokeriopai rėmė jaunesnysis Dalai Lamos brolis Nigaris Rinpočis (Ngari Rinpočė), ištikimas Tenzino Geičės Tetongo bičiulis. Knyga „Jo Šventenybė XIV Dalai Lama. Iliustruota biografija“ 85-ojo Dalai Lamos sukakties proga vienu metu leidžiama daugelyje užsienio šalių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dalai Lama XIV lietuviams dalins savo neįkainojamą patirtį ir išmintį
  2. „Mokslo sriuba“: Mokslininkai pataria, kaip susirasti antrą pusę (video)
  3. Lietuvoje kuriamas jausmus matuojantis prietaisas
  4. „Mokslo sriuba“: kaip valdyti savo laimės jausmą? (video)
  5. Trims lietuvių kilmės mokslininkams bus įteiktos mokslo premijos
  6. Universiteto tremtyje studentai susitiks su Tibeto vyriausybe tremtyje
  7. Keturi iš penkių grįžtančių emigrantų pripažįsta: namo gena tėvynės ir artimųjų ilgesys
  8. Ins­tink­tai, ar­che­ti­pai ir pa­sau­lio pa­bai­ga

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Svajonė says:
    2 mėn. ago

    Dalai Lama tikriausiai pirmasis iš svetur atvykėlis, kuris po mūsų kunigaikštytės Konstancijod Skirmunt (Skirmuntaites, Pajautos – Futurus), rašytojos ir mokslininkės, ir pastebėjo, ir įvertino, negi DRĮSO paskelbt, kad Vilnius bene laimingiausias, daugiausiai šventovių visoje Žemėje turintis miestas. Galim už tai padėkot ir J. Šliūpui, tą atspausdinus iš jos pasisakymų apie Švenčiausias Panerių kalvas (tikėkim tiek tapačias kaip ir piramidžių slėnio kažkur Egipte, ar mažiau žinomų mūsų senojo Tykocino apylinkių sava esmingiausia energetika).
    O visas kitas sąsajas, kaip ir sprendinių pasirinkimus, Žmonija visuomet atranda, gal susivokia ir atsirenka pagal giliausias patirtis nešančias aplinkybes, šiuo atveju galime susiproteti – pagal Tautų gelmingiausias patirtis; kai senesnės, gilesnės ir akivaizdžiausiai žinomos išlikusios galios pagal bendravimo būdo išlikimą Žemėje – kalbą, už mūsų – lietuvių Tautą, jokia kita tauta neturi, ir turėti jokios galimybės nebeturi, nes vien lietuvių kalba ant šios Saulės apylinkių apgyventos vietos yra išlikusi nuo pat pirmojo sąmoningo Žodžio., sudrebinusio siaurą atmosferos apvalkalėlio molekulyna garso banga.
    Po to…

    Atsakyti
  2. Viltis? says:
    1 mėn. ago

    Pagal visiškai kitą technologiją sukurta nauja COVID-19 vakcina gali išmokyti organizmą apsiginti nuo visų viruso versijų
    – 15min.lt/mokslasit/straipsnis/laboratorija/pagal-visiskai-kita-technologija-sukurta-nauja-covid-19-vakcina-gali-ismokyti-organizma-apsiginti-nuo-visu-viruso-versiju-650-1440650?copied

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

2021 01 29
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2021 01 15
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

2021 01 08
Nuotolinis bendravimas neatstoja įprastos vaikų socializacijos: kaip padėti savo atžaloms?

Nuotolinis bendravimas neatstoja įprastos vaikų socializacijos: kaip padėti savo atžaloms?

2020 12 17
Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

2020 12 09
Vilniaus universitetas skelbia konkursą rektoriaus pareigoms eiti

Ekspertai: kokia ateitis laukia universitetų?

2020 12 09
Nobelio premija | Pixabay.com nuotr.

J. Survilaitė. Gruodžio 10-ji – Nobelio žvaigždžių šventė

2020 12 09
Psichologė J. Baltuškienė: Ieškote gyvenime prasmės? Galbūt padėtų savanoriavimas?

Psichologė J. Baltuškienė: Ieškote gyvenime prasmės? Galbūt padėtų savanoriavimas?

2020 12 07
Tarp mokslo ir verslo: sėkminga mokslo sumanymų kelionė

Tarp mokslo ir verslo: sėkminga mokslo sumanymų kelionė

2020 11 06
Europos sąjungos vėliava | enmin.lt nuotr.

COVID-19: nepaprastosios priemonės kelia „piktnaudžiavimo valdžia riziką“

2020 10 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tiesos žodis iš Ėlėrtė. Nuoroda: apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • ŽEMAITIS apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Balsas-tyruose apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
  • Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1774; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1143; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 920; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 828; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 801; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 739; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 29
1
Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

Tikriausiai nerasime nė vieno, kuris pasaulinės pandemijos metu nebūtų susidūręs su nerimu. Ramius namų ūkius užklupo sumaištis, jaučiame finansinę įtampą...

Skaityti toliau

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

Sausio 14 dieną Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis paskelbė 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimo „Už viso gyvenimo nuopelnus“ laimėtoją. Apdovanojimą...

Skaityti toliau

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 08
2
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

Mykolas Sleževičius (1882–1939) | wikipedia.org nuotr. Kiekvienais metais gruodžio viduryje šalies istorikų bendruomenė pradeda nauju pokalbiu...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Tiesos žodis iš Ėlėrtė. Nuoroda: apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • ŽEMAITIS apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Balsas-tyruose apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Balsas-tyruose apie Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
Kitas straipsnis
Žiema sostinės parkuose – tvarkymosi metas

Žiema sostinės parkuose – tvarkymosi metas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai