Žymos archyvas: Herkus Mantas

Operą „Prūsai“ įvertino ne tik klaipėdiečiai, bet ir pats G. Kuprevičius (nuotraukos) (0)

J. Navalinskės nuotr.

Vasario 17-ąją uostamiesčio žiūrovams pagaliau pristatyta ilgai laukta bei legendomis apipinta kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Premjerinį spektaklį Klaipėdoje žiūrėjo ir legendinis kompozitorius, kaunietis G. Kuprevičius.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras intrigavo žiūrovus kone iki pat premjeros neatskleisdamas kas atliks pagrindinius vaidmenis operoje „Prūsai“ premjeros metu. Tik parai iki premjeros paskelbta, kad Herkaus Manto mylimosios Kristinos vaidmenį atliks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primadona, Skaityti toliau

Operos „Prūsai“ dirigentas T. Ambrozaitis lieka „degti“ iki Premjeros (0)

Tomas Ambrozaitis | Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sunkiai randa laiko pokalbiui apie vis artėjantį operos „Prūsai“ pristatymą visuomenei – premjerinį spektaklį.

Net susitarus savaitgalį tenka laukti valandą, nes paaiškėja, kad repeticijos vyksta kasdien ir po keletą kartų, vis norisi geriau ir tiksliau….

Dirigentas prisipažįsta, kad šiuo metu gyvena vien „prūsais“ ir noriai pasakoja apie tai: Skaityti toliau

Grėsminga klaipėdiečių opera „Prūsai“: „išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“ (0)

Stasys Domarkas | Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Vasario 17-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vasario pristato Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Apie antrą kartą žymiai valstybės datai pažymėti Klaipėdoje statomą spektaklį pasakoja šalies dirigentas, dirigavęs ir pirmajam „Prūsų“ pastatymui, Stasys Domarkas.

1997 m., Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau

Kino teatre „Romuva“ – patriotinių filmų festivalis „Mes turime kuo didžiuotis“ (0)

Kadras iš filmo „Herkus Mantas“

Birželio 7-9 d., Kauno kino teatre „Romuva“ vyks patriotinių filmų festivalis „Mes turime kuo didžiuotis“. Filmus pristatys kino kritikas Gediminas Jankauskas. Festivalio metu žiūrovai galės pamatyti tokius patriotinę savimonę skatinančius filmus, kaip 1972 metais sukurtą režisieriaus Marijono Giedrio filmą „Herkus Mantas“, 1966 metų kino juostą „Jausmai“, Kristijono Vildžiūno filmą „Kai apkabinsiu tave“ ir kitus. Tai puiki proga prisiminti, kuo mes galime didžiuotis.

Filmų repertuaras: Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas? (17)

Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.

Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Skaityti toliau