Rugsėjo 13 d. prasidėjęs nemokamas Lietuvos kino centro rengiamas renginys „Lietuviškos kino klasikos dienos” kino mylėtojų prie didžiųjų ekranų lauks aštuoniuose miestuose.
Šiemet filmų seansai vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Ukmergėje, Vilkaviškyje, Pasvalyje, Marijampolėje ir Anykščiuose.
Jau penktą kartą vykstančiose kino klasikos dienose žiūrovai kviečiami iš naujo atrasti, o galbūt ir pirmą kartą pamatyti, lietuviškos kino klasikos vardą užsitarnavusius filmus.
Visi rodomi filmai – restauruoti, suskaitmeninti ir pritaikyti didiesiems ekranams.
Pristatomi visi filmai, esantys šių metų dienotvarkėje. Pilną dienotvarkę rasite čia.
„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. A. Banionis, 1990 m.)
Filmas rodomas Anykščiuose ir Pasvalyje
1972-ieji metai, Kaunas. Nedidelė paauglių grupelė slapčia klausosi Liuksemburgo radijo ir svajoja.
Visi jie gyvena tame pačiame name, kuriame anksčiau buvo viešbutis „Amerika“.
Jų nekalta veikla susidomi KGB. Saugumo agentai perskaito vaikų laiškus, siųstus į Liuksemburgo radiją. Netrukus drauge su milicija jie išdrasko šį paauglių būrelį.
Tai filmas apie lietuvių „hipių“ kartą, apie metą, kai susidegino Romas Kalanta, kai prasidėjo menininkų emigracija, kai suaktyvėjo slaptųjų tarnybų veikla.
„Moteris ir keturi jos vyrai“ (rež. A. Puipa, 1984 m.)
Filmas rodomas Anykščiuose, Klaipėdoje ir Marijampolėje
Režisieriaus A. Puipos vaidybinis filmas pagal danų rašytojo Holgerio Drachmano novelę „Romanas kopose“. Veiksmas perkeltas į senųjų laikų Mažąją Lietuvą.
XIX a. Kuršių nerijoje, kopų papėdėje stūkso smėlio nuolat užpustoma žvejų trobelė. Joje gyvena senas žvejys ir du jo sūnūs.
Kartą pas juos užklysta moteris. Jūra vieną po kito pasiima jos mylimuosius. Tačiau gyvenimas tęsiasi – atsiranda nauja gyvybė, nauji rūpesčiai, naujos viltys.
„Mano mažytė žmona“ (rež. A. Banionis, 1985 m.)
Filmas rodomas Anykščiuose ir Pasvalyje
Debiutinis režisieriaus Raimundo Banionio vaidybinis filmas, kurio pagrindinės veikėjos, abiturientės Rūta, Auksė ir Kauno politechnikos instituto studentas Linas susipažįsta Kauno lauko kavinėje.
Tarp svajojančios tapti zoologe Rūtos ir Lino užsimezga artimi jausmai, ir jie pradeda leisti laiką kartu su bičiuliais – Lino bendramoksliu Tomu, fotografu Vytu, jo padėjėju Staseliu.
Kiekvienas šioje „šutvėje“, kaip jie patys save vadina, turi savų problemų.
Filme atskleidžiama jaunų žmonių nuotaika ir jausmai, jaunosios kartos siekis kovoti dėl nepriklausomybės ir laisvės patirti ir kurti savo gyvenimus taip kaip norisi jiems.
„Jausmai“ (rež. A. Grikevičius, A. Dausa, 1968 m.)
Filmas rodomas Anykščiuose ir Marijampolėje
Baigiasi karas, vienoje Kuršmarių pusėje – dar vokiečiai, kitoje – sovietai. Pamario žvejo Kasparo žmona Morta gimdydama miršta.
Jaunas našlys, likęs su dvyniais, keliasi per įlanką pas brolį Andrių, gyvenantį su buvusia Kasparo mergina Agne.
Pastaroji neslepia nepasitenkinimo ir įduoda atvykėlį milicininkui.
„Velnio nuotaka“ (rež. A. Žebriūnas, 1973 m.)
Filmas rodomas Vilkaviškyje ir Pasvalyje
Kartą Rojuje, Aukščiausiajam prisnūdus nuo saldžių choralų, kyla vietinio pobūdžio maištas.
Naudodamiesi proga angelai ima puotauti, šokti, viskas rieda link orgijos.
Atsipeikėjęs Aukščiausiasis rūsčiais žaibais išsvaido nepaklusniuosius. Vienas jų – Pinčiukas, — degraduotas į velniukus, pliumpteli tiesiai į senyvo malūnininko Baltaragio kūdrą.
Žmogus ir nelabasis sudaro sandėrį: malūno sparnai suksis net be vėjo, į namus ateis geista Marcelė, bet tai, ko dabar Baltaragis dar neturi, priklausys jam, mikliajam Pinčiukui.
Marcelė gimdydama miršta, jos duktė Jurga išauga gražuole, pamilsta… visai ne Pinčiuką, o šaunų berną Girdvainį, irgi mylintį ją, bet savo obuolmušius arklius – ko gero, dar labiau.
„Riešutų duona“ (rež. A. Žebriūnas, 1978 m.)
Filmas rodomas Pasvalyje
Kaime gyvenančių kaimynų Šatų ir Kaminskų vaikai Andrius ir Liuka pamilsta vienas kitą, bet jų pirmajai meilei kelia pastoja… karvė.
Kai nugaišta Kaminskams Šatų parduotas raguotis tarp vyresniųjų įsivyrauja karinga nesantaika.
Kaimynams susipykus Andriaus ir Liukos meilė tampa draudžiama.
Tikėdamasis šeimoms sugrąžinti ramybę, Andrius nenori nuleisti rankų – jis pažada Liukai pats nupirkti naują karvę.
Tačiau gražūs norai viską tik dar labiau sujaukia.
„Neatmenu tavo veido“ (rež. R. Banionis, 1988 m.)
Filmas rodomas Pasvalyje
Apleistame dvare ant Nemuno kranto įsikūrusi vaikų širdininkų sanatorija. Į ją patenka sportininkas Saulius.
Visi akimirksniu susidomi nauju veidu, o labiausiai – anemiška Leta, turinti įgimtą širdies ydą.
Dėmesį senbuviai reiškia savitai: šiurkštumu ir provokacijomis.
Tokia jau sanatorijos kasdienybė, kurioje kiekvienas išgyvena savąją dramą. Ją tirština ir vyriausiosios gydytojos disciplina, aidinti nesibaigiančiais grasinimais.
Slogią kasdienybę praskaidrina jaunas radikalas Antanas, neįprastais psichologiniais žaidimais bandantis įveikti vaikuose bandos jausmą ir pažadinti vidinės laisvės troškulį.
„Gyvieji didvyriai“ (rež. A. Žebriūnas, B. Bratkauskas, V. Žalakevičius, M. Giedrys, 1959 m.)
Filmas rodomas Ukmergėje
Keturių novelių filmas. Skirtingais vaikų likimais filme prabylama apie įvairias Lietuvos epochas: prieškarį, karą, pokarį, 6-ąjį dešimtmetį.
Nuo mažojo Juozuko ilgos kelionės dirbti pas ūkininkus iki baltapūkės Laimos, gyvenančios prie ežero, susidūrimo su besislapstančiu kariu.
Kino novelių rinkinys 1960 metais sulaukė tarptautinio pripažinimo Karlovi Varų kino šventėje.
„Paskutinė atostogų diena“ (rež. A. Žebriūnas, 1964 m.)
Filmas rodomas Vilkaviškyje
Ši poetinė Arūno Žebriūno drama pasakoja apie paauglės Vikos jausmų pasaulį. Ji – svajotoja, kuri dažnai lankosi pajūryje ir klausosi tarp uolų skardenančio aido.
Nors Vika mėgsta vienatvę, greitai ji susiranda draugą Romą, kuriam ne tik patiki visas savo paslaptis, bet ir parodo jai brangias vietas, išmoko kalbėtis su aidu.
Tačiau vaikų draugystė atsiduria pavojuje – kai kiti berniukai šaiposi iš Vikos, Romas išsigąsta ir jos neužstoja
„Adomas nori būti žmogumi“ (rež. V. Žalakevičius, 1959 m.)
Filmas rodomas Kaune
Ikikarinis Kaunas. Pagrindinis filmo veikėjas Adomas – jaunas gražus vyras, turintis dailią merginą Liucę. Tačiau jis neturtingas, neturintis nei darbo, nei pastogės.
Adomas glaudžiasi senoje baržoje pas keistuolį Kapitoną, kurio vaidmenį sukūrė legendinis lietuvių teatro režisierius Juozas Miltinis.
Adomas ir Liucė svajoja išvykti į tolimą egzotišką Amerikos šalį, kur pasibaigtų jų pilnas nepriteklių egzistavimas, kur išsipildytų jų gražaus gyvenimo fantazijos.
Adomui pagaliau pavyksta įsidarbinti emigracijos biure ir pradėti kaupti pinigus bilietui į Buenos Aires, tačiau vargu ar svajonėms lemta išsipildyti.
„Vasara baigiasi rudenį“ (rež. G. Lukšas, 1981 m.)
Filmas rodomas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje
Psichologinėje dramoje vaizduojamas iš įkalinimo vietų į gimtąją sodybą grįžusio Jakimkaus ir jo našlaičiu tapusio sūnaus Viliaus gyvenimas.
Viliui atidėjo šaukimą į armiją, nes reikėjo slaugyti motiną, dabar jis kasa melioracijos griovius ir jam pavyko įkalbėti viršininką, kad priimtų į tą patį darbą tėvą.
Kartu jie vyksta kasti melioracijos griovio į tolimą vienkiemį, kurio šeimininkė dar jaunyva našlė Milda, auginanti mažą dukrelę.
Jakimkai apsistoja pas ją, žaidžia su mažyle Laimute, kažkaip ir patys toje draugijoje vidujai atšildami.
Pagal Romualdo Granausko scenarijų kurtame filme pasakojama gyvenimiška drama apie meilės trikampyje atsidūrusį tėvą ir sūnų, siužete subtiliai įkomponuotos Lietuvos istorinės realijos.
„Suaugusių žmonių žaidimai“ (rež. I. Rudas-Gercovskis, A. Kundelis, M. Giedrys, 1967 m.)
Filmas rodomas Vilniuje
Dviejų dalių kino almanachas pagal Algirdo Pociaus apsakymą „Žlugimas“ ir Raimondo Kašausko apsakymą „Didelių žmonių žaidimai“, kuriame ironiškai vertinamas vyrų ir moterų flirtas.
„Marš! Marš! Tra-ta-ta!” (rež. R. Vabalas, 1965 m.)
Filmas rodomas Vilniuje
„Marš! Marš! Tra-ta-ta!“ – pirmasis spalvotas lietuviškas filmas, kuriame pinasi politinė parodija ir groteskas.
Kaimyninėse amžinai besikivirčijančiose šalyse Centijoje ir Grošijoje gyvena įsimylėjėliai Zigmas ir Jadzė.
Naktimis jie vaikšto per sieną, kurią saugo vienodi palankūs „kūmai“.
Vieną rytą po audringos nakties Grošijos majoras Varnalėša netyčia įkrenta į gatvėje neatsargiai atidarytą kanalizacijos vamzdį.
Ieškodamas kaltų, jis beda pirštu į minioje pamatytus Zigmą ir Jadzę ir taip tarp šalių prasideda eilinis karinis konfliktas.
Visi lietuviškos kino klasikos dienų seansai – nemokami. Filmai rodomi rugsėjo 13–14 dienomis.
Renginį rengia Lietuvos kino centras.
