Pastarosiomis dienomis beveik kiekvienas visuomenės narys išgyvena stipresnius jausmus nei įprastai. Psichologės Ingos Būdvytytės teigimu, svarbiausia jų neignoruoti – tiesiog pažinti, priimti ir „įdarbinti“. Geriausi receptai – pokalbiai su artimaisiais, griežta rutina bei aktyvi fizinė veikla.
„Dalis visuomenės gyvena su neapibrėžtumo bei nerimo dėl ateities jausmu. Jei ši būsena užsitęs, nukentės žmonių emocinė sveikata. Todėl labai svarbu emocijų neignoruoti, jas jausti ir imtis priemonių joms įveikti”, – sako psichologė I. Būdvytytė.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” vadovas Marius Jundulas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas visuomenės narys savaip išgyvena pasikeitusią emocinę aplinką, tačiau visi turėtų ieškoti jiems tinkamiausios išeities atgaunant pusiausvyrą. „Ją sugrąžinti gali ne tik pomėgiai, pokalbiai su žmonėmis, bet ir profesinė veikla – ėjimas į darbą ir įprastos rutinos laikymasis”, – kalba M. Jundulas.
7 psichologės patarimai, kaip išlaikyti jausmų pusiausvyrą
1. Išlaikykite įprastą gyvenimo ritmą ir režimą. Suprantu, kad naujienos kelia nerimą bei baimę, bet geriausia, ką galime šiomis dienomis padaryti – tęsti darbus, rūpintis šeima, atlikti savo pareigas. Lietuvoje karo nėra, todėl gyvenimas turi tekėti įprasta vaga ir tai bus naudingiausia ir kiekvienam žmogui, ir Lietuvai. Reikėtų keltis ir eiti miegoti kaip įprasta, vykti į darbą, į sporto klubą, vesti vaikus į būrelius, lankyti draugus ir artimuosius taip, kaip darėte iki šiol.
2. Nepaskęsti naujienų jūroje. Reikėtų nuspręsti, kad naujienas tikrinsite kelis kartus per dieną, pavyzdžiui, ryte ir vakare. Nes nuolatinis naujienų sekimas trukdo atlikti įprastus darbus, skatina nerimą, neleidžia susikaupti kitiems reikalams. Taip pat svarbu žinių ieškoti ne visuose iš eilės, o tik patikimuose šaltiniuose.
3. Nors kyla įvairių neigiamų jausmų, svarbu nepasiduoti panikai ir baimei. Agresoriaus tikslas ir yra įbauginti pasaulį, todėl turime mąstyti realistiškai: Lietuvoje yra saugu, tikrai nereikia pulti kaupti atsargų ir grynintis pinigų. Kai užplūsta neigiamos ir katastrofiškos mintys, labai svarbu jas keisti tikroviškomis, akcentuoti faktus. Pavyzdžiui, „Mus sudoros per akimirką”, keisti mintimi „Mes priklausome NATO ir tai puiki agresoriaus atgrasymo priemonė”.
4. Priimkite baimės jausmą, bet stabtelėkite ir prisiminkite, kas padeda nusiraminti. Kiekvienas žmogus turi individualų nusiraminimo receptą – gal tai puodelis karštos arbatos, meditacija, sportas, tvarkymasis, skaitymas arba pasivaikščiojimas lauke su augintiniu. Imkitės savojo nusiraminimo būdo.
5. Jei nerimas stiprus ir nežinote, kur dėtis, galite jį „įdarbinti“. Pavyzdžiui, užsiregistruodami į savanorių programas, kur teikiama pagalba Ukrainai. Tai padės jaustis labiau kontroliuojančiais padėtį ir kažką darančiais kitų labui, suteiks bendrumo jausmą.
6. Itin svarbu kalbėtis. Daug kalbėkitės su artimaisiais, nuraminkite vieni kitus, bendraukite su draugais, aptarkite naujienas, neužsisklęskite vieni su savo baime ir nerimu. Jei nėra su kuo pasidalinti, visada galite skambinti į pagalbos telefonu linijas.
7. Jei jaučiate, kad nesuvaldote savo būsenos, visada galite kreiptis pagalbos į specialistus.
JAUSMAI, o ne „emocijos“.
NEPAISYTI, ATMESTI, NEATSIŽVELGTI, o ne „ignoruoti“.
„Todėl labai svarbu emocijų neignoruoti“ – TODĖL LABAI SVARBU ATSIŽVELGTI Į JAUSMUS.
Ne „agresorius“, o UŽPUOLIKAS.
Mokykimės kalbėti ir rašyti lietuviškai.